Trumpos naujienos

KEIČIASI VADOVAS. Nuo pirmadienio keičiasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vedėjas. Pasitraukus iš šių pareigų ilgamečiam vadovui Adolfui Rinkūnui, laikinai pareigas eis vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Rasa Stanevičienė. Vėliau bus skelbiamas konkursas užimti vedėjo pareigas.
IZOLIUOJASI DVI VAIKŲ DARŽELIO „DRUGELIS“ GRUPĖS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, Biržų lopšelyje-darželyje ,,Drugelis“ šią savaitę patvirtinti du koronaviruso infekcijos atvejai.
Susirgus dviem pedagogėms, laikinai nutrauktas dviejų ikimokyklinio ugdymo grupių darbas. Iš viso izoliacijoje yra 18 vaikų.
Pasak įstaigos direktoriaus Andriaus Tauros, vienos grupės vaikai izoliuosis iki balandžio 16 dienos. Kitos grupės izoliacija baigsis anksčiau, nes koronavirusu susirgusi darbuotoja jau kurį laiką darželyje nedirbo – turėjo ligos pažymėjimą.  
Pasak A. Tauros, visi įstaigos darbuotojai yra nuolat tikrinami dėl infekcijos. Testavimas atliekamas kas 70 dienų. Nuo koronaviruso paskiepyti tik tie, kurie sutiko.
„Yra žmonių, kurie nesiskiepijo. Aš turiu gerbti jų nuomonę, kokia ji bebūtų“, - sakė lopšelio – darželio „Drugelis“ direktorius A.Taura.
Sergančių žmonių skaičius rajone balandžio 6 dieną buvo 56.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 3677 asmenys, iš jų 1291 – antrąja vakcinos doze.
MIRUSIŲJŲ DAUGIAU NEI GIMUSIŲJŲ, SKYRYBŲ DAUGIAU NEI SANTUOKŲ. Biržų rajono savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informavo, kad 2021 m. kovo mėnesį įregistruota14 gimimų: 5 berniukai ir 9 mergaitės. Įregistruotas 1 vaikas gimęs užsienio valstybėje, 4 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Kovą registruotos 44 mirtys: 23 moterų, 21 vyro, iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 87 metų, moteris – 93 metų.
Per kovą įvyko 3 santuokos, iš jų 2 įtrauktos į apskaitą užsienio valstybėje sudarytos santuokos. 8 poros išsituokė.

TURGAUS PREKIAUTOJAMS SIŪLO LAIKINAS PREKYBOS VIETAS. Kadangi ūkininkų turgavietė šiuo metu veiklos nevykdo, siekdama išspręsti iškilusią problemą dėl prekybos vietų trūkumo, Biržų savivaldybės administracija susisiekė su greta esančios turgavietės (J. Basanavičiaus g. 3, Biržai) administratore, kuri patikino, kad dalį prekybininkų ši turgavietė gali priimti, nes dar turi laisvų vietų.
Savivaldybės administracija savo ruožtu taip pat pasiūlė papildomas prekybos vietas automobilių stovėjimo aikštelėje, greta J. Bielinio gatvės.
Papildomai nustatytos prekybos vietos J. Janonio aikštėje, palei Vytauto gatvę. Ši teritorija prekybai bus naudojama iki tol, kol joje prasidės statybos darbai (2-3 mėn.).
Dėl prekybos automobilių stovėjimo aikštelėje greta J. Bielinio gatvės bei J. Janonio aikštėje informacijos prašoma teirautis Biržų miesto seniūnijoje (tel. 8 671 36 825).

ŠERNAI SKENDUOLIAI. Kaip informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Vitalija Drevinskienė, pastarosiomis dienomis Biržų rajone rastos dvi šernų gaišenos. Pirmoji aptikta praėjusią savaitę netoli Kvetkų gyvenvietės Nemunėlio upėje. Dabar sunku pasakyti, ar tai vietinis nelaimėlis, ar nelegalas, bandęs pasiekti mūsų kraštą iš kaimyninės Latvijos. Anot specialistės, tai nedidelis gyvūnas, apie metų amžiaus. Paimtas jo mėginys, jau gautas atsakymas iš Vilniaus laboratorijos – šernas afrikiniu kiaulių maru nesirgo.
Ketvirtadienį kitas šernas rastas Geidžiūnų kaimo laukuose, griovyje. Šis skenduolis didelis, suaugęs šernas. Mėginiai kiaulių maro tyrimui išsiųsti, atsakymas greičiausiai ateis tik po Velykų.
PADĖKOS RAŠTAS. Kovo 30 d. VšĮ Biržų ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjui Olgertui Kvedaravičiui asmeninės sukakties proga buvo įteiktas Biržų rajono savivaldybės mero padėkos raštas už ilgametį, nepriekaištingą darbą, nuopelnus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai ir aktyvią visuomeninę veiklą.

PASIPRIEŠINIMAS. Antradienio ryte Biržuose, Vytauto gatvėje, policijos komisariato patalpose, pristatytas vagyste įtariamas vyras, gimęs 1974 metais, pasipriešino pareigūnui. Jis kelis kartus valstybės tarnautojui spyrė į koją. Įtariamasis sulaikytas.

AUGINTINIUS BUS PRIVALOMA ŽENKLINTI. Seimas antradienį priėmė Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad naminiai augintiniai turės būti ženklinami, o gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų bus laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir užtrauks bausmes. Įstatyme numatoma, kad katės, šunys ir šeškai turės būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki katės, šuns ar šeško perdavimo kitam savininkui.
GAISRAS DARŽINĖJE. Sekmadienio rytą labai laimingai pasibaigė Biržų mieste kilęs gaisras. Žemaitės gatvėje, ūkiniame pastate, užsidegė šiukšlės.
Medinis vieno aukšto pastatas būtų supleškėjęs, jei ne akylas kaimynas. Vyras iškvietė ugniagesius, ir gaisras buvo likviduotas. Daržinėje degusias šiukšles ugniagesiai užgesino, jas išmetė į kiemą. Pastatas nenukentėjo.
Anot gaisro priežastis tyrusio Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo specialisto Nerijaus Gudo, gaisro priežastimi tapo neatsargiai numesta neužgesinta nuorūka.
DARBUOTOJŲ SKAIČIUS BIRŽUOSE MAŽĖJA. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 23 savivaldybėse nuo 0,1 (Akmenės ir Tauragės rajonų) iki 22,3 proc. (Neringos). Likusiose savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,1 proc. iki 7 proc. Radviliškio rajono savivaldybėje vidutinis darbuotojų skaičius beveik nepakito, pranešė Statistikos departamentas.
2020 m. ketvirtąjį ketvirtį Biržų savivaldybėje buvo 4843 darbuotojai. Per ketvirtį jų skaičius mažėjo 1,2 proc., per metus – 0,6 proc.
PAGAL DARBO UŽMOKESTĮ BIRŽAI UŽIMA 39 VIETĄ. Per metus (2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 3,5 iki 19,3 proc., pranešė Statistikos deprtamentas. Biržų savivaldybėje darbo užmokestis (bruto) 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 1209,5 EUR. Palyginus su ankstesniu ketvirčiu, jis augo 1,4 proc. Per metus jis išaugo net 15,9 proc.

Didžiausią bruto darbo užmokestį – 1 727 EUR – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 202,8 EUR viršijo šalies vidurkį.

Mažiausiai (1 055,5 EUR) uždirbo Zarasų rajono savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai.
Pagal bruto darbo užmokestį Biržų savivaldybė užima 39 vietą. Šalyje yra 60 savivaldybių.
MIRČIŲ PUSKETVIRTO KARTO DAUGIAU NEI GIMIMŲ. 2021 m. vasario mėnesį Biržų savivaldybėje įregistruota 17 gimimų: 9 berniukų ir 8 mergaičių. 3 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 2 vaikai gimė vienišoms mamoms.
Vasarį įregistruota net 60 mirčių: 31 moters, 29 vyrų. Iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 94 metų, moteris – 97 metų.
Per mėnesį įregistruota 1 santuoka ir 2 santuokos nutraukimai.
IŠ SENAMIESČIO PAŠALINTA REKLAMA. Biržų senamiestyje, šalia Agluonos upės pakrantės, kur vasarą veikia fontanai, ant krantinės sienos neliko militarizuotos reklamos. Ji nuimta šią savaitę.
Lietuvos kariuomenę reklamuojantis tentas šalia buvusio banko pastato, kur šiuo metu įsikūrusi KASP Vyčio apygardos 5 rinktinės 509 lengvoji pėstininkų kuopa ir šauliai, buvo pastatytas praėjusių metų vasarį.
„Šiaurės rytai“ rašė, kad leidimas šiam tentui laikyti buvo gautas metams.
Šiais metais Lietuvos kariuomenė vėl kreipėsi į rajono savivaldybę, prašė sutartį pratęsti.
Biržų rajono meras Vytas Jareckas dėl šios reklamos tarėsi su savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistais. Nutarta, kad šis tentas nedera senamiestyje, o atsidengusią aptrupėjusią sieną galima ateityje sutvarkyti.
Savivaldybės administracija kariškius informavo, kad sutartis nebus pratęsta, ir iki kovo 1 dienos paprašė tentą nuimti. Taip ir buvo padaryta.

