Trumpos naujienos

Biržiečiai medikai gelbėjo vabzdžių sugeltus žmones.Sveikatai grėsmę keliantis vasaros karštis lydimas dar ir žmones puolančių vabzdžių. Jų taikiniais tampa ir dirbantys, ir gamtoje besiilsintys žmonės.Biržų medikams neseniai teko gaivinti anafilaksinio šoko ištiktą kelių tarnybos darbininką. Preliminariomis žiniomis, į lūpą sugeltas jaunas vyras blogai pasijuto, ėmė prarasti sąmonę. Laimei, per keliolika minučių į Užušilius nuvykę medikai spėjo suteikti būtinąją pagalbą ir nuvežė žmogų į ligoninę. Žmogaus būklė buvo tokia, kad prireikė reanimacijos. Praėjusį šeštadienį anafilaksijos šokas ištiko Medžvalakių kaimo moterį, kurios gyvybei taip pat grėsė pavojus. Medikai spėjo suteikti pagalbą.

GALIMYBĖ PASISKIEPYTI NUO KORONAVIRUSO – DARBOVIETĖJE. Biržų rajono įmonių, įstaigų bei organizacijų darbuotojus kviečiame pasinaudoti patogia galimybe pasiskiepyti COVID-19 vakcina darbo metu tiesiog darbovietėje.
Medikų komanda atvyks į jūsų įmonę ir paskiepys pageidaujančius vakcinuotis darbuotojus. Dėl efektyvaus vakcinų panaudojimo pageidautina, kad ,,Pfizer“ vakcina būtų galima paskiepyti ne mažiau kaip 6 asmenis, ,,Vaxzevria“ - ne mažiau nei 10, „Spikevax“ – taip pat ne mažiau nei 10 asmenų.
Dėl galimybės pasiskiepyti prašome kreiptis tel. 8-686-27316 (Sandra Balčiūnienė, Ekstremalių situacijų operacijų centro materialinio techninio aprūpinimo grupės vadovė).

PRIIMAMI PRAŠYMAI DĖL PARAMOS MOKSLEIVIAMS. Su finansiniais sunkumais susiduriančios šeimos, auginančios priešmokyklinukus ir moksleivius, gali gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti. Pateikti prašymus dėl socialinės paramos mokiniams kviečiama jau dabar.
Norint gauti šią paramą, vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, pilnametis mokinys ar nepilnametis emancipuotas mokinys turėtų kreiptis į Biržų savivaldybės administraciją arba prašymą pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt.
Taip pat nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio be atskiro prašymo pateikimo nemokamus pietus gaus visi priešmokyklinukai ir pirmokai bei antrokai, nepriklausomai nuo šeimos pajamų.


SERGANČIŲ COVID-19 BIRŽUOSE NENUSTATYTA. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, liepos 13-20 d. Biržų rajone koronaviruso infekcijos atvejų nenustatyta.
Sergančių COVID-19 liga asmenų rajone liepos 20 d. nebuvo. Nuo COVID-19 ligos paskiepyta 51,6% biržiečių (11493 asmenys), iš jų antrąja vakcinos doze paskiepytas 10341 asmuo.Galimai imunizuotų rajono gyventojų dalis – 53,5 % (bendrai Lietuvoje – 50,1%).
Biržiečiai vakcinuojami poliklinikoje, patalpoje šalia vaikų konsultacijos (Vilniaus g. 117, I aukštas, įėjimas į polikliniką iš Vytauto gatvės pusės). Gyventojai skiepijami darbo dienomis 9.00-15.30 val.
Pageidaujamai vakcinai užsiregistruokite: https://vakcina.myhybridlab.com/selfregister/vaccine. Užsiregistruoti skiepytis taip pat galima trumpuoju tel. Nr. 1808 (darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 20.00 val.) arba tel. Nr. 8-671-73997 (registruojama darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.00 val.).
Be registracijos biržiečiai vakcinuojami kiekvieną ketvirtadienį nuo 9.00 iki 15.30 val. poliklinikoje, patalpoje šalia vaikų konsultacijos (Vilniaus g. 117, I aukštas, įėjimas į polikliniką iš Vytauto gatvės pusės).

PASVEIKINO. Praėjusią savaitę savo asmeninį jubiliejų minėjo Papilio seniūnijos gyventojų gerbiamas ir mylimas gydytojas Romualdas Rupkus. Gydytoju Romualdas Papilyje dirba net 45 metus, t. y. nuo 1976-ųjų. Su gydytojo priežiūra užaugo kelios Papilio krašto kartos.
„Romualdas − nuostabus savo darbui atsidavęs gydytojas. Jis neskaičiuoja darbo valandų − gyventojus priims bet kurią dieną bet kuriuo metu. Jei pacientus reikia nukreipti pas specialistą − neretai pats jiems paskambins ir susitars dėl vizito. Esame jam labai dėkingi už begalinį atsidavimą savo darbui, rūpestį, nuoširdumą“, − dalijosi papilietė Gražina.
Romualdą garbingo jubiliejaus proga atvyko pasveikinti ir jam dėkojo Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja, pavaduojanti merą, Audronė Garšvaitė ir administracijos direktorė Irutė Varzienė.

LIETUVOJE LANKOSI „FRONTEX“ VADOVAS. Lietuvoje lankosi Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ vadovas Fabrice`as Leggeri.
Jis į Lietuvą atvyko pasienyje su Baltarusija fiksuojant rekordiniškai išaugusius neteisėtos imigracijos srautus.
Lietuvos prašymu, „Frontex“ ketina atsiųsti patruliuoti 60 pareigūnų, įskaitant vertėjus, taip pat ir specialiosios technikos – patrulinių automobilių, sraigtasparnių.


JŪROS ŠVENTĖ KELIA NVSC ĮNIRŠĮ. Jau šį penktadienį Klaipėda paskelbs Jūros šventės pradžią. Šiemet šventė gali priminti priešpandeminius laikus – mieste bus šventinės eitynės, sukviečiančios daugybę žiūrovų, vakarais miestą drebins žinomiausių šalies atlikėjų koncertai, prekybininkai kvies į mugę, vyks kiti renginiai. Tokie planai kelia nerimą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovams, mat uostamiestyje ėmė sparčiai augti užsikrėtimų COVID-19 statistika, o šventės rengėjai esą elgiasi lyg užmiršę, jog vis dar gyvename COVID-19 pandemijos ritmu.


PROTESTAS.
Karantinas baigėsi ne visiems. Galite be kaukės sėdėti restorane, valgyti ir gerti, tačiau už poros žingsnių esančiame kino teatre viso seanso metu jums lieps dėvėti kaukę, negalėsite mėgautis nei užkandžiais, nei gėrimais. Protestuodami prieš šiuos nelogiškus sprendimus ir diskriminaciją, liepos 19-ąją vienai dienai užsidaro Lietuvos kino teatrai, buvo rašoma pranešime spaudai. Tuo tarpu epidemiologai primena, kad situacija šalyje blogėja – daugėja susirgusių COVID-19.


PANDEMIJA PADIDINO PEDAGOGŲ DEFICITĄ. Trūkstamų pedagogų paieškas mokyklos šiais metais pradėjo anksčiau nei įprastai. Mokytojų paklausa darbo rinkoje imdavo didėti  rugpjūtį, tačiau šiemet tie procesai prasidėjo mokslo metams net nesibaigus. Net ketvirtadaliu – 25,3 proc. birželį augo  laisvų darbo vietų skaičius pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu.  Užimtumo tarnyboje buvo pateikti 208 darbo pasiūlymai pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams (pernai – 166), 50 – pradinio ugdymo mokytojams (pernai – 48), 11 – priešmokyklinio ugdymo pedagogams (16), 51 – specialiųjų poreikių mokinių mokytojams (15 laisvų darbo vietų daugiau nei pernai).

Vakcinacija be registracijos – kiekvieną ketvirtadienį. Kiekvieną ketvirtadienį visuose vakcinacijos centruose Lietuvoje gyventojai kviečiami skiepytis be išankstinės registracijos. Pasirinkti bus galima bet kurią vakcinacijos centre esančią vakciną.

Vykstant skiepytis reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taip pat dėl aukštos oro temperatūros rekomenduojama turėti vandens atsigerti. Atvykstantiesiems be registracijos gali būti sudaryta atskira „gyva“ eilė. Žmonėms, kurie iš anksto registravosi vakcinai, laukti bendroje eilėje nereikės.

Biržų rajono gyventojai be registracijos bus vakcinuojami kiekvieną ketvirtadienį nuo 9.00 iki 15.30 val. poliklinikoje, patalpoje šalia vaikų konsultacijos (Vilniaus g. 117, I aukštas, įėjimas į polikliniką iš Vytauto gatvės pusės).

Padėkos I. Liepos 7 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos nariui Daliui Jakubėnui asmeninės sukakties proga buvo įteiktas Biržų rajono savivaldybės mero padėkos raštas už ilgametę politinę veiklą, pilietiškumą, principingą ir nuoširdų tarybos nario pareigų atlikimą.

D. Jakubėnas yra gerai žinomas ir vietos gyventojų gerbiamas Biržų ligoninės ortopedas traumatologas bei aktyvus Biržų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. D. Jakubėnas nuo 2011 m. yra Biržų rajono savivaldybės tarybos narys. D. Jakubėno pasveikinti susirinko savivaldybės vadovai, tarybos nariai.

Susirinkusieji šmaikštavo apie gydytojo temperamentą, savitą humoro jausmą, ūmų būdą, džiaugėsi tuo ir linkėjo išlikti tokiam pat.

„Kiekvieno žmogaus siekiamybė gyventi autentišką gyvenimą, vienintelį, nepakartojamą, nepanašų į kitų. Visi stengiasi būti individualūs, išskirtiniai, keisti, bet Jums net stengtis nereikia. Jūs turite savo autentišką požiūrį, unikalią nuomonę. Linkiu išsaugoti savo autentiškumą. Tai turite tik Jūs ir iš to atpažįstame, kad tai Dalius Jakubėnas,“ – sakė administracijos direktorė Irutė Varzienė.

Padėkos II. Liepos 5 d. Jaunius Jurelevičius, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas, pavaduojantis Biržų r. policijos komisariato viršininką, Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjui ir Biržų rajono savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų centro vadovui Kęstučiui Knizikevičiui įteikė Lietuvos policijos generalinio komisaro Renato Požėlos padėką ir perdavė jo vardinę monetą. Padėka skirta už bendradarbiavimą su Lietuvos policija ir sėkmingai atliktą vakcinacijos nuo COVID-19 ligos procesą.

Prie sveikinimų prisidėjo ir Biržų rajono savivaldybės vadovai, kurie taip pat dėkojo K. Knizikevičiui už sklandų vakcinacijos procesų vykdymą ir pandemijos valdymą Biržų rajone.

