Trumpos naujienos

KEIČIASI VADOVAS. Nuo pirmadienio keičiasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vedėjas. Pasitraukus iš šių pareigų ilgamečiam vadovui Adolfui Rinkūnui, laikinai pareigas eis vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Rasa Stanevičienė. Vėliau bus skelbiamas konkursas užimti vedėjo pareigas.
IZOLIUOJASI DVI VAIKŲ DARŽELIO „DRUGELIS“ GRUPĖS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, Biržų lopšelyje-darželyje ,,Drugelis“ šią savaitę patvirtinti du koronaviruso infekcijos atvejai.
Susirgus dviem pedagogėms, laikinai nutrauktas dviejų ikimokyklinio ugdymo grupių darbas. Iš viso izoliacijoje yra 18 vaikų.
Pasak įstaigos direktoriaus Andriaus Tauros, vienos grupės vaikai izoliuosis iki balandžio 16 dienos. Kitos grupės izoliacija baigsis anksčiau, nes koronavirusu susirgusi darbuotoja jau kurį laiką darželyje nedirbo – turėjo ligos pažymėjimą.  
Pasak A. Tauros, visi įstaigos darbuotojai yra nuolat tikrinami dėl infekcijos. Testavimas atliekamas kas 70 dienų. Nuo koronaviruso paskiepyti tik tie, kurie sutiko.
„Yra žmonių, kurie nesiskiepijo. Aš turiu gerbti jų nuomonę, kokia ji bebūtų“, - sakė lopšelio – darželio „Drugelis“ direktorius A.Taura.
Sergančių žmonių skaičius rajone balandžio 6 dieną buvo 56.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 3677 asmenys, iš jų 1291 – antrąja vakcinos doze.
MIRUSIŲJŲ DAUGIAU NEI GIMUSIŲJŲ, SKYRYBŲ DAUGIAU NEI SANTUOKŲ. Biržų rajono savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informavo, kad 2021 m. kovo mėnesį įregistruota14 gimimų: 5 berniukai ir 9 mergaitės. Įregistruotas 1 vaikas gimęs užsienio valstybėje, 4 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Kovą registruotos 44 mirtys: 23 moterų, 21 vyro, iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 87 metų, moteris – 93 metų.
Per kovą įvyko 3 santuokos, iš jų 2 įtrauktos į apskaitą užsienio valstybėje sudarytos santuokos. 8 poros išsituokė.

TURGAUS PREKIAUTOJAMS SIŪLO LAIKINAS PREKYBOS VIETAS. Kadangi ūkininkų turgavietė šiuo metu veiklos nevykdo, siekdama išspręsti iškilusią problemą dėl prekybos vietų trūkumo, Biržų savivaldybės administracija susisiekė su greta esančios turgavietės (J. Basanavičiaus g. 3, Biržai) administratore, kuri patikino, kad dalį prekybininkų ši turgavietė gali priimti, nes dar turi laisvų vietų.
Savivaldybės administracija savo ruožtu taip pat pasiūlė papildomas prekybos vietas automobilių stovėjimo aikštelėje, greta J. Bielinio gatvės.
Papildomai nustatytos prekybos vietos J. Janonio aikštėje, palei Vytauto gatvę. Ši teritorija prekybai bus naudojama iki tol, kol joje prasidės statybos darbai (2-3 mėn.).
Dėl prekybos automobilių stovėjimo aikštelėje greta J. Bielinio gatvės bei J. Janonio aikštėje informacijos prašoma teirautis Biržų miesto seniūnijoje (tel. 8 671 36 825).

ŠERNAI SKENDUOLIAI. Kaip informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Vitalija Drevinskienė, pastarosiomis dienomis Biržų rajone rastos dvi šernų gaišenos. Pirmoji aptikta praėjusią savaitę netoli Kvetkų gyvenvietės Nemunėlio upėje. Dabar sunku pasakyti, ar tai vietinis nelaimėlis, ar nelegalas, bandęs pasiekti mūsų kraštą iš kaimyninės Latvijos. Anot specialistės, tai nedidelis gyvūnas, apie metų amžiaus. Paimtas jo mėginys, jau gautas atsakymas iš Vilniaus laboratorijos – šernas afrikiniu kiaulių maru nesirgo.
Ketvirtadienį kitas šernas rastas Geidžiūnų kaimo laukuose, griovyje. Šis skenduolis didelis, suaugęs šernas. Mėginiai kiaulių maro tyrimui išsiųsti, atsakymas greičiausiai ateis tik po Velykų.
PADĖKOS RAŠTAS. Kovo 30 d. VšĮ Biržų ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjui Olgertui Kvedaravičiui asmeninės sukakties proga buvo įteiktas Biržų rajono savivaldybės mero padėkos raštas už ilgametį, nepriekaištingą darbą, nuopelnus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai ir aktyvią visuomeninę veiklą.

PASIPRIEŠINIMAS. Antradienio ryte Biržuose, Vytauto gatvėje, policijos komisariato patalpose, pristatytas vagyste įtariamas vyras, gimęs 1974 metais, pasipriešino pareigūnui. Jis kelis kartus valstybės tarnautojui spyrė į koją. Įtariamasis sulaikytas.

AUGINTINIUS BUS PRIVALOMA ŽENKLINTI. Seimas antradienį priėmė Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad naminiai augintiniai turės būti ženklinami, o gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų bus laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir užtrauks bausmes. Įstatyme numatoma, kad katės, šunys ir šeškai turės būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki katės, šuns ar šeško perdavimo kitam savininkui.
GAISRAS DARŽINĖJE. Sekmadienio rytą labai laimingai pasibaigė Biržų mieste kilęs gaisras. Žemaitės gatvėje, ūkiniame pastate, užsidegė šiukšlės.
Medinis vieno aukšto pastatas būtų supleškėjęs, jei ne akylas kaimynas. Vyras iškvietė ugniagesius, ir gaisras buvo likviduotas. Daržinėje degusias šiukšles ugniagesiai užgesino, jas išmetė į kiemą. Pastatas nenukentėjo.
Anot gaisro priežastis tyrusio Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo specialisto Nerijaus Gudo, gaisro priežastimi tapo neatsargiai numesta neužgesinta nuorūka.
DARBUOTOJŲ SKAIČIUS BIRŽUOSE MAŽĖJA. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 23 savivaldybėse nuo 0,1 (Akmenės ir Tauragės rajonų) iki 22,3 proc. (Neringos). Likusiose savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,1 proc. iki 7 proc. Radviliškio rajono savivaldybėje vidutinis darbuotojų skaičius beveik nepakito, pranešė Statistikos departamentas.
2020 m. ketvirtąjį ketvirtį Biržų savivaldybėje buvo 4843 darbuotojai. Per ketvirtį jų skaičius mažėjo 1,2 proc., per metus – 0,6 proc.
PAGAL DARBO UŽMOKESTĮ BIRŽAI UŽIMA 39 VIETĄ. Per metus (2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 3,5 iki 19,3 proc., pranešė Statistikos deprtamentas. Biržų savivaldybėje darbo užmokestis (bruto) 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 1209,5 EUR. Palyginus su ankstesniu ketvirčiu, jis augo 1,4 proc. Per metus jis išaugo net 15,9 proc.

