Trumpos naujienos

VABALNINKO SENIŪNIJOJE APŠVIESTOS GATVĖS, ĮRENGTI LAUKO TUALETAI. Vabalninko seniūnija įgyvendino dar vieną kaimų gatvių apšvietimo projektą. Ančiškių kaimo gatvėse ant esamų atramų sumontuota 19 natrio šviestuvų, įrengtos 2 naujos apskaitos. Vabalninko mieste, daugumos gyventojų prašymu, Balio Sruogos gatvės gale einant link Kosmonautų gatvės ant jau esamų atramų sumontuoti 4 nauji gatvių šviestuvai ir įrengta nauja apskaita.
Gatvių apšvietimas įjungtas 2017 m. spalio 31 d. Šiuo metu Vabalninko seniūnijoje gatvių apšvietimas įrengtas Ramongalių, Šukionių, Meilūnų, Mieliūnų ir Ančiškių kaimuose. Darbus atliko UAB „Biržų montuotojas“.
Prieš lapkričio 1 d. prie Vabalninko seniūnijos veikiančių kapinių (Deikiškių, Jasiuliškių, Lebeniškių ir Ančiškių) įrengti nauji lauko tualetai. 2016 m. nauji tualetai įrengti prie Kuprių, Šukionių ir Lamokėlių kapinaičių.

PAROVĖJOS SENIŪNIJOJE IŠRINKTI SENIŪNAIČIAI. Biržų rajono savivaldybės administracijos Parovėjos seniūnijoje 2017 m. spalio 24–31 dienomis įvyko seniūnaitijų seniūnaičių rinkimai.
Išrinkti seniūnaičiai: Būginių seniūnaitijoje – Tadas Micikevičius; Drąseikių seniūnaitijoje – Jonas Niaura; Medeikių seniūnaitijoje – Nijolė Bagamolova; Parovėjos seniūnaitijoje – Emilija Januševičienė; Užušilių seniūnaitijoje – Audronė Burbulienė.

LAPKRIČIO 25 D. KVIEČIA KELIAUTI VILNIAUS KONFERENCIJOS DALYVIŲ PĖDSAKAIS. Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, Biržų rajono savivaldybė ir Biržų krašto muziejus „Sėla“ lapkričio 25 d. kviečia biržiečius paminėti 1917 m. rugsėjo 18-22 d. vykusios Vilniaus konferencijos, paklojusios pamatus Lietuvos valstybės atkūrimui, 100-metį.
10 val. atminimo kelionė Vilniaus konferencijos dalyvių, Biržų krašto atstovų, pėdsakais. Kelionės metu lankysime Biržų kraštui atstovavusių Vilniaus konferencijos dalyvių gimtąsias, gyventas ir amžinojo poilsio vietas. Išvykstame iš aikštelės prie Biržų pilies tilto.
(Būsimos kelionės dalyvius prašome registruotis tel. 8 450 33390, 8 655 57738 arba el. paštu l. kuncyte@birzumuziejus. lt)
16 val. Biržų ir Pasvalio muziejininkai pristatys Biržams ir Pasvaliui atstovavusius 1917 m. Vilniaus konferencijos delegatus, bus pasidalinta atminimo kelionės įspūdžiais (pilies arsenalo salė).
Renginys nemokamas.
MIRČIŲ PERPUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per 2017 m. spalio mėnesį įregistruota 19 gimimų (7 berniukai ir 12 mergaičių). 14 vaikų gimė Lietuvoje, 5 – užsienio šalyse. 12 vaikų gimė susituokusiems tėvams, 7 vaikams pripažinta tėvystė.
Per tą laiką įregistruotos 44 mirtys (21 vyras ir 23 moterys).
Spalį buvo 5 santuokos, 10 ištuokų. Santuokos lapkričio mėnesį registruojamos 4 d. ir 25 d.

PASIKEITĖ BENDROVĖS VADOVAS. Medeikių žemės ūkio bendrovei, priklausančiai AB „Linas Agro Group“, nebevadovauja Albertas Patkauskas. Kaip informavo UAB „Linas Agro“ konsultacijų vadovas Gintaras Kazakevičius, direktorių kaita vyko akcininkų sprendimu.
Nuo lapkričio 3 dienos nuolatiniu Medeikių ŽŪB direktoriumi paskirtas laikinai šias pareigas ėjęs Darius Landauskas. Iki paskyrimo vadovu jis dirbo ūkio agronomu.

DOMINAVO ASMENINIO TURTO VAGYSTĖS. Spalio mėnesį Biržų rajono policijos komisariate registruojamų įvykių registre įregistruoti 358 pranešimai, iš jų dėl nusikalstamų veikų pradėti 69 ikiteisminiai tyrimai.
Ištirta 41 nusikalstama veika, kaip ir ankstesniais mėnesiais dominuoja asmeninio turto įvairios vagystės (9), į teismą perduota byla, kurioje trys įtariamieji vykdė asmeninio turto vagystes, sukčiavimai („Alio, mama“) Biržų mieste ir rajone – 2. Kaip ir visoje šalyje, Biržų miestas ir rajonas - ne išimtis: buvo nustatyti 4 asmenys, kurie vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio.
4 asmenys bus baudžiami dėl melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo metu.
Dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėta 16 ir baigta 11 ikiteisminių tyrimų - dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, pranešė Biržų policijos komisariatas.

SMURTAVO. Lapkričio 2 dieną į policiją kreipėsi neblaivi (2,17 prom.) moteris, gimusi 1968 metais. Ji pranešė, kad Biržuose prieš ją smurtavo neblaivus buvęs sutuoktinis, gimęs 1963 metais.

VĖLINIŲ VAGYS. Mirusiųjų pagerbimo dienoms artėjant vagys rausėsi ir Biržų miesto viešųjų erdvių želdynuose. Biržų miesto seniūnas Vytas Jareckas pranešė, kad iš J. Janonio aikštėje esančių erdvinių kompozicijų pavogta penkiolika viržių kelmelių. „Labiausiai tikėtina, kad vogtos gėlės nukeliavo į kapus“, - sako seniūnas.
BALTIJOS ŠALIŲ KAIMO MOTERŲ KONFERENCIJA. Spalio 6-7 d. Estijoje, Tartu mieste, vyko penkioliktoji tarptautinė trijų Baltijos šalių Estijos, Latvijos ir Lietuvos kaimo moterų konferencija tema „Etninė kultūra - mūsų stiprioji pusė“. Į Estiją vyko 28 Lietuvos ūkininkių draugijos narių delegacija, vadovaujama LŪD pirmininkės Virginijos Žliobienės. LŪD Biržų skyrius į konferenciją delegavo keturias savo nares - tai Genovaitę Valeckienę, Danutę Žemaitienę, Ritą Bieliakienę, Jūratę Ratnikienę.

PASKELBĖ LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ INDEKSĄ. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau septintą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą. Lyderio pozicijas jau trečius metus iš eilės išlaikė sostinė, o toliau šešių didžiųjų savivaldybių reitinge rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas.
Mažųjų savivaldybių lydere tapo Klaipėdos rajono savivaldybė, o nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Tiesa, LLRI kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų didėja.
Pasak specialistų, geriausios savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.
Vertinant bendrai, svarbiausi žmonių gerovei rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. mažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas.
Savivaldybėse pernai mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. pajamų Radviliškio r. sav. iki 101 proc. Vilniaus m. sav.
Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 proc. žmonių. Daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.
Ko derėtų imtis savivaldybėms, kad gyvenimas jose gerėtų.
„Mano patarimas – žiūrėti į miestą šeimininko, bet ne pono akimis, o pigiausia yra kopijuoti geriausias praktikas. Reikia žiūrėti, ką kiti daro kitaip. Tarkime, vis dar yra savivaldybių, kurios bando pritraukti užsienio investicijas neturėdamos puslapio anglų kalba“, – patarė LLRI vadovas Žilvinas Šilėnas.
Lietuvos savivaldybių indeksas yra kasmetinis LLRI leidinys, pradėtas leisti 2011 m. Jis parodo, kiek ir kaip savivaldybėse yra užtikrinama žmogaus ekonominė laisvė.
„MAISTO BANKUI“ IR BIRŽIEČIAI AUKOJO GAUSIAI. „Maisto banko“ akcijos metu per pastarąsias dvi dienas parduotuvėse pirkėjai nepasiturintiems paaukojo maisto už 421 tūkst. eurų.
Tai – didžiausia „Maisto banko“ akcijoje paaukoto maisto vertė, skelbiama pranešime.
„Maisto banko“ akcijai šįkart talkino net 8583 savanoriai – socialinių organizacijų aktyvistai, jaunimas, socialiai atsakingo verslo bendrovių kolektyvai.
Surinktą maistą socialinės organizacijos išdalins skurdžiau gyvenantiems žmonėms iki artėjančių Kalėdų. Dalis didmiesčiuose surinkto maisto bus perduota atokesnėms kaimiškoms vietovėms.
Nespėję dalyvauti „Maisto banko“ akcijoje 2 eurų auką gali skirti skambindami telefono numeriu 1343.
„Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius sakė, kad Biržuose paaukoti 3749 vienetai maisto produktų už 4182 eurus.
„Maisto banko“ akcijoje Biržuose dalyvavo 85 savanoriai, šešiose parduotuvėse produktus rinko tiek pat organizacijų.