ARDYMO „ŽYGIAI“ VABALNINKE. Ketvirtadienį Vabalninke seniūnijos darbuotojai ne kūrė, o griovė. Griovimo objektu tądien buvo varnų lizdai, kurių sunaikinta apie 50. Seniūnija išsinuomavo automobilinį keltuvą, tačiau ne prie visų norimų taškų pavyko privažiuoti. Pasak seniūno Laimučio Braždžionio, paukščių lizdai sunaikinti miesto centre, parke, Beržų alėjoje, Beržų gatvėje.
Polaidis sparčiai naikina pašalo likučius, todėl penktadienį Vabalninko aplinkkelyje turėjo atsirasti transporto svorį ribojantys ženklai. Be to, tirpstantis sniegas atveria šiukšlių lobynus, kuriuos taip pat turės sutvarkyti seniūnijos darbuotojai. Anot L. Braždžionio, apmaudu, kad darbams kol kas negalima pasitelkti socialinių pašalpų gavėjų, nes to neleidžia karantino sąlygos.

UŽ KONTRABANDINES CIGARETES SKIRTA BAUDA. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai Parovėjos kaime gyvenančiai 1975 metais gimusiai V.B. skyrė administracinę baudą. Ji nemenka – 5500 eurų.
Ši bauda skirta už tai, kad moteris pakartotinai – trečią kartą per penkerius metus – namuose laikė didelį kiekį kontrabandinių cigarečių ir jas pardavinėjo.
V. B. 2020 m. liepos 16 dieną savo namuose Parovėjos kaime laikė 365 pakelius kontrabandinių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurias įsigijo Lietuvoje. Bendra laikytų cigarečių vertė – 1178,95 eurai.
Teismo sprendimu cigaretės konfiskuotos.
Šis nutarimas gali būti skundžiamas.
PARAŠAI DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO PIRMININKO PAŠALINIMO. Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen antradienį įteikti internetu surinkti parašai dėl Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus pašalinimo iš parlamentinio Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų. Dvi dėžes su parašais atnešę asmenys teigia surinkę per 300 tūkst. šią iniciatyvą remiančių parašų. „Sumaišyti viešieji ir privatūs interesai, žiūrima vienos siauros visuomenės grupės teisės, nėra atsižvelgiama į visuomenės daugumos interesus“, –sakė vienas iš akcijos iniciatorių apie iniciatyvos priežastis. V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad nei ji, nei Seimo valdyba negali pašalinti parlamentaro iš komiteto vadovo pareigų. „Jei mes gyventume tokioje valstybėje, kur Seimo vadovas ar Seimo valdyba galėtų pašalinti Seimo narį iš komiteto pirmininko posto, tai kažin ar galėtume vadintis demokratine valstybe“, – sakė ji. „Visada tai yra Seimo nario apsisprendimas, yra frakcijos apsisprendimas“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen. T. V. Raskevičių į Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovus pasiūlė Laisvės partija.

MAŽIAU PIRKO VAISTŲ NUO VIDURIAVIMO. Vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ suskaičiavo, kad 2020-aisiais, palyginti su 2019 metais, chirurginių kaukių pardavimai išaugo net 128 kartus, dezinfekcinių priemonių – 4 kartus, o termometrų – 2 kartus. Palyginus 2019 su 2020 metais, gerokai išaugo vitaminų pardavimai. Pavyzdžiui, vien vitamino D pernai nupirkta 83 proc. daugiau nei užpernai.Pastebima, kad preparatų nuo viduriavimo pardavimai 2020 metais smuko daugiau nei trečdaliu palyginti su 2019-aisiais. „Karantino metu apie 30-40 proc. sumažėjo antidiarėjinių vaistų pardavimai – vadinasi, žmonės rečiau sirgo žarnyno infekcinėmis ligomis. Galime konstatuoti, kad į gerąją pusę pakito didelės dalies žmonių higienos bei ligų prevencijos įpročiai“, – pokyčius komentuoja vaistinės generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

PASIŪLĖ DRAUDIMĄ GYVŪNAMS AUGINTINIAMS.
Neseniai Lietuvos rinkoje atsiradusi nauja augintinių – šunų ir kačių – draudimo paslauga įgyja pagreitį: ja domisi ne tik fiziniai asmenys, bet ir bendrovės. Gargžduose įsikūrusi bendrovė „Mars Lietuva“ augintinio draudimą įtraukė į beglobį gyvūną priglaudusiems darbuotojams siūlomą skatinimo paketą. „Augantį naminių gyvūnų draudimo poreikį pajutome jau per pirmąjį karantiną. Daugiau laiko namie praleidžiantys šalies gyventojai pradėjo labiau rūpintis kartu laiką leidžiančiais šunimis ir katėmis, o jų neturintys – ėmė iš prieglaudų ar pirko“, – pasakojo draudimas.lt aptarnavimo grupės vadovė Vita Drabovičienė.
Pasak draudimo specialistų, žmones sudomino naujoji paslauga – per dieną sulaukiama 70-80 užklausų.
PAGERBĖ. Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas minint Vasario 16 -ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, tradiciškai aplankė paminklus, skirtus žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, bei Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno kapą.
Biržų mieste meras V. Jareckas kartu su Biržų miesto seniūnijos seniūne Kristina Undzėniene atminimo ir pagarbos žvakutes uždegė bei trispalvių gėlių puokštes padėjo prie Švyturio gatvėje esančios Rezistentų kapavietės, prie memorialo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę bei prie Atminimo lentos, skirtos pokario metais nužudytų partizanų atminimui įamžinti.
Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno atminimą meras pagerbė kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Regina Statkuviene. Prezidento patarėja ant signataro kapo Lietuvos Respublikos Prezidento vardu, pagerbiant 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarą, padėjo gėlių kompoziciją.

PASIŪLYMAS 2022-UOSIUS PASKELBTI JONO MEKO METAIS. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl 2022 metų paskelbimo Jono Meko metais“ – praėjusią savaitę buvo paskelbta 15min.lt naujienų portale.
Šį pasiūlymą minimai komisijai sausio antrojoje pusėje pateikė Biržų r. savivaldybės meras Vytas Jareckas, pritardamas siūlymo iniciatoriui Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai priklausančiam Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centrui.
Siūlymo pagrindas yra artėjančios žymaus menininko, Biržų garbės piliečio 100-osios gimimo metinės. Jonas Mekas gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Semeniškių kaime. Gimtojo kaimo kapinaitėse jis yra ir palaidotas.
„Siūlome 2022 m. paskelbti Jono Meko metais už ypatingus šio menininko nuopelnus pasaulio kultūrai, jo blaivų požiūrį į gyvenimo realijas, nesavanaudišką siekį kurti ir skatinti kuriančiuosius, už tikrą, nesuvaidintą meilę Lietuvai ir Semeniškiams ir už pasaulio megapoliuose neprarastą lietuviškumą“, - rašo Vilmantė Vorienė, Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė, rašte, pateiktame Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.
RĄSTAI. Vasario 8 dieną ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad ties Ripeikių kaimu  kelyje Biržai – Suostas, važiuojamojoje dalyje ir kelkraštyje, pamesti rąstai. Gelbėtojai rąstus nuo kelio patraukė.

MIESTUOSE DIDĖJO ORO TARŠA. Atšalus orams ir intensyviau kūrenant, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, viršijantis paros ribinę vertę, šiemet Lietuvoje išsilaikė 19 dienų.
Tarša stebima oro kokybės tyrimų stotyse, kurios veikia arčiau individualiai šildomų gyvenamųjų namų, kurių dalis šildomi kietuoju kuru – malkomis arba anglimis.
Individualų būstą šildant kietuoju kuru išmetamas didžiausias kiekis sveikatai pavojingų sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų, patvariųjų organinių teršalų.