Didžiausią bruto darbo užmokestį – 1 727 EUR – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 202,8 EUR viršijo šalies vidurkį.

Mažiausiai (1 055,5 EUR) uždirbo Zarasų rajono savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai.
Pagal bruto darbo užmokestį Biržų savivaldybė užima 39 vietą. Šalyje yra 60 savivaldybių.
MIRČIŲ PUSKETVIRTO KARTO DAUGIAU NEI GIMIMŲ. 2021 m. vasario mėnesį Biržų savivaldybėje įregistruota 17 gimimų: 9 berniukų ir 8 mergaičių. 3 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 2 vaikai gimė vienišoms mamoms.
Vasarį įregistruota net 60 mirčių: 31 moters, 29 vyrų. Iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 94 metų, moteris – 97 metų.
Per mėnesį įregistruota 1 santuoka ir 2 santuokos nutraukimai.
IŠ SENAMIESČIO PAŠALINTA REKLAMA. Biržų senamiestyje, šalia Agluonos upės pakrantės, kur vasarą veikia fontanai, ant krantinės sienos neliko militarizuotos reklamos. Ji nuimta šią savaitę.
Lietuvos kariuomenę reklamuojantis tentas šalia buvusio banko pastato, kur šiuo metu įsikūrusi KASP Vyčio apygardos 5 rinktinės 509 lengvoji pėstininkų kuopa ir šauliai, buvo pastatytas praėjusių metų vasarį.
„Šiaurės rytai“ rašė, kad leidimas šiam tentui laikyti buvo gautas metams.
Šiais metais Lietuvos kariuomenė vėl kreipėsi į rajono savivaldybę, prašė sutartį pratęsti.
Biržų rajono meras Vytas Jareckas dėl šios reklamos tarėsi su savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistais. Nutarta, kad šis tentas nedera senamiestyje, o atsidengusią aptrupėjusią sieną galima ateityje sutvarkyti.
Savivaldybės administracija kariškius informavo, kad sutartis nebus pratęsta, ir iki kovo 1 dienos paprašė tentą nuimti. Taip ir buvo padaryta.

ARDYMO „ŽYGIAI“ VABALNINKE. Ketvirtadienį Vabalninke seniūnijos darbuotojai ne kūrė, o griovė. Griovimo objektu tądien buvo varnų lizdai, kurių sunaikinta apie 50. Seniūnija išsinuomavo automobilinį keltuvą, tačiau ne prie visų norimų taškų pavyko privažiuoti. Pasak seniūno Laimučio Braždžionio, paukščių lizdai sunaikinti miesto centre, parke, Beržų alėjoje, Beržų gatvėje.
Polaidis sparčiai naikina pašalo likučius, todėl penktadienį Vabalninko aplinkkelyje turėjo atsirasti transporto svorį ribojantys ženklai. Be to, tirpstantis sniegas atveria šiukšlių lobynus, kuriuos taip pat turės sutvarkyti seniūnijos darbuotojai. Anot L. Braždžionio, apmaudu, kad darbams kol kas negalima pasitelkti socialinių pašalpų gavėjų, nes to neleidžia karantino sąlygos.

UŽ KONTRABANDINES CIGARETES SKIRTA BAUDA. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai Parovėjos kaime gyvenančiai 1975 metais gimusiai V.B. skyrė administracinę baudą. Ji nemenka – 5500 eurų.
Ši bauda skirta už tai, kad moteris pakartotinai – trečią kartą per penkerius metus – namuose laikė didelį kiekį kontrabandinių cigarečių ir jas pardavinėjo.
V. B. 2020 m. liepos 16 dieną savo namuose Parovėjos kaime laikė 365 pakelius kontrabandinių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurias įsigijo Lietuvoje. Bendra laikytų cigarečių vertė – 1178,95 eurai.
Teismo sprendimu cigaretės konfiskuotos.
Šis nutarimas gali būti skundžiamas.
PARAŠAI DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO PIRMININKO PAŠALINIMO. Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen antradienį įteikti internetu surinkti parašai dėl Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus pašalinimo iš parlamentinio Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų. Dvi dėžes su parašais atnešę asmenys teigia surinkę per 300 tūkst. šią iniciatyvą remiančių parašų. „Sumaišyti viešieji ir privatūs interesai, žiūrima vienos siauros visuomenės grupės teisės, nėra atsižvelgiama į visuomenės daugumos interesus“, –sakė vienas iš akcijos iniciatorių apie iniciatyvos priežastis. V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad nei ji, nei Seimo valdyba negali pašalinti parlamentaro iš komiteto vadovo pareigų. „Jei mes gyventume tokioje valstybėje, kur Seimo vadovas ar Seimo valdyba galėtų pašalinti Seimo narį iš komiteto pirmininko posto, tai kažin ar galėtume vadintis demokratine valstybe“, – sakė ji. „Visada tai yra Seimo nario apsisprendimas, yra frakcijos apsisprendimas“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen. T. V. Raskevičių į Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovus pasiūlė Laisvės partija.

MAŽIAU PIRKO VAISTŲ NUO VIDURIAVIMO. Vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ suskaičiavo, kad 2020-aisiais, palyginti su 2019 metais, chirurginių kaukių pardavimai išaugo net 128 kartus, dezinfekcinių priemonių – 4 kartus, o termometrų – 2 kartus. Palyginus 2019 su 2020 metais, gerokai išaugo vitaminų pardavimai. Pavyzdžiui, vien vitamino D pernai nupirkta 83 proc. daugiau nei užpernai.Pastebima, kad preparatų nuo viduriavimo pardavimai 2020 metais smuko daugiau nei trečdaliu palyginti su 2019-aisiais. „Karantino metu apie 30-40 proc. sumažėjo antidiarėjinių vaistų pardavimai – vadinasi, žmonės rečiau sirgo žarnyno infekcinėmis ligomis. Galime konstatuoti, kad į gerąją pusę pakito didelės dalies žmonių higienos bei ligų prevencijos įpročiai“, – pokyčius komentuoja vaistinės generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

PASIŪLĖ DRAUDIMĄ GYVŪNAMS AUGINTINIAMS.
Neseniai Lietuvos rinkoje atsiradusi nauja augintinių – šunų ir kačių – draudimo paslauga įgyja pagreitį: ja domisi ne tik fiziniai asmenys, bet ir bendrovės. Gargžduose įsikūrusi bendrovė „Mars Lietuva“ augintinio draudimą įtraukė į beglobį gyvūną priglaudusiems darbuotojams siūlomą skatinimo paketą. „Augantį naminių gyvūnų draudimo poreikį pajutome jau per pirmąjį karantiną. Daugiau laiko namie praleidžiantys šalies gyventojai pradėjo labiau rūpintis kartu laiką leidžiančiais šunimis ir katėmis, o jų neturintys – ėmė iš prieglaudų ar pirko“, – pasakojo draudimas.lt aptarnavimo grupės vadovė Vita Drabovičienė.
Pasak draudimo specialistų, žmones sudomino naujoji paslauga – per dieną sulaukiama 70-80 užklausų.
PAGERBĖ. Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas minint Vasario 16 -ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, tradiciškai aplankė paminklus, skirtus žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, bei Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno kapą.
Biržų mieste meras V. Jareckas kartu su Biržų miesto seniūnijos seniūne Kristina Undzėniene atminimo ir pagarbos žvakutes uždegė bei trispalvių gėlių puokštes padėjo prie Švyturio gatvėje esančios Rezistentų kapavietės, prie memorialo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę bei prie Atminimo lentos, skirtos pokario metais nužudytų partizanų atminimui įamžinti.
Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno atminimą meras pagerbė kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Regina Statkuviene. Prezidento patarėja ant signataro kapo Lietuvos Respublikos Prezidento vardu, pagerbiant 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarą, padėjo gėlių kompoziciją.