VAIRAVO NEBLAIVŪS. Spalio 22 dieną Biržų rajone nustatyti du neblaivūs vairuotojai. Klausučių kaime traktorių vairavo neblaivus A. K. (0,29 prom.), o Biržuose, Ramiojoje gatvėje, automobilį neblaivi D. T. (1,19 prom.).
Spalio 18 dieną Biržuose, Vilniaus gatvėje, dviračiu važiavo neblaivus M. L. (0,82 prom.).
Spalio 15 dieną Juostaviečių kaime dviračiu važiavo išgėręs J. B. Jam nustatytas 1,33 prom. girtumas.
POSĖDIS. Spalio 20 d. Biržuose (pilies arsenalo salėje, Radvilos g. 3) posėdžiavo Lietuvos savivaldybių asociacijos Švietimo ir kultūros komitetas.

STARTUOJA „MAISTO BANKO“ AKCIJA. Penktadienį ir šeštadienį prekybos centruose – tradicinė „Maisto banko“ labdaros akcija. Organizatoriai teigia, kad didžiausia šių metų naujovė – galimybė maisto sunkiau gyvenantiems žmonėms aukoti internetu.
Kaip ir kaskart, kviečiama aukoti ilgai negendančių produktų, kurie pasieks sunkiau gyvenančias šeimas, socialinių organizacijų globojamus, neįgaliuosius ir senyvo amžiaus žmones.
„Maisto banko“ duomenimis, paaukotas maistas bus skirtas 53 tūkstančiams gyventojų. Dalis jų maisto gaus labdaros valgyklose ar dienos centruose, kitiems maistas bus dalijamas paketais.
Dvi dienas truksianti akcija rengiama prekybos centruose daugiau kaip 70 miestų. Tikimasi, kad, sudarius sąlygas maistą aukoti ir internetu, žmonės drąsiau rinksis greičiau gendančius mėsos, žuvies ir pieno produktus, kurie iš parduotuvių bus pristatomi tiesiai į „Maisto banko“ sandėlius.

NAUJIENA MOKYKLOSE – INTEGRUOTAS SOCIALINIS UGDYMAS. Ne mokyti kalti faktus, bet ugdyti socialiai sąmoningą moksleivį. Dešimt mokyklų Lietuvoje, po tiek pat Latvijoje ir Estijoje šiemet išbandys naują socialinio ugdymo programą – integruotas ekonomikos, etikos ir pilietinio ugdymo pamokas.
Tokios vienerių mokslo metų trukmės programos tikslas – padėti 9-12 klasių mokytojams mokyti suprasti socialinės tikrovės reiškinius, ugdyti socialiai sąmoningus moksleivius. Pamokose keliami klausimai apie aktualias socialines problemas: skurdą, vartotojiškumą, socialinius tinklus, propagandą ir kt. Šios programos iniciatorius – Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, taip pat Edukologijos universitetu ir Vytauto Didžiojo gimnazija.
„Šiandieniame pasaulyje faktų kalimas praranda prasmę. Išmoktus faktus mokiniai pamiršta jau iškart po atsiskaitymo. Socialinėje tikrovėje viskas nuolatos kinta, todėl svarbu išmokyti mąstyti, besikeičiant aplinkybėms, ugdyti gebėjimą argumentuoti, atsirinkti ir vertinti informaciją. Faktai ir informacija sensta ir keičiasi, bet kritinio mąstymo kompetencija reikalinga visuomet“, – teigia M. Vyšniauskaitė.

KAINŲ POKYČIAI. 2017 m. liepos mėn., palyginus su birželio mėn., eksportuotų prekių kainos sumažėjo 0,3 proc., importuotų prekių – 0,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
POETĖ KNYGOS NEBEPRISTATYS. Spalio 21 d. Aušros Kaziliūnaitės knygos „esu aptrupėjusios sienos“ pristatymas ir susitikimas su autore Biržų bibliotekos salėje neįvyks, nes poetė atšaukė savo renginį.

ĮVYKO KONKURSAS. Spalio 13 d. įvyko konkursas į valstybės tarnautojo savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Konkurse dalyvavo du pretendentai. Jame komisija šias pareigas eiti tinkamą pripažino Vaclovą Kurkauską.
 Jis įgijęs mechanikos inžinerijos bakalauro ir mechanikos inžinerijos magistro kvalifikacijas (Aleksandro Stulginskio universitetas). Dirbo A. Stulginskio universitete (jaunesnysis mokslo darbuotojas, asistentas), Kauno technikos kolegijoje (dėstytojas valandininkas). Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. dirbo profesijos mokytoju Kupiškio technologijų ir verslo mokykloje.

PADĖKOS RAŠTAS.
Spalio 17 d. Nemunėlio Radviliškio kultūros įstaigos 60-mečio proga Nemunėlio Radviliškio seniūnijos gyventojai Reginai Gasiūnienei už indėlį kuriant ir formuojant kultūrinį seniūnijos gyvenimą įteiktas savivaldybės mero Valdemaro Valkiūno padėkos raštas.

KADA KALTININKAI KALTĘ SUVERČIA NUKENTĖJUSIEMS. Draudikai įspėja apie atvejus, kai atsakomybę už eismo įvykius prisiima ne jų kaltininkai, o įkalbėti ar kitaip emociškai paveikti nukentėję automobilių vairuotojai.
„Deklaracijų pildymas nelaimės vietoje dažniausiai vyksta itin nemaloniomis aplinkybėmis. Žmonės būna paveikti streso, emociškai pažeidžiami, taip pat papildomą emocinį krūvį suteikia ir jų transporto priemonių sukuriamas nepatogumas kitiems vairuotojams ar dėl susidūrimo susidariusi spūstis piko metu. Dar veikia kiti dirgikliai – ant galvos kapsintis lietus arba tamsus paros metas. Tokiomis sąlygomis dažnai pasinaudoja avarijos kaltininkas ir priverčia prisiimti atsakomybę nekaltą transporto priemonės vairuotoją“, – sako „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.

KROVINIŲ VEŽIMAS. 2017 m. antrąjį ketvirtį visų rūšių transportu krovinių vežta 15,2 proc. daugiau nei 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Palyginus su 2016 m. antruoju ketvirčiu, išaugo krovinių vežimas kelių transportu (22,6 proc.), ir geležinkelių transportu (7,1 proc.). Mažiau krovinių vežta Lietuvos oro linijų bendrovių lėktuvais (30,4 proc.), vidaus vandenų transportu (8,9 proc.) ir jūrų transportu (2,9 proc.).
RADYBOS. Rugsėjo 19 d. Biržų girioje buvo rastas juodos spalvos kelioninis lagaminas, kuriame buvo sudėti įvairūs daiktai, t. y. automobiliniai grotuvai, spausdintuvas, DVD grotuvas ir t. t. Biržų policija mano, kad minėti daiktai gali būti vogti iš negyvenamų sodybų. Jei kas yra pasigedęs panašių daiktų, galima atvykti į Biržų rajono policijos komisariatą ir juos atpažinti. Telefonas pasiteirauti – 8 616 46350.

LAMOKĖLIŲ KOPLYČIOJE – ATLAIDAI. Spalio 7 d., šiandien, 12 val., Lamokėlių koplyčioje vyks Šv. Pranciškaus atlaidai.

JAU SKIEPIJAMA NEMOKAMA SEZONINIO GRIPO VAKCINA. Valstybinės ligonių kasos (VLK) nupirkta gripo vakcina, kuria nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, jau pasiekė šalies gydymo įstaigas.
Šiais metais VLK nupirktas gripo vakcinų kiekis yra didžiausias per pastaruosius kelerius metus – net 123 470 dozių, o pernai buvo nupirkta 110 000, užpernai – 95 280 gripo vakcinos dozių. Sezoninio gripo vakcinos šiemet bus išdalinta 508 Lietuvos gydymo įstaigoms, kurios siūlys savo pacientams pasiskiepyti. Kaip ir anksčiau, taip ir šiais metais, šios gripo vakcinos gydymo įstaigoms pristatomos etapais.
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais dar prieš prasidedant epideminiam gripo laikotarpiui. Spalis – lapkritis, pasak specialistų, pats tinkamiausias metas skiepytis nuo šios ligos.
Gyventojai, priklausantys rizikos grupei ir norintys pasiskiepyti nuo gripo, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs žmogaus sveikatos būklę, jis pacientą nusiųs pas skiepijančius specialistus arba į vakcinacijos kabinetą.
PRADEDAMAS ŠILDYMO SEZONAS. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2017 m. spalio 4 d. pradedamas 2017-2018 m. šildymo sezonas.