KONKURSE „METŲ ŪKIS 2021“ PASIŪLYTI DALYVAUTI 23 ŪKIAI. Biržų rajono savivaldybėje kasmet vyksta konkursas „Metų ūkis“. Konkurso metu į keletą kategorijų suskirstyti ūkiai (stambūs, smulkūs, ekologiniai ūkiai, jaunieji ūkininkai ir pan.) varžosi tarpusavyje pagal darbo organizavimo kokybę, investicijų ekonomiškumą ir kryptingumą, ūkio pažangumą ir estetiką, teikiant prioritetą sparčiam materialinės-techninės bazės sukūrimui.
Birželio 30 d. įvyko konkurso „Metų ūkis 2021“ komisijos posėdis.

Komisiją šiais metais sudaro: Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė (komisijos pirmininkė); Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius, Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Balčiūnienė (komisijos sekretorė), VšĮ „Tatulos programa“ direktorė Valerija Gražinienė, Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Micikevičius, Lietuvos konsultavimo tarnybos Biržų rajono Konsultavimo biuro vedėja Jūratė Ratnikienė, Biržų rajono žemdirbių asociacijos valdybos narys Zenonas Prašmantas, Biržų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkė Vaidutė Stankevičienė.

Biržų rajono savivaldybės seniūnijos iki 2021 m. birželio 25 d. siūlė kandidatus konkursui, taip pat pasiūlymus teikė komisijos nariai. Konkurse „Metų ūkis 2021“ pasiūlyti dalyvauti 23 ūkiai.
Nuo liepos 7 iki liepos 16 d. komisija planuoja aplankyti ir savo akimis įvertinti visus konkurse dalyvaujančius ūkius.

Gimimų beveik dvigubai mažiau nei mirčių. Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus informuoja, kad 2021 m. birželio mėnesį įregistruota 17 gimimų. Gimė 10 berniukų ir 7 mergaičių. 1 dvynukų pora. Įregistruoti 3 vaikai, gimę užsienio valstybėje, 6 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 2 vaikai gimė vienišoms mamoms. Mirčių įregistruota beveik dvigubai daugiau – 32. Mirė 16 moterų, 16 vyrų. Vyriausias miręs vyras 92 metų, moteris – 94 metų. Birželį susituokė 13 porų. Iš šių santuokų  įtrauktos į apskaitą 4 sudarytos bažnyčioje, 1 užsienio valstybėje.

Maudyklų vandens kokybė atitinka reikalavimus. Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad gauti Biržų Širvėnos ežero Centrinės ir Jaunimo parko bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai (mėginiai laboratoriniams tyrimams paimti birželio 21 d.). Minėtų maudyklų vandens kokybė atitinka nustatytą normą. Atliekų, nuolaužų ir plūduriuojančių medžiagų nepastebėta. Paplūdimio ir tinklinio aikštelės smėlyje kirminų kiaušinėlių ir lervų neaptikta. Vandens  temperatūra bandinio ėmimo metu Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje buvo +24,3 C°, Jaunimo parke +23,2 C°, Apaščios upės A. Dauguviečio parke +22,6 C°. Kitas mėginys bus imamas liepos 7 d.

 

Šaligatviai. Biržų rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyrius informuoja, kad Biržų mieste, P. Kalpoko gatvėje, paklota 420 metrų šaligatvio atkarpa nuo Pasvalio iki Saločių gatvių. Šaligatvis P. Kalpoko gatvėje bus klojamas ir toliau. Vyksta klojimo darbai 550 metrų atkarpoje nuo Saločių iki Rinkuškių gatvių. Pakloti šaligatvį P. Kalpoko gatvėje planuojama baigti rugpjūčio mėnesį.

 

Asfaltuojamos gatvės. Biržų rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyrius informuoja, kad baigti asfaltavimo darbai Biržų miesto Agluonos ir Žaliojoje gatvėse. Asfalto danga paklota apie 810 m. ilgio atkarpoje, darbai kainavo 416 tūkst. eurų. Medeikiuose baigta asfaltuoti 410 m. ilgio Vilniaus gatvės atkarpa. Darbai kainavo 107 tūkst. eurų. Rinkuškių kaime išasfaltuota Liepų gatvė ir įvažiavimas į vaikų darželį „Rugelis“. Nuolat atliekamas Biržų gatvių remontas. Jau atlikta darbų už 33 tūkst. eurų. Suremontuotos Tiškevičių g. Astrave, Kilučių, Devynbalsių, Plento, Pakalnės, Vytauto ir Kęstučio gatvės. Įpusėjo J. Basanavičiaus gatvės remontas, kur darbus ruošiamasi baigti iki liepos 6 d.

PRAŠO ATIDUMO. Biržų rajono savivaldybė prašo Biržų miesto gyventojų atkreipti dėmesį, kad keitėsi Agluonos ir Pelkių gatvių reikšmės. Po atlikto Agluonos g. remonto ji tapo pagrindine, o Pelkių g. – šalutine gatve. Vairuotojai raginami būti dėmesingais ir laikytis visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

SU GRYNAISIAIS TEKS ATSISVEIKINTI. Seimas antradienį priėmė galutinį sprendimą – nuo kitų metų sausio darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalės būti mokamos tik į darbuotojo nurodytą sąskaitą. Jokios išimtys, išskyrus jūrininkus, nebus taikomos.

LIEPĄ ĮSIGALIOS LAIKINA PVM LENGVATA. Pusantrų metų nuo liepos 1 dienos lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) bus taikomas maitinimo įstaigoms, sporto klubams, meno ir kultūros įstaigoms, renginiams ar atlikėjams, kurie iki šiol mokėjo 21 proc. PVM. Pataisas priėmęs Seimas taip siekia sudaryti sąlygas verslui greičiau atsigauti po karantino – nesitikima, kad tai mažintų kainas. Lengvatą dar turės patvirtinti prezidentas.

BRANDOS ATESTATAI. Nacionalinė švietimo agentūra informuoja, kad brandos atestatai šių metų abiturientams galės būti pradėti išduoti nuo liepos 23 dienos, t. y. kai bus paskelbti visi pagrindinės brandos egzaminų sesijos rezultatai. Planuojama, kad visus šių egzaminų rezultatus abiturientai sužinos iki liepos 23 dienos.

MAŽĖJA APLEISTŲ ŽEMIŲ PLOTAS. Šalyje apleistų žemių plotas ir toliau stabiliai mažėja – šiuo metu Lietuvoje užfiksuota beveik 45,5 tūkst. apleistų sklypų, arba ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus. Bendras apleistos žemės plotas sudaro 26 tūkst. hektarų (ha), arba taip pat ketvirtadaliu mažiau nei praėjusiais metais. Daugiausia tokių žemių galima rasti Vilniaus rajono, Molėtų ir Utenos rajonuose, pranešė Registrų centras.

PER KARŠČIUS REIKIA GERTI VANDENĮ. Sveikatos specialistai primena, kad alsuojant karščiui nereikėtų gerti kavos, reikėtų vengti ir alkoholinių gėrimų bei daug cukraus turinčių vaisvandenių, pavyzdžiui, limonadų. Limonadai turi daug cukraus ir taip skatina dehidrataciją. Geriausia yra gerti paprastą vandenį.
VABALNINKO MUZIEJAUS DARBO LAIKAS. Laikinai keičiamas Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyriaus darbo laikas. Keturis šeštadienius iš eilės - birželio 19 d. ir 26 d. bei liepos 3 d. ir 10 d. - muziejus lankytojus priims nuo 8.00 iki 12.00.
Kitomis dienomis muziejus dirba įprastu grafiku: nuo antradienio iki penktadienio - 8.00–17.00. Pietų pertrauka - 12.00–12.30.

ANT PREKYSTALIŲ - NAUJO DERLIAUS VYNUOGĖS.
Naujo derliaus vynuogės jau pasiekė parduotuvių lentynas. Dėl gaivaus ir lengvo skonio šios uogos itin populiarios šiltąjį sezoną. Vaida Budrienė, prekybos centro „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad parduotuves jau pasiekė iš Italijos atgabentos šviežio derliaus žaliosios ir mėlynosios vynuogės. Taip pat prekybvietes netrukus pasieks ir vynuogės iš Egipto, Brazilijos, Čilės.

Per Jonones siūlo užsukti į muziejų. Per Jonines - birželio 24 d. - Biržų krašto muziejus „Sėla“ lankytojų lauks nuo 10.00 iki 17.30 val. „Maloniai kviečiame visi ilgiausią metų dieną užsukti į muziejų!“- sako muziejininkai.

Vabalninko muziejaus darbo laikas. Laikinai keičiasi Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyriaus darbo laikas. Birželio 19 ir 26 d. bei liepos 3 ir 10 d. lankytojai bus laukiami nuo 8 iki 12 val.

Surašė protokolą. Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius nustatė asmenį, kuris 2021-06-14 d. prie sodų bendrijai priklausančių komunalinių atliekų konteinerių, esančių Ruoliškio gatvėje, Biržuose, sudėjo maišus su žaliosiomis atliekomis. Minimam asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsniu, surašytas protokolas.

Ant prekystalio – miško žemuogės. Miškuose pasirodė pirmosios vasaros uogos – žemuogės. Kol kas uogautojai rytais jų prirenka vos po kelis litrus, bet jei orai ir toliau bus palankūs, diena kita, ir uogas bus galima nešti pintinėmis. Miško žinovai sako, kad ir grybų derlius šiemet turėtų būti neblogas. Pirmąsias žemuoges į turgavietę jas atnešę uogautojai už stiklinaitę uogų prašė 3,5 euro.

PADĖKOJO. Birželio 10 d. Biržų rajono savivaldybės meras pakvietė į savivaldybę atvykti Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos penktos klasės mokines Liną Mikšytę ir Žiedę Pakalnytę, kurių ryžtingi veiksmai kviečiant pagalbą vandenyje atsidūrusiam vyrui padėjo išgelbėti gyvybę.                                        
Meras Vytas Jareckas, jo pavaduotoja Audronė Garšvaitė ir savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Eugenijus Januševičius padėkojo mergaitėms už ryžtingumą, drąsą, už tai, kad nesutriko ir iškvietė pagalbą. Padėką meras išsakė ir tėveliams, kurie į savivaldybę lydėjo ir penktokes, jis gyrė jų šeimas, kuriose auga tokios drąsios, supratingos ir pilietiškos asmenybės.