PASIŪLYMAS 2022-UOSIUS PASKELBTI JONO MEKO METAIS. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl 2022 metų paskelbimo Jono Meko metais“ – praėjusią savaitę buvo paskelbta 15min.lt naujienų portale.
Šį pasiūlymą minimai komisijai sausio antrojoje pusėje pateikė Biržų r. savivaldybės meras Vytas Jareckas, pritardamas siūlymo iniciatoriui Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai priklausančiam Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centrui.
Siūlymo pagrindas yra artėjančios žymaus menininko, Biržų garbės piliečio 100-osios gimimo metinės. Jonas Mekas gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Semeniškių kaime. Gimtojo kaimo kapinaitėse jis yra ir palaidotas.
„Siūlome 2022 m. paskelbti Jono Meko metais už ypatingus šio menininko nuopelnus pasaulio kultūrai, jo blaivų požiūrį į gyvenimo realijas, nesavanaudišką siekį kurti ir skatinti kuriančiuosius, už tikrą, nesuvaidintą meilę Lietuvai ir Semeniškiams ir už pasaulio megapoliuose neprarastą lietuviškumą“, - rašo Vilmantė Vorienė, Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė, rašte, pateiktame Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.
RĄSTAI. Vasario 8 dieną ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad ties Ripeikių kaimu  kelyje Biržai – Suostas, važiuojamojoje dalyje ir kelkraštyje, pamesti rąstai. Gelbėtojai rąstus nuo kelio patraukė.

MIESTUOSE DIDĖJO ORO TARŠA. Atšalus orams ir intensyviau kūrenant, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, viršijantis paros ribinę vertę, šiemet Lietuvoje išsilaikė 19 dienų.
Tarša stebima oro kokybės tyrimų stotyse, kurios veikia arčiau individualiai šildomų gyvenamųjų namų, kurių dalis šildomi kietuoju kuru – malkomis arba anglimis.
Individualų būstą šildant kietuoju kuru išmetamas didžiausias kiekis sveikatai pavojingų sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų, patvariųjų organinių teršalų.

KARANTINO ŠVELNINIMAS.
Ministrų kabinetas pirmadienį preliminariai sutarė, kad švelninant karantiną nuo kito pirmadienio galėtų atsidaryti grožio salonai ir atskirą įėjimą turinčios ne maisto prekių parduotuvės, jei vienam klientui ar pirkėjui užtikrinamas 20 kvadratinių metrų plotas. Vyriausybė trečiadienį  iš esmės patvirtino karantino atlaisvinimo schemą. Karantino ribojimų atlaisvinimo strategijoje iš viso numatyti keturi scenarijai, suskirstyti pagal sergamumo rodiklius, ir nuoseklūs atlaisvinimo žingsniai visose srityse, tiek šalies mastu, tiek savivaldybėse.

NORĖTŲ GRĮŽTI Į LIETUVĄ.
40,5 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių rimtai galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą, rodo Užimtumo tarnybos užsakyta užsienyje gyvenančių tautiečių apklausa.
12,4 proc. ne tik svarsto, bet ir teigia labai norintys sugrįžti.
Pasak tarnybos, sugrįžti į gimtąją šalį svetur gyvenančius lietuvius labiausiai motyvuotų geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą (60,7 proc.). 40,5 proc. paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką, 28,4 proc. – galimybę dirbti mėgstamą darbą, 26 proc. – kultūrinius bei politinius pokyčius Lietuvos visuomenėje.

LIŪDNA STATISTIKA.
Šį sausį Lietuvoje mirė apie 5 tūkst žmonių – pusantro tūkstančio arba 41 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, rodo trečiadienį Statistikos departamento paskelbti demografiniai rodikliai. Sausį Lietuvoje mirė 4 981 žmogus, kai 2020 metų sausį – 3 530 žmonių. Taip pat, lyginant su pernai sausiu, sumažėjo ir gimusiųjų: šiemet jų buvo 1 678, pernai sausį – 1 923. Bendrai Lietuvoje gyventojų per mėnesį sumažėjo daugiau kaip 3 tūkstančiais: sausio pradžioje jų buvo 2 795 175, o vasario pradžioje – 2 792 155.
PRAŠO SUPRATINGUMO IR ATSAKOMYBĖS. Užklupus šalčiams ir iškritus sniegui, vis daugiau gyventojų savo automobilius palieka gatvėje ar bendrojo naudojimo vietose visai žiemai. Šalikelėse palikti gausiai apsnigti automobiliai blogina kitų eismo dalyvių matomumą, taip apsunkina eismą ir kelia grėsmę eismo saugumui bei trukdo kelininkams atlikti sniego valymo darbus gatvėse.
Kad būtų išvengta nelaimių, Biržų rajono savivaldybė prašo automobilių savininkus ir naudotojus pasirūpinti, kad gatvėse ar kitose viešosiose vietose jų palikti automobiliai nekeltų grėsmės saugiam eismui.
Automobilių savininkus informuoja, jog draužiama gatvėse, kiemuose bei kitose viešose vietose laikyti neeksploatuojamus, neturinčius galiojančios techninės apžiūros, draudimo dokumentų automobilius. Asmenims, nesilaikantiems nustatytų tvarkos reikalavimų, gresia administracinės nuobaudos.
BIRŽUOSE PAŽEIDIMŲ NERADO. Aplinkos apsaugos departamentas 2020 m. patikrino 370 ūkio subjektų, kurių veikla susijusi su padangų atliekų tvarkymu. Pažeidimų nustatyta 102 ūkio subjektų veikloje, iš jų 9 ūkio subjektuose nustatyti pažeidimai susiję su netinkamu padangų atliekų tvarkymu.
Biržų aplinkos apsaugos inspekcija, atlikusi 3 planinius patikrinimus, pažeidimų nenustatė.