KARANTINO ŠVELNINIMAS.
Ministrų kabinetas pirmadienį preliminariai sutarė, kad švelninant karantiną nuo kito pirmadienio galėtų atsidaryti grožio salonai ir atskirą įėjimą turinčios ne maisto prekių parduotuvės, jei vienam klientui ar pirkėjui užtikrinamas 20 kvadratinių metrų plotas. Vyriausybė trečiadienį  iš esmės patvirtino karantino atlaisvinimo schemą. Karantino ribojimų atlaisvinimo strategijoje iš viso numatyti keturi scenarijai, suskirstyti pagal sergamumo rodiklius, ir nuoseklūs atlaisvinimo žingsniai visose srityse, tiek šalies mastu, tiek savivaldybėse.

NORĖTŲ GRĮŽTI Į LIETUVĄ.
40,5 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių rimtai galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą, rodo Užimtumo tarnybos užsakyta užsienyje gyvenančių tautiečių apklausa.
12,4 proc. ne tik svarsto, bet ir teigia labai norintys sugrįžti.
Pasak tarnybos, sugrįžti į gimtąją šalį svetur gyvenančius lietuvius labiausiai motyvuotų geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą (60,7 proc.). 40,5 proc. paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką, 28,4 proc. – galimybę dirbti mėgstamą darbą, 26 proc. – kultūrinius bei politinius pokyčius Lietuvos visuomenėje.

LIŪDNA STATISTIKA.
Šį sausį Lietuvoje mirė apie 5 tūkst žmonių – pusantro tūkstančio arba 41 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, rodo trečiadienį Statistikos departamento paskelbti demografiniai rodikliai. Sausį Lietuvoje mirė 4 981 žmogus, kai 2020 metų sausį – 3 530 žmonių. Taip pat, lyginant su pernai sausiu, sumažėjo ir gimusiųjų: šiemet jų buvo 1 678, pernai sausį – 1 923. Bendrai Lietuvoje gyventojų per mėnesį sumažėjo daugiau kaip 3 tūkstančiais: sausio pradžioje jų buvo 2 795 175, o vasario pradžioje – 2 792 155.
PRAŠO SUPRATINGUMO IR ATSAKOMYBĖS. Užklupus šalčiams ir iškritus sniegui, vis daugiau gyventojų savo automobilius palieka gatvėje ar bendrojo naudojimo vietose visai žiemai. Šalikelėse palikti gausiai apsnigti automobiliai blogina kitų eismo dalyvių matomumą, taip apsunkina eismą ir kelia grėsmę eismo saugumui bei trukdo kelininkams atlikti sniego valymo darbus gatvėse.
Kad būtų išvengta nelaimių, Biržų rajono savivaldybė prašo automobilių savininkus ir naudotojus pasirūpinti, kad gatvėse ar kitose viešosiose vietose jų palikti automobiliai nekeltų grėsmės saugiam eismui.
Automobilių savininkus informuoja, jog draužiama gatvėse, kiemuose bei kitose viešose vietose laikyti neeksploatuojamus, neturinčius galiojančios techninės apžiūros, draudimo dokumentų automobilius. Asmenims, nesilaikantiems nustatytų tvarkos reikalavimų, gresia administracinės nuobaudos.
BIRŽUOSE PAŽEIDIMŲ NERADO. Aplinkos apsaugos departamentas 2020 m. patikrino 370 ūkio subjektų, kurių veikla susijusi su padangų atliekų tvarkymu. Pažeidimų nustatyta 102 ūkio subjektų veikloje, iš jų 9 ūkio subjektuose nustatyti pažeidimai susiję su netinkamu padangų atliekų tvarkymu.
Biržų aplinkos apsaugos inspekcija, atlikusi 3 planinius patikrinimus, pažeidimų nenustatė.

KVIETIMAS. Biržų rajono savivaldybė kviečia teikti paraiškas 2021 m. sporto klubams ir visuomeninių organizacijų veikloms finansuoti iš savivaldybės biudžeto lėšų. Paraiškas prašoma pateikti savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui (Vytauto g. 38, tel. 8 450 43 149) arba Biržų rajono kūno kultūros ir sporto centrui (Rotušės g. 2) iki 2021 m. vasario 19 d.
LATVIJA UŽSIDARO. Nuo vasario 10 iki 24 dienos bus draudžiama dėl nesvarbių priežasčių atvykti į Latviją iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės zonos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės.
Vyriausybės sprendime patikslinama, kad atvykti į Latviją leidžiama tik dėl neatidėliotinų ir svarbių priežasčių, kuriomis laikomas darbas, studijos, šeimos reikalai, gydymas, tranzitas ir nepilnamečių palyda, grįžimas į savo gyvenamąją vietą ar laidotuvės. Be to, ir toliau bus taikomi epidemiologinio saugumo reikalavimai, o tai reiškia, kad atvykstantieji į Latviją vis tiek privalės atlikti COVID-19 testą ir laikytis saviizoliacijos.
PO PIRMOJO SKIEPO SUSIRGUSIUS SKIEPYS VĖLIAU. Praėjusio penktadienio (sausio 29 dienos) duomenimis, Biržų rajone buvo patvirtinti 9 koronaviruso infekcijos atvejai. Iš jų 1 infekcijos atvejis nustatytas lopšelyje-darželyje „Genys“, 1 atvejis – lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“.
Vakar gautais duomenimis, sausio 30 dieną pranešta apie dar 6 sergančius žmones, tarp jų – ir vieną šeimą.
Savivaldybę pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymas dėl skiepijimo žmonių, koronavirusu susirgusių po pirmojo skiepo. Jie bus skiepijami po trijų mėnesių.
Kaip ŠR rašė, paskiepijus Legailių globos namų gyventojus ir personalą po savaitės dauguma jų susirgo.
TARP NESIKUKLINUSIŲ – IR VALDEMARAS VALKIŪNAS. Praėjusiais metais Seimo nariai išleido 1 mln. 408 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Nepaisant pernai galiojusių ribojimų, susijusių su koronavirusu, parlamentarų išlaidos smarkiai nesiskyrė nuo 2019 metais panaudotos sumos. Tuomet parlamentinei veiklai išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų.
Praėjusių metų lapkritį pradėję dirbti per pusšimtis Seimo naujokų gana aktyviai įsitraukė į šį procesą. Dauguma jų per pusantro mėnesio spėjo išleisti daugiau kaip po 1 tūkst. eurų, o ketvirtadalis panaudojo maksimalias sumas – daugiau kaip po 1800 eurų. Tarp pastarųjų yra ir vienas turtingiausių parlamentarų Valdemaras Valkiūnas.
Dažniausiai pinigai leisti automobiliams ir suvenyrams, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos skelbiama ataskaita.
Parlamentinei veiklai skirtų pinigų pernai, kaip ir anksčiau, nenaudojo konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė.

MIRČIŲ BEVEIK KETURIS KARTUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad 2021 m. sausio mėnesį įregistruota 13 gimimų: 9 berniukų ir 4 mergaičių. 6 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 1 vaikas gimė vienišai mamai.
Per sausį įregistruotos 48 mirtys: 26 moterų, 22 vyrų. Iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 92 metų, moteris – 99 metų.
Sausį vyko 2 santuokos: 1 įtraukta į apskaitą užsienio valstybėje. Išsituokė 5 poros.