VIENUOLIKTASIS KONSTITUCIJOS EGZAMINAS. Spalio 3 d. Biržuose vyko 11 - ojo Konstitucijos egzamino pirmasis etapas. Egzamine savivaldybėje dalyvavo 1 pilietė, kuri pateko į antrąjį egzamino etapą. Biržų „Saulės“ gimnazijoje, „Aušros“, Kaštonų pagrindinėse mokyklose moksleiviai taip pat pasitikrino savo Konstitucijos žinias.
„PAGALBOS CENTRO“ INFORMACIJA. Viešoji įstaiga „Pagalbos centras“ vykdydama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą bei Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo programą, spalio – lapkričio mėnesiais organizuoja įvairius seminarus, mokymus, paskaitas. Spalio 20 dieną numatomas seminaras socialiniams darbuotojams „Konfliktinių situacijų sprendimas dirbant su socialinės rizikos šeimomis“, kurį ves psichologė A. Lingienė.
Spalio 25 dieną planuojama paskaita šeimoms „Kodėl reikia leisti vaikams jausti jausmus, kaip su jais tvarkytis tėvams“, lektorė – psichoterapeutė A. Bechterevė.
Lapkričio 6 d. vyks mokymai rajono mokyklų bendruomenių atstovams, pedagogams, kaimų bendruomenės atstovams bei kitiems specialistams, dirbantiems su vaikais, tema „Smurto prieš vaikus rūšys, pasekmės, atpažinimas“. Taip pat, vykdant minėtus projektus, numatoma organizuoti psichologės A. Lingienės paskaitas „Patyčioms ir smurtui – NE“ Pačeriaukštės ir Papilio mokyklų bendruomenėms, diskusijas su Biržų, Papilio, Pačeriaukštės vaikų dienos centrų vaikais apie patyčių ir smurto pasekmes, vykdyti užsiėmimus su vaikais „Iš gatvės į mokyklą“.
Dėl papildomos informacijos, registracijos į išvardintus renginius prašome kreiptis tel. 865377139.

BIRŽŲ RAJONO POLICIJAI – SVEIKINIMAI. Biržų policijos komisariato bendruomenė spalio 2 dieną priėmė sveikinimus profesinės šventės – Angelų sargų dienos - proga. Policijos darbuotojus sveikino LR Seimo, Biržų savivaldybės atstovai ir kt. Už aktyvią veiklą Policijos dienos proga policijos komisariato viršininkas Marius Jablonskas policijos rėmėjams Ingai Arlikevičienei, Vaidui Matuzevičiui, Laimontui Kizniui ir Audriui Naktiniui įteikė padėkas ir kuponus „Šiaurės rytų“ prenumeratai. Policijos darbuotojus dainomis pasveikino ir Papilio kultūros namų vokalinis moterų kvartetas „Rovėjūnės“.
VYKO ATRANKA. Rugsėjo 20 d. įvyko pretendentų atranka į Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialisto pareigas. Joje dalyvavo 11 pretendentų, daugiausia balų surinko Genovaitė Tatorienė.
G. Tatorienė yra baigusi ekonomikos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Dirbo Biržų autotransporto įmonėje technologe, Biržų rajono statybos organizacijoje inžiniere, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje inspektore, buhaltere individualioje įmonėje. Nuo 2013 m. dirbo Socialinės paramos skyriaus vyresniąja specialiste, nuo 2017 m. liepos 3 d. – šio skyriaus socialinių išmokų specialiste pagal terminuotą sutartį.

PAŽENKLINTI BIRŽŲ RAJONO PILIAKALNIAI. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendradarbiaudamas su Biržų rajono savivaldybe, šiemet į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ženklinimo programą įtraukė visus tris Biržų rajone esančius į Kultūros paveldo registrą įtrauktus piliakalnius: Širvėnos seniūnijoje esantį, neseniai sutvarkytą Rinkuškių-Juodelių piliakalnį, vadinamą Velniakalniu (unikalus kodas 1908); toje pat seniūnijoje esantį Klausučių piliakalnį (unikalus kodas 1907) ir Papilio seniūnijoje esantį Žiobų piliakalnį (unikalus kodas 1918).
Rugsėjo mėnesį buvo atliekami matavimai, fotofiksavimas, GPS nustatomos tikslios jų ribos. Prie kiekvieno piliakalnio pastatyti nauji šiuolaikiški ženklai, informuojantys, jog tai - valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Kad informacija apie piliakalnį būtų išsamesnė, ant kiekvieno žyminčio ženklo įmontuotos lentelės su visu piliakalnio pavadinimu. Kituose dėl turtingesnės praeities žinomuose piliakalniuose lentelės supažindina su jų istorija. Lentelėje įspaustas QR kodas, kuris leidžia, nuskenavus jį mobiliuoju telefonu, gauti daugiau informacijos apie objektą, praneša Biržų rajono savivaldybė.

DIDĖS SOCIALINĖ PARAMA. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo kitų metų didinti valstybės remiamas pajamas iki 122 eurų. Dėl to padaugės socialinę paramą gaunančių žmonių skaičius, augs kai kurios išmokos, teigiama ministerijos pranešime spaudai.
Valstybės remiamos pajamos šiuo metu yra 102 eurai. Šis dydis taikomas skaičiuojant socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenims, būsto šildymo kompensacijas, teisę į nemokamą mokinių maitinimą ir kitas išmokas. Ministerija skaičiuoja, kad, padidinus valstybės remiamas pajamas 20 eurų, socialinę paramą galinčių gauti gyventojų padaugės 40 tūkst., o dar 80 tūkst. žmonių gaus didesnes pašalpas.
Tam iš valstybės biudžeto per metus papildomai reikės 6,8 mln. eurų, o iš savivaldybių biudžetų – 64,8 mln. eurų lėšų.
ATRANKA. Atranką į pakaitinio valstybės tarnautojo – Biržų savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas laimėjo Gitana Kanaverskienė. Jos išsilavinimas – vadybos ir verslo administravimo bakalauras (Kauno technologijos universitetas). Prieš tai dirbo buhaltere UAB „Swedlit AB Baltija“, UAB „Biržų duona“, vyr. buhaltere labdaros ir paramos fonde „Vilties šviesa“.

DUKRA. Rugsėjo 13 dieną į policiją kreipėsi Biržuose gyvenanti 1951 metais gimusi moteris. Ji pranešė, kad iš Biržų ligoninės Antrojo vidaus ligų skyriaus išėjo ir negrįžo jos 1998 metais gimusi dukra. Policijos žiniomis, dukra vėliau atsirado.

VALĖ TERŠALUS. Biržų ugniagesiams rugsėjo 14 dieną teko vykti į Vabalninko seniūnijos Guodžių kaimą. Gautas pranešimas, kad susidūrė automobiliai „Fiat“, „Audi“ ir „Volkswagen Transporter“, išsiliejo tepalai. Atvykus ugniagesiams 10 kvadratinių metrų plote buvo išsilieję tepalai. Panaudojus sorbentą ir parankines priemones kelio danga nuvalyta.

RUDENĖJANT KELIUOSE – MIGRUOJANČIŲ ŽVĖRIŲ PAVOJUS. Važiuodami užmiestyje vairuotojai yra priversti vis atidžiau stebėti ne tik anksčiau tamsos apgaubiamą kelią, bet ir būti pasiruošę galimam netikėtam pavojui iš šalia besidriekiančių miškų ar laukų. Ekspertų teigimu, rudenį suaktyvėjanti laukinių žvėrių migracija didina automobilių susidūrimo su į kelią išbėgusiais miško gyventojais riziką. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ skaičiuoja, kad tokių atvejų šiemet iš viso užfiksuota 316, o per pirmąsias rudens savaites dėl šių eismo įvykių į draudikus kreipėsi kelios dešimtys vairuotojų.
Susidūrimų su laukiniais žvėrimis metu ne tik apgadinami automobiliai, bet ir sužalojami žmonės, o tokių įvykių metu patirta žala šiemet siekė daugiau nei 416 tūkst. eurų.
VYKSTA LIFTO ĮRENGIMO PARUOŠIAMIEJI DARBAI. Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas praneša, kad įstaigoje bus sumontuota nauja švedų gamybos keltuvo aparatūra. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai. Keltuvas po Naujųjų metų turi būti sumontuotas per dešimt dienų. Pacientams labai reikalingo įrenginio kaina – 28 tūkstančiai eurų. Tam bus ieškoma ir rėmėjų lėšų.