KVIETIMAS. Biržų rajono savivaldybė kviečia teikti paraiškas 2021 m. sporto klubams ir visuomeninių organizacijų veikloms finansuoti iš savivaldybės biudžeto lėšų. Paraiškas prašoma pateikti savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui (Vytauto g. 38, tel. 8 450 43 149) arba Biržų rajono kūno kultūros ir sporto centrui (Rotušės g. 2) iki 2021 m. vasario 19 d.
LATVIJA UŽSIDARO. Nuo vasario 10 iki 24 dienos bus draudžiama dėl nesvarbių priežasčių atvykti į Latviją iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės zonos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės.
Vyriausybės sprendime patikslinama, kad atvykti į Latviją leidžiama tik dėl neatidėliotinų ir svarbių priežasčių, kuriomis laikomas darbas, studijos, šeimos reikalai, gydymas, tranzitas ir nepilnamečių palyda, grįžimas į savo gyvenamąją vietą ar laidotuvės. Be to, ir toliau bus taikomi epidemiologinio saugumo reikalavimai, o tai reiškia, kad atvykstantieji į Latviją vis tiek privalės atlikti COVID-19 testą ir laikytis saviizoliacijos.
PO PIRMOJO SKIEPO SUSIRGUSIUS SKIEPYS VĖLIAU. Praėjusio penktadienio (sausio 29 dienos) duomenimis, Biržų rajone buvo patvirtinti 9 koronaviruso infekcijos atvejai. Iš jų 1 infekcijos atvejis nustatytas lopšelyje-darželyje „Genys“, 1 atvejis – lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“.
Vakar gautais duomenimis, sausio 30 dieną pranešta apie dar 6 sergančius žmones, tarp jų – ir vieną šeimą.
Savivaldybę pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymas dėl skiepijimo žmonių, koronavirusu susirgusių po pirmojo skiepo. Jie bus skiepijami po trijų mėnesių.
Kaip ŠR rašė, paskiepijus Legailių globos namų gyventojus ir personalą po savaitės dauguma jų susirgo.
TARP NESIKUKLINUSIŲ – IR VALDEMARAS VALKIŪNAS. Praėjusiais metais Seimo nariai išleido 1 mln. 408 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Nepaisant pernai galiojusių ribojimų, susijusių su koronavirusu, parlamentarų išlaidos smarkiai nesiskyrė nuo 2019 metais panaudotos sumos. Tuomet parlamentinei veiklai išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų.
Praėjusių metų lapkritį pradėję dirbti per pusšimtis Seimo naujokų gana aktyviai įsitraukė į šį procesą. Dauguma jų per pusantro mėnesio spėjo išleisti daugiau kaip po 1 tūkst. eurų, o ketvirtadalis panaudojo maksimalias sumas – daugiau kaip po 1800 eurų. Tarp pastarųjų yra ir vienas turtingiausių parlamentarų Valdemaras Valkiūnas.
Dažniausiai pinigai leisti automobiliams ir suvenyrams, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos skelbiama ataskaita.
Parlamentinei veiklai skirtų pinigų pernai, kaip ir anksčiau, nenaudojo konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė.

MIRČIŲ BEVEIK KETURIS KARTUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad 2021 m. sausio mėnesį įregistruota 13 gimimų: 9 berniukų ir 4 mergaičių. 6 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 1 vaikas gimė vienišai mamai.
Per sausį įregistruotos 48 mirtys: 26 moterų, 22 vyrų. Iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 92 metų, moteris – 99 metų.
Sausį vyko 2 santuokos: 1 įtraukta į apskaitą užsienio valstybėje. Išsituokė 5 poros.

NEFORMALIAJAM VAIKŲ ŠVIETIMUI IŠ BIUDŽETO SKIRIAMA 17 MLN. EURŲ. Šiais metais neformaliajam vaikų švietimui iš biudžeto skiriama 17 mln. eurų, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Pinigai, skirti neformaliajam vaikų švietimui, bus paskirstyti savivaldybėms, atsižvelgiant į mokinių, kurie praėjusių metų rugsėjo 1 dienos mokėsi pagal bendrojo ugdymo programas, skaičių.
Lėšos savivaldybėms bus skiriamos tolygiai kiekvienam ketvirčiui, įskaitant ir vaikų vasaros atostogų mėnesius, todėl neformaliojo vaikų švietimo būreliai galės vykti ir vasarą.
Ministerijos duomenimis, kasmet neformaliojo vaikų švietimo veiklose dalyvauja apie 60 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.
VYKSTANT Į LATVIJĄ REIKIA TURĖTI NEIGIAMĄ COVID-19 TESTĄ. Vykstant į Latviją privalu turėti neigiamą COVID-19 testą, informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Neigiamas testas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 72 valandas.
Be to, tebegalioja anksčiau nustatyti reikalavimai dėl saviizoliacijos ir privalomų specialiųjų anketų pildymo.
Į Latviją atvykstantiems asmenims reikia izoliuotis dešimčiai dienų, o medicinos darbuotojams – 14 dienų.
Sustiprinta kontrolė toliau atliekama įvažiuojant į Latviją per šešis pagrindinius kelius pasienyje su Lietuva.
Tai buvusių pasienio kontrolės punktų Būtingė – Rucava, Kalviai – Meitenė, Saločiai – Grenctalė, Germaniškis – Skaistkalnė, Obeliai – Subatė ir Smėlynė – Medumi vietos.

DĖL BIRŽŲ POLIKLINIKOS PACIENTŲ SKIEPIJIMO VAKCINA NUO COVID. Mieli pacientai, užtikriname, kad visi VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos pacientai, norintys pasiskiepyti vakcina nuo COVID-19, bus paskiepyti iš karto, kai tik vakcinos atkeliaus. Kadangi nėra galimybės žinoti tikslių vakcinų pristatymo datų, poliklinika negali vykdyti pacientų registracijos dėl šio skiepijimo. Tačiau poliklinikos darbuotojai iš telefonų Nr. 8-671-73997 ir Nr. 8-600-89027 skambina pacientams ir tikslinasi jų kontaktinius telefonus bei teiraujasi, ar pacientai norės skiepytis, ar turės galimybę patys atvykti, kad tuomet, kai jau bus žinoma tiksli skiepijimo data, galėtų apie tai pacientus informuoti ir užregistruoti.
Labai prašome pacientų netrukdyti savo šeimos gydytojų dėl skiepijimo. Visą būtiną informaciją skelbsime poliklinikos interneto puslapyje www.birzupoliklinika.lt ir susieksime su Jumis asmeniškai.
VASARĮ IŠLEIDŽIAMA POPULIARIOSIOS AUTORĖS K. SABALIAUSKAITĖS KNYGA. „PETRO IMPERATORĖ II“. Šiandien jau aiškus atsakymas į klausimą, kone dažniausiai pastaruoju metu skaitytojų užduotą leidyklos „Baltos lankos“ atstovams ir menotyros mokslų daktarei rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei: kada pasirodys antroji „Petro imperatorės“ dalis? Laukiamiausias lietuviškas romanas „Petro imperatorė II“ skaitytojus pasieks vasario pabaigoje, o šiandien pradedama išankstinė prekyba, rašoma leidyklos pranešime žiniasklaidai.
Pirmoji dilogijos knyga „Petro imperatorė“, pasirodžiusi 2019 m., sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir tapo bene didžiausiu lietuvių prozos bestseleriu per 30 Nepriklausomybės metų: pirmasis tiražas buvo išpirktas dar nepasiekęs prekybos vietų, iš viso išleistos net septynios romano laidos, kurių bendras egzempliorių skaičius viršija 80 tūkstančių. Kritikų ir skaitytojų balsais romanas „15min.lt“ geriausių knygų rinkimuose išrinktas 2019-ųjų Metų knyga.
IKI VASARIO GALITE GAUTI IKI 5 TŪKST. EURŲ TRANSPORTO PRIEMONEI. Liko kiek mažiau nei dvi savaitės, kol galite tikėtis kompensacijos naujo automobilio įsigijimui, sunaikinę seną, taršią transporto priemonę. Iki šio termino galima gauti ir nuo 2 iki 4 tūkst. eurų kompensaciją, jei įsigijote elektromobilį. Iki vasario 1 d. galima pildyti paraiškas gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją, jei sunaikinote taršų automobilį ir įsigysite mažiau taršų.