NEFORMALIAJAM VAIKŲ ŠVIETIMUI IŠ BIUDŽETO SKIRIAMA 17 MLN. EURŲ. Šiais metais neformaliajam vaikų švietimui iš biudžeto skiriama 17 mln. eurų, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Pinigai, skirti neformaliajam vaikų švietimui, bus paskirstyti savivaldybėms, atsižvelgiant į mokinių, kurie praėjusių metų rugsėjo 1 dienos mokėsi pagal bendrojo ugdymo programas, skaičių.
Lėšos savivaldybėms bus skiriamos tolygiai kiekvienam ketvirčiui, įskaitant ir vaikų vasaros atostogų mėnesius, todėl neformaliojo vaikų švietimo būreliai galės vykti ir vasarą.
Ministerijos duomenimis, kasmet neformaliojo vaikų švietimo veiklose dalyvauja apie 60 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.
VYKSTANT Į LATVIJĄ REIKIA TURĖTI NEIGIAMĄ COVID-19 TESTĄ. Vykstant į Latviją privalu turėti neigiamą COVID-19 testą, informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Neigiamas testas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 72 valandas.
Be to, tebegalioja anksčiau nustatyti reikalavimai dėl saviizoliacijos ir privalomų specialiųjų anketų pildymo.
Į Latviją atvykstantiems asmenims reikia izoliuotis dešimčiai dienų, o medicinos darbuotojams – 14 dienų.
Sustiprinta kontrolė toliau atliekama įvažiuojant į Latviją per šešis pagrindinius kelius pasienyje su Lietuva.
Tai buvusių pasienio kontrolės punktų Būtingė – Rucava, Kalviai – Meitenė, Saločiai – Grenctalė, Germaniškis – Skaistkalnė, Obeliai – Subatė ir Smėlynė – Medumi vietos.

DĖL BIRŽŲ POLIKLINIKOS PACIENTŲ SKIEPIJIMO VAKCINA NUO COVID. Mieli pacientai, užtikriname, kad visi VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos pacientai, norintys pasiskiepyti vakcina nuo COVID-19, bus paskiepyti iš karto, kai tik vakcinos atkeliaus. Kadangi nėra galimybės žinoti tikslių vakcinų pristatymo datų, poliklinika negali vykdyti pacientų registracijos dėl šio skiepijimo. Tačiau poliklinikos darbuotojai iš telefonų Nr. 8-671-73997 ir Nr. 8-600-89027 skambina pacientams ir tikslinasi jų kontaktinius telefonus bei teiraujasi, ar pacientai norės skiepytis, ar turės galimybę patys atvykti, kad tuomet, kai jau bus žinoma tiksli skiepijimo data, galėtų apie tai pacientus informuoti ir užregistruoti.
Labai prašome pacientų netrukdyti savo šeimos gydytojų dėl skiepijimo. Visą būtiną informaciją skelbsime poliklinikos interneto puslapyje www.birzupoliklinika.lt ir susieksime su Jumis asmeniškai.
VASARĮ IŠLEIDŽIAMA POPULIARIOSIOS AUTORĖS K. SABALIAUSKAITĖS KNYGA. „PETRO IMPERATORĖ II“. Šiandien jau aiškus atsakymas į klausimą, kone dažniausiai pastaruoju metu skaitytojų užduotą leidyklos „Baltos lankos“ atstovams ir menotyros mokslų daktarei rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei: kada pasirodys antroji „Petro imperatorės“ dalis? Laukiamiausias lietuviškas romanas „Petro imperatorė II“ skaitytojus pasieks vasario pabaigoje, o šiandien pradedama išankstinė prekyba, rašoma leidyklos pranešime žiniasklaidai.
Pirmoji dilogijos knyga „Petro imperatorė“, pasirodžiusi 2019 m., sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir tapo bene didžiausiu lietuvių prozos bestseleriu per 30 Nepriklausomybės metų: pirmasis tiražas buvo išpirktas dar nepasiekęs prekybos vietų, iš viso išleistos net septynios romano laidos, kurių bendras egzempliorių skaičius viršija 80 tūkstančių. Kritikų ir skaitytojų balsais romanas „15min.lt“ geriausių knygų rinkimuose išrinktas 2019-ųjų Metų knyga.
IKI VASARIO GALITE GAUTI IKI 5 TŪKST. EURŲ TRANSPORTO PRIEMONEI. Liko kiek mažiau nei dvi savaitės, kol galite tikėtis kompensacijos naujo automobilio įsigijimui, sunaikinę seną, taršią transporto priemonę. Iki šio termino galima gauti ir nuo 2 iki 4 tūkst. eurų kompensaciją, jei įsigijote elektromobilį. Iki vasario 1 d. galima pildyti paraiškas gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją, jei sunaikinote taršų automobilį ir įsigysite mažiau taršų.

NUO TREČIADIENIO VERSLAS GALI KREIPTIS DĖL PARAMOS. Vyriausybė patvirtino tvarkos aprašą, kuriuo numatoma, kad nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės galės gauti subsidiją, jeigu jų pajamos krito bent 30 proc., vertinant nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos. Dėl tokios paramos verslininkai galės kreiptis jau nuo trečiadienio, VMI paskelbus kvietimą.
Numatyta, kad dėl subsidijų gali kreiptis tos įmonės, kurių apyvarta 2020 m. lapkričio 1 d.–2021 m. sausio 31 d. krito bent 30 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

PAŽEIDIMŲ KAINA. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų išaiškinti pažeidimai kai kurioms įmonėms 2020 m. kainavo itin daug. Didžiausia aplinkai padaryta žala (1178 193 eurai) už taršą nuotekomis apskaičiuota Kauno valdybos aptarnaujamoje teritorijoje. Viena įmonė pagal susitarimą už aplinkai padarytą žalą (303 105 eurus) atlygino iš karto. Didžiausia juridiniam asmeniui skirta bauda siekia 28 tūkst. eurų.

PAKARTOTINIS SKIEPIJIMAS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, sausio 15 – 17 dienomis Biržų rajone patvirtinta 17 koronaviruso infekcijos atvejų.
Iš viso Biržų rajone sausio 17 dieną sergančių žmonių skaičius – 175.
Šią savaitę rajone pradėtas pakartotinis skiepijimas nuo koronaviruso. Revakcinuoti bus pirmieji 10 skiepyti ligoninės darbuotojai.
Naujų asmenų skiepijimas priklausys nuo to, ar bus užtikrintas vakcinos antrajam skiepijmui tiekimas.


PRITARĖ PASIŪLYMAMS. Pritarta paslaugų paskirties pastato – automatinės automobilių plovyklos, Biržų r., Širvėnos sen., Valantiškio k. 1, statybos projektiniams pasiūlymams. Projektinius pasiūlymus parengė UAB „Rusnė“, pranešė Biržų savivaldybė.

SMURTAS. Sausio 8 dieną policijai pranešta apie Kalėdų šventės įvykį. Biržuose gruodžio 25 dieną prieš 2000 metais gimusį vyrą smurtavo dvejais metais vyresnis biržietis.

VAGYSTĖ. Sausio 9-osios vakare pastebėtas įsilaužimas į Gataučių kaimo sodybą. Pavogta namo viduje buvusių alkoholinių gėrimų, dėl to patirtas 20 eurų nuostolis.
Į KONTEINERIUS EGLUTES MESTI DRAUDŽIAMA. Biržų miesto seniūnija informuoja, kad gyventojai eglutes ir jų šakas gali palikti prie mišrių komunalinių atliekų konteinerių, ten jos bus surinktos bei išvežtos į kompostavimo aikštelę.
Gyventojai eglutes patys gali nuvežti į Biržų rajono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (Krantinės g. 1, Biržų k.).
Primenama, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius eglutes mesti draudžiama.


GATVIŲ REMONTO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad gruodžio 28 dieną pritarta Susisiekimo komunikacijų (gatvių) Biržų m. P. Jakubėno g. rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
Taip pat informuoja, kad yra parengti Susisiekimo komunikacijų (gatvių) Biržų miesto B. Dauguviečio, Rinkos, S. Dagilio, Pirties ir Žemaitės gatvių kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai.
GINKLAS. Pirmadienio vakare Naciūnų kaime apžiūros metu pas vyrą, gimusį 2002 metais, rastas nešaunamasis ginklas kastetas.

VAGYSTĖ. Sausio 5 dieną Biržų kaime įsibrauta į namą ir bandyta pavogti ten esantį turtą. Nuostolis – penki šimtai eurų.
SMURTAS. Sausio 1 d. apie 21 val. Biržuose, S. Daukanto gatvėje, konflikto metu, vyras (gim. 1989 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 1978 m.) ir pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Nuostolis – 155 eurų. Įtariamasis sulaikytas.

NARKOTIKAI. Gruodžio 31 d. po vidurnakčio 0.01 val. Biržuose, Kęstučio gatvėje, sulaikytas pilietis, įtariama, disponavęs narkotinėmis medžiagomis. Dalinės apžiūros metu pas vyrą (gim. 2001 m.) rasta augalinės kilmės, įtariama, narkotinė medžiaga. Įtariamasis sulaikytas.