ŠEIMOS TARYBA IŠSIRINKO VADOVUS. Birželio 7 dieną įvyko pirmasis Šeimos tarybos posėdis.
Jo metu buvo išrinktas šeimos tarybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir sekretorius. Biržų rajono savivaldybės šeimos tarybos pirmininku vienbalsiai išrinkta nevyriausybinės organizacijos atstovė Samanta Majauskienė. Pirmininko pavaduotoja tapo savivaldybės atstovė Eligija Balčiūnienė, sekretore – Ina Romanova.
Jau pirmojo posėdžio metu buvo pradėta svarstyti, kaip Biržus padaryti draugiškesnius ir patrauklesnius šeimoms, pavyzdžiui, buvo aptarta galimybė Biržų mieste įrengti vaiko ir mamos kambarius (mažyliams vystyti ir maitinti), diskutuojami vaikų stovyklų ir savivaldybės teritorijoje esančių viešųjų erdvių pritaikomumo mamoms su mažamečiais vaikais (jų vežimėliams) klausimai.
Kitas šeimos tarybos posėdis planuojamas ne vėliau kaip po 3 mėnesių.
PAROVĖJOS SENIŪNIJOJE. Parovėjos seniūnijai priklauso 53 kaimai, gyvena 1871 žmogus. Medeikių kaime gyvena 486 gyventojai, Parovėjoje – 296, Drąseikiuose – 194, Užušiliuose – 165, Pagervėje – 88, Būginiuose – 71. Seniūnijoje yra apie 350 Maisto banko paramos gavėjų. Piniginės socialinės paramos gavėjų Parovėjos seniūnijoje yra apie 115. Iš jų apie 50 asmenų turi už gaunamą pašalpą atidirbti.
Parovėjos seniūnija prižiūri 174 kv.km plotą, 151,54 km kelių, iš jų 4,13 km asfaltuotų. Seniūnijoje dirba 7 žmonės, užimta 7,25 etato, laisva 1,5 etato. Yra 39 kapinės: 24 veikiančios ir 15 neveikiančių.

BIRŽŲ REGIONINIAME PARKE VYKDOMAS PROJEKTAS „GEOTOUR“. Projektas „Unikalių geologinių ir geomorfologinių gamtos vertybių naudojimas plėtojant žaliąjį pažintinį turizmą“ (GEOTOUR), finansuojamas pagal Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, prasidėjo sausio mėnesį ir truks iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Projekto metu planuojama atrinkti unikalius geologinius ir geomorfologinius objektus projekto partnerių regionuose ir parengti naują tarpvalstybinio turizmo maršrutą. Visas projekto biudžetas - 649 972,15 EUR.
MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ GERA. Visuomenės sveikatos centras informuoja, kad gauti Biržų Širvėnos ežero Centrinės ir Jaunimo parko bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai (mėginiai laboratoriniams tyrimams paimti birželio 3 d.). Minėtų maudyklų vandens kokybė atitinka nustatytą normą. Atliekų, nuolaužų ir plūduriuojančių medžiagų nepastebėta.
Vandens  temperatūra bandinio ėmimo metu Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje buvo +14,5 C°, Jaunimo parke +14,5 C°, Apaščios upės A. Dauguviečio parke +14,1 C°. Kitas mėginys bus imamas birželio 21 d.

PADĖKA. Biržų savivaldybės meras Vytas Jareckas ir mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė lankėsi VšĮ „Pagalbos centras“ ir įteikė direktorei Reginai Židonienei padėkos raštą už ilgametį, nuoseklų darbą su Biržų rajono savivaldybės vaikais, šeimomis ir neįgaliaisiais 20-ies metų nuo įsikūrimo pradžios proga.
Šiuo metu VšĮ „Pagalbos centras“ apima tris vaikų dienos centrus Biržų mieste, Pačeriaukštėje ir Papilyje, rūpinasi senyvo amžiaus ir neįgaliais žmonėmis, prireikus teikia socialinę ir materialinę pagalbą.
Mero pavaduotoja pasveikino įmonės direktorę Reginą Židonienę gimtadienio proga.

PASVEIKINO. Birželio 10 d. Biržų rajono savivaldybės meras pasveikino Paulių Morkvėną, Biržų sporto klubo „Jėga“ prezidentą, pajėgiausią Biržų jėgos trikovės atstovą ir šalies čempioną.
Šių metų paskutinįjį gegužės savaitgalį Pravieniškėse vykusiame Lietuvos klasikinės jėgos trikovės čempionate P. Morkvėnas trimis veiksmais (tūpimas 240 kg, spaudimas 218 kg, atkėlimas 265 kg) surinko 723 kg ir savo svorio kategorijoje (iki 105 kg) tapo šalies čempionu. Atlikdamas štangos spaudimo veiksmą jis įveikė 218 kg svorį. Šis rezultatas yra naujasis šalies rekordas, kuris iki šiol ir  priklausė pačiam Pauliui Morkvėnui.

SIŪLOMA PAGERBTI ŽYDUS GELBĖJUSIUS LIETUVOS PILIEČIUS. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė siūlo žydus gelbėjusių Lietuvos piliečių antkapius pažymėti atminimo ženklais ir tokiu būdu pagerbti šias iškilias asmenybes.
Anot jos, siekiamybė būtų atminimo ženklais paženklinti visų mirusių Lietuvos žydų gelbėtojų, kurie yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais bei tų, kurie yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, antkapius, skiriant tam reikalingas lėšas. 915 Lietuvos piliečių yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Jų pavardės iškaltos Pasaulio tautų teisuolių sode, Jeruzalėje, o Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpiu beveik 1600 asmenų, gelbėjusių žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

TARP EKGT REGIONINIŲ TARYBŲ VADOVŲ – IR BIRŽIETĖ.
Birželio 8 dienos Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) posėdyje naujai dvejų (2021–2023) metų kadencijai patvirtinti Regioninių etninės kultūros globos tarybų pirmininkai ir jų pavaduotojai.
Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininke patvirtinta Dalia Urbonienė (Tradicinių amatų klubo „Svirnas“ vadovė), pavaduotojais – Jonas Vaiškūnas (Molėtų krašto muziejaus Dangaus šviesulių stebyklos vadovas, tinklaraščio www.alkas.lt redaktorius), Kęstutis Stadalnykas (Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas) ir Aušra Butkauskienė (Biržų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė).

Kandidatūrą atšaukė. Laisvės partijai ir toliau vadovaus Aušrinė Armonaitė – ji perrinkta Vilniaus Rotušės aikštėje vykusiame partijos suvažiavime. Kandidatų sąraše buvo vos viena A. Armonaitės pavardė.  Prieš kurį laiką į partijos vadovo postą pretendavo ir biržietis advokatas Laimutis Zaukevičius, apie tai buvo skelbę ir „Šiaurės rytai“. Bet, A. Armonaitės teigimu, vos prieš kelias dienas jis savo kandidatūrą atšaukė. Ji lrt.lt sakė, kad galbūt taip nutiko todėl, kad  partija dar jauna. Laisvės partija skelbia turinti pusketvirto tūkstančio narių. Dvejus metus egzistuojančią partiją lydi sėkmė. Seimo rinkimuose Laisvės partijai atiteko vienuolika mandatų, vieta valdančiojoje koalicijoje bei trys ministrų portfeliai.

Pirmosios lietuviškos šviežios bulvės jau pasiekė parduotuvių lentynas. Pirmojo ilgai laukto lietuviško derliaus bulvės jau atkeliavo į parduotuves. Pirkėjai itin laukia šviežių vietinių ūkininkų užaugintų bulvių ir vos pasirodžiusios lentynose jos atsiduria kasdieniuose krepšeliuose. Prekybos tinkle IKI kilogramas bulvių kainuoja 1,29 euro. Lietuviškų šviežių bulvių jau yra ir Biržų turguje. Praėjusį šeštadienį jų kaina už kilogramą buvo 1,20-1,50 euro.

Išrinkti atstovai į Jaunimo reikalų tarybą. Gegužės 28 d. vyko nuotoliniai jaunimo atstovų rinkimai į Biržų jaunimo reikalų tarybą. Išrinkti šie jaunuoliai: Beata Pavilionytė (Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos gimnazija), Ingeborga Pešelytė (savo kandidatūrą išsikėlė pati), Rebeka Pešelytė (Biržų švietimo pagalbos tarnybos Atviras jaunimo centras), Stacie Tamonytė (LŠS Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės Stepono Giedrikio-Giriečio Biržų 501 kuopa), Mindaugas Domarkas (Biržų rajono mokinių taryba), Vainius Samulis (Biržų jaunimo klubas ,,Regilda“). Naują Jaunimo reikalų tarybos sudėtį tvirtins Biržų savivaldybės taryba.

STARTAVO ABITŪROS EGZAMINAI. Į vakar vykusį lietuvių kalbos egzaminą Biržuose buvo užsiregistravę 293 abiturientai. Tarp jų 144 egzaminą norėjo laikyti valstybinį, o 149 – mokyklinį. Valstybinis egzaminas vyko Kaštonų pagrindinėje mokykloje, o mokyklinis – „Saulės“ gimnazijoje, Biržų technologijų ir verslo mokymo centre (BTVMC) ir šio centro Vabalninko filiale. Lietuvių kalbos egzaminas privalomas visiems, norintiems gauti brandos atestatą. Šįmet Biržų rajone brandos atestatus turėtų gauti 293 abiturientai.
Valstybiniam lietuvių kalbos egzaminui registravosi 129 „Saulės“ ir 8 Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos bei 7 BTVMC abiturientai.
40 BTVMC Vabalninko skyriaus abiturientų ir 87 Biržų TVMC moksleiviai rinkosi mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą. Tokiu lygiu egzaminą laikyti rengėsi 16 Biržų „Saulės“ ir 6 Vabalninko Balio Sruogos gimnaziją baigiančių jaunuolių.
Kiek iš tikro į egzaminus atvyko abiturientų, duomenys vakar 13.30 val. dar buvo tikslinami.
GIMIMŲ PERPUS MAŽIAU NEI MIRČIŲ. Biržų rajono savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad 2021 m. gegužės mėnesį įregistruota 15 gimimų: 8 berniukai ir 7 mergaitės. Įregistruoti 3 vaikai, gimę užsienio valstybėje, 5 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 1 vaikas gimė vienišai mamai. Gegužės mėnesį mirė 35 gyventojai: 17 moterų, 18 vyrų, iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 92 metų, moteris – 99 metų. Gegužę susituokė 7 poros, 4 išsiskyrė.

VAIRUOTOJAS. Gegužės 31 dieną Pagaičiškių kaime neblaivus (3,41 prom.) vyras, gimęs 1981 metais, vairavo automobilį „VOLVO“. Jis nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį. Policiją iškvietė pro šalį važiavę žmonės. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

PARDUOTUVĖ. Birželio 2 – osios naktį pranešta, kad išlaužtos Germaniškio kaimo parduotuvės durys. Suveikus signalizacijai vagys pasišalino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

NUOTRAUKOS EKSPONUOJAMOS SEIME. Biržų „Atžalyno“ pagrindinės  mokyklos mokiniai dalyvavo LR Seimo narių Dovilės Šakalienės ir Tomo Bičiūno paskelbtame nuotraukų konkurse „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę“. Trijų pradinių klasių mokinių Giedrės Keršulytės (1a kl. mok. N. Jakutienė), Saulės Stakionytės (2a kl. mok. V. Šeškienė), Godos Kruopytės (2b kl. mok. N. Mikšienė) nuotraukos pateko į nugalėtojų gretas. Jų nuotraukos eksponuojamos LR Seime.