SAUGOKIMĖS PAUKŠČIO GRIPO. Biržų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba naminių paukščių laikytojams primena, kad prasidėjo rudeninė paukščių migracija. Rugsėjo – spalio mėnesiais laikomi naminiai paukščiai turi būti uždaryti. Jie neturi turėti kontakto su laukiniais paukščiais. Šios priemonės būtinos, kad būtų apsisaugota nuo gresiančio paukščių gripo.

FINANSIŠKAI STABILŪS JAUČIASI MAŽIAU NEI PUSĖ LIETUVOS GYVENTOJŲ.
Tik kiek mažiau negu pusė Lietuvos gyventojų (47 proc.) jaučiasi finansiškai stabilūs, rodo „Ergo“ draudimo grupės užsakymu Latvijos sociologinių tyrimų bendrovės SKDS Baltijos šalyse atliekamų apklausų naujausi rezultatai.
Taip tvirtino 48 proc. respondentų Estijoje ir 53 proc. Latvijoje.
Materialinio bei finansinio saugumo rodiklis Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, nedidėja nuo 2014 metų, o Estijoje per šį laikotarpį jis nežymiai pakilo.
Labiausiai užtikrinti dėl savo karjeros yra estai, iš kurių net 44 proc. turi labai aiškius planus artimiausiems dvejiems metams. Lietuvoje savo karjerą yra susiplanavę 40 proc., Latvijoje – 38 proc. gyventojų.
Kiek daugiau nei trečdalis gyventojų visose trijose Baltijos šalyse turi planą, kaip išlaikyti pajamų šaltinį: Lietuvoje – 39 proc., Estijoje – 35 proc., Latvijoje – 34 procentai.
Tyrimo duomenimis, santaupų turi didžioji dauguma visų šalių gyventojų – 86 proc. Lietuvoje, 82 proc. Latvijoje ir 87 proc. Estijoje.
Vertindami savo ateitį, tik pusė (50 proc.) Lietuvos gyventojų galėjo patvirtinti, jog turi stabilią gyvenamąją vietą mažiausiai dvejiems metams. Latvijoje ir Estijoje šis ateities vertinimo rodiklis – 61 proc., Estijoje – 60 procentų.
Šio sociologinio tyrimo metu gyventojai taip pat vertino pasitenkinimą gyvenimo kokybe bei gebėjimą kontroliuoti gyvenimą balais nuo vieno iki dešimties. Respondentų Lietuvoje šio vertinimo vidurkis – 6,81 balo, Latvijoje ir Estijoje – 6,61 balo.
Tyrimo metu buvo apklausta po 1000 Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.
GIMIMŲ IR MIRČIŲ SKAIČIUS SUVIENODĖJO. Biržų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per 2017 m. rugpjūčio mėnesį įregistruoti 32 gimimai (20 berniukų ir 12 mergaičių). 24 vaikai gimė Lietuvoje, 8 – užsienio šalyse. 13 vaikų gimė susituokusiems tėvams, 16 vaikų pripažinta tėvystė, 3 vaikai gimė vienišoms motinoms. Per mėnesį įregistruotos 34 mirtys (19 vyrų ir 15 moterų). Susituokė 27 poros, išsiskyrė 7.
Rugsėjo mėnesį santuokos registruojamos 16 d. ir 18 d.

BYLA. Šiandien Panevėžio apygardos teismas planuoja pradėti baudžiamosios bylos, kurioje biržietis laidojimo paslaugų įmonės direktorius A. J. kaltinamas valstybės tarnautojo papirkimu, o buvusi Biržų rajono policijos komisariato tyrėja J. S. – kyšio paėmimu, nagrinėjimą. Moteris kaltinama kyšį gavusi už tai, kad tarnybos metu sužinotą informaciją apie mirusius asmenis net septynis kartus perdavė laidojimo paslaugų įmonės direktoriui A. J.

STATISTINIS AVARIJŲ SUKĖLĖJAS – Į TREČIĄ DEŠIMTĮ ĮKOPĘS VYRAS. Per septynis šių metų mėnesius iš viso užfiksuota beveik 10 tūkstančių eismo įvykių, rodo Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenys. Beveik 40 proc. avarijų sukėlė vyrai, tarp kurių rizikingiausia amžiaus kategorija – 26-30 metų. Trečią dešimtį įpusėję vyrai sukėlė daugiausiai – per 600 – eismo įvykių, tai sudaro 6 proc. visų užfiksuotų avarijų.
„ERGO Insurance“ duomenimis, kritinė vyrų amžiaus riba, kai stipriai sumažėja jų sukeliamų eismo įvykių, yra 36 metai. 36-40 metų amžiaus grupės vairuotojai padarė 400 – dviem šimtais mažiau – eismo įvykių nei dešimtmečiu jaunesnės amžiaus grupės atstovai. 51-55 ir 56-60 metų amžiaus kategorijos vairuotojai vyrai padaro vidutiniškai po 300 avarijų.
Rizika tarp vairuojančių vyrų vėl išauga tarp vyresnių nei 65 metų vairuotojų, kurie per šiuos metus sukėlė 465 avarijas.
Vertinant vairuojančių moterų statistiką, pastebima panaši tendencija – 36 metų ir vyresnės moterys keliuose sukelia mažiau avarijų nei jaunesnės. Tiesa, itin nedaug eismo įvykių nutinka pačių jauniausių – iki 25 metų – vairuojančių moterų amžiaus kategorijoje.
51-55 ir 56-60 metų amžiaus vairuojančios moterys pateko į vidutiniškai 140 avarinių situacijų – daugiau nei dvigubai rečiau nei tos pačios amžiaus kategorijos vairuotojai vyrai.

KAINŲ POKYČIAI.
2017 m. birželio mėn., palyginus su gegužės mėn., eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,1 proc., importuotų prekių – 1,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
PADĖKOS RAŠTAS. Rugsėjo 1 d. Biržų savivaldybės mero padėkos raštas įteiktas Gražinai Ryser, Biržų „Saulės“ gimnazijos anglų kalbos mokytojai metodininkei, asmeninės sukakties proga už nuoširdų ilgametį pedagoginį darbą ir profesionalumą, puikius jos mokinių akademinius pasiekimus, dalykinių ir bendrųjų kompetencijų tobulinimą bei mokinių skatinimą siekti pažangos.

MAUDYKLOSE VANDUO ŠVARUS. Biržų visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad rugpjūčio 28 d. buvo paimti paskutiniai vandens mėginiai trijose Biržų rajono savivaldybėje esančiose maudyklose: Širvėnos ežero centrinėje ir Jaunimo parko bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko.
Visų maudyklų pagrindiniai vandens kokybės parametrai atitinka reikalavimus. Vandens temperatūra bandinio ėmimo metu buvo Apaščios upėje +14 C°, Jaunimo parko Širvėnos ežere +13,3 C°, Širvėnos centrinėje maudykloje +13,2 C°. Mėginių paėmimo metu maudyklų vandens žydėjimo požymių nepastebėta. Šių metų maudymosi sezono metu nebuvo nustatyta tarša.
Maudyklose maudytis galima ir pasibaigus maudymosi sezonui, tačiau vandens kokybė nebebus tiriama.

DARBO UŽMOKESTIS. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginus su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (4 proc.) apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 2,2 proc. Tauragės iki 3,1 proc. Šiaulių.
Biržų rajone vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis buvo 660,9 Eur. Vidutinis darbuotojų skaičius rajone – 5185. Palyginus su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, jų sumažėjo 1,4 proc. Pagal bruto darbo užmokestį Biržų rajonas užima 42 vietą tarp 60 savivaldybių.