SKAUSMAS. Vyras, gimęs 2000 metais, pranešė, kad sausio 1 – osios naktį Biržų rajone pažįstamas vyras, gimęs 1995 metais, žodinio konflikto metu sudavė į veidą ir šoną. Įtariamasis sulaikytas.
BIRŽUOSE  POPULIARIAUSI VARDAI – EMA IR HERKUS. Gruodį mirčių skaičius daugiau nei penkiskart viršijo gimimus.
Per 2020 metus Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 194 gimimai: 101 berniukas ir 93 mergaitės. Iš jų 50 užsienio valstybėse gimusių vaikų. 55 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 12 vaikų gimė vienišoms mamoms.
 Populiariausi vardai: mergaičių – Ema, Sofija, Gabija, Lėja, Iglė, berniukų – Herkus, Jokūbas, Matas, Tajus, Ajus, Emilis. Retesni vardai: mergaičių – Domilė, Šiaurė, Benita, Petra, berniukų – Emiras, Markas, Edas, Adrijus.
Per metus įregistruotos 488 mirtys: 236 moterų, 252 vyrų. Iš jų 8 užsienio valstybėse mirę asmenys.
Įvyko 103 santuokos: 2 santuokos registruotos Lietuvoje su užsienio valstybių piliečiais, 6 santuokos sudarytos užsienio valstybėse, bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos 29 santuokos.
56 santuokos nutrauktos, iš jų 3 ištuokos užsienio valstybėse.
2020 m. gruodžio mėnesį buvo įregistruota 11 gimimų – 7 berniukai ir 4 mergaitės. Įtraukti į apskaitą 2 užsienio valstybėje gimę vaikai,  2 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Įregistruota 61 mirtis – 30 moterų ir 31 vyro. Vyriausias amžiumi miręs vyras – 94 metų, moteris – 95 metų.
Vyko 5 santuokos, o 1 pora išsituokė.

KIRS MEDŽIUS. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad mieste bus kertami medžiai. Architektūros ir urbanistikos skyrius inicijavo gatvės želdinių (12 liepų), augančių šalia pagrindinės Biržų miesto Vytauto gatvės (šalia žemės sklypo Vytauto g. 36 ir žemės sklype Vytauto g. 38) būklės vertinimą. Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija įvertino ir nustatė, kad minėtoje vietoje augančios didelės liepos akivaizdžiai nusilpusios, stipriai pažeistos ligų ir kenkėjų, kelia pavojų žmonių sveikatai ir turtui. Todėl numatoma šalinti pavojingus medžius ir šioje teritorijoje pasodinti naujus sodinukus. Planuojama pasodinti sodmenų kokybės reikalavimus atitinkančius sodinukus (8 liepas).
Lėšos gatvių želdiniams nupjauti ir atsodinti skirtos iš Aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos.
Želdinių šalinimo darbų pradžia planuojama artimiausiu metu.

NEBELIEKA DANTŲ PROTEZAVIMO EILIŲ. Valstybinė ligonių kasa (VLK) praneša gerą naujieną visiems, kurie turi teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Išspręsta dešimtmečio problema – eilių nebelieka, sakoma VLK pranešime. Nuo sausio dantų protezavimo paslaugą bus galima gauti praktiškai iš karto.
Be to, pacientui nereikės vargti pildant įvairius dokumentus bei gaišti laukiant ligonių kasų laiškų. Sutrumpėjęs paslaugos kelias bus patogesnis, naudingesnis ir pacientams, ir medikams.

KORONAVIRUSAS ŠV. VINCENTO PAULIEČIO GLOBOS NAMUOSE. Gruodžio 24 ir 25 dienomis Biržų rajone patvirtinti 24 koronaviruso infekcijos atvejai. 9 iš jų nustatyti Biržų Šv.Jono Krikštytojo parapijos Šv. Vincento Pauliečio globos namuose. Pastarieji 9 susirgimai nauji – iš viso šiuose globos namuose serga 18 gyventojų ir 2 darbuotojai.

Pasak globos namų direktorės Irenos Jurgaitienės, sergantieji globotiniai gyvena antrajame pastato aukšte. Nedideliame name gyvena 24 žmonės, todėl išlaikyti saugius atstumus darbuotojams yra gana didelis iššūkis.„Laimė, kad į abu aukštus turime du atskirus įėjimus ir liftą“,- sako direktorė. Ji dėkinga darbuotojams, sąžiningai ir nuoširdžiai atliekantiems pareigas šituo sudėtingu laikotarpiu. Iš sergančiųjų globotinių tik viena garbaus amžiaus gyventoja gydoma ligoninėje Kiti pagal sveikatos būklę prižiūrimi globos namuose. Tarp ligonių yra ir vaikščioti negalinčių senolių.  

„Darbuotojos dirba dviem pamainomis - prižiūri globotinius, girdo arbatomis, vitaminais. Džiaugiuosi, kad darbuotojos pagal išgales saugosi, neišsilaksto dėl tikrai nelengvų sąlygų. Iš visos širdies dėkoju joms ir tikiu, kad šis košmaras baigsis be galimų pačių liūdniausių pasekmių“, - kalbėjo I.Jurgaitienė gruodžio 26 dieną, šeštadienį. Pirmadienį globos namuose vėl bus tikrinami gyventojai ir darbuotojai.

Iš viso Biržų rajone gruodžio 25 dieną buvo 185 žmonės, sergantys CIVID – 19 liga.

POLICIJA PAŽEIDĖJUS BAUS GRIEŽTAI. Biržų rajono policijos pareigūnai jau šios savaitės viduryje keliuose įrengė postus, kuriose stabdė į Biržus važiuojančius automobilius.
Trečiadienį buvo sustabdyta 200 automobilių. Iš jų šeši buvo sugrąžinti atgal ir kelionės tęsti nebegalėjo.
Iki penktadienio ryto buvo sustabdyta 219 automobilių. Iš jų keli buvo sugrąžinti.
Biržų policijos komisariato vadovas Deividas Valtaris sakė, kad dalis važiuojančiųjų tiesiog nesugebėjo paaiškinti priežasties, kur ir kodėl važiuoja. Tarkim, iš Pandėlio į Biržus vykusi šeima tikino bandysianti nueiti į parduotuves ir paieškoti dovanėlių.
„Norintys įvažiuoti į Biržų rajoną asmenys turi turėti gyvenamąjį plotą arba vykti į laidotuves. O iš esmės išvykti iš gyvenamosios vietos yra draudžiama“, - apie reikalavimus kalbėjo policijos vadovas.
Tiesa, postai praverčia ir atliekant policijos operatyvinę veiklą. Tarkim, ketvirtadienį vos pastačius postą prie jo dviračiu privažiavo jau savaitę ieškomas žmogus iš Užušilių kaimo. Jis tikino sugyventinei nepranešęs, kad yra gyvas ir sveikas, nes sugedo telefonas. Kad buvo ieškomas, sakė nežinąs. O pats jis buvo išvažiavęs pas draugus į Pasvalio rajoną.
Pasak D.Valtario, policijos pareigūnai griežtai stebės ir baus asmenis, kurie nesilaiko karantino reikalavimų.
Ketvirtadienį administracinėmis baudomis buvo nubausti du asmenys. Vienas vyras teikė paslaugas nedėvėdamas apsauginės kaukės. Kitas asmuo važiavo dviračiu taip pat be kaukės.

SUSIRGO DAR DEŠIMT BIRŽIEČIŲ. Gruodžio 17 dienos (ketvirtadienio) duomenimis, Biržų rajone patvirtinta 10 koronaviruso infekcijos atvejų. Iš jų 1 infekcijos atvejis patvirtintas ligoninės pacientui, kitas – savivaldybės administracijos darbuotojui. 11 sirgusiųjų COVID-19 liga pasveiko.Iš viso Biržų rajone gruodžio 17 dieną sergančių žmonių skaičius buvo 153, pasveiko 221 žmogus. Nuo karantino pradžios Biržų rajone patvirtinti 384 ligos atvejai. Savivaldybės pateiktais duomenimis, mirė 10 COVID-19 sirgusių žmonių.

