Trumpos naujienos

VASARIO 16-OSIOS AKTO VERTIMĄ RADO BIRŽIETIS. Vasario 16-osios nepriklausomybės akto vertimas į vokiečių kalbą Vatikane buvo rastas prieš 13 metų, trečiadienį paskelbė portalas delfi.lt.
Tai portalas pranešė praėjusią savaitę LRT televizijai paskelbus, kad mašinraštį Vatikano slaptajame archyve rado mokslininkas Darius Antanavičius.
Tačiau monsinjoras Rolandas Makrickas, kilęs ir Biržų, teigia, kad minėtą Antano Smetonos, Jono Vileišio, Jurgio Šaulio ir Justino Staugaičio pasirašytą dokumentą jis pats rado ir tai paskelbė 2004 metais, o knygoje publikavo dar 2006 metais.
„Sveikintinos Lietuvos istorikų bei savo šalies istorija besidominčių žmonių pastangos ieškoti istorinių šaltinių įvairių pasaulio valstybių archyvuose, tačiau norisi pastebėti, kad anksčiau minėti dokumentai Vatikano slaptojo archyvo fonduose jau buvo rasti ir apie tai paskelbta 2004 metais, o 2006 metais jie buvo publikuoti ketvirtajame tome „Chiesa e Storia“ (liet. „Bažnyčia ir istorija“) istorinių knygų serijoje Romoje“, – teigė R. Makrickas.
Nepriklausomybės aktą 1918 metais Vilniuje pasirašė Lietuvos Taryba. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai. Vieną jų šių metų kovą Berlyno diplomatiniame archyve rado profesorius Liudas Mažylis, jis buvo parašytas ranka, pranešė bernardinai.lt.

GYVENTOJAMS VMI GRĄŽINS 400 TŪKST. EURŲ. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad mokesčių administratorius 2018 m. pradžioje gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas, kurios susidarė savivaldybių taryboms pritaikius papildomas lengvatas. Perskaičiavus žemės mokestį 10-tyje savivaldybių, gyventojų sąskaitas be jokių papildomų prašymų pasieks apie 400 tūkst. eurų, teigiama pranešime spaudai.
VMI duomenimis, iš viso šalyje yra per 993 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. 2017 m. apskaičiuota žemės mokesčio suma siekia 31,4 mln. eurų.
Daugiau informacijos visais mokesčių klausimais, gyventojai gali rasti VMI internetiniame tinklalapyje, taip pat paskambinę trumpuoju numeriu 1882. Telefoninės konsultacijos yra įrašomos ir saugomos 5 m. bei prilygsta rašytinėms konsultacijoms.

BITININKAI KVIEČIAMI TEIKTI PARAIŠKAS. Šalies bitininkai vėl gali teikti paraiškas gauti valstybės paramą. Žemės ūkio ministerijai patikslinus Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2017–2019 metų programos priemonių įgyvendinimo taisykles, paraiškų pagal programos priemones pateikimo terminas numatytas nuo 2018 m. sausio 2 d. iki vasario 5 d.
ATRANKA. 2017 m. gruodžio 14 d. įvyko pretendentų atranka į Biržų savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus referento pareigas. Atrankoje dalyvavo 2 pretendentai.
Komisija tinkamiausia eiti pareigas pripažino Ireną Zamauskienę.
Irena Zamauskienė 2005 m. baigė Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegiją, įgijo teisininko profesinę kvalifikaciją. Dirbo UAB „Taurenė“ (pardavėja), Biržų rajono apylinkės teisme (posėdžių sekretorė), D. Linkevičiaus ūkyje (vadybininkė).