NUO TREČIADIENIO VERSLAS GALI KREIPTIS DĖL PARAMOS. Vyriausybė patvirtino tvarkos aprašą, kuriuo numatoma, kad nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės galės gauti subsidiją, jeigu jų pajamos krito bent 30 proc., vertinant nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos. Dėl tokios paramos verslininkai galės kreiptis jau nuo trečiadienio, VMI paskelbus kvietimą.
Numatyta, kad dėl subsidijų gali kreiptis tos įmonės, kurių apyvarta 2020 m. lapkričio 1 d.–2021 m. sausio 31 d. krito bent 30 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

PAŽEIDIMŲ KAINA. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų išaiškinti pažeidimai kai kurioms įmonėms 2020 m. kainavo itin daug. Didžiausia aplinkai padaryta žala (1178 193 eurai) už taršą nuotekomis apskaičiuota Kauno valdybos aptarnaujamoje teritorijoje. Viena įmonė pagal susitarimą už aplinkai padarytą žalą (303 105 eurus) atlygino iš karto. Didžiausia juridiniam asmeniui skirta bauda siekia 28 tūkst. eurų.

PAKARTOTINIS SKIEPIJIMAS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, sausio 15 – 17 dienomis Biržų rajone patvirtinta 17 koronaviruso infekcijos atvejų.
Iš viso Biržų rajone sausio 17 dieną sergančių žmonių skaičius – 175.
Šią savaitę rajone pradėtas pakartotinis skiepijimas nuo koronaviruso. Revakcinuoti bus pirmieji 10 skiepyti ligoninės darbuotojai.
Naujų asmenų skiepijimas priklausys nuo to, ar bus užtikrintas vakcinos antrajam skiepijmui tiekimas.


PRITARĖ PASIŪLYMAMS. Pritarta paslaugų paskirties pastato – automatinės automobilių plovyklos, Biržų r., Širvėnos sen., Valantiškio k. 1, statybos projektiniams pasiūlymams. Projektinius pasiūlymus parengė UAB „Rusnė“, pranešė Biržų savivaldybė.

SMURTAS. Sausio 8 dieną policijai pranešta apie Kalėdų šventės įvykį. Biržuose gruodžio 25 dieną prieš 2000 metais gimusį vyrą smurtavo dvejais metais vyresnis biržietis.

VAGYSTĖ. Sausio 9-osios vakare pastebėtas įsilaužimas į Gataučių kaimo sodybą. Pavogta namo viduje buvusių alkoholinių gėrimų, dėl to patirtas 20 eurų nuostolis.
Į KONTEINERIUS EGLUTES MESTI DRAUDŽIAMA. Biržų miesto seniūnija informuoja, kad gyventojai eglutes ir jų šakas gali palikti prie mišrių komunalinių atliekų konteinerių, ten jos bus surinktos bei išvežtos į kompostavimo aikštelę.
Gyventojai eglutes patys gali nuvežti į Biržų rajono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (Krantinės g. 1, Biržų k.).
Primenama, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius eglutes mesti draudžiama.


GATVIŲ REMONTO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad gruodžio 28 dieną pritarta Susisiekimo komunikacijų (gatvių) Biržų m. P. Jakubėno g. rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
Taip pat informuoja, kad yra parengti Susisiekimo komunikacijų (gatvių) Biržų miesto B. Dauguviečio, Rinkos, S. Dagilio, Pirties ir Žemaitės gatvių kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai.
GINKLAS. Pirmadienio vakare Naciūnų kaime apžiūros metu pas vyrą, gimusį 2002 metais, rastas nešaunamasis ginklas kastetas.

VAGYSTĖ. Sausio 5 dieną Biržų kaime įsibrauta į namą ir bandyta pavogti ten esantį turtą. Nuostolis – penki šimtai eurų.
SMURTAS. Sausio 1 d. apie 21 val. Biržuose, S. Daukanto gatvėje, konflikto metu, vyras (gim. 1989 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 1978 m.) ir pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Nuostolis – 155 eurų. Įtariamasis sulaikytas.

NARKOTIKAI. Gruodžio 31 d. po vidurnakčio 0.01 val. Biržuose, Kęstučio gatvėje, sulaikytas pilietis, įtariama, disponavęs narkotinėmis medžiagomis. Dalinės apžiūros metu pas vyrą (gim. 2001 m.) rasta augalinės kilmės, įtariama, narkotinė medžiaga. Įtariamasis sulaikytas.

SKAUSMAS. Vyras, gimęs 2000 metais, pranešė, kad sausio 1 – osios naktį Biržų rajone pažįstamas vyras, gimęs 1995 metais, žodinio konflikto metu sudavė į veidą ir šoną. Įtariamasis sulaikytas.
BIRŽUOSE  POPULIARIAUSI VARDAI – EMA IR HERKUS. Gruodį mirčių skaičius daugiau nei penkiskart viršijo gimimus.
Per 2020 metus Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 194 gimimai: 101 berniukas ir 93 mergaitės. Iš jų 50 užsienio valstybėse gimusių vaikų. 55 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 12 vaikų gimė vienišoms mamoms.
 Populiariausi vardai: mergaičių – Ema, Sofija, Gabija, Lėja, Iglė, berniukų – Herkus, Jokūbas, Matas, Tajus, Ajus, Emilis. Retesni vardai: mergaičių – Domilė, Šiaurė, Benita, Petra, berniukų – Emiras, Markas, Edas, Adrijus.
Per metus įregistruotos 488 mirtys: 236 moterų, 252 vyrų. Iš jų 8 užsienio valstybėse mirę asmenys.
Įvyko 103 santuokos: 2 santuokos registruotos Lietuvoje su užsienio valstybių piliečiais, 6 santuokos sudarytos užsienio valstybėse, bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos 29 santuokos.
56 santuokos nutrauktos, iš jų 3 ištuokos užsienio valstybėse.
2020 m. gruodžio mėnesį buvo įregistruota 11 gimimų – 7 berniukai ir 4 mergaitės. Įtraukti į apskaitą 2 užsienio valstybėje gimę vaikai,  2 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Įregistruota 61 mirtis – 30 moterų ir 31 vyro. Vyriausias amžiumi miręs vyras – 94 metų, moteris – 95 metų.
Vyko 5 santuokos, o 1 pora išsituokė.