APGYVENDINIMO PASLAUGOS. 2017 m. pirmąjį pusmetį, palyginus su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, daugiau turistų sulaukė 8 apskričių apgyvendinimo įstaigos, o mažiau – 2, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Apgyvendintų turistų skaičius labiausiai išaugo Tauragės apskrityje (55,8 proc.). Šiaulių ir Panevėžio apskrityse turistų apgyvendinta atitinkamai 15,6 ir 1,1 proc. mažiau nei 2016 m. pirmąjį pusmetį. Daugiausia svečių priėmė Vilniaus (548,7 tūkst.), Klaipėdos (253,9 tūkst.), Kauno (197,7 tūkst.) ir Alytaus (169,7 tūkst.) apskričių apgyvendinimo įstaigos – jose nakvojo 90,4 proc. šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų. Daugiausia užsieniečių (60,9 proc.) nakvojo Vilniaus apskrities apgyvendinimo įstaigose. Kauno, Klaipėdos ir Alytaus apskričių apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję atitinkamai 13,8, 11,6 ir 8 proc. visų užsieniečių.
Biržų rajone pirmąjį šių metų pusmetį buvo apgyvendinta 2,9 tūkst. turistų, iš jų viešbučiuose - 1,8 tūkst. Palyginus su pernai metų atitinkamu laikotarpiu, turistų apgyvendinta 6,2 proc. daugiau (viešbučiuose – 20,4 proc. daugiau).
NAUJI MOKYKLINIAI AUTOBUSAI. Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė tris 19 vietų autobusus IVEKO DAILY 50C15 Biržų rajono savivaldybės teritorijoje veikiančioms švietimo įstaigoms. Biržų technologijų ir verslo mokymo centrui ir Biržų mokyklai-darželiui „Vyturėlis“ autobusai skirti mokinių pavėžėjimui, o Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos gimnazijai mokinių pavėžėjimui autobusas skirtas vietoje seno susidėvėjusio mokyklinio autobuso.
Rugpjūčio 29 d. šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė mokyklinius autobusus iškilmingai perdavė savivaldybėms. Vilniuje, Katedros aikštėje, vykusiame iškilmingame perdavime dalyvavo Biržų savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas.
LOPŠELIS-DARŽELIS „RUGELIS“ TAPO SKYRIUMI. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu lopšelis-darželis „Rugelis“ reorganizuotas prijungiant jį prie lopšelio-darželio „Genys“. Nuo rugsėjo 1 d. „Rugelis“ tampa „Genio“ skyriumi, kuriame tęsiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymas.

TARP DOSNIAUSIŲ PIENO SUPIRKĖJŲ – MEDEIKIUOSE ESANTI ĮMONĖ. Stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo ir kai kurios pieno supirkimo įmonės Žemės ūkio ministerijai pateikė informaciją apie žalio pieno supirkimo kainą, kai pienas buvo pirktas iš stambių pieno gamintojų, parduodančių daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, ir iš smulkių. Iš viso informaciją pateikė 559 bendrovės, rašo„Lietuvos žinios“. Kainų suvestinėje nurodytos kainos, kuriomis buvo mokama tiekėjams, kuriems nebuvo taikoma nuoskaitų, ir tiems, kuriems per mėnesį buvo taikyta bent viena nuoskaita. Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės skyriaus vedėja Lina Tepelienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad nuoskaitos taikomos kaip sankcija už patiektą ne visus reikalaujamus kokybės parametrus atitinkantį pieną.
Dosniausiai ir šykščiausiai už pieną mokėjusių supirkėjų kainos skyrėsi daugiau nei dukart. Antai buvusios Biržų akcinės pieno bendrovės (Biržų r., Medeikiai) vietoje įsikūrusi Šveicarijos kapitalo pieno miltelių gamintoja UAB „Hochdorf Baltic Milk“ už toną pieno (be nuoskaitų) praėjusį mėnesį mokėjo vidutiniškai 368,1 euro, kooperatyvas „Eko Žemaitija“ (Telšiai) – 313,1 euro, AB „Pieno žvaigždės“ – 294,5 euro, o ŽŪK „Pieno šaltinis“ (Rietavo r.) – 180,3, ŽŪK „Ėriškių pienas“ (Panevėžio r.) – 188,7, Griškabūdžio ŽŪB (Šakių r.) – 189,5 euro. Pieno tiekėjams, kuriems buvo taikoma nuoskaitų, už toną pieno buvo mokama nuo 301,3 („Hochdorf Baltic Milk“), 276,3 („Eko Žemaitija“), 265,3 (UAB „Melbras“, Vilkaviškio r.) iki 84,6 (ŽŪK „Šiaurės pienas“, Pakruojo r.), 142,6 (UAB „Rimdalė, Raseinių r.), 149,2 euro (ŽŪK „Sodžiai“, Ukmergės r.) Stambiesiems pieno gamintojams liepą už toną natūralaus pieno (4 proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymingumo) buvo mokama vidutiniškai 336,1 euro. Dosniausios buvo minėtos Biržų rajono bendrovė (374 eurai), „Pieno žvaigždės“ (346 eurai), AB „Rokiškio sūris“ (342 eurai), UAB „Marijampolės pieno konservai“ (340 eurų).

KELEIVIŲ VEŽIMAS. 2017 m. antrąjį ketvirtį visų rūšių transportu keleivių vežta 2,9 proc. mažiau, palyginus su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Keleivių vežimo apyvarta (skaičiuojama tūkstančiais keleivio kilometrų) padidėjo 8,1 proc.
MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS. Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad rajono maudyklose pagrindiniai tiriamieji rodikliai atitinka higienos normos reikalavimus. Mėginių paėmimo metu 2017-08-14 maudyklų vandens žydėjimo požymių nepastebėta. Vandens mikrobiologinės taršos rodikliai atitinka Lietuvos higienos normos HN92 : 2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Vandens temperatūra bandinio ėmimo metu buvo Apaščios upėje +17,2 C°, Jaunimo parko Širvėnos ežere +19,8 C°, Širvėnos centrinėje maudykloje +18,0 C°. Kitas mėginys bus imamas rugpjūčio 28 d.

JAUNIMAS NESKUBA TUOKTIS IR SUSILAUKTI VAIKŲ. 2016 m. buvo 6 jaunos mamos, kurioms nebuvo sukakę 15 metų, 2015 m. tokių mamų buvo 8, 2014 m. – 11. Sumažėjo ir 15–19 metų amžiaus mamų – nuo 1 136 2015 m. iki 1 016 2016 m. Kaip ir ankstesniais metais, 25–29 metų amžiaus moterys gimdė dukart dažniau nei 20–24 metų amžiaus – atitinkamai 10 901 ir 4 706 naujagimiai per metus. Vidutinis pirmą vaiką gimdančių moterų amžius buvo 27,3 metų (2015 m. – 27,1 metų)
Didėjo ir vidutinis pirmą kartą susituokusiųjų amžius: 2016 m. vidutinis pirmą kartą susituokusių vyrų amžius buvo 30 metų, moterų – 27,7 metų, 2015 m. – vyrų – 29,7 metų, moterų – 27,4 metų, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
ĮVYKS SUSITIKIMAS ŠILUMOS ŪKIO KLAUSIMAMS APTARTI. Rugpjūčio 24 d. 8.20 val. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus salėje (Vytauto g. 38, II a.) įvyks Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komiteto bei UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ atstovų susitikimas, kuriame bus aptarti klausimai dėl šilumos ūkio padėties, perspektyvų Biržų rajone bei šilumos kainų mažinimo galimybių.

PANEVĖŽIO APSKRITYJE DARBĄ PRADEDA DEVYNI NAUJI PAREIGŪNAI.
Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate priesaikos žodžius ištarė net 9 nauji pareigūnai.
Apsivilkę uniformą nauji pareigūnai sieks tarnyboje realizuoti studijų metu įgytas žinias ir įgūdžius, stengsis nuolat tobulėti.
Prisiekusius pareigūnus sveikino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, Mindaugas Ambraziūnas. Jis džiaugėsi būriu jaunų ir energingų žmonių, dirbsiančių Tėvynės labui.
Policijos kapelionas Eugenijus Troickis palaimino naujus pareigūnus, linkėjo, kad Dievo palaima lydėtų asmeniniame gyvenime ir tarnyboje, kai teks priimti svarbius sprendimus.

SUGYVENTINIS ŠUKIONYSE. Rugpjūčio 18-osios naktį, apie 01.00 val., neramu buvo Šukionių kaimo sodyboje. Į namus grįžęs neblaivus (1,53 prom.) 47 metų vyras smurtavo prieš 18 metų jaunesnę savo moterį (sugyventinę).

SUGYVENTINIAI VABALNINKE. Rugpjūčio 18- osios naktis pažymėta smurtu ir Vabalninke. Paryčiais, apie 4 val., grįžęs išgėręs (1,7 prom.) 36 metų sugyventinis smurtavo prieš dvejais metais jaunesnę sugyventinę. Moteriškė buvo išgėrusi daugiau – jai nustytas 2,74 prom. girtumas.