LIETUVOS PAŠTAS KVIEČIA MOKESČIUS SUMOKĖTI PO KALĖDŲ. Nors sugriežtėjus karantino ribojimams Lietuvos paštas veiklą tęs įprastai, laikantis saugumo reikalavimų bei atsižvelgiant į dvigubai išaugusį siuntinių srautą, eilių pašto skyriuose išvengti nepavyks. Kadangi pašto skyriuose galima ne tik išsiųsti ar atsiimti siuntas, bet ir atsiskaityti už komunalines paslaugas, Lietuvos paštas ragina klientus neskubėti ir nebūtinas finansines operacijas atidėti vėlesniam laikui – po Kalėdų.   

TEISMŲ DARBAS NESTABDOMAS. Sugriežtinus karantino sąlygas, teismų darbas nestabdomas – jis bus organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus išimtis, kai asmenims reikia susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teismo posėdžiuose, teigia Sveikatos apsaugos ministerija.

Biržiečiai, gynę Lietuvos valstybę

„Saulės“ šviesos nutviekstas kraštas (II)

Rūmų atidarymas

1931 metų vasara biržiečiams tikrai buvo įsimintina. Birželio mėnesį piliakalnyje, priešais rūmų griuvėsius, atidengtas paminklas kunigaikščiui Jonušui Radvilai. Atidaryme dalyvavo daug garbių svečių, Pirmojo husaro pulko kariai.

Biržų gimnazijos V klasė su evangelikų reformatų tikybos mokytoju kunigu Povilu Jakubėnu. Apie 1921 metus. B. Michelsono nuotrauka. 

Rugsėjo mėnesio 13 dieną buvo du dideli įvykiai - atidengtas ir pašventintas paminklas Žuvusiems dėl Lietuvos Nepriklausomybės bei iškilmingai atidaryti naujieji gimnazijos rūmai. Kaip prisiminimuose rašė tuometinis gimnazijos direktorius Antanas Juška, kone visos dienos prieš šventę buvo lietingos. Išgyventa, kad negalės atvažiuoti iš Kauno aukšti svečiai, dėl to nukentės visos iškilmės. Iš tiesų prezidentas Antanas Smetona į gimnazijos rūmų atidarymą neatvyko, Vyriausybei atstovavo vienintelis švietimo ministras biržietis Konstantinas Šakenis. Pirmiausia buvo atidengtas ir pašventintas paminklas Žuvusiems dėl Lietuvos Nepriklausomybės. Paminklą atidengė ministras K. Šakenis. Po šventinimų ir iškilmingų kalbų visi pasuko į gimnaziją. Čia ministras pasakė kalbą, apžiūrėjo rūmus, stebėjo gimnazijos sportininkų pasirodymus. Vakare gimnazijos salėje vyko koncertas ir pasilinksminimas.
Gimnazijai 1934 metais buvo suteiktas Antano Smetonos vardas. Po 1940 metų okupacijos mokykla pavadinta Juliaus Janonio vardu, vėliau vėl vadinosi valstybine gimnazija. J. Janonio vardas vidurinei mokyklai grįžo 1956 metais, taip vadinosi ir 1959 metais čia įkurta vidurinė internatinė mokykla.
1995 metais mokyklai sugrąžintas „Saulės“ vardas, o nuo 1998 metų atgautas ir gimnazijos statusas.

Biržų gimnazijos rūmai, pastatyti 1931 metais Vytauto gatvėje. Projekto autorius architektas. V. Landsbergis - Žemkalnis. 

Švietimo ir kultūrinės veiklos centras

Tačiau ne pavadinimai, statusas ar pastatai lemia esmę. Tarpukario Biržuose gimnazija neabejotinai buvo stipriausias intelektualinio potencialo centras krašte. Čia telkėsi geriausi pedagogai bei motyvuotas, išsilavinimo ir žinių norintis siekti jaunimas. Gimnazija davė ne tik mokslo žinių, bet ir gyvenimo būdo bei elgsenos sampratą. Buvę gimnazistai atsiminimuose rašo ne tik apie mokytojų vestas pamokas, bet ir apie auklėjamąjį darbą už klasės ribų. „Pro kitus mokytojus buvo galima praeiti ir nenukėlus kepurės, o pro V. Januškevičių nė nemėgink. Jis iš tolo pamato net kiekvieną pirmaklasį gimnazistiška kepure, ir jo veide atsiranda maloni šypsena. Tartum pats didžiausias malonumas būtų po tiek nesimatymo dienų jį sutikti. Pirmam pasveikinti šį visada pasitempusį mokytoją mokiniui niekada nepavykdavo. Iki susitikimo likus dar kokiems penkiems žingsniams, jis pirmutinis nuvoždavo skrybėlę, palenkdavo galvą ir apdovanodavo mokinuką tokia šypsena, jog atrodydavo, kad tik šito vaikinuko jo tvarkingoje kasdienybėje iki šiol dar trūko... Ar ne pravartu iš jo pasimokyti tiems mokytojams, kurie skundžiasi nemandagiais mokiniais?“ - rašė 1940 metų laidos gimnazistas Vytautas Vajega, pats pasirinkęs pedagogo kelią. Ideologiniu pagrindu jaunimas nebuvo vienalytis - veikė kairiąsias idėjas propaguojantys aušrininkai, vėliau pasivadinę „Spindulio“ moksleivių organizacija. Dalis mokytojų taip pat laikėsi socialistinių pažiūrų. Dešinei pusei atstovavo ateitininkai, siekiantys sujungti tautiškas ir katalikiškas vertybes, pirmenybę teikdami katalikybei. Mokinių draugijos leido savo pačių redaguojamus laikraštėlius ar žurnalus, kuriuose polemizavo su oponentais, dėstė mintis ir siekius.
Nežiūrint ideologinių požiūrių skirtumų, gimnazija daugumai savo auklėtinių suformavo ir įskiepijo tas bendražmogiškąsias vertybes bei kultūros supratimą, kurių vėliau nepajėgė pakeisti nei užėję okupantai, nei tų okupantų valdžioje užimti aukšti postai. Tokiu gimnazijos auklėtiniu buvo Biržų savivaldybės garbės pilietis Ksaveras Kairys. Baigęs 1928 metais Biržų gimnaziją, pokariu K. Kairys tapo žymiu sovietinės Lietuvos valdžios žmogumi, Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoju bei aukštu komunistų partijos veikėju.
„Saulės“ gimnazijos muziejuje saugomas šio žmogaus laiškas, datuotas 1969 metų vasario 14 diena. Paprastas, žmogiškas, ranka rašytas popieriaus lapas, nors tuometinis Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas turėjo ne vieną sekretorę mašininkę. Laiške K. Kairys dėkoja, kad mokykla išrinko jį pedagogų tarybos garbės nariu: „Šis Jūsų dėmesys giliai jaudina mane, mano mintis nukelia į mokyklą, kurią prieš 40 metų baigiau, suteikia galimybę vėlei pasijusti gimtosios mokyklos kolektyvo nariu, dalyvauti jos gyvenime. Tai didelis džiaugsmas man, o kartu ir įpareigojimas skirti didesnį dėmesį tam, kad mūsų mokykloje gerėtų darbo sąlygos, moksleivių pažangumas, kiltų mokomojo ir auklėjamojo darbo kultūra“, - sakoma laiške. Ir nė vieno lozunginio žodžio apie socializmą, komunistinį jaunimo auklėjimą, partijos ir vyriausybės planus švietimui - nieko, kas neišvengiamai būdavo tokio kalibro sovietų veikėjų pasisakymuose ar dokumentuose. Kalbama tik apie darbo sąlygas bei kultūrą, o ne ideologiją. Dabartiniai „Saulės“ gimnazijos vadovai mano, kad tik dėl šio žmogaus pastangų mokykla sovietmečiu išliko kaip švietimo įstaiga.


Poetų mokykla

Daugybė Lietuvoje ir pasaulyje žinomų žmonių buvo Biržų gimnazijos mokiniai. Apie vienus išleistos monografijos, kiti paminėti kukliau, treti nepelnytai užmiršti. Visi jie atliko ir atlieka prasmingus darbus, visi verti atskiro paminėjimo. Tačiau peržvelgus kraštui ir pasauliui nusipelniusių Biržų gimnazijos auklėtinių sąrašą, jų pasirinktą ar juos pasirinkusį gyvenimo kelią, galima pastebėti vieną siejančią savybę. Dauguma šių žmonių pasirinko būtį, o ne buitį. Poetai ir dailininkai, kunigai ir rašytojai, muzikai ir menininkai - dominuoja veiklos, kur reikalingas stiprus meninis ir dvasinis pradas. Kodėl šio derlingo ir nuobodžiai lygaus krašto vaikai kėlė akis ir širdis nuo žemės maitintojos, kas lėmė tokios kūrybingų asmenybių gausos iškilimą? Viena aišku, kad gimnazijos aplinka ir kultūrinė terpė padėjo jiems atsiskleisti, rasti gyvenimo ir kūrybos kryptis. Kaip rašė jau minėtas V. Vajega, „Gal tada jau reikėtų kalbėti ir apie Biržų poetų mokyklą. O ta mokykla ir buvo Biržų gimnazija. Jei jos auklėtinis B. Brazdžionis „šaukė tautą“, jeigu B. Krivickas ir M. Indriliūnas, trokšdami jai padėti, pokario metais išėjo į mišką ir ten galvas padėjo, tai čia neabejotina joje dėsčiusių mokytojų įtaka“.