PAPUOŠTOS SAVIVALDYBĖS PATALPOS. Biržų savivaldybės patalpose tvyro jauki Kalėdų laukimo nuotaika, kurią šios įstaigos darbuotojams ir čia užsukantiems biržiečiams sukūrė floristės Ramutė Plepienė ir Edita Petrauskienė (gėlių salonas „Floros natos“), Lina Januševičienė (IĮ „Gėlių namai“), Lidija Briedienė ir Ligita Zakrienė (Lidijos Briedienės individualios veiklos gėlių salonas).
Antrojo aukšto fojė kruopščiai sukurtais karpiniais papuošė biržietė tautodailininkė, karpinių meistrė Saigūnė Rožėnienė. Tautodailininkės darbai - baltas popieriaus ažūras, kuriame meniškai pavaizduoti ne tik tautiniai, gamtos, bet ir Biržų miesto simboliai.

TRĘŠTI LAUKUS GALIMA IKI GRUODŽIO 31 D. Žemės ūkio ministerija informuoja, kad tręšimo sezonas pratęsiamas iki gruodžio 31 d.
Primenama, kad galioja nuostata, draudžianti mėšlą ir (ar) srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės.
Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir arčiau kaip per 300 m nuo gyvenvietės be seniūno sutikimo.

ŽMONES SUSKAIČIUOS NEUŽSUKDAMI Į NAMUS. Kitą visuotinį gyventojų ir būstų surašymą, vyksiantį 2021 metais, Statistikos departamentas ketina atlikti elektroniniu būdu – surinkęs visus reikiamus duomenis iš kitų registrų ir netrukdydamas pačių gyventojų, tačiau tam dar reikia sukurti e. sistemą, kuriai pinigų pernai pristigo, rašo „Verslo žinios“.

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠLAIDOS PADIDĖJO. 2016 m. einamosios sveikatos priežiūros išlaidos sudarė 2,6 mlrd. EUR ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 156 mln. EUR, arba 6,4 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Vieno šalies gyventojo sveikatos priežiūrai 2016 m. vidutiniškai buvo išleista 899,4 EUR, tai 65 EUR (7,8 proc.) daugiau nei 2015 m. ir 126,8 EUR (16,4 proc.) daugiau nei 2014 m.
DOVANOS EGLIŲ ŠAKAS. Generalinė miškų urėdija organizuoja renginį „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kurio metu visos Lietuvos miškų urėdijos darbuotojai miestų bei miestelių aikštėse dovanoja gyventojams kalėdines medžių šakas.
Biržų miškų urėdijos miškininkai gruodžio 20 d. nuo 13 val. biržiečių lauks ir kalėdines šakas dovanos J. Janonio aikštėje – priešais kultūros centrą, Vabalninko gyventojų – Žolinės aikštėje šalia bažnyčios.

ŠAUKIAMI SAVIVALDYBĖS TARYBOS KOMITETŲ POSĖDŽIAI. Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų – gruodžio 18 d. 9 val. (pirmadienį);
Socialinių reikalų, sveikatos apsaugos ir teisėtvarkos – gruodžio 18 d. 14 val. (pirmadienį);
Švietimo, kultūros ir sporto – gruodžio 19 d. 9 val. (antradienį);
Investicijų, verslo, turizmo vystymo, ekonomikos ir biudžeto – gruodžio 19 d. 14 val. (antradienį).
Posėdžiai įvyks savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus salėje.

SANTUOKOS. Biržų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 2018 metais santuokas numatyta registruoti
sausio 27 d., vasario 17 d., balandžio 28 d., gegužės 12 d. ir 26 d., birželio 9 d.; 16 d. ir 29 d., liepos 18 d. ir 28 d., rugpjūčio 11 d. 18 d. ir 25 d., rugsėjo 15 d., spalio 20 d., lapkričio 17 d., gruodžio 29 d.