9 IŠ 10 JAUNŲJŲ GYDYTOJŲ LIEKA LIETUVOJE. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, visuomenėje plačiai paplitusi nuomonė, kad daugelis medicinos studijas baigusių jaunuolių išvyksta į užsienį, tėra mitas. Analizuojant 2014–2016 m.  medicinos rezidentūros absolventų duomenis, pastebima, jog beveik 94 proc. gydytojo specialisto kvalifaciją įgijusių asmenų dirba Lietuvoje, teigiama MOSTA pranešime žiniasklaidai.  
2014 m. medicinos rezidentūrą Lietuvoje baigė ir gydytojo specialisto kvalifikaciją įgijo 393, 2015 m. – 381, 2016 m. – 414 asmenys.
KOMITETŲ POSĖDŽIAI. Planuojami Biržų rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai:
Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų – rugpjūčio 25 d. 13 val. (penktadienį).
Socialinių reikalų, sveikatos apsaugos ir teisėtvarkos – rugpjūčio 28 d. 15 val. (pirmadienį).
Investicijų, verslo, turizmo vystymo, ekonomikos ir biudžeto – rugpjūčio 29 d. 10 val. (antradienį).
Švietimo, kultūros ir sporto – rugpjūčio 29 d. 14 val. (antradienį).
Pastaba: komitetų posėdžiai vyks Civilinės metrikacijos skyriaus salėje.

PASVALYJE - „BOBŲ VASARA“. „Rugpjūčio 18 – 19 d. Pasvalyje, Vytauto D. aikštėje, vyks festivalis „Bobų vasara 2017“. Daugiau inf. www.bobuvasara.cool

KRYŽIAUS STALINIZMO AUKOMS ATMINTI ŠVENTINIMAS. Rugpjūčio 13 dieną, 13 valandą, bus šventinamas kryžius, pastatytas Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios šventoriuje. Stalinizmo 1941 – 1991 metų aukoms atminti skirtą kryžių savo lėšomis pastatė Šiauliuose gyventis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys Stanislovas Daugis. Nemunėlio Radviliškis – jo gimtasis kraštas. S. Daugis gimė 1948 metais netoli Nemunėlio Radviliškio esančiame Lujėnų kaime, o 1949 – aisiais, būdamas tik 8 mėnesių, su tėvais patyrė tremtį. 1958 – aisiais grįžęs į gimtinę Nemunėlio Radviliškyje baigė mokyklą. Yra buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Biržų skyriaus vadovu.

PLINTA APGAULINGOS SMS ŽINUTĖS. Šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis.
Apie tai įspėjimą išplatino Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT).
Atitinkamus pranešimus sukčiai siunčia ir elektroniniais laiškais.

KVIETIMAS. Biržų miesto seniūnija kviečia visus biržiečius pasistengti ir miesto šventei atnaujinti seniai dažytus namų fasadus, tvoras, susitvarkyti kiemų teritorijas, papuošti gėlėmis lauko balkonus ar terasas. Sukurkime jaukią aplinką sau ir miesto svečiams.

Biržų Jungtinėje metodistų bažnyčioje - permainos. Čia kuriasi naujas kunigas, atvykęs į Biržus gyventi su šeima.

Estų tautybės Andrus Kask penkerius metus dirbo metodistų kunigu Vilniuje. Nuo šiol jis paskirtas į Biržus.

Kunigas Biržuose su šeima gyvens Jungtinės metodistų bažnyčios patalpose Kęstučio gatvėje, antrame aukšte. Jo žmona Lena biržiečiams gerai pažįstama. Moteris ketverius metus dirbo Biržų metodistų bažnyčios medicinos kabinete.

Ankstesnio šios bažnyčios kunigo Giedriaus Jablonskio įgaliojimai ir tarnystė laikinai suspenduoti. Tai bažnyčios vadovybė nusprendė po to, kai G. Jablonskio žmona Aušrinė pasinaudojo jai patikėta neįgalios šiaulietės banko kortele ir iš jos pasiėmė dideles sumas pinigų.

Biržiečiai, kūrę Lietuvos valstybę

„Saulės“ šviesos nutviekstas kraštas (I)

Po keleto dienų Biržų „Saulės“ gimnazija minės savo įkūrimo šimtmetį. Vos porą metų jaunesnė už pirmąsias lietuviškas gimnazijas, trimis mėnesiais vyresnė už nepriklausomą Lietuvos valstybę, išlaikiusi vidurinės mokyklos statusą ir sovietmečio negandose, ši gimnazija ir toliau lieka švietimo sistemos flagmanu Biržų mieste.


Biržų valstybinės gimnazijos, įsikūrusios Jansono rūmuose, pedagogai apie 1920 m. Iš kairės - x, J. Kutra, J. Dilys, J. Šliūpas?, direktorius Vilius Grytė, M. Ušerauskaitė, N. Karosaitė, P. Nastopka, P. Jakubėnas. Stovi - x, V. Šlekys, x, dr. J. Mikelėnas.

„Sėlos“ muziejaus nuotrauka

Panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, Didžiojo Vilniaus Seimo raginimai kurti lietuviškas mokyklas ir auklėti jaunimą tautine dvasia, leidimas kurti švietimo draugijas XX amžiaus pradžioje stipriai pagyvino lietuviškos kultūrinės ir švietimo aplinkos vystymąsi. Kūrėsi įvairios draugijos, būreliai, steigėsi lietuviškos mokyklos. Suprantama, rusų valdžia ne tik nepadėjo tokioms mokykloms, bet jų steigimąsi visaip varžė, tad steigti mokyklas teko vien visuomenės pastangomis ir lėšomis. Šioje veikloje didelį aktyvumą rodė lietuviška dvasininkija, pelniusi didelį autoritetą ir žmonių pasitikėjimą. 1906-1912 metais buvo įkurtos „Žiburio“, „Saulės“, „Ryto“ ir kitos švietimo draugijos.


Reikšminga „Saulės“ draugijos veikla

1906 metų birželio 25 d. Kauno gubernijos gubernatorius P. Veriovkinas patvirtino „Saulės“ draugijos pirmuosius įstatus. Kunigai K. Olšauskas, P. Januševičius, pasauliečiai A. Laumianskis, pedagogas T. Žilinskas, gydytojas R. Šliūpas, vargonų meistras J. Garalevičius ir buvo draugijos steigėjai. Vėliau jau papildytuose draugijos įstatuose buvo nurodytas draugijos tikslas: „Platinti apšvietimą ant pamato katalikų tikėjimo tarp lietuvių gubernijoje“. Pradėjusi veiklą, draugija atkreipė dėmesį į didžiulį lietuvių mokytojų trūkumą ir ėmėsi rengti mokytojus lietuviškoms mokykloms. Draugija neapsiribojo vien mokytojų ruošimu. Ji įvairiose vietose organizavo savo skyrius - 1913 metais draugija turėjo 63 skyrius, 3372 narius. Draugijos skyriai steigė pradines mokyklas, sekmadieninius ir vakarinius kursus suaugusiems, bibliotekas, skaityklas, knygynus, vaikų darželius ir kitas švietimo įstaigas. Ypač ji daug nuveikė steigiant įvairaus tipo švietimo įstaigas Kauno gubernijoje. 1906–1914 m. įsteigta 62 pradinės mokyklos ir kursai suaugusiems, juose dirbo 42 mokytojai, čia mokėsi daugiau kaip 1500 mokinių. Draugija organizavo ir vakarus, vaidinimus bei kitus renginius. Šis darbas buvo vienintelė tautinė kultūrinė programa Lietuvos kaimo žmonėms. Tai žadino kaimo žmonių nacionalinę savimonę ir padėjo jiems įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.
1916–1918 m. draugija įsteigė gimnazijas Kaune, Telšiuose ir progimnazijas Biržuose, Kupiškyje, Zarasuose, Jurbarke, Ramygaloje, Rokiškyje, Šeduvoje, Utenoje, Žagarėje.
Atkūrus nepriklausomybę, draugija dar kurį laiką išlaikė savo pozicijas, steigė ir naujas mokyklas. Valstybė, siekdama daryti įtaką švietimo sistemai, po truputį perimdavo savo žinion privačias, ypač katalikiškas, mokyklas, vis mažiau materialiai rėmė draugijai priklausančias mokyklas. Draugija, nebegalėdama išlaikyti mokyklų, pati jų atsisakydavo. 1940 metais bolševikams užgrobus Lietuvą švietimo draugija „Saulė“ buvo paleista.
„Saulės“ draugija turėjo didžiulę reikšmę rengiant nacionalinius mokytojų kadrus, sukūrė tankiausią pradinių mokyklų tinklą, įsteigė daugiausia gimnazijų ir progimnazijų. „Saulės“ mokyklų auklėjimo programa buvo suderinta su katalikų bažnyčios tikslais, mokyklas prižiūrėjo bažnytinė vadovybė. Nepriklausomybės laikotarpiu draugijos mokyklų darbas vyko pagal Švietimo ministerijos nustatytas mokymo programas.
„Saulės“ draugija atliko svarbų vaidmenį švietimo raidoje, lietuviškumu-patriotiškumu ir katalikišku auklėjimu yra labai nusipelniusi lietuvių tautai ir valstybei. Ji dešimtmečiu paspartino švietimo raidą Lietuvoje.