PASVEIKINO. Gegužės 28 dieną Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas, mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė ir administracijos direktorė Irutė Varzienė pasveikino biržietį sklandytoją ir pilotą Gintarą Drevinską, Lietuvos sklandymo sporto federacijos organizuotose tarptautinėse varžybose laimėjusį 1-ąją vietą.

NUAIDĖJO PASKUTINIS SKAMBUTIS. Gegužės  21 dieną, penktadienį, Biržų rajono savivaldybės abiturientams buvo rengiama simbolinė Paskutinio skambučio šventė.Biržų „Saulės“ gimnazijoje paskutinis skambutis aidėjo 137, Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje – 14 abiturientų.
Egzaminų sesija prasidės birželio 7 d. – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu.
Kartu su abiejų gimnazijų abiturientais egzaminus laikys ir 129 Biržų technologijų ir verslo mokymo centro bei Vabalninko skyriaus mokiniai.
SKUNDŽIASI ŽIRNIUS NIOKOJANČIAIS ŠERNAIS. Biržų rajono savivaldybės komisija laukinių gyvūnų padarytiems nuostoliams nustatyti kartu su Nemunėlio medžiotojų būrelio nariais aiškinosi, kokio dydžio padaryta žala yra Lapakritos kaime. Čia šalia miško esantys žirnių pasėliai yra niokojami šernų.
Į savivaldybę dėl šernų daromos žalos kreipėsi šio žemės sklypo naudotojai.
Tai pirmas prašymas nustatyti šernų padarytą žalą šiais metais. Paprastai tokie prašymai būdavo pateikiami jau pasėliams užaugus.
Nemunėlio medžiotojų būrelio vadovas Kęstutis Baronas pripažino, kad dalis žirnių yra suniokota.
Šio būrelio medžiotojai sakė, kad šernų medžioklės plotuose yra nedaug.
„Jei lauką ir knisa šernė su mažais šerniukais, neetiška į ją tokiu metu šauti ir vaikus palikti be motinos, juos pasmerkiant pražūčiai“, - kalbėjo vienas situaciją žinantis medžiotojas.

PRILIJO DVIGUBAI GAUSIAU, NEI ĮPRASTA GEGUŽĘ. Praėjusio pirmadienio duomenimis. Biržų rajone jau iškrito dviguba gegužės mėnesio kritulių norma.
Pasak Biržų meteorologijos stoties stebėtojo Broniaus Medinio, vidutinė metinė gegužės mėnesio kritulių norma siekia 52 milimetrus. Pirmadienį buvo iškritę 104 milimetrai, o Tabokinės vandens matavimo stotis užfiksavo dar 20 milimetrų daugiau.
Savaitgalį Biržų rajone ne tik lijo, pūtė didelis vėjas, bet ir griaudėjo. Meilūnuose užfiksuota, jog iš dangaus iškrito ledukai.
B. Medinis prognozavo, kad ir ši savaitė bus šlapia ir šalta, orų pagerėjimo nelaukiama.

GYVENTOJAI DAUGIAUSIA PAGEIDAUJA „PFIZER“ VAKCINOS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, gegužės 20 d. Biržų rajone patvirtinti 3 koronaviruso infekcijos atvejai.
Gegužės 20 dienos duomenimis, sergančių žmonių skaičius rajone – 82.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 7738 asmenys, iš jų 3821– antrąja vakcinos doze.

Penktadienio ryto duomenimis, šią savaitę Biržuose aktyviausiai vyko skiepijimas „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis. Tikrai šią savaitę liks neišnaudotų dozių vakcinos „Astra Zeneca“ ir „Johnson&Johnson“, kuriomis gyventojai nenoriai skiepijasi.


BIRŽŲ MOKYKLAS PASIEKS 10 KOMPIUTERINĖS ĮRANGOS KOMPLEKTŲ.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams nupirkta naujų kompiuterinės įrangos komplektų, jie ugdymo įstaigas pasieks šį mėnesį. Nacionalinė švietimo agentūra įrangą paskirstė šalies savivaldybių darželių ir mokyklų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogams.
Biržų rajono savivaldybės įstaigoms skirta 10 tokios įrangos komplektų.

Naujai nupirktos įrangos komplektą sudaro nešiojamasis kompiuteris ir laminavimo aparatas. Vienas komplektas bus skirtas naudoti vienam mokytojui.

RAGINA PASKUBĖTI DEKLARUOTI PASĖLIUS. Šį pavasarį Biržų rajone ūkininkaujantys asmenys labai vangiai deklaruoja savo pasėlius. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius žmones ragina aktyviau registruotis juos deklaruoti.
„Jei deklaruojantys užplūs paskutinėmis dienomis, teks skubėti, gali pasipilti klaidos“, - perspėjo S. Staškevičius.
Pirmadienio duomenimis, Biržų rajone pasėlius buvo deklaravę 800 pareiškėjų. Tai nėra nė pusės tų, kurie turi deklaruoti.
Praėjusių metų duomenimis, Biržų rajone buvo 2200 pasėlius deklaravusių asmenų. Iš jų tik 100 deklaravo savarankiškai.

PRADĖS STEBĖTI MAUDYKLAS. Biržų visuomenės sveikatos biuras tęsia maudyklų vandens kokybės tyrimus. Maudymosi sezonas pagal Lietuvos gamtines sąlygas prasideda birželio 1 d.
Maudymosi sezono metu vanduo bus stebimas trijose Biržų rajono savivaldybėje esančiose maudyklose: centrinėje (Širvėnos ežeras), Jaunimo parke (Širvėnos ežeras) ir A. Dauguviečio parke (Apaščios upė).
Tyrimus atliks Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Mėginiai bus imami pagal numatomą grafiką: gegužės 24 d., birželio 7 d., 21 d., liepos 7 d., 19 d., rugpjūčio 2 d., 16 d. ir 30 d.
Informacija apie maudyklų vandens kokybę, trumpalaikės taršos ar išskirtinių situacijų atvejus viso maudymosi sezono metu bus skelbiama Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje, Biržų sveikatos biuro „Facebook“ paskyroje, Biržų rajono savivaldybės bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėse, vietinėje spaudoje ir maudyklų informaciniuose stenduose.

RAJONE PLINTA KORONAVIRUSAS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, gegužės 14 d. Biržų rajone patvirtinti 9 koronaviruso infekcijos atvejai. Iš jų 3 – Socialinių paslaugų centre.
Redakcijos žiniomis, šiuo metu Socialinių paslaugų centre serga 4 darbuotojai ir 3 neįgaliųjų grupės lankytojai. Visi, kuriems nustatytas užkratas, izoliuojasi.
Koronaviruso infekcija nustatyta ir 2 „Biržų rangos“ darbuotojams. Jie dirba įmonės administracijoje.
Gegužės 14 dienos duomenimis, rajone sirgo 73 žmonės. Kiek sergančiųjų atsirado po savaitgalio, pirmadienio rytą duomenų dar nebuvo. Gauta žinia apie susirgimą lopšelyje – darželyje „Vyturėlis“. Susirgus auklėtiniui savivaldybės administracija vakar rengė įsakymą dėl vienos grupės izoliavimo.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 6923 gyventojai, iš jų 3373 – antrąja vakcinos doze.
UŽSIKRĖTIMŲ KORONAVIRUSU DAUGĖJA. Biržai ruošiasi masinėms šventėms, o tuo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša apie naujus infekcijos atvejus rajone ir besiformuojančius užkrato židinius.
Gegužės 12 – 13 dienomis  Biržų rajone patvirtinta 10 koronaviruso infekcijos atvejų. Iš jų dar 3 atvejai nustatyti Socialinių paslaugų centre, dar vienu sergančiuoju pasipildė „Aušros“ pagrindinės mokyklos pradinukų moksleivių grupė, 1 infekcijos atvejis nustatytas ir „Saulės“ gimnazijoje.
Sergančių žmonių skaičius rajone gegužės 13 dieną buvo 67.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 6756 asmenys, iš jų 3162 – antrąja vakcinos doze.
Gegužės 17 d. bus paskelbta gyventojų registracija per bendrą registravimosi sistemą vakcinacijai. Registruotis vakcinai nuo COVID-19 ligos gyventojai galės elektroniniu būdu. Tai kur kas greitesnis kelias užsiregistruoti pačiam, taip pat ir užregistruoti kitą asmenį, praneša savivaldybė.


APIE PARAŠŲ KLASTOJIMĄ PRANEŠĖ BIRŽIETIS. LRT tyrimų komanda išsiaiškino, kad parašai, rinkti norint nušalinti nuo pareigų Žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių, buvo klastojami.
Į LRT redakciją kreipėsi Edinburgo universitete studijuojantis biržietis Ignas Šakuro ir pranešė, kad akcijos rengėjams nusiuntė iš viso 295 tūkst. kompiuterio sugeneruotų netikrų vardų ir pavardžių sąrašą. LRT redakcijai jaunuolis teigė, kad taip elgėsi, nes norėjo atskleisti saugumo spragas.
Išanalizavus ir patikrinus „rinktus“ parašus išsiaiškinta, kad dauguma vardų ir pavardžių sutampa su Igno Šakuro pateiktu netikrų vardų sąrašu. Taip pat pabrėžiama, kad kai kuriuose lapuose nebuvo aptikta nė vieno parašo, priklausančio realiam žmogui.
Vadinamoji peticija prieš T. V. Raskevičių svarbi „Didžiajam šeimos gynimo maršui“, vyksiančiam šį šeštadienį: ir parašų rinkimo iniciatorius, ir maršo iniciatorius yra tas pats asmuo – Raimondas Grinevičius, abiem akcijoms agitavo tie patys asmenys, panašūs ir deklaruojami tikslai. Kad maršo idėja kilo būtent organizuojant parašų rinkimą, yra minėjęs vienu pagrindinių jo veidų tapęs aktorius Artūras Orlauskas.

RIBOJAMAS EISMAS. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad atliekami archeologiniai tyrimai Radvilos gatvėje. Šiuo metu tyrimai atliekami Radvilos gatvės atkarpoje nuo Nepriklausomybės aikštės iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie Biržų pilies tilto. Planuojama, kad transporto eismas šioje atkarpoje bus uždraustas iki birželio mėn. vidurio. Šiuo metu privažiuoti prie pilies prieigų galima J. Bielinio gatve.