ŠALIES EMIGRANTAMS – SAVIVALDYBIŲ KVIETIMAS BENDRADARBIAUTI. Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) šalies savivaldybėms pristatė projektą „Globalūs regionai“, kuriuo siekiama integruoti išvykusius lietuvius į savo gimtojo miesto ar rajono gyvenimą.
LSA sukūrė virtualios platformos modelį savivaldybėms, kurio dėka visi užsienyje gyvenantys lietuviai galės bendradarbiauti su savo gimtojo miesto savivaldybe. Žmonės elektroninio įrankio dėka gaus naudingos informacijos apie savo regioną ir apie galimybes sugrįžti į jį dirbti bei gyventi. Savivaldybės galės konsultuotis su išeiviais įvairiais aktualiais klausimais, pasitelkti juos viešinant investicinį ir turizmo potencialą.
POSĖDŽIAUS KOMITETAI. Šaukiami savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai: Investicijų, verslo, turizmo vystymo, ekonomikos ir biudžeto - gruodžio 8 d. 9 val. (penktadienį).
Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų - gruodžio 11 d. 9 val. (pirmadienį).
Komitetai planuoja svarstyti UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ 2018–2020 m. investicijų plano suderinimą, Biržų rajono savivaldybės būsto fondo ir socialinio būsto fondo sąrašus ir kt.
Švietimo, kultūros ir sporto bei Socialinių reikalų, sveikatos apsaugos ir teisėtvarkos komitetai kviečiami dalyvauti kitų komitetų posėdžiuose ir pareikšti savo poziciją dėl teikiamų sprendimų projektų.
Posėdžiai įvyks savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus salėje.

PAS KAIMYNUS. Rokiškio rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį iš mokyklų direktorių pareigų atleido mirtiną avariją sukėlus įtariamą Augutį Tymuką, vadovavusį Kamajų Antano Strazdo gimnazijai, ir su juo automobiliu važiavusį Jūžintų Juozo Otto Širvydo pagrindinės mokyklos direktorių Eimutį Mališauską.
Abu mokyklų vadovai iš pareigų atleisti savo noru.
Įtariama, kad A. Tymukas pirmadienio vakarą neblaivus vairavo automobilį ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą mirtinai sužalojo iš sugedusio automobilio išlipusią moterį bei sužalojo jos sūnų, jis gydomas ligoninėje. Apgadintas automobilis rastas Kamajų miestelyje. Jame policijos pareigūnai rado prie vairo miegantį gimnazijos direktorių.
Abiem direktoriams nustatytas vidutinis 1,87 prom. girtumas.

PAMINKLAS REFORMACIJAI. Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS), bendradarbiaudama su LR Kultūros ministerija bei Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija, 2017 m. organizavo atvirą skulptūrinių - architektūrinių idėjų Lietuvos reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimui įamžinti Vilniuje, Reformatų parke, konkursą.
Daugiausiai vertinimo komisijos balsų surinko projektas „Stelos“ (UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius).
Apie projektus plačiau – Lietuvos dailininkų sąjungos tinklalapyje.

DAUGĖJA VAIKŲ GLOBĖJŲ. Lietuvoje ne su savo tėvais šiuo metu gyvena kone 10 tūkst. vaikų. Trečdalis jų – 2896 – įkurdinti globos namuose, kiti gyvena vadinamosiose šeimynose ir su globėjais. Savivaldybių specialistai pabrėžia, kad vis daugiau žmonių apsisprendžia globoti tėvų globos netekusius vaikus.
Vien šiemet iš šeimų dėl nepriežiūros buvo paimti 2164 vaikai. Globoti giminystės ryšiais su jomis nesusijusius vaikus šiais metais ryžosi 288 šeimos.
VABALNINKO SENIŪNIJOJE APŠVIESTOS GATVĖS, ĮRENGTI LAUKO TUALETAI. Vabalninko seniūnija įgyvendino dar vieną kaimų gatvių apšvietimo projektą. Ančiškių kaimo gatvėse ant esamų atramų sumontuota 19 natrio šviestuvų, įrengtos 2 naujos apskaitos. Vabalninko mieste, daugumos gyventojų prašymu, Balio Sruogos gatvės gale einant link Kosmonautų gatvės ant jau esamų atramų sumontuoti 4 nauji gatvių šviestuvai ir įrengta nauja apskaita.
Gatvių apšvietimas įjungtas 2017 m. spalio 31 d. Šiuo metu Vabalninko seniūnijoje gatvių apšvietimas įrengtas Ramongalių, Šukionių, Meilūnų, Mieliūnų ir Ančiškių kaimuose. Darbus atliko UAB „Biržų montuotojas“.
Prieš lapkričio 1 d. prie Vabalninko seniūnijos veikiančių kapinių (Deikiškių, Jasiuliškių, Lebeniškių ir Ančiškių) įrengti nauji lauko tualetai. 2016 m. nauji tualetai įrengti prie Kuprių, Šukionių ir Lamokėlių kapinaičių.