S. (Š.) Kaco namai Vytauto gatvėje. Namo antrąjį aukštą iki 1931 metų nuomojo Biržų gimnazija. Gimnazistai pastatą buvo pakrikštiję „vištinyčia“. Kairėje matyti durelės - gimnazijos durys.

„Sėlos“ muziejaus nuotrauka

Biržų „Saulės“ draugija

Biržų gimnazija gimė toje „Saulės“ draugijos kuriamų aukštesniųjų mokyklų bangoje. Mokytojas Jurgis Kutra rašė: „1917 metų spalio mėn. 4 d. Biržuose įsisteigia tam tikras Komitetas, į kurį įeina kunigas Kazimieras Rimkevičius, kunigas Juozas Janilionis ir Adomas Ramašauskas. Tas Komitetas pasivadina „Saulės“ draugijos Biržų skyriumi. Šio Komiteto svarbiausias uždavinys įsteigti Biržuose aukštesniąją mokyklą.“ Akivaizdu, jog minėtas Komitetas neatsirado per vieną naktį. Viena vertus, „Saulės“ draugijos veiklos pėdsakų randama krašto pradinių mokyklų steigimo istorijoje. Ne paskutinėje vietoje yra ir tas faktas, kad vienas iš „Saulės“ draugijos kūrėjų, prelatas profesorius Povilas Januševičius buvo kilęs iš Biržų, miesto visuomeniniame gyvenime aktyviai dalyvavo Januševičių šeimos nariai. Per šį žmogų steigėjai tikėjosi gauti dalį reikalingų mokyklos veiklai lėšų. Apie tai prisiminimuose mini ir J. Kutra: „... pralotas Povilas Januševičius dalį lėšų pažada išrūpinti ir iš „Saulės“ draugijos“.
Nereikia pamiršti, kad Biržuose iki karo veikė keturklasė aukštesnioji pradžios mokykla, buvo pakankamai aukštesnio mokslo norinčių siekti jaunų žmonių.



Adomas Julijonas Ramašauskas (1867 -1930) - vienas iš Biržų „Saulės“ gimnazijos steigėjų, gimnazijai steigti komiteto narys. 1907 metai.

„Sėlos“ muziejaus nuotrauka

Komiteto narys

Lietuviškumo dvasią palaikančių kunigų K. Rimkevičiaus ir J. Janilionio, išsilavinusių to meto žmonių, veikla švietimo vystymo linkme suprantama. Tačiau į kuriamą komitetą turbūt neatsitiktinai buvo pakviestas pasaulietis A. Ramašauskas. Tai turėjo būti žmogus, neabejingas švietimui, tautiniam judėjimui, turintis autoritetą vietos visuomenėje.
Apie šį žmogų liko tik pluoštas prisiminimų, kuriuos gyvenimo saulėlydyje parašė jauniausioji A. Ramašausko dukra Sabina Ramašauskaitė-Bieliukienė-Karosienė. Gimusi Biržuose 1912 metais, ji 1931 metais baigė tėvo kurtą Biržų gimnaziją. Vėliau moteris studijavo Vilniaus universiteto Gamtos fakultete, tapo mokslininke, dirbo Lietuvos MA Biologijos institute. 2003 metais apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą karo metais.
Štai ką ji 1989 metais užrašė atsiminimuose apie savo tėvą (moteris savo giminę vadina Romašauskais): „Adomas - Julijonas Romašauskas gimė Biržuose 1867 metų birželio 14 dieną miestelėno Adomo Romašausko (1831 - 1869, Biržuose) ir Rozalijos iš Balbierių, Kazimiero d. (g. 1835 m. Daumėnų k.). Jo tėvai, t. y. mano seneliai, turėjo Biržuose bažnytinei jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje sklypą su trobesiais Vilniaus g. ir žemės Biržų miesto laukuose.... Gimus sūnui, tėvas, t. y. mano senelis, pasodino ąžuoliuką, kuris ir šiandien auga prie šaligatvio Vilniaus g. ir ženklina buvusios Romašauskų sodybos vietą... A. Romašauskas baigė Biržų miesto dviklasę mokyklą. Turėjo gražų braižą, rašė kaligrafiškai. Dvidešimtmetis jaunuolis stojo tarnauti Biržų apskrities tardytojo sekretoriumi. tardymo reikalais dažnai tekdavo išvykti į kaimus, susitikti su kaimiečiais lietuviais (tardytojas buvo rusas) ir sekretorius gerai pramoko šnekamąją lietuvių kalbą.
<... > Mūsų tėvas Adomas Romašauskas buvo apsišvietęs, išprusęs žmogus. Labai domėjosi knygomis, mėgo skaityti - skaitydavo net valgydamas. Draugavo su Biržų katalikų bažnyčios vikaru Kazimieru Rimkevičiumi, ir, matyt, šio įtakojamas, nežiūrint, kad buvo caro įstaigos tarnautojas, pirko ir skaitė lietuviškas knygas, leidinius. Pamenu, mūsų 1918 m. sudegusio namo svetainėje spintoje ir stalo stalčiuose buvo daug knygų knygučių ir laikraščių.... Tėvas dalyvavo mėgėjų vaidintojų būrelyje. Motina yra pasakojusi, kad tėvas vaidindavęs ir ji, atitekėjusi į Biržus, matė tuos vaidinimus, kurie jai teikė nemaža džiaugsmo. Su vaidinimais išvykdavę ir į aplinkinius kaimus.
<... > Tėvas bičiuliavosi su „Kalevalos“ vertėju, rašytoju kun. Adolfu Sabaliausku - Žalia Rūta (1873 - 1950). Jis, rodos, tada kunigavo Papily. Tartum per miglą matau, kaip kun. A. Sabaliauskas, liesokas, ilgu kunigo rūbu apsivilkęs, tempia su tėvu toliau nuo gaisro į galudaržę spalvotus avilius. Tėvas buvo geras bitininkas, turėjo apie 20 avilių bičių...
<... > Tėvas buvo atbundančios Lietuvos patriotas. 1919 ar 1920 m., sėdėdamas su dviem mažom mergaitėm (vyresnieji vaikai visi dar buvo Rusijoje) prie degėsių krūvos, besikuriančios nepriklausomos Lietuvos iždui nuo rankos numovęs atidavė savo vestuvinį žiedą ir iš gaisro išgelbėtą sidabrinį įdėklą stiklinei.
Mokėjo rusų, lenkų, vokiečių ir latvių kalbas. Motina vis ragino mokyti dukras rusų ir lenkų kalbas. Tėvas buvo blogas pranašas – atsakydavo - „tegu mokosi tas kalbas, kurias moko gimnazijoje“ (mokėmės anglų, vokiečių ir lotynų). Rusų kalba „be ateities“...“
<... > Gerbė mokytus žmones ir pažįstamą jaunimą ragino mokytis, sakydavo, kad mokyti žmonės Lietuvai būsią labai reikalingi..... Tėvas labai džiaugėsi, kad dukra Regina, pamokomis pasirinkusi kiek pinigų, baigusi gimnaziją, ketino važiuoti į Kauną studijuoti. Deja, tėvas dukrų studenčių nebematė...
<... > Tėvas buvo mėgiamas žmogus. Gražiai sugyveno su pažįstamais, kaimynais... Jau po tėvo mirties, 1931 m., baigusi gimnaziją, sutikau pašto viršininką A. Plepį. Pasiteiravo, kaip gyvenu, ką veiksiu. Pasakiau, kad noriai eičiau kur nors tarnauti į kokią nors raštinę, bet kad tokių tarnybų Biržuose nėra. „O, kaip aš norėčiau padėti Adomo dukrai! Bet šiuo metu ir pas mus pašte nėra laisvos jokios vietelės“, - kalbėjo reformatas Mykolas Plepys, kataliko Adomo Romašausko dukrai. Tai rodo, kad santykiai tarp žmonių priklauso nuo jų asmenybių, o ne nuo religijų ar įsitikinimų“.


Biržų „Saulės“ gimnazijos I klasės mokiniai su tikybos, lotynų ir lietuvių kalbos mokytoju kun. J. Janilioniu prie Biržų tvirtovės rūmų griuvėsių. 1918 metai.