KIRS MEDŽIUS. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad mieste bus kertami medžiai. Architektūros ir urbanistikos skyrius inicijavo gatvės želdinių (12 liepų), augančių šalia pagrindinės Biržų miesto Vytauto gatvės (šalia žemės sklypo Vytauto g. 36 ir žemės sklype Vytauto g. 38) būklės vertinimą. Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija įvertino ir nustatė, kad minėtoje vietoje augančios didelės liepos akivaizdžiai nusilpusios, stipriai pažeistos ligų ir kenkėjų, kelia pavojų žmonių sveikatai ir turtui. Todėl numatoma šalinti pavojingus medžius ir šioje teritorijoje pasodinti naujus sodinukus. Planuojama pasodinti sodmenų kokybės reikalavimus atitinkančius sodinukus (8 liepas).
Lėšos gatvių želdiniams nupjauti ir atsodinti skirtos iš Aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos.
Želdinių šalinimo darbų pradžia planuojama artimiausiu metu.

NEBELIEKA DANTŲ PROTEZAVIMO EILIŲ. Valstybinė ligonių kasa (VLK) praneša gerą naujieną visiems, kurie turi teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Išspręsta dešimtmečio problema – eilių nebelieka, sakoma VLK pranešime. Nuo sausio dantų protezavimo paslaugą bus galima gauti praktiškai iš karto.
Be to, pacientui nereikės vargti pildant įvairius dokumentus bei gaišti laukiant ligonių kasų laiškų. Sutrumpėjęs paslaugos kelias bus patogesnis, naudingesnis ir pacientams, ir medikams.

KORONAVIRUSAS ŠV. VINCENTO PAULIEČIO GLOBOS NAMUOSE. Gruodžio 24 ir 25 dienomis Biržų rajone patvirtinti 24 koronaviruso infekcijos atvejai. 9 iš jų nustatyti Biržų Šv.Jono Krikštytojo parapijos Šv. Vincento Pauliečio globos namuose. Pastarieji 9 susirgimai nauji – iš viso šiuose globos namuose serga 18 gyventojų ir 2 darbuotojai.

Pasak globos namų direktorės Irenos Jurgaitienės, sergantieji globotiniai gyvena antrajame pastato aukšte. Nedideliame name gyvena 24 žmonės, todėl išlaikyti saugius atstumus darbuotojams yra gana didelis iššūkis.„Laimė, kad į abu aukštus turime du atskirus įėjimus ir liftą“,- sako direktorė. Ji dėkinga darbuotojams, sąžiningai ir nuoširdžiai atliekantiems pareigas šituo sudėtingu laikotarpiu. Iš sergančiųjų globotinių tik viena garbaus amžiaus gyventoja gydoma ligoninėje Kiti pagal sveikatos būklę prižiūrimi globos namuose. Tarp ligonių yra ir vaikščioti negalinčių senolių.  

„Darbuotojos dirba dviem pamainomis - prižiūri globotinius, girdo arbatomis, vitaminais. Džiaugiuosi, kad darbuotojos pagal išgales saugosi, neišsilaksto dėl tikrai nelengvų sąlygų. Iš visos širdies dėkoju joms ir tikiu, kad šis košmaras baigsis be galimų pačių liūdniausių pasekmių“, - kalbėjo I.Jurgaitienė gruodžio 26 dieną, šeštadienį. Pirmadienį globos namuose vėl bus tikrinami gyventojai ir darbuotojai.

Iš viso Biržų rajone gruodžio 25 dieną buvo 185 žmonės, sergantys CIVID – 19 liga.

POLICIJA PAŽEIDĖJUS BAUS GRIEŽTAI. Biržų rajono policijos pareigūnai jau šios savaitės viduryje keliuose įrengė postus, kuriose stabdė į Biržus važiuojančius automobilius.
Trečiadienį buvo sustabdyta 200 automobilių. Iš jų šeši buvo sugrąžinti atgal ir kelionės tęsti nebegalėjo.
Iki penktadienio ryto buvo sustabdyta 219 automobilių. Iš jų keli buvo sugrąžinti.
Biržų policijos komisariato vadovas Deividas Valtaris sakė, kad dalis važiuojančiųjų tiesiog nesugebėjo paaiškinti priežasties, kur ir kodėl važiuoja. Tarkim, iš Pandėlio į Biržus vykusi šeima tikino bandysianti nueiti į parduotuves ir paieškoti dovanėlių.
„Norintys įvažiuoti į Biržų rajoną asmenys turi turėti gyvenamąjį plotą arba vykti į laidotuves. O iš esmės išvykti iš gyvenamosios vietos yra draudžiama“, - apie reikalavimus kalbėjo policijos vadovas.
Tiesa, postai praverčia ir atliekant policijos operatyvinę veiklą. Tarkim, ketvirtadienį vos pastačius postą prie jo dviračiu privažiavo jau savaitę ieškomas žmogus iš Užušilių kaimo. Jis tikino sugyventinei nepranešęs, kad yra gyvas ir sveikas, nes sugedo telefonas. Kad buvo ieškomas, sakė nežinąs. O pats jis buvo išvažiavęs pas draugus į Pasvalio rajoną.
Pasak D.Valtario, policijos pareigūnai griežtai stebės ir baus asmenis, kurie nesilaiko karantino reikalavimų.
Ketvirtadienį administracinėmis baudomis buvo nubausti du asmenys. Vienas vyras teikė paslaugas nedėvėdamas apsauginės kaukės. Kitas asmuo važiavo dviračiu taip pat be kaukės.

SUSIRGO DAR DEŠIMT BIRŽIEČIŲ. Gruodžio 17 dienos (ketvirtadienio) duomenimis, Biržų rajone patvirtinta 10 koronaviruso infekcijos atvejų. Iš jų 1 infekcijos atvejis patvirtintas ligoninės pacientui, kitas – savivaldybės administracijos darbuotojui. 11 sirgusiųjų COVID-19 liga pasveiko.Iš viso Biržų rajone gruodžio 17 dieną sergančių žmonių skaičius buvo 153, pasveiko 221 žmogus. Nuo karantino pradžios Biržų rajone patvirtinti 384 ligos atvejai. Savivaldybės pateiktais duomenimis, mirė 10 COVID-19 sirgusių žmonių.

LIETUVOS PAŠTAS KVIEČIA MOKESČIUS SUMOKĖTI PO KALĖDŲ. Nors sugriežtėjus karantino ribojimams Lietuvos paštas veiklą tęs įprastai, laikantis saugumo reikalavimų bei atsižvelgiant į dvigubai išaugusį siuntinių srautą, eilių pašto skyriuose išvengti nepavyks. Kadangi pašto skyriuose galima ne tik išsiųsti ar atsiimti siuntas, bet ir atsiskaityti už komunalines paslaugas, Lietuvos paštas ragina klientus neskubėti ir nebūtinas finansines operacijas atidėti vėlesniam laikui – po Kalėdų.   

TEISMŲ DARBAS NESTABDOMAS. Sugriežtinus karantino sąlygas, teismų darbas nestabdomas – jis bus organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus išimtis, kai asmenims reikia susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teismo posėdžiuose, teigia Sveikatos apsaugos ministerija.