KORONAVIRUSO INFEKCIJA RAJONE. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, gegužės 5 - 6 dienomis Biržų rajone patvirtinti 3 koronaviruso infekcijos atvejai.
Sergančių žmonių skaičius rajone gegužės 6 d. – 59.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 6311 asmenys, iš jų 2665 – antrąja vakcinos doze.
„Gyvos“ eilės principu antradienį „AstraZeneca“ vakcina buvo paskiepyti 56, o ketvirtadienį – 74 gyventojai. Tokiu principu skiepijimas vyko ir penktadienį. Į eilę be išankstinės registracijos stojo 50 žmonių.
SUSIRGIMAI KORONAVIRUSU. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, gegužės 1-3 d. Biržų rajone patvirtinti 3 koronaviruso infekcijos atvejai. Gegužės 4 dieną nustatyti dar 4 susirgimai koronavirusu.
Rokiškio ligoninės covidiniame skyriuje vakar buvo gydomi 3 biržiečiai. Du iš jų – vienos šeimos nariai.
Sergančių žmonių skaičius rajone gegužės 4 dieną – 62.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 6032 asmenys, iš jų 2457 – antrąja vakcinos doze.

BEVEIK 9,9 TŪKST. BIRŽIEČIŲ PATEIKĖ PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARACIJAS. Pasibaigus pajamų deklaravimui, Biržų rajone beveik 9,9 tūkst. gyventojų pateikė pajamų mokesčio deklaracijas. Taip pat 590 gyventojų deklaravo turimą turtą, o per 3,1 tūkst. gyventojų skyrė dalį sumokėto GPM paramai.
Šiemet kaip niekada anksti buvo pradėtos grąžinti GPM permokos. Biržų rajone iš viso 7 tūkst. gyventojų turės būti sugrąžinta 1,4 mln. eurų. Iki šios dienos permokas (0,7 mln. eurų) jau gavo pusė teisingai deklaracijas pateikusių gyventojų. Paskutinė diena grąžinti permokoms – liepos 31-oji.
Taip pat 1,5 tūkst. gyventojų deklaravo 1,2 mln. eurų mokėtiną GPM sumą.
Už 2020 m. pajamas turėjo deklaruoti 1144 individualią veiklą vykdančių Biržų rajono gyventojų, iš kurių 90 proc. šią pareigą atliko laiku. Dėl užimamų pareigų turto deklaracijas turėjo pateikti 835 valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, tačiau laiku tai padarė 590 gyventojų.
PRISIEKĖ TRYS NAUJI BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIAI. Ketvirtadienį vykusiame Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdyje prisiekė trys nauji savivaldybės tarybos nariai – Jurgita Augustinavičienė, Almantas Bružas ir Edita Čepokienė.
Jurgita Augustinavičienė yra Lietuvių tautininkų ir respublikonų frakcijos narė, pakeitusi mero patarėja tapusią Joaną Kvedaravičienę. Almantas Bružas, TS-LKD frakcijos narys, pakeitė savivaldybės administracijos direktore tapusią Irutę Varzienę. Edita Čepokienė (LVŽS frakcija) dirbs vietoje savo noru tarybą palikusio Kęstučio Armono.
Posėdyje taip pat patvirtintos atsinaujinusių tarybos komitetų sudėtys. Jurgita Augustinavičienė dirbs Socialinio vystymo komitete, Almantas Bružas – Ekonomikos ir finansų, o Edita Čepokienė − Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komitete.

AIKŠTEI SUTEIKTAS NEPRIKLAUSOMYBĖS PAVADINIMAS. Ketvirtadienį Biržų rajono savivaldybės taryba vienbalsiai suteikė Biržų mieste prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios esančiai aikštei Nepriklausomybės pavadinimą.
„Pagaliau tarybos sprendimu įteisinome iki šiol visuomenėje ir rašytiniuose šaltiniuose naudojamą aikštės pavadinimą“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas.
Tarybos sprendimu aikštei suteiktas ne tik pavadinimas, bet ir nustatytos jos geografinės charakteristikos.

PASVEIKINO. Biržų rajono savivaldybės vadovai ir administracijos darbuotojai pasveikino Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausiąją specialistę Aldoną Jurkštaitę asmeninės sukakties proga.
Savivaldybės meras Vytas Jareckas A. Jurkštaitei įteikė padėką už nuoširdų ilgametį darbą, profesionalumą ir svarų indėlį sprendžiant paramos būstui teikimo savivaldybės gyventojams klausimus.
A. Jurkštaitė Biržų rajono savivaldybės administracijoje dirba nuo 1990 m. liepos 16 d.

PADĖKA.
Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas ir administracijos direktorė Irutė Varzienė susitiko su vadovo pareigas paliekančiu UAB „Biržų vandenys“ direktoriumi Rimantu Martinoniu.
Įmonės vadovui įteikta mero padėka už nuoširdų darbą ir svarų indėlį vystant Biržų rajono savivaldybės vandentvarkos ūkį, rūpinimąsi rajono bendruomenės gerove.
R. Martinonis įmonei vadovavo 8 metus.
MIRČIŲ PERPUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad 2021 m. balandžio mėnesį įregistruota 14 gimimų: 5 berniukai ir 9 mergaitės. Įregistruoti 3 vaikai, gimę užsienio valstybėje, 1 dvynukų pora, 4 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Tuo tarpu mirčių buvo dukart daugiau – 32. Per balandį mirė 12 moterų, 19 vyrų, iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 92 metų, moteris – 94 metų.
Balandį įregistruota 1 santuoka ir 3 santuokų nutraukimai.
ŠILDYMO SEZONĄ PLANUOJAMA BAIGTI GEGUŽĖS 1 D. Atsižvelgus į orų prognozę, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra daugiau nei tris paras iš eilės prognozuojama žemesnė negu 10°C, 2020−2021 m. šildymo sezono pabaiga buvo atidėta. Šildymo sezoną planuojama baigti gegužės 1 d.
Daugiabučių namų gyventojai savo pastatų šildymą gali baigti kitu laiku, negu savivaldybės administracijos nustatyta šildymo sezono pabaiga. Šiuo atveju valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka turi organizuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų − sprendimų priėmimą dėl pastatų šildymo kitu laiku. Valdytojas apie priimtą sprendimą praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas duoda leidimą pastato valdytojui arba prižiūrėtojui sprendimą įgyvendinti.

DĖL GEROVĖS TEKS NEPATOGUMŲ.
Biržų savivaldybė pranešė, kad praeitą savaitę pradėtas įgyvendinti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų D. Poškos g., P. Jakubėno g., Parko g., Maironio g., Biržų m. II etapo statybos projektas. Projekto įgyvendinimo metu bus tiesiami magistraliniai vandentiekių tinklai ir atšakos iki gyventojų valdų ribos. Nuotekų tinklai jau yra nutiesti. Šio projekto etapo įgyvendinimo metu bus tiesiamos tik nuotekų tinklo atšakos iki gyventojų valdų ribos.
Projekto įgyvendinimo metu gali būti trukdžių važiuojant D. Poškos, P. Jakubėno, Parko, Maironio gatvėmis, tačiau visiškai uždaryti šių gatvių neplanuojama.

VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJA PARDUOS TURTO. Valstybinių miškų urėdija nuolat atsinaujina ir modernizuoja savo turtą, tad netrukus pasiūlys 187 turto vienetus, kuriuos bus galima įsigyti el. aukcionuose www.evarzytynes.lt sistemoje. Parduodamą turtą įmonė vertina apie 1 mln. eurų.
Valstybinių miškų urėdija planuoja parduoti įmonei nebereikalingą turtą – lengvąją ir sunkiąją techniką: automobilius, medvežes, medkirtes, priekabas. Didžioji dalis parduodamo turto bus lengvieji automobiliai.

KEIČIASI AUTOMOBILIŲ REGISTRACIJA. Nuo gegužės 1 d. keičiasi iš užsienio įvežamų transporto priemonių įsigijimo ir registracijos procesas. Jei planuojate pirkti automobilį užsienyje, svarbu žinoti, kad nuo šiol dar prieš įvežant jį į Lietuvos teritoriją jam reikės gauti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Na, o jei pirksite automobilį, kuris jau yra Lietuvos teritorijoje, tuomet būtinai paprašykite pardavėjo, kad jis pateiktų SDK. Be šio kodo nebus galimybės registruoti transporto priemonės savo vardu.

PIRMĄ KARTĄ LIETUVOJE: VAIKŲ IKI 3 M. TĖVAI GAUS SPECIALIAS SMS ŽINUTES.
Vaikų iki 3 metų tėvams laiku atliepti mažylių poreikius padės socialinė iniciatyva „MaMaDu“ – visi norintieji galės gauti nemokamus patarimus SMS žinutėmis, parengtus remiantis Harvardo mokslininkų tyrimais.
Ši iniciatyva paremta vaiko raidos specialistų pastebėjimais, kad pirmosios 1000 gyvenimo dienų yra lemtingai svarbios vaiko fizinei, emocinei ir psichologinei savijautai ateityje. Tėvai ar globėjai, norintys gauti kassavaitinius patarimus apie vaikų emocinę ir psichologinę būklę, miegą, pažintinius užsiėmimus, jau dabar gali užsiregistruoti tinklalapyje mamadu.lt. Tam tereikia nurodyti vaiko amžių ir savo telefono numerį.

PER KETURIAS DIENAS – DEŠIMT NAUJŲ SUSIRGIMŲ KORONAVIRUSU. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, nuo balandžio 23 iki 27 dienos Biržų rajone buvo patvirtinti 10 koronaviruso atvejų. Iš jų 1 atvejis – Biržų ligoninėje.
Redakcijos žiniomis, infekcija nustatyta pacientui.
Sergančių žmonių skaičius rajone balandžio 27 dieną – 62.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 5779 asmenys, iš jų 1825 – antrąja vakcinos doze.
Biržų savivaldybė praneša, kad karantino reikalavimų atlaisvinimas lemia gyventojų testavimo dėl COVID-19 apimčių didėjimą — šią savaitę numatyta patikrinti viešojo maitinimo įstaigų, kultūros centro darbuotojus.
SERGANČIŲ ŠERNŲ NENUSTATYTA. Medžiotojai savo mėgstamos veiklos nenutraukia – į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyrių atvežami patikrai sumedžiotos šernienos mėginiai, kurie afrikinio kiaulių maro tyrimams vežami į Vilnių. Kaip informavo laikinoji skyriaus vadovė, vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Rasa Stanevičienė, kol kas nenustatytas nė vienas užsikrėtęs šernas. Tokia džiugi tendencija stebima visus šiuos metus.

AKORDEONININKŲ KONKURSE. Balandžio pradžioje Pasvalio muzikos mokykla organizavo nuotolinį Panevėžio regiono jaunųjų akordeonininkų konkursą-festivalį „Aš – artistas“. Jame dalyvavo ir Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos akordeonininkai Osvaldas Mištautas ir Benas Noreika. Juos moko mokytoja ekspertė Ala Fetingienė.
O. Mištautas antrają vietą laimėjo B grupėje, o B. Noreika antras buvo C grupėje.