„Sėlos“ muziejaus nuotrauka

Pirmieji gimnazijos žingsniai

Komitetas kreipėsi į aukštesniąją okupacinę vokiečių valdžią, prašydamas leisti įsteigti Biržuose gimnaziją. Sudaromas siūlomų mokytojų bei mokyklą administruojančių žmonių sąrašas, nustatomos jiems algos. Lapkričio mėnesį šaukiamas visuotinis „Saulės“ draugijos Biržų skyriaus susirinkimas. Susirinkimas patvirtina susikūrusį Komitetą ir papildo jį naujais nariais. Į Komitetą papildomai išrenkami Jonas Sprindys, Jonas Januševičius, Antanas Kaziliūnas ir Povilas Murelis. Susirinkimas patvirtina ir mokytojų sąrašą. „Butas mokyklai parenkamas Dirvono (dabartinėje Vytauto) gatvėje, Lurjes namuose, antrame aukšte. Vietos komendantas majoras Holtz vietą užleidžia ir pažada atiduoti mokyklai užsilikusį buv. Biržų aukštesniosios pradžios mokyklos inventorių“, - rašoma J. Kutros prisiminimuoseLapkričio 5 dieną organizuojami stojamieji egzaminai. Priimami mokiniai iki 20 metų amžiaus, išimties keliu ir vyresni. Iš viso įstoja 110 pirmųjų gimnazistų.
Mokslo metų pradžia nukeliama į lapkričio 20 dieną, nes vis nėra vokiečių valdžios leidimo. Leidimas nesulaukiamas ir tai dienai, todėl komitetas kreipėsi į Biržų apskrities kreishauptmaną Losleiną (Löslein) leisti atidaryti mokyklą ir nesulaukus leidimo. Pastarasis sutinka. Šai kaip gimnazijos atdarymo šventę aprašė pedagogas, vėliau gimnazijos vicedirektorius J. Kutra: „Lapkričio mėn. 20 dieną gimnazijos atidarymo šventė. Katalikų ir ev. reformatų bažnyčiose iškilmingos pamaldos. Po pamaldų šventės dalyviai renkasi į gimnazijos išpuoštą salę. Prasideda aktas. Į susirinkusiuosius pirmutinis prabilsta „Saulės“ skyriaus pirmininkas kun. Rimkevičius. Jis kalba apie mokyklos uždavinius, mokytojų ir mokinių pareigas ir mokslo reikšmę pavieniam asmeniui ir visai tautai. Baigdamas savo kalbą, padėkoja vokiečių vyriausybei už tai, kad ji leido lietuviams įsteigti Biržuose tautinę mokyklą. Jam atsakydamas Kreishauptmanas Löslein pabrėžia, kad mokyklos tikslas yra žmonių kultūrinimas, bet ne vokietinimas.... Pagaliau vedėja Likevičiūtė perskaito priimtuosius mokinius ir nurodo jiems jų pareigas.... Taip pasibaigia gimnazijos atidarymo šventė. Prasideda kasdieninis jos darbas.“
O tas darbas buvo toli gražu ne lengvas ir paprastas. Mokinių amžius svyravo nuo 10 iki 20 metų, trūko tinkamų vadovėlių, praktiškai nebuvo mokymo priemonių ar lietuviškos mokslo terminologijos.
1918 metais, pradėjus lietuviams grįžti iš Rusijos, atsiranda naujų mokytojų. Metų pabaigoje vokiečiai iš Biržų pasitraukia, valdžia pereina į lietuviško Apskrities Komiteto rankas. Tačiau politinės valdžios tais metais dažnai keičiasi. Valdžią 1918 metų gruodžio 30 dieną perėmė kairieji socialistai revoliucionieriai - eserai, vadovaujami Albino Iešmantos, juos netrukus pakeičia tikrieji bolševikai. Kiekviena valdžia bando daryti kokias nors reformas ir gimnazijos darbe. Normaliam darbui trukdė ir dažni ginkluoti bolševikų ir partizanų susirėmimai, neretai buvo šaudoma po gimnazijos patalpos langais.


Į Švietimo ministerijos rankas

1919 metų vasarą, išvijus bolševikus, Biržuose įsigali lietuviška valdžia. Dabar kyla klausimas, kas toliau rūpinsis gimnazijos išlaikymu – „Saulės“ draugija, vietos savivaldybė ar Švietimo ministerija. Nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė, ne paskutinėje vietoje ginčuose buvo tikėjimo ir tautybės dalykai. Galiausiai po ilgų derybų sutarta kreiptis į Švietimo ministeriją, kad gimnazija taptų valstybine. Ministerija sutiko tik dalinai padėti, skyrusi lėšas darbuotojų algoms. Patalpomis, jų šildymu, inventoriumi ir mokymo priemonėmis rūpinasi Biržų Apskrities Valdyba. Gimnazija plečiasi, kasmet prisideda po vieną, dvi klases. 1923 metais išleidžiama pirmoji laida. Egzaminus išlaiko ir brandos atestatus gauna 12 gimnazistų: 8 vaikinai ir 4 merginos.
Vis tik apskrities valdybai gimnazijos išlaikymas buvo pernelyg didelė finansinė našta, todėl vėl prašoma ją perimti Švietimo ministerijos žinion. Ministerija sutinka ir nuo 1924 metų sausio 1 dienos gimnazija tampa valstybine.


Rūmų statybos vargai

Neturėdama savo rūmų, gimnazija mieste nuomojo patalpas keturiose vietose: Jansonų name (pašto pastatas) užėmė visą antrą aukštą ir dvi klasės buvo įsikūrusios trečiajame, taip pat po antrąjį aukštą Š. Kaco namuose, V. Šimkevičiaus ir J. Kaziūno namuose. Be to, gimnazijai priklausė ir miesto rotušės antrasis aukštas. Naujame rotušės pastate sąlygos dirbti buvo neblogos, o kitos nuomojamos patalpos nebuvo pritaikytos mokyklai - žemi, tamsūs kambariai, be koridorių, nebuvo kiemų ar aikštelių mokiniams pajudėti. Ne veltui kai kuriuos nuomojamus butus mokiniai vadino „vištidėmis“. Savo pastato neturėjo ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikusi pradžios mokykla. Jau tuomet buvo daromi žygiai mokyklai statyti. Grafas Tiškevičius dovanojo vieną hektarą žemės ir reikalingą kiekį medienos. Rūmų statybai buvo sudarytas komitetas, kuris rinko aukas, parūpino statyboms reikalingų akmenų.
Išaugus gimnazijai, buvęs komiteto pirmininkas superintendentas Povilas Jakubėnas organizuoja draugiją gimnazijos rūmams statyti. Į draugijos valdybą išrenkami notaras Bronius Kasperavičius, daktaras Jokūbas Mikelėnas, agronomas Ignas Šidlauskas, daktaras Jonas Šliūpas, T. Tabakinas, J. Kutra, P. Baltušis ir M. Dorfanas. Draugija veikė trejus metus, organizavo narius, rinko aukas Lietuvoje ir Amerikoje, bandė įtikinti tuometinę šalies valdžią rūmų statybos būtinumu. Draugija parengė net keturis statybos planus, iš kurių tinkamiausiu pripažintas inžinieriaus R. Steikūno. Pagal šį projektą rūmai turėjo būti 3 aukštų ir turėti apie 60 kambarių. Rūmų pastatymas būtų atsiėjęs per milijoną litų. Akivaizdu, be valstybės pagalbos toks projektas nebuvo įmanomas.
Perėmus 1924 metais „Saulės“ gimnaziją Švietimo ministerijai, draugija savo veiklą nutraukė. Jos veikla nenuėjo veltui - buvo paskleista žinia, išpopuliarintas rūmų statybos klausimas, dėl to ne kartą kalbėta tiek ministerijoje, tiek Seime.
Rūmų statybos klausimas vėl atsinaujino 1929 metais, vėl atkurta statybos reikalais besirūpinanti draugija. Inžinieriaus R. Steikūno plano, kaip pernelyg brangaus, atsisakyta. Naują projektą paruošti kviečiamas architektas Vytautas Landsbergis–Žemkalnis.
1930 metų valstybės biudžete skiriamos lėšos Biržų gimnazijos rūmams statyti, statybą imasi kuruoti pati Švietimo ministerija. Uždavinys V. Landsbergiui–Žemkalniui teko nelengvas, nes rūmai turėjo atitikti to meto modernios mokyklos reikalavimus, talpinti 400-500 mokinių ir biudžetas būtų apie 400 000 litų. Iš kelių paruoštų projekto variantų buvo pasirinktas pats kukliausias. Tiesa, vėliau jis buvo šiek tiek koreguotas, padidinant ir praplečiant kai kurias patalpas.
Statybos rangos sutartis su rangovais broliais D. ir G. Ilgovskiais pasirašyta 1930 metų birželio mėn. 18 dieną, o 30 dieną jau prasidėjo žemės darbai. Liepos 20 dieną iškilmingai pašventintas kertinis akmuo. Statybos vyko 1930-1931 metais, technine priežiūra rūpinosi architektas V. Landsbergis-Žemkalnis.


Antanas Vaičeliūnas
2017-11-14


0.303998