Kovojantis poetas ar eiliuojantis karys? Ginkluotos rezistencijos poetas Bronius Krivickas.

Gimnazijos duris užvėrę

Metai, praleisti gimnazijoje, subrandino jaunuolius kaip piliečius ir asmenybes. Kaip kūrėjai, jie išaugo ant čia įgytų žinių, suformuotų kultūrinių ir moralinių vertybių pamato. Šie dalykai didžia dalimi tapo jų gyvenimo ir kūrybos moraliniu imperatyvu, nesvarbu, kokiomis visuomeninėmis sąlygomis jie gyveno, kūrė ar kovojo. Gimnazijos šimtmetis yra puiki proga dar kartą prisiminti nors dalį čia išaugusių žmonių, savo darbais, kūryba ir veikla kėlusių, stiprinusių, gynusių Lietuvos valstybę ir lietuvybę tiek gimtajame krašte, tiek visame pasaulyje. Pirmąją gimnazijos laidą 1923 metais baigė muzikas Vladas Jakubėnas. Vis dar diskutuojama, kurie jo nuopelnai lietuvių muzikai yra svarbiausi – kompozitoriaus ar kritiko. Jakubėno kūrybinį palikimą sudaro apie 90 muzikos kūrinių ir daugiau nei 1000 straipsnių knygoms, periodiniams leidiniams. Trečiajame-ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje V. Jakubėnas buvo vienas pirmųjų profesionalių muzikos kritikų Lietuvoje, aktyvus „Muzikos ir teatro“, „Lietuvos aido“, „Naujosios Romuvos“, „Vairo“, „Jaunosios kartos“, „Septynių meno dienų“ ir kitų spaudinių bendradarbis, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Kaip ir daugeliui tos kartos inteligentų, jam teko emigranto dalia. Mirė 1976 metais Čikagoje.

„Jokūbo Dagio talentas glūdi tame, kad jis nuostabiai sugeba medyje ar bronzoje išgauti žmogaus nuotaikas - nusistatymus savo paties ir kitų atžvilgiu. Jo skulptūrų veidų bruožuose ir kūno linijose atsispindi ištisas žmogaus gyvenimas, tiek jojo tragiškoji, tiek komiškoji pusės: viltis ir neviltis, džiaugsmas ir skausmas, nuostaba ir nuobodulys, nuovargis ir darbo įkarštis, vaiko baimė ir donkichotiška drąsa. Pradėjęs kurti ir dalyvauti parodose dar nepriklausomoje Lietuvoje, savo kūrybinį potencialą išskleidė atvykęs Kanadon, kur nuo 1954 m. galėjo visiškai atsiduoti kūrybiniam darbui. Jo darbų buvo išstatyta įvairiose Kanados Skulptorių Sąjungos, Kanadiečių Karališkos Meno Akademijos, Ontario Dailininkų Sąjungos, Montrealio Dailės Muziejaus ir kitų ruošiamose parodose“, - taip apie Biržų gimnazijos auklėtinį, skulptorių tapytoją ir poetą rašė Čikagoje leistas religinės ir tautinės kultūros žurnalas „Laiškai lietuviams“.
Poetas ir amžinas rezistentas Kazys Jakubėnas. Poeto Kazio Binkio mokinys, 1928 metais baigęs Biržų gimnaziją, pats pasirinko poeto kelią. Socialistas, tris kartus kalintas Antano Smetonos laikais, vokiečių okupacijos metais persekiotas gestapo, nepuolęs į sovietinių okupantų glėbį ir, kitaip nei daugelis kairiųjų literatų, atsisakęs bendradarbiauti su naująja valdžia. „Aš galiu suprasti, kodėl Kudirkos satyrose arkliai baidosi žandarų, bet nesuprantu, kodėl Cvirka baidosi Kudirkos!“ – trenkė K. Jakubėnas 1945 metais viename rašytojų susirinkime Petrui Cvirkai, kategoriškai pasisakiusiam prieš tai, kad sovietinėje Lietuvoje būtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai.

Vienas iškiliausių nepriklausomybės metais susiformavusių poetų, lietuvių literatūros klasikas Bernardas Brazdžionis. 

Pastarasis jį įskundžia saugumui, prieš poetą liudija rašytojas kolaborantas Antanas Venclova. Be kaltės nuteisiamas ir išvežamas į Karagandos lagerius. 1947 metais paleidžiamas, bet, kaip rašytojui, jam užtrenktos visos durys. Paslaptingomis aplinkybėmis žuvo (nužudytas?) 1950 metų sausį Vilniuje.
Bernardas Brazdžionis, vienas pačių iškiliausių nepriklausomybės metais susiformavusių lietuvių poetų, dar gyvas būdamas tapo monumentalia, beveik mitine figūra. Pranašu, šaukiančiu tautą budėti ir kovoti, sergstinčiu nuo paklydimų, B. Brazdžionis tapo Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kai be vokiečių okupacinės cenzūros žinios pasirodė rinkiniai „Šaukiu aš tautą“ (1941), „Iš sudužusio laivo“ (1943), ligtolinį kūrybos kelią apibendrinanti rinktinė „Per pasaulį keliauja žmogus“ (1943). Ir šalia kitas Brazdžionis - Vytė Nemunėlis, kurio eilėraščiai vaikams pilni konkrečių, net ir mažiausiems vaikams suprantamų įvaizdžių. Su jo Meškiuku Rudnosiuku užaugo kelios lietuvių kartos
Jonui Kalvanui, 1933 metais baigusiam Biržų gimnaziją, teko nelengvas išbandymas tarnauti Dievui ir Bažnyčiai sovietiniame lageryje. Vyskupas J. Kalvanas tapo viena žymiausių XX a. liuteronų bažnyčios asmenybių. Jis dėjo daug pastangų, kad bažnyčia atsilaikytų prieš sovietinę priespaudą, stengėsi, kad bažnyčia būtų reprezentuojama Europos ir pasaulinėse liuteroniškose bei ekumeninėse konferencijose. „Aš kovojau gerą kovą, žygį pabaigdamas, tikėjimą išlaikydamas“, - ši Biblijos eilutė nusako visą vyskupo J. Kalvano gyvenimą.
„Gausus grafiko Antano Kučo kūrybinis palikimas: šimtai apipavidalintų ir iliustruotų knygų, dešimtys estampų, ekslibrisų, nesuskaičiuojami piešiniai ir akvarelės, o kur dar plakatai, taikomosios grafikos darbai. Tačiau ryškiausias A. Kučo indėlis į Lietuvos knygos meną. (...) Antanas Kučas gyveno sunkiu ir sudėtingu laiku. Karai ir okupacijos laužė, genėjo, rovė iš šaknų, išsklaidė po pasaulį ne tik jaunus, bet ir subrendusius, daug nusipelniusius Lietuvos kultūrai menininkus. (...) Šiais visuotinio kosmopolitizmo laikais visa Profesoriaus kūryba išliko lietuviškos dvasios kaip reto mūsų kūrėjo. Tai ir yra didžiausia Antano Kučo gyvenimo vertė“, - rašė jo mokinys ir kolega grafikas profesorius Juozas Galkus. A. Kučas Biržų gimnaziją baigė 1929 metais.
Vienas žymiausių Lietuvos filosofų Antanas Maceina, tarsi numatydamas jaunajai kartai ateinantį išbandymą, 1940 metais rašė: „Tik asmuo suvokia savo mirties motyvus, ir šie motyvai jį pakelia iki herojaus laipsnio. [... ] Jeigu objektas, dėl kurio mirštama, yra pergyvenamas kaip asmenybės moralinė vertybė, kaip integralinė savo išvidinio gyvenimo dalis, tuomet mirtis bus herojiška.“
Šie žodžiai galėtų būti epitafija dviejų 1938 metų laidos gimnazistų ir poetų – Mamerto Indriliūno ir Broniaus Krivicko - gyvenimui. Jaunas ir daug žadantis poetas, vertėjas ir kritikas Mamertas Indriliūnas 1944 metų pabaigoje išėjo su ginklu į mišką. Likimas pastarajam davė mažai laiko gyvenimui ir kūrybai. 1945 metų vasario 21 dieną M. Indriliūnas ir jaunesnis brolis Jonas su grupe partizanų žuvo. Jam buvo vos 25 metai.