Naujienos

Drąsos gyventi suteikia meilė

Virginijaus Kalvėno pasaulis kupinas susitikimų, prisilietimų, išsiskyrimų ir laukimo. Jo kelyje iškentėta daug skausmo, brangių žmonių netekčių, tačiau bendraudama su Virginijumi junti gyvenimo šviesą. Apie mylimų žmonių sušildytas dienas vyras kalba tarsi ragaudamas svaigų jo rankose tirpstančių mėlynių kvapą. Beje, savo eilėraščiuose mėlynes jis vadina vienybės uogomis.

Drobe aptrauktame sąsiuvinyje gražia autoriaus rašysena išguldytos posmų eilutės. Jose – Virginijaus jausmai, troškimai ir, žinoma, meilės, artumo ilgesys. Eilėraštis „Odė meilei“ autoriui pelnė Biržų literatų klubo „Svajokliai“ literatūrinio konkurso apie MEILĘ laureato vardą. Pirmąją vietą, pasirašęs slapyvardžiu „Vosylka“, Virginijus laimėjo „už lyrinį, nuoširdų, žaismingą požiūrį į meilę“. Šis praėjusią vasarą pelnytas laimėjimas jam labai svarbus, kaip svarbus ir džiugus kiekvienas žvilgsnis į žmogaus sielą. Ir jeigu meilė yra mūsų atspindys kitame žmoguje, su kuriu kartu augame, skleidžiamės ir nešame savo gyvenimo Kryžių, tai meilės Virginijaus gyvenime yra daug. Todėl su Virginijumi Kalvėnu kalbėjomės apie Meilę.

 

Mama – lyg angelas

„Nakties žvaigždžių akim/ Žvelgi tu iš dangaus, / Vis rodai kelią man/, Ir vis vedi į priekį…“ – eilutės iš Virginijaus eilėraščio labai mylimai ir sūnų labai mylėjusiai mamai. Medicinos sesuo Zinaida Kalvelienė mirė 2007 metais. Jos netektis sūnui buvo didelis sukrėtimas. Mama padarė viską, kad jos vaikas ne tik gyventų, bet ir lavintųsi, jaustųsi reikalingas. „Ji labai mylėjo knygas… Mokėjo dvasiškai kelt, nenusimint, suburdavo šeimą, stengdavosi pati spręsti problemas, niekam jų neužkraudama ir nieko nekaltindama… Ji labai švelni, tikra moteris… Mama be galo daug aukojosi dėl manęs…“ – apie savo mamą Virginijus kalba sunkiai tramdydamas jaudulį. Jo žodžius stabdo ašaras kviečiantis graudulys.
Šį rugpjūtį Virginijui sukaks 64 – eri. Sako, kad jis susirgęs būdamas 9 mėnesių. Aukštos temperatūros kamuojamam kūdikiui medikai atliko punkciją. Stuburo smegenų skysčio ėmimas buvo nesėkmingas. Vaikas pateko į Respublikinę ligoninę, po to jo gyvenime laukė ne viena operacija.
„Be mamos manęs šioje žemėje nebūtų“, - sako Virginijus. Jis mena Kęstučio gatvės namo kiemą ir „čigonu“ vadintą kaimyną.
„Kai mane su rateliais mama išveždavo į kiemą, tai tas čigonas žiūrėdavo į mane, stebėdavosi, kodėl mane tokį augina. Sakydavo, kad medikė mama galėjo kokių nors vaistų suleisti ar tiesiog nuskandinti…“
Virginijus sako mamos meilę ir globą jaučiantis iki šiol.
Buhalteriu dirbęs Jonas Kalvelis nebuvo tikras Virginijaus tėvas, tačiau tokiu vardu jį vadina posūnis.
„Jis mane užaugino. Iki 12 metų aš tik ropinėdavau. Tėvo dėka pradėjau vaikščioti. Jis to išmokė, nupirkęs ramentus, pastatęs mane prie stalo ir liepdavęs eiti“, - mena Virginijus. Sako, kad jo tėvas buvo labai gabus, išsilavinęs, skaitęs rusų, prancūzų, ispanų ir kitomis užsienio kalbomis. Jis mirė 1974 – aisiais.
Virginijus turi dvi už save jaunesnes mylimas ir mylinčias seses. Jos gyvena Biržuose. Keturiolika metų jaunesnė Birutė yra anglų kalbos mokytoja. Panevėžyje gyvenusi chemikė Aušrinė, kurią su Virginijumi skiria treji metai, po mamos mirties gyvena kartu su broliu. Biržų pirmojoje vidurinėje gabumais garsėjusi (aukso medalio negavo tik dėl specialioje grupėje lankytos fizkultūros pamokų) Aušrinė - didžioji Virginijaus pagalbininkė ir draugė.


Pirmoji mokytoja išsigando

Mama rūpinosi, kad judėjimo negalią turintis ir sunkiai kalbantis sūnus mokytųsi. Pasak Virginijaus, tais laikais apie mokymą namuose nebuvo girdėti. Jo mama dėl to važiavusi į Švietimo ministeriją. „Gal aštuonerių buvau, kai pas mane atėjo pirmoji mokytoja Skrinienė. Uždavė ji man namų darbus ir daugiau nebepasirodė. Paaiškėjo, kad mane pamačiusi ji labai išsigando“, – su šypsena prisimena pirmąją mokytoją.
Netrukus Virginijų ėmė mokyti Otilija Dagilytė.
„Dabar ji jau amžiną atilsį. Bet šita mokytoja daug kantrybės turėdavo… Ji ne tik mane mokino, bet mamai padėdavo“, - biržietiška tarme kalba apie mokytoją, kuri ne tik mokė, bet ir pasilikdavo su Virginijumi, kai jo mama budėdavo ligoninėje.
Vėliau Virginijus mokėsi vakarinėje vidurinėje mokykloje ir ją baigė. Sako, kad apie visus mokytojus, kuriuos jam teko sutikti, galintis sakyti tik pačius geriausius žodžius.


Mirtis visada šalia

Lietuvių kalbos raštingumo, meilės literatūrai Virginijų mokė Vlada Balbierienė. O už tai, kad iš matematikos neliko „žalias“, vyras dėkingas šviesios atminties matematikos mokytojui Kostui Dagiui. Virginijus sako šį mokytoją labai mylėjęs, susidraugavęs ir su jo sūnumi Vytautu, kuris buvo sesės Aušrinės bendraklasis. Virginijus važiuodavo į pirmąją vidurinę mokyklą, klausydavosi Vytauto ir jo draugų grojimo, dalyvavęs ir Vytauto klasės susitikime. „Mes ir dabar su Vytautu draugaujame“, - mylimu bičiuliu džiaugiasi Virginijus. Jis nežinojo, kad tą dieną, kai kalbėjomės, Vytautas Dagys ką tik buvo atgulęs amžinojo poilsio.
„Tai mano Aušrinė verks tai išgirdusi“, - kartojo Virginijus, prislėgtas žinios apie bičiulio netektį.