„MAXIMA“ DIRBS ILGIAU. Nuo gegužės 1 dienos ilginamas dalies prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių darbo laikas. Tradiciškai vasaros sezono metu „Maxima“ parduotuvėse bus galima apsipirkti ir vėlesnėmis valandomis.
Vasaros sezono metu didžioji dalis X formato parduotuvių (tokia yra Biržuose, Vytauto gatvėje) dirbs iki 22 valandos.

IŠMOKOS UŽ KATILŲ KEITIMĄ – GYVENTOJAI JAU GALI TEIKTI PRAŠYMUS.
Gyventojai nuo pirmadienio gali teikti prašymus subsidijoms, keičiant dujas, anglis ar kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius biokuro katilais arba šilumos siurbliais.
Tam numatyta 6 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra. Į maksimalią 14,5 tūkst. eurų paramą gali pretenduoti nuosavų namų ar butų gyventojai. Kompensacinė išmoka neteikiama sodo namų savininkams arba jei pastatas šildomas centralizuotai. Prašymai kompensacijoms bus priimami mėnesį.
KLARNETININKUI – PIRMOJI VIETA. Balandžio 10 d. Vlado Jakubėno muzikos mokyklos klarnetininkas Eimantas Zujus (II kl.) dalyvavo pirmajame respublikiniame nuotoliniame klarnetininkų solistų konkurse „Clarinetto virtuoso“ Kaišiadorių meno mokykloje. Jis užėmė I vietą ir apdovanotas laureato diplomu. Eimantą moko mokytojas metodininkas Gitas Korsakas.
KORONAVIRUSO ATVEJAI POLIKLINIKOJE IR VABALNINKO VAIKŲ DARŽELYJE. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, balandžio 21 – 22 dienomis dieną Biržų rajone užfiksuoti 6 koronaviruso infekcijos atvejai.
Iš jų 1 susirgimas patvirtintas Vabalninko B. Sruogos gimnazijoje. Infekcija palietė gimnazijos ikimokyklinį skyrių – vaikų darželį. Susirgus pedagogei izoliuojasi viena įstaigos grupė.
Iš balandžio 22 dieną nustatytų 3 susirgimų vienas susijęs su savivaldybės poliklinika. Susirgo slaugytoja, kuri buvo nesiskiepijusi. Nusiteikusių prieš skiepus medikių poliklinikoje yra ne viena.
Balandžio 29 dieną Biržų rajone buvo 59 sergantieji.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 5405 asmenys, iš jų 1767 – antrąja vakcinos doze.

BIRŽIEČIAI NUO KORONAVIRUSO GYDOMI ROKIŠKYJE. Biržų ligoninėje nebėra „covidinio“ skyriaus. Pasak ligoninės direktoriaus Petro Bimbos, skyrius nebeveikia jau kone mėnesį – nuo kovo 29 dienos.
Koronaviruso užklupti Biržų, Kupiškio rajonų gyventojai vežami gydyti į Rokiškio ligoninę, o pasvaliečiai – į Panevėžį.
Pasak savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Kęstučio Knizikevičiaus, uždaryti rajonų ligoninėse veikusius „covidinius“ skyrius yra Panevėžio apskrities ligoninės sprendimas. Jis esą priimtas atsižvelgus į sumažėjusį ligonių skaičių.
Statistikos departamento duomenimis, iki praėjusio trečiadienio apskrityje buvo nustatyti 153 nauji koronaviruso infekcijos atvejai. Tarp jų 10 – Biržuose.
Kiek šiuo metu stacionare gydoma biržiečių, K. Knizikevičius ir Biržų rajono savivaldybės ligoninės vadovas P. Bimba teigė informacijos neturintis. Tokios informacijos nėra ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro Biržų skyriuje.
Rokiškio savivaldybės ligoninės vakar dienos duomenimis, biržiečių, gydomų „covidiniame“ skyriuje, šiuo metu nėra.
PRISIEKS NAUJI SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIAI. Balandžio 29 dieną planuojamas sušaukti Biržų savivaldybės tarybos poėdis turėtų prasidėti tarybos narių priesaika. Posėdis vyks nuotoliniu būdu, tačiau politikų priesaiką tiesiogiai priims Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovas. Prisieks trys nauji į tarybą ateinantys nariai – Jurgita Augustinavičienė, Almantas Bružas ir Edita Čepokienė. Jie pakeis tarybos narių mandatų netekusius respublikonę Joaną Kvedaravičienę, konservatorę Irutę Varzienę ir „valstietį“ Kęstutį Armoną. Pastarasis tarybos nario mandato atsisakė savo noru, o administracijos direktore tapusios I. Varzienės bei mero patarėja dirbsiančios J. Kvedaravičienės pareigos nesuderinamos su darbu taryboje.
TARP MĖGSTAMIAUSIŲ KNYGŲ - JONO IR ADOLFO MEKŲ „GYVENIMO LAI(Š)KAI“. Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojai.
2020 m. skaitytojų mėgstamiausios tapo šios knygos: suaugusiųjų prozos kategorijoje – Akvilės Kavaliauskaitės „Kūnai“ (BALTO leidybos namai); poezijos kategorijoje – Enrikos Striogaitės „Žmonės“ (leidykla „Naujasis lankas“); publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijoje – Jono ir Adolfo Mekų „Gyvenimo lai(š)kai“ (sudarytojas Kęstutis Pikūnas; leidykla „Post scriptum. Littera“); knygų vaikams kategorijoje – Vainiaus Bako ir Marijos Smirnovaitės „Ką manė kamanė“ (leidykla „Žalias kalnas“); knygų paaugliams kategorijoje – Ignės Zarambaitės „Juodavandeniai“ (leidykla „Nieko rimto“).
Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005-ųjų. Akciją rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
PLANUOJAMA ŠILDYMO SEZONO PABAIGA. Atsižvelgus į švietimo įstaigų vadovų nuomonę ir į orų prognozę, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra tris paras iš eilės prognozuojama aukštesnė negu 10°C, 2020−2021 m. šildymo sezoną planuojama baigti balandžio 20 d.
Daugiabučių namų gyventojai savo pastatų šildymą gali baigti kitu laiku negu Savivaldybės administracijos nustatyta šildymo sezono pabaiga.

ŽURNALISTAI TURĖS TEISĘ NEMOKAMAI GAUTI INFORMACIJĄ IŠ REGISTRŲ.
Seimas ketvirtadienį įtvirtino žurnalistų teisę neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų. Visuomenės informavimo įstatymo pataisos įsigalios nuo liepos.
Pataisomis nustatyta, kad žurnalistai gali nemokamai gauti duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Žurnalistai iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojo galės gauti aktualius ir istorinius juridinio asmens dalyvių ar naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai. Registrų informaciją galės gauti žurnalistai, turintys darbo sutartį su visuomenės informavimo priemone, kuriai rengia informaciją. Informacijos skleidėjas galės turėti ne daugiau kaip du galiojančius rimtus profesinius pažeidimus ir turėtų nebūti priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų kategorijai.

AKREDITUOTA SOCIALINĖ PRIEŽIŪRA. Nuo 2021 m. sausio 1 d. teikiama tik akredituota vaikų dienos socialinė priežiūra. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą teikia 7 vaikų dienos centrai:
• VšĮ „Pagalbos centras“ Biržų vaikų ir jaunimo dienos centras;  
• VšĮ „Pagalbos centras“ Pačeriaukštės seniūnijos vaikų dienos centras;
• VšĮ „Pagalbos centras“ Papilio seniūnijos vaikų ir jaunimo dienos centras;
• VšĮ „Vaiko užuovėja“ „Vaiko užuovėja“;
• Paramos centras „Spindulys“;
• Labdaros ir paramos fondas „Vilties šviesa“ Biržų vaikų dienos centro „Vilties šviesa“;
• Labdaros ir paramos fondas „Vilties šviesa“ paauglių dienos centras „Vilties šviesa“.
Akreditacija suteikiama trejiems metams.
KORONAVIRUSAS BIRŽUOSE. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, balandžio 14 -15 dienomis Biržų rajone patvirtinti 4 koronaviruso infekcijos atvejai.
Sergančių žmonių skaičius rajone balandžio 15 dieną – 58.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 4865 asmenys, iš jų 1587 – antrąja vakcinos doze.

Biržiečiai, gynę Lietuvos valstybę

Paskutinė rinktinė

Prieš 76 metus, 1944 metų gegužės 15 dieną, vokiečiai areštavo Vietinės rinktinės vadą generolą Povilą Plechavičių ir jo štabo karininkus. Rinktinės daliniai buvo nuginkluoti, dalis savanorių pasitraukė su ginklais į namus ir miškus, dalį karių vokiečiai išvežė į Vokietiją. Pastangas atkurti Lietuvos kariuomenę krašto gynybai nuo ateinančios  Raudonosios armijos vokiečiai sužlugdė. Tačiau praėjus   vos porai mėnesių buvo dar vienas  bandymas sukurti reguliarų lietuvišką karinį junginį ir stoti į kovą su Raudonąja armija. Į jį buvo įsijungę ir biržiečiai.

 

Grupė Tėvynės apsaugos rinktinės karių 1944 metais. Kairėje stovi Albinas Vaitkus – rašytojas Marius Katiliškis.

1944 metų pavasarį tapo aišku, kad vokiečių okupacinės  valdžios dienos baigiasi.  Vokiečių kariuomenės Rytų frontas, stumiamas puolančios Raudonosios armijos, nenumaldomai artėjo prie Lietuvos sienų.
Tuo metu Lietuvoje išsiskyrė trys veiklios visuomenės grupuotės, vienaip ar kitaip nusistačiusios SSRS atžvilgiu: 1) Nepriklausomybės šalininkai, Pasipriešinimo pogrindis, kuris siekė nusikratyti vokiečių okupacija, atkurti nepriklausomą Lietuvą, o Sovietų

Sąjungą dėl jos ketinimų “išvaduoti” Lietuvą jie laikė priešu  „Nr.l“;  2) provokiškos orientacijos šalininkai, pasikliovę Vokietijos ginklo pergale ir rėmę ją, dalyvaudami bendrojoje kovoje prieš bolševizmą; 3) Sovietų sąjungos šalininkai bei komunistinio rusų diversinio šnipinėjimo tinklo dalyviai, besąlygiškai rėmę sovietų planus ir talkinę jų įgyvendinimui. Pastarieji rinko žinias ir kovojo ne tik prieš vokiečius,  bet ir prieš lietuviškąją savivaldą, savigyną, pasipriešinimą, plėšė ir terorizavo taikius gyventojus. Antrosios ir trečiosios grupių veikla nėra lietuvių tautos laisvės kovos dalis.

Iš esmės visos pogrindinės lietuvių antinacinio pasipriešinimo organizacijos kvietė artėjančiai kovai su bolševikų invazija. Tačiau jų skelbiamuose propagandiniuose pranešimuose buvo nemažai sumaišties ir prieštaravimų dėl pasipriešinimo formos ir metodų.