Bronius Krivickas, iškiliausias rezistencijos poetas, geriausius savo kūrinius parašė partizanaudamas. Miške ar slapstantis gimė 34 eilėraščiai, 38 sonetų ciklas, 53 eiliuoti margumynai „Poilsio valandai“, 63 satyriniai kūriniai, iš kurių bene labiausiai išgarsėjo rinkinys „Po Stalino saule“. Be kūrybos, vertė J. V. Gėtės (J. W. Goethe), Š. Bodlero (Ch. Baudelaire) eilėraščius, mokėsi kalbų. Skrybėlėtą, akiniuotą, ginklo iš rankų nepaleidžiantį B. Krivicką partizanai buvo praminę „literatūros profesoriumi“. Žuvo 1952 metų rugsėjo mėnesį, išdavus jo bunkerį. „Ateities istoriką, kuris atskleis dabartinio mūsų tautos gyvenimo puslapius, labiausiai stebins du dalykai. Pirmiausia jis turės stebėtis neregėtu dabartinės vergijos baisumu, pavyzdžio neturinčiu žiaurumu ir ta taip nepaprastai ištobulinta komunistinės vergijos sistema, kuri, rodos, turėtų užslopinti paskutinį laisvojo žmogaus alsavimą, paversti visišku vergu ne tik fiziniu, bet ir dvasiniu atžvilgiu. Tačiau dar labiau ateities istoriką stebins tai, kad tauta po šios baisios vergijos jungu ne tik nesuklupo, bet sugebėjo vesti tokią nepaprastai sunkią ir didžią kovą. Ir klaus anas istorikas, iš kur sėmėsi sau ištvermės ir jėgos dešimtys tūkstančių partizanų, kurie geriau pasirinko mirtį negu baisiąją priešo vergiją, iš kur sėmėsi sau jėgų pavergtieji, kurie geriau pasirinko kankinio vainiką negu išdavystę. Ir, ieškodamas atsakymo į tuos klausimus, jis su tylia pagarba turės nulenkti savo galvą prieš mūsų tautos nepaprastą dvasinę didybę“, - 1952 metais rašė kariaujantis poetas Bronius Krivickas.

Dvasininkas, Sibiro lagerių kalinys, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.

Į sovietinio režimo sumaitotų asmenybių plejadą galima įrašyti ir buvusius gimnazijos mokinius, tragiškosios kartos poetus brolius Eugenijų ir Leonardą Matuzevičius. Kartu su M. Indriliūnu ir B. Krivicku 1938 metais baigęs Biržų gimnaziją, E. Matuzevičius įstojo į Kauno universitetą, vėliau mokslus tęsė Vilniaus universitete, artimai draugavo su Vytautu Mačerniu ir Kaziu Bradūnu. Buvęs ateitininkas, sovietmečiu apšauktas „vidiniu emigrantu“, gniuždomas ir įtarinėjamas poetas turėjo taikytis prie svetimos ideologijos ir poetikos.
Brolis Leonardas Biržų gimnaziją baigė 1941 metais. 1945 metais suimtas už pogrindinę veiklą ir nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Intos lageriuose. Čia, lageryje, veikė slaptas literatūros mylėtojų būrelis, kuris turėjo keturiolika narių. Tarp jų buvo iš Biržų krašto kilę Petras Zablockas ir Leonardas Matuzevičius. Savo kūrybą pieštuku užrašydavo ant beržo tošies, bet daugiausia jos likdavo pačių literatų galvose. Atkūrus Nepriklausomybę politinių kalinių kūryba išvydo dienos šviesą atskira knyga.

 

Menininkas, pasaulinio garso avangardinio kino kūrėjas Jonas Mekas. 

„Dvasine šiluma spinduliavęs kunigas, kuris išpažinčių klausydavo nežvilgčiodamas į laikrodį, neklausė, kur dirbi, kiek uždirbi ir už kurią partiją balsuosi. Kiekvienas žmogus jam buvo didelis ir nesuprastas pasaulis, vertas meilės ir pagarbos. Su kiekvienu ieškodavo to, kas jungia, ne to, kas skiria..... Jis artino Dievą prie žmonių paprastu ir kasdieniu elgesiu, taigi statė Žmonių bažnyčią“, - taip savo knygoje monsinjorą Kazimierą Vasiliauską apibūdina Ramunė Sakalauskaitė. 1941 metais baigęs gimnaziją, K. Vasiliauskas pasirinko dvasininko kelią. Sibiro tremtinys, kuriam į Lietuvą pavyko grįžti tik 1969 metais. Profesorė Viktorija Daujotytė K. Vasiliauską vadino vaikščiojančia meile ir paskutinės Rytų Europos idealistų kartos atstovu.
Šito žmogaus negalima suvokti iš karto ir iki galo. Tai – kultūros reiškinys, kuris laikui bėgant vis kinta, yra sunkiai apibrėžiamas, tačiau vis vien išlieka nuostabiai vientisas. Tai Jonas Mekas. Poetas, prozininkas, filmų kūrėjas, dažnai vadinamas „amerikietiškojo kino avangardo krikštatėviu“. Pasaulio žmogus, menininkas, kuriantis tarsi sau, tačiau pakliūnantis į pasaulio žvilgsnį. Kantriai lipdantis savo gyvenimo statinį - Antologijos filmų archyvą. Paklaustas, kas jį įkvepia, J. Mekas atsakė: „Visuotinė žmonijos raidos istorija. Visi poetai, visi šventieji, visi žmonės, kurie tūno mano bibliotekoje, kurie generuoja gražiausias žmonijos svajones. Pats esu to dalis ir negaliu to išduoti. Privalau būti su jais. Negaliu būti su politikais. Esu su žmonijos svajotojais.“
„Nepaklusęs laikui“. Taip pavadinta atsiminimų knyga apie literatūrologą ir kritiką Vytautą Kubilių, 1946 metų Biržų gimnazijos abiturientą. „Drįsčiau teigti, kad iki šiol niekas V. Kubiliui neprilygsta nei mokslinių interesų platumu, nei jų realizacijos reikšmingumu, nei suinteresuota, drąsia reakcija į literatūros ir visuomenės gyvenimo kaitą“, – knygoje rašo sudarytoja dr. Donata Mitaitė. Jos nuomone, V. Kubilius yra viena ryškiausių asmenybių XX a. lietuvių literatūrologijoje ir kritikoje, o sovietmečiu – pati ryškiausia.
Kai kartą kažkas paklausė, ar yra šokęs su parašiutu, profesorius Vytautas Brėdikis atsakė: „Aš ruošiuosi skristi į viršų, o ne kristi žemyn.“ Aštraus sąmojo ir grakščių architektūrinių linijų meistras, žymus architektas ir pedagogas gimė Biržuose, čia 1949 metais baigė gimnaziją. Vilniaus autobusų stotis, Antakalnio ir Lazdynų gyvenamieji rajonai, J. Janonio paminklas Biržuose ir kiti urbanistiniai objektai - tai V. Brėdikio projektų įgyvendinimo rezultatas.

Jei krepšinis yra antroji lietuvių religija, tai jos popiežiumi bene tris dešimtmečius buvo Vladas Garastas. 1952 metais baigęs Biržų gimnaziją, pats buvęs aktyvus sportininkas tapo legendiniu treneriu. Jo vadovaujamo Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos kovos su Rusijos sporto klubų komandomis, ypač su Maskvos CSKA, išeidavo už sportinių varžybų suvokimo ribų. Praėjusio amžiaus devintame ir dešimtame dešimtmečiuose Lietuvos žmonėms Kauno „Žalgirio“ pergalės buvo tautą vienijantis ir pasididžiavimą savo šalimi skatinantis veiksnys.

Antanas Vaičeliūnas
2017-11-16


0.322254