„Mane nešiojo ant rankų“

Virginijus gyvenime sutiko labai daug gerų žmonių. Besimokant mokykloje jį klasės draugai nešiodavę iš kabineto į kabinetą. „Paimdavo ant rankų ir nešdavo į trečią, ketvirtą aukštą“, – su jauduliu mena bendramokslių gerumą.
Dar Virginijus sako labai besiilgintis gero bičiulio, kuris dabar Norvegijoje. Su juo bendravęs nuo vaikystės, kuri prabėgo Kęstučio gatvėje.
„Gyvenome Kęstučio gatvėje, mūsų kaimynas buvo gydytojas Kirdeikis. Mūsų būstas buvo be patogumų, kartais reikėdavo pačiam nešti malkas, kūrenti… Bičiulis labai daug man padėjo… Mama sirgo tuberkulioze, sesuo mokėsi“, - kalba Virginijus apie jam padėjusį draugą.


Pogrindžio būrelio ir kiti bendraminčiai

Gražūs prisiminimai likę ir iš pogrindyje veikusio būrelio, į kurį rinkosi likimo draugai. Virginijaus Kalvėno, Egidijaus Šato, Liucijos Mulevičiūtės, Irmos Dicytės, Nijolės Užubalienės veikla tapo branduoliu, iš kurio išsivystė Lietuvos invalidų draugija. „Mes platindavome savo pačių rankomis perrašytą laikraštį „Draugo žodis“, – pasakoja Virginijus.
Bendraminčiai susitikimams sugalvodavo įvairius pretekstus (tarkim, gimtadienius), nes būrelio veikla buvo atsidūrusi tuometinių specialiųjų tarnybų akiratyje.
KGB dėmesį Virginijus sako užsitraukęs ir dėl kitokios veiklos. Sako, kad ieškodamas Dievo buvo atsidūręs ir pas krišnaistus, dalyvavęs B. Dauguviečio sodyboje organizuotame jų renginyje.
„Buvo pas mane saugumiečiai ir „blakę“ įtaisę“, - juokiasi vyras.
Daug jam davusi daugystė su biržiečiu Arminu Romankevičiumi. Iš jo sužinojęs ir apie jogą.
„Jis mane, prirėmęs prie sienos, ant galvos statydavo“, - jogos praktiką mena Virginijus.
Vyras sako gyvenime daug keliavęs. Autobusu.
„Ir kur tik nesu buvęs“, - šypsosi.


Mylėjo ir buvo aukle

Sunku įsivaizduoti, tačiau Virginijus sako dirbęs… aukle. Mama viską organizvusi taip, kad sūnus jaustųsi reikalingas ir užsidirbtų pensiją.„Tada buvo galima taip dirbti – tereikėjo valdžiai pranešti ir turėti liudininkus. Aš ir sesę Birutę užauginau, ir jos sūnų Gintą auginti padėjau… Saugojau kaimynų ir pažįstamų vaikus. Sunkiausia būdavo iškelti kūdikius iš lovytės. Pervystyti aš mokėjau, tačiau iškelti man padėdavo. Atbėgdavo iš darbo mama, vaikų bobutės, giminaičiai talkino, užeidavo… Visko gyvenimas išmoko“, - apie auklės darbą kalba Virginijus.
Jis iki šiol mena vaikų vardus. Ypač mielas buvęs Artūras. Jis buvo mamos kolegės, medicinos seselės Šinkariovienės vaikas.
„Vieną labai mylėjau“, - apie meilę moteriai sako Virginijus. O pirmoji meilė buvusi mokykloje. Jos vardas Loreta.
„Ji vėliau susirado kitą – mano draugą. Tačiau aš ant jo niekada nepykau“, - kalba vyras.
Virginijus mano, kad šeimą būtų gal ir neblogai turėti. Anot jo, būna, kad „susikuria šeima, kurioje abu sėdi rateliuose, tačiau tokiems būtinai reikia trečio žmogaus“.


Kunigas Dalius

Virginijus į katalikų bažnyčią sako atėjęs, kai Biržuose tarnavo kunigas Dalius Tubys. Šiam kunigui ir žmogui Virginijus puoselėjo ypatingus jausmus. „Dalius tikrai mylėjo žmones. Kai jo nebėra, važiuoju pas sekmininkus… Pirmą kartą katalikų bažnyčioje buvau gal trylikos metų. Ten visi į mane spoksojo, aptarinėjo. Net kunigas neiškentęs paklausė: „Ko jūs čia susirinkote – melstis ar pletkavoti?“ Nuo tada aš tos bažnyčios ir vengiau, kol į Biržus atvažiavo kunigas Dalius Tubys… „Dievas mato tavo širdį“, - iki šiol girdžiu jo žodžius, jaučiu jo ranką ant savo galvos… Tokio kunigo daugiau nebeturėsime… Jis pasakiškai mylėjo žmones ir buvo daugiau negu kunigas… Išpažintį jam sakydavau kaip geriausiam bičiuliui. Aš jį labai mylėjau ir visos kalbos ar rašymai apie jį manęs neveikė. Veikė jo meilė, kuri nusvėrė viską. Užtekdavo tik į jį pažiūrėti, sutikti jo žvilgsnį ir priėmus Komuniją pajusti jo uždėtą ranką… Jis prie žmogaus eidavo pats.“ Tai Virginijaus prisiminimas apie mylimą kunigą Dalių.


„Buvau, esu ir būsiu lietuviu“

Virginijus myli Lietuvą. Stovėjo Baltijos kelyje. Laukė iš Vilniaus grįžtančios mamos, kuri su sese Birute važiavo ginti televizijos bokšto. „Kaip galima Lietuvos nemylėti?“ – klausia. Sako, jog, kas benutiktų, kaip valdžios veiksmais kartais benusiviltų ir netiesos daug matytų, Lietuvos neišduotų.
„Buvau, esu ir būsiu lietuvis“, - tvirtai ir ramiai taria. Pirmąsias patriotizmo pamokas jis gavo šeimoje. Jo mama kilusi iš lietuvybės sostine laikomo Kauno. Tėvo šeima kentėjo tremtį.
Apie tikrąją Lietuvos istoriją jam pasakojusi mokytoja Otilija Petronytė. „Per ją aš ir su A. Šapokos „Lietuvos istorija“ susipažinau… Ši mokytoja pas mus į namus ateidavo“, - pasakoja Virginijus.


Apie meilę gyvenimui ir drąsą

„Iš drąsos ir gyvenimo džiaugsmo/Aš Dievulio sutvertas esu/. Gyvenu nuolat lydimas skausmo/, bet gyvent man nė kiek nebaisu“, - rašo Virginijus eilėraštyje. Sako, kad drąsos gyventi jam suteikia meilė Dievui ir žmonėms. Meilę jis taip pat jaučia.
„Viskas, ką gyvenime darai, skleidi, sugrįžta. Meilė – taip pat“, - neabejoja Virginijus.
Ruošiantis atsisveikinti jis staiga klausia, ar žinau, kokia yra jo svajonė. Ir tęsia deklamuodamas: „Aš tikiu – išsipildys ir mano didžiausia svajonė – nepaklysti painiuos kasdienybės keliuos.“
Virginijus žino, kad šito labai norėtų ir sūnaus kelius iš aukštybių stebinti jo Mama.


Alfreda Gudienė
2016-07-09



0.302718