Kariuomenės atkūrimo siekiai

Per visą karo laikotarpį Lietuvos visuomenėje buvo gyvybinga Lietuvos kariuomenės atkūrimo idėja. Tokie bandymai buvo 1941 metų Birželio sukilimo eigoje bei Lietuvos Laikinosios vyriausybės deklaruotuose dokumentuose, kariuomenės idėja buvo svarstoma antinacinės rezistencijos planuose. Vokiečių okupacijos metais  Lietuvoje buvo formuojamos ir veikė įvairios vokiečiams pavaldžios lietuviškos karinės formuotės, kurios buvo Trečiojo reicho okupacinės politikos, pastangų įtraukti Lietuvos vyrus ir jaunimą į karo tarnybą rezultatas. Tačiau formuočių kūrimo ir jų veiklos istorijoje negalima nematyti ir atkaklių bandymų pasinaudoti tam tikromis galimybėmis ir realizuoti pačios lietuvių tautos politinius bei karinius interesus.

Bene ryškiausias bandymas atkurti Lietuvos kariuomenę arba bent jau jos branduolį buvo susijęs su Lietuvos vietinės rinktinės istorija. Stiprėjant politinei nuostatai „gintis bolševikų invazijai“, tūkstančiai Lietuvos vyrų noriai stojo į Vietinės rinktinės gretas. Tačiau vokiečių spaudimas paversti rinktinę nacionaliniu SS junginiu nulėmė Rinktinės išformavimą ir nacių represijas prieš dalinio karius ir karininkus.


Savisaugos būrių telkimasis

Bet tai nebuvo paskutinis bandymas sukurti lietuviškos reguliariosios kariuomenės  junginius kovai su Raudonąja armija. Vokiečiams likvidavus Vietinę rinktinę,  itin aktuali tapo savigyna nuo rusų ir lenkų partizanų. 1944 m. vasarą labiausiai nuo to kenčiančiose Lietuvos vietovėse ėmė spontaniškai ir masiškai steigtis ginkluoti  vietos gyventojų savigynos būriai. Apie juos dažnai  vokiečių valdžia   net nežinojo. Vis tik 1944 m. birželio pabaigoje savigynos būriai buvo legalizuoti. Lietuvos savivaldos Generalinis Tarėjas generolas Petras Kubiliūnas kreipėsi į apskričių komendantūras, kad prie jų būtų  sudaromos Apsaugos komandos, kurių užduotis „kovoti su banditais ir palaikyti tvarką savo apskrityse“. Raudonosios armijos įsiveržimo į Lietuvos teritoriją išvakarėse šis vokiečių leidimas suteikė teisę lietuviams legaliai apsiginkluoti, prireikus organizuoti pasipriešinimą ar ginkluotiems būriams trauktis gilyn į Lietuvos teritoriją.

O įvykiai rutuliojosi itin greitai. Liepos pirmosiomis dienomis Raudonoji armija peržengė senąją Lietuvos sieną. Vokiečiams nesugebant organizuoti tinkamos gynybos,  per kelias dienas buvo užimti Švenčionys, Ignalina, Utena, liepos 13 dieną – Vilnius. 1944 m. liepos viduryje rusai jau buvo pasiekę Drūkšių ežero–Anykščių–Kaišiadorių–Birštono–Alytaus–Veisiejų ribą. Tolesnis rusų puolimas buvo nukreiptas Panevėžio ir Šiaulių kryptimi.
Taip slenkant frontui, iš Rytų Lietuvos į vakarinę jos dalį traukėsi tiek taikūs gyventojai, tiek organizuoti ir ginkluoti apsaugos būriai. Pastarieji besitraukdami dažnai įsiveldavo į didesnes ar mažesnes kautynes su rusų daliniais. Susirėmimai vyko prie Jūžintų, Salų, Biržų, Panevėžio apskrityje.

Vadovaujami Zarasų apskrities viršininko psichologijos mokslų daktaro,  kunigo Jono Steponavičiaus ir policijos viršininko  Vinco Tamošiūno į vakarus organizuotai traukėsi zarasiškių savanorių būrys. Vadų prašymu, Rokiškio komendantūra dalinio vyrams pagamino ant rankovių raiščius su užrašų lietuvių ir vokiečių kalbomis „Tėvynės apsauga prie lietuvių komendantūros“. Šis pavadinimas išliko ir Žemaitijoje sukurtai  Tėvynės apsaugos rinktinei.  Šio būrio kelias į Žemaitiją ėjo ir per Biržų apskritį.

 

Apsaugos būriai Biržų apskrityje

Savisaugos būriai kūrėsi ir Biržų apskrityje. Štai ką prisiminimuose rašė iš Saločių valsčiaus kilęs leitenantas Juozas Paūžuolis, su buvusiais Vietinės rinktinės kariais suorganizavęs savisaugos būrį Pasvalyje: „Į būrį įstojo pasvalietis jaunesnysis leitenantas I. Uogintas ir apie 50 vyrų. Man teko prisiimti būrio vado pareigas, mano pavaduotoju tapo ltn. I. Uogintas.

Stodami į būrį, dažnas išsitraukė pastogėse ar peludėse paslėptus šautuvus – įstojo dalinai ginkluoti. Daug Vietinės Rinktinės vyrų išsibėgiojo su ginklais, kiti dar turėjo tuos pačius, kuriuos vartojo 1941 m. birželio sukilime prieš rusus.<...>  Jaučiau, kad Biržų komendantūroje turėtų būti Vietinės Rinktinės pasilikusių šautuvų ir granatų. Su komendantu plk. Geniu susipažinau 1944 m. žiemą beverbuojant savanorius į Vietinę Rinktinę. Pasiskolinę Pasvalio ugniagesių komandos sunkvežimį, kartu su Uogintu nuvykę į komendantūrą išgavome 25 šautuvus, šaudmenų ir keliolika rankinių granatų. Būrio vyrai buvo ginkluoti rusiškais, vokiškais ir prancūziškais šautuvais <...>
Raudonosios armijos daliniams artėjant prie Biržų ir Vabalninko, Pasvalio apylinkėse apsistojo Zarasų ir Vabalninko būriai. Zarasų būriui, apie 150 vyrų, vadovavo buvęs Zarasų apskrities policijos vadas atsargos ltn. Tamošiunas. Vabalninko būriui, apie 80 vyrų, vadovavo j. ltn. Burbulis.

Abu su ltn. Pažemecku (Kazys Pažemeckas, Lietuvos Laisvės Armijos Biržų rinktinės vadas, žuvo 1945 m. gegužės mėn. Telžių kautynėse – aut. past.),  gyvenančiu Vaškų valsčiuje, priklausėm slaptai Laisvės Kovotoju S-gai ir organizaciniais  reikalais dažnai susitikdavome. Jam atsitiktinai atvykus į Pasvalį, svarstėme galimybes pasipriešinti rusams. Tuo reikalu nuvykom pas Burbulį pasitarti ir prašyti, kad neskubėtų  su būriu trauktis į vakarus. Apjungus visus būrius (Vabalninko, Zarasų, Pasvalio, Vaškų, Joniškėlio, Saločių) vienoje vadovybėje galėjome turėti apie 6OO-700 vyrų. Burbulis pritarė apsijungimui su sąlyga, jei plk. Genys sutiktų vadovauti. Burbuliui, kaip vyresniam amžiumi karininkui, pavedėm tartis su plk. Geniu.“
Tačiau suvienyti pajėgų Pasvalyje nepavyko. Ltn. A. Burbulis,  grįžęs iš Saločių, kur iš Biržų buvo pasitraukusi komendantūra, pranešė, kad su plk. P. Geniu susitarti nepavyko. Kaip rašo J. Paūžuolis, „buvo susirūpinęs ir nekalbus, tuojau sukėlė savo būrį ir iškeliavo“.

Teko girdėti, kad bent keli tuometinėje  Biržų apskrities administracijoje dirbę jauni vyrai vėliau Žemaitijoje prisijungė prie  Vakarų Lietuvoje susirinkusių kovotojų.
Nelaukdami plk. P. Genio atsakymo, į vakarus pasitraukė ir Vitartų dvare apsistojęs zarasiškių dalinys.  Kitą dieną jau vokiečių kariuomenės apleistą Pasvalį paliko ir  į vakarus išžygiavo  J. Paūžuolio vadovaujamas partizanų būrys. Vyrai sėkmingai pasiekė Žemaitiją ir apsistojo Viekšnių  miestelio apylinkėse. Čia buvo apsistoję ir daugiau partizanų būrių iš sovietų okupuotų rytinių ir šiaurės  Lietuvos sričių.

 

Tėvynės apsaugos  rinktinė

1944 m. antrojoje liepos pusėje Vakarų Lietuvoje susitelkė nemažos – iki 6 000 ginkluotų vyrų – pajėgos, pasiryžusios kautis už Lietuvos laisvę.  Atskiriems būriams  vadovaujantiems karininkams reikėjo priimti svarbius organizacinius sprendimus.  Pirmiausia tai susijungimas į bendrą didesnį kovinį vienetą. Šis sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Antras klausimas buvo sudėtingesnis – kokia bus kovos forma ir santykiai su Wehrmachto (Vokietijos sausumos kariuomenė) vadovybe.
Tuo tikslu 1944 m. liepos 29 dieną Pievėnuose įvyko Lietuvos apsaugos būrių vadų pasitarimas.
Pasitarime dalyvavo ir Pasvalio būrio vadas leitenantas J. Paūžuolis. Jo prisiminimai apie šį pasitarimą istoriniu požiūriu yra itin svarbūs: „Gavau pranešimą su j. ltn. Uogintu atvykti į Pievėnų bažnytkaimį pasitarimui. Pasitarimas – posėdis įvyko liepos mėnesio pabaigoje  Pievėnų klebonijoje.