PAROVĖJOS SENIŪNIJOJE IŠRINKTI SENIŪNAIČIAI. Biržų rajono savivaldybės administracijos Parovėjos seniūnijoje 2017 m. spalio 24–31 dienomis įvyko seniūnaitijų seniūnaičių rinkimai.
Išrinkti seniūnaičiai: Būginių seniūnaitijoje – Tadas Micikevičius; Drąseikių seniūnaitijoje – Jonas Niaura; Medeikių seniūnaitijoje – Nijolė Bagamolova; Parovėjos seniūnaitijoje – Emilija Januševičienė; Užušilių seniūnaitijoje – Audronė Burbulienė.

LAPKRIČIO 25 D. KVIEČIA KELIAUTI VILNIAUS KONFERENCIJOS DALYVIŲ PĖDSAKAIS. Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, Biržų rajono savivaldybė ir Biržų krašto muziejus „Sėla“ lapkričio 25 d. kviečia biržiečius paminėti 1917 m. rugsėjo 18-22 d. vykusios Vilniaus konferencijos, paklojusios pamatus Lietuvos valstybės atkūrimui, 100-metį.
10 val. atminimo kelionė Vilniaus konferencijos dalyvių, Biržų krašto atstovų, pėdsakais. Kelionės metu lankysime Biržų kraštui atstovavusių Vilniaus konferencijos dalyvių gimtąsias, gyventas ir amžinojo poilsio vietas. Išvykstame iš aikštelės prie Biržų pilies tilto.
(Būsimos kelionės dalyvius prašome registruotis tel. 8 450 33390, 8 655 57738 arba el. paštu l. kuncyte@birzumuziejus. lt)
16 val. Biržų ir Pasvalio muziejininkai pristatys Biržams ir Pasvaliui atstovavusius 1917 m. Vilniaus konferencijos delegatus, bus pasidalinta atminimo kelionės įspūdžiais (pilies arsenalo salė).
Renginys nemokamas.
MIRČIŲ PERPUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per 2017 m. spalio mėnesį įregistruota 19 gimimų (7 berniukai ir 12 mergaičių). 14 vaikų gimė Lietuvoje, 5 – užsienio šalyse. 12 vaikų gimė susituokusiems tėvams, 7 vaikams pripažinta tėvystė.
Per tą laiką įregistruotos 44 mirtys (21 vyras ir 23 moterys).
Spalį buvo 5 santuokos, 10 ištuokų. Santuokos lapkričio mėnesį registruojamos 4 d. ir 25 d.

PASIKEITĖ BENDROVĖS VADOVAS. Medeikių žemės ūkio bendrovei, priklausančiai AB „Linas Agro Group“, nebevadovauja Albertas Patkauskas. Kaip informavo UAB „Linas Agro“ konsultacijų vadovas Gintaras Kazakevičius, direktorių kaita vyko akcininkų sprendimu.
Nuo lapkričio 3 dienos nuolatiniu Medeikių ŽŪB direktoriumi paskirtas laikinai šias pareigas ėjęs Darius Landauskas. Iki paskyrimo vadovu jis dirbo ūkio agronomu.

DOMINAVO ASMENINIO TURTO VAGYSTĖS. Spalio mėnesį Biržų rajono policijos komisariate registruojamų įvykių registre įregistruoti 358 pranešimai, iš jų dėl nusikalstamų veikų pradėti 69 ikiteisminiai tyrimai.
Ištirta 41 nusikalstama veika, kaip ir ankstesniais mėnesiais dominuoja asmeninio turto įvairios vagystės (9), į teismą perduota byla, kurioje trys įtariamieji vykdė asmeninio turto vagystes, sukčiavimai („Alio, mama“) Biržų mieste ir rajone – 2. Kaip ir visoje šalyje, Biržų miestas ir rajonas - ne išimtis: buvo nustatyti 4 asmenys, kurie vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio.
4 asmenys bus baudžiami dėl melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo metu.
Dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėta 16 ir baigta 11 ikiteisminių tyrimų - dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, pranešė Biržų policijos komisariatas.

SMURTAVO. Lapkričio 2 dieną į policiją kreipėsi neblaivi (2,17 prom.) moteris, gimusi 1968 metais. Ji pranešė, kad Biržuose prieš ją smurtavo neblaivus buvęs sutuoktinis, gimęs 1963 metais.

VĖLINIŲ VAGYS. Mirusiųjų pagerbimo dienoms artėjant vagys rausėsi ir Biržų miesto viešųjų erdvių želdynuose. Biržų miesto seniūnas Vytas Jareckas pranešė, kad iš J. Janonio aikštėje esančių erdvinių kompozicijų pavogta penkiolika viržių kelmelių. „Labiausiai tikėtina, kad vogtos gėlės nukeliavo į kapus“, - sako seniūnas.
BALTIJOS ŠALIŲ KAIMO MOTERŲ KONFERENCIJA. Spalio 6-7 d. Estijoje, Tartu mieste, vyko penkioliktoji tarptautinė trijų Baltijos šalių Estijos, Latvijos ir Lietuvos kaimo moterų konferencija tema „Etninė kultūra - mūsų stiprioji pusė“. Į Estiją vyko 28 Lietuvos ūkininkių draugijos narių delegacija, vadovaujama LŪD pirmininkės Virginijos Žliobienės. LŪD Biržų skyrius į konferenciją delegavo keturias savo nares - tai Genovaitę Valeckienę, Danutę Žemaitienę, Ritą Bieliakienę, Jūratę Ratnikienę.

PASKELBĖ LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ INDEKSĄ. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau septintą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą. Lyderio pozicijas jau trečius metus iš eilės išlaikė sostinė, o toliau šešių didžiųjų savivaldybių reitinge rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas.
Mažųjų savivaldybių lydere tapo Klaipėdos rajono savivaldybė, o nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Tiesa, LLRI kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų didėja.
Pasak specialistų, geriausios savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.
Vertinant bendrai, svarbiausi žmonių gerovei rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. mažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas.
Savivaldybėse pernai mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. pajamų Radviliškio r. sav. iki 101 proc. Vilniaus m. sav.
Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 proc. žmonių. Daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.
Ko derėtų imtis savivaldybėms, kad gyvenimas jose gerėtų.
„Mano patarimas – žiūrėti į miestą šeimininko, bet ne pono akimis, o pigiausia yra kopijuoti geriausias praktikas. Reikia žiūrėti, ką kiti daro kitaip. Tarkime, vis dar yra savivaldybių, kurios bando pritraukti užsienio investicijas neturėdamos puslapio anglų kalba“, – patarė LLRI vadovas Žilvinas Šilėnas.
Lietuvos savivaldybių indeksas yra kasmetinis LLRI leidinys, pradėtas leisti 2011 m. Jis parodo, kiek ir kaip savivaldybėse yra užtikrinama žmogaus ekonominė laisvė.
„MAISTO BANKUI“ IR BIRŽIEČIAI AUKOJO GAUSIAI. „Maisto banko“ akcijos metu per pastarąsias dvi dienas parduotuvėse pirkėjai nepasiturintiems paaukojo maisto už 421 tūkst. eurų.
Tai – didžiausia „Maisto banko“ akcijoje paaukoto maisto vertė, skelbiama pranešime.