Jame dalyvavo apylinkėje stovinčių būrių vadai, karininkai, zarasiškis dr. J. Steponavičius ir kpt. Izidorius Jatulis, viso 18 asmenų. Posėdžiui pirmininkavo Jatulis. <..>  Apsijungimo klausimas praėjo be diskusijų ir buvo sutarta, kad visi būriai turi priklausyti vienai vadovybei. Antras klausimas – kaip kovosime su rusais? Atsirado du pasiūlymai: 1) jungtis oficialiai kaip lietuvių vienetas – pulkas ar rinktinė – prie vokiečių kariuomenės – Wehrmachto; 2) lįsti į Žemaitijos miškus ir, Raudonajai armijai okupavus kraštą, pradėti partizaninį karą. Tais klausimais daug kalbėta ir kilo ilgos diskusijos. Dalyvių nuomonės pasidalino pusiau. Dr. Steponavičius ir Jatulis kalbėjo už jungimąsi prie vokiečių kariuomenės. Aš savo trigrašį kišau už partizaninį karą. Žemaitis, kariuomenės ryšių inžinierius, kpt. Kuodis už partizaninę kovą ir pasilikimą miškuose. <...> Alternatyva reikalavo slapto balsavimo. Už partizaninį karą balsavo 8, už jungimąsi su vokiečiais – 10. Demokratijos principų laikantis partizaninio karo šalininkai turėjo paklusti daugumos valiai. Dr. Steponavičiui ir kpt. Jatuliui buvo pavesta tartis su Žemaitijoje esančia vokiečių kariuomenės vadovybe. Pievėnų pasitarimas davė pradžią rinktinės sudarymui. Apie apjungto vieneto pavadinimą Pievėnų pasitarime nebuvo kalbėta. Vardas Tėvynės apsaugos rinktinė atsirado tik po kelių dienų, būriams susitelkus Plinkšių dvare.“
Tėvynės apsaugos rinktinės vadu tapo kpt. Izidorius Jatulis, štabo viršininku – kapitonas Jonas Čėsna. Idėjinis rinktinės kūrėjas kunigas  daktaras Jonas Steponavičius liko rinktinės štabo konsultantu. Jam pavyko operatyviai įtikinti Wehrmachto vadovybę savarankiškų lietuvių dalinių steigimo būtinybe; kartu pavyko išspręsti maitinimo ir aprūpinimo klausimus.

Formaliai žiūrint rinktinės savanoriai buvo pavaldūs vokiečių karinei vadovybei,  tačiau, kaip rašo istorikas Kęstutis Kasparas, „<...> rinktinė buvo pakankamai savarankiška ir veikė greičiau kaip sąjunginis, o ne pavaldus Wehrmachtui dalinys: vokiečiai rūpinosi tik ginkluotės ir kitu kariniu aprūpinimu bei skyrė tam tikrą gynybos ruožą.“
Įkūrus Tėvynės apsaugos rinktinę, iš karto buvo organizuojamas 1-asis pėstininkų pulkas, vadovaujamas mjr. Alfonso Urbono, ir 2-asis pėstininkų pulkas, vadovaujamas plk. ltn. Mečio Kareivos (1944 m. rugsėjį jam mirus, vadovavimą pulkui perėmė plk. ltn. Matas Naujokas).

Jau liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje rinktinei buvo paskirtas fronto ruožas prie Ventos upės, tarp Papilės ir Kuršėnų. Šis vėliau kiek išplėstas ruožas buvo pavadintas Ventos frontu. Užimtas pozicijas prie Ventos upės nors ir menkai ginkluoti bei apmokyti lietuviai sėkmingai gynė.
Rugsėjo pradžioje rinktinė buvo atitraukta iš fronto, ją pakeitė vokiečių dalys. Po trijų dienų poilsio rinktinė gavo įsakymą žygiuoti į Sedą. „Nenujautėme, kas mūsų laukia ateityje, bet tą dieną žygiavome tolyn nuo fronto“, - prisiminimuose rašė  Tėvynės apsaugos rinktinės karininkas, 1-ojo pulko vado operatyvinis adjutantas ltn. Juozas Paūžuolis.

Pulkininkas Petras Genys. Lietuvos kariuomenės savanoris, 1944 metais Biržų apskrities komendantas.

Sedos kautynės

Sedos kautynėse dalyvavo Tėvynės apsaugos rinktinės 1-asis pulkas, vadovaujamas mjr. Alfonso Urbono. Du pulko batalionai – pirmasis ir antrasis – 1944 m. spalio 6-osios vakare išsidėstė prie strateginių kelių Sedai ginti. Pirmajam lietuvių batalionui vadovavo mjr. Petras Puodžiūnas, antrajam batalionui vadovavo ltn. Liudas Norkus. Antrasis lietuvių savanorių pulkas spalio 7 d. buvo užfrontėje ir kautynėse nedalyvavo, nes tam dar nebuvo paruoštas.

Akivaizdu, kad su turima lengvąja ginkluote sulaikyti kur kas galingesnio priešo lietuviai kariai neturėjo galimybių. Buvo galima tik šiek tiek pristabdyti rusų puolimą. Reikėjo aviacijos ir tankų palaikymo, o jų nebuvo. Nebuvo ir artilerijos. Vokiečių kariuomenės grupės vadovybė žadėjo jų dispozicijoje turimų tankų paramą.  Tačiau tie tankai neturėjo nei šaudmenų, nei degalų ir lietuviams negalėjo realiai pagelbėti. Kol turėjo šaudmenų, Sedos gynėjai atrėmė pirmąsias atakas, rankiniais prieštankiniais granatsvaidžiais „pancerfaustais“ pamušė aštuonis rusų tankus, gerokai praretino raudonarmiečių gretas. Iššaudę visus šovinius, lietuviai kėlėsi į kitą Varduvos upės krantą. Būtent šiuo momentu dauguma jų ir žuvo, pakliuvę į kryžminę ugnį. Kautynių dalyvis pasvalietis Albinas Vaitkus, mums geriau žinomas kaip išeivijos rašytojas Marius Katiliškis, apie tai rašė: „Mačiau bėgančius, suklumpančius, nebesikeliančius ir paliekančius. Aš buvau kovojančių, žūstančių ir bėgančiųjų tarpe“.  Iš viso Sedos kautynėse žuvo apie 100 lietuvių karių, daugiau kaip pusės pavardės iki šiol nežinomos. Jie  taip ir liko bevardžiais kovotojais, žuvusiais už Tėvynės laisvę.

Po Sedos kautynių  likę gyvi lietuvių kariai kartu su vokiečių kariuomenės  daliniais traukėsi į Vakarus. Dalis karių, įtraukti į įvairius vokiečių dalinius, anksčiau ar vėliau žuvo Lenkijos ar Vokietijos teritorijose. Kiti pateko į nelaisvę. Į nelaisvę patekę Vakarų sąjungininkų okupacinėje zonoje po kiek laiko išsibarstė po visą laisvą Vakarų pasaulį. Patekusieji į sovietų rankas turėjo eiti išgyvenimo keliais sovietiniuose karo belaisvių ir politinių kalinių lageriuose. Daug lietuvių karių, kurie buvo laikomi žuvusiais Sedos kautynių metu, išsisklaidė, persirengė civiliais drabužiais ir vėliau, sugrįžę į savo gimtąsias vietas, įsitraukė į partizanų gretas.


Kraštiečių likimai

Panašiai susiklostė ir straipsnyje minėtų rinktinės karininkų likimai.  Leitenantui  Juozui Paūžuoliui teko emigranto dalia. Leitenantas Antanas Burbulis iš Natiškių kaimo Vabalninko vlš.,  vabalninkiečiu būrio vadas, 1944 m. pateko į Vokietiją . 1945 metais,  grįždamas iš Vokietijos,  perkeltųjų asmenų stovykloje įsigijo suklastotą asmens dokumentą ir grįžęs į Lietuvą gyveno svetima pavarde. 1949 m. suimtas ir nuteistas 25 metams lagerio. 1955 metais paleistas,  grįžo į Lietuvą. 1968 m. už antisovietinę veiklą vėl suimtas ir 1969 nuteistas 15 metų kalėti griežto režimo lageryje. Buvo įkalintas Mordovijoje. Apie A. Burbulį, kaip disidentą,  rašoma ir 1982 metais Vakaruose išleistoje knygoje „Sovietų sąjungos disidentų 1956 – 1975 m. biografinis žodynas“.

 

Mirė 1992 metais

Pasvalietis j. lnt. Ignas Kazys Uogintas 1940 m baigė Karo mokyklą. 1944 metais Tėvynės apsaugos rinktinėje užėmė  I pulko 3 kuopos vado pareigas. Po Sedos kautynių traukėsi Kuršo grupuotės link, nuo 1944 m.  pabaigos tarnavo 256 lietuvių savisaugos  batalione būrio vadu, prie Liepojos saugojo Baltijos pakrantę. 1945 m. kovą pateko į Raudonosios armijos nelaisvę, buvo išvežtas į karo belaisvių lagerį Mordovijoje, paskui perkeltas į filtracijos lagerį prie Maskvos. 1946 m. paleistas grįžo į

Lietuvą, dirbo Panevėžio melioracijos valdyboje. 1948 m. pavasarį vėl  suimtas, kalintas Panevėžyje, tais pačiais metais MGB Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metams, išvežtas į Vorkutos Rečlago lagerį Komijoje. Kaip Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos atstovas buvo  aktyvus Vorkutos sukilimo organizacinio komiteto narys. 1956 metais  paleistas grižo į Lietuvą, dirbo Šiaulių pieno kombinate darbininku. Mirė 2005 metais.


„Neginti savo Žemės ir Tėvynės priekaištavo sąžinė...“

Tėvynės apsaugos rinktinės susikūrimo ir kovos istorija liudija ne tik lietuvių patriotizmą ir pasiryžimą priešintis, bet ir įrodė, kad buvo galima ir būtina tą daryti. Reikia suvokti, jog Baltijos tautos neturėjo kito pasirinkimo, kaip su ginklu rankose kovoti prieš bolševizmą.

Vokiečiai šiuo požiūriu mums buvo didesni sąjungininkai nei tie patys anglai su amerikiečiais, tuos bolševikus visokeriopai rėmę.
Dabar, žvelgiant į šiuos įvykius iš laiko perspektyvos, galime įvairiai samprotauti ir vertinti, kad reikėjo priimti vienokius ar kitokius sprendimus, elgtis vienaip ar kitaip. Tačiau tada, tolimą 1944 metų vasarą, viskas buvo čia ir dabar, ir rasti, mūsų akimis žvelgiant, pačius teisingiausius ir racionaliausius sprendimus buvo, ko gero, neįmanoma. Labai taikliai tada buvusią  situaciją savo prisiminimuose apibūdino jau minėtas leitenantas Juozas Paūžuolis: „Mums, žemesnio laipsnio karininkams, išsiblaškiusiems Lietuvos kaimuose, pasaulinė politika buvo sunkiai suvokiama, ypač karo metu, kuomet pranešinėjamos neobjektyvios žinios ir kariaujančios šalys skelbia klastingą politinę propagandą. Tuo laiku tūlas mūsų generolas ir politikas netikėjo, kad Raudonoji armija užims Berlyną ir pasieks Elbės upę.

Neginti savo Žemės ir Tėvynės priekaištavo sąžinė. Kariausime, ginsimės, negalėdami atsilaikyti – trauksimės iki Baltijos. Po to kiekvienas atskirai spręs savo likimą. Patyręs 1940–1941 metais rusų žiaurumus, dažnas galvojo paskutinį šovinį pasilikti sau – mirti savo Tėvynėje, bet nebūt pažemintam tolimojo Sibiro lageriuose nuo bado ir šalčio. O gal per tą laiką įvyks pasikeitimų? Gal Vokietija kapituliuos vakaruose ir visas jėgas atsuks prieš Sovietų sąjungą? O gal... Galėjome sugalvoti visokiausių prielaidų“...


Antanas Vaičeliūnas
2020-05-21


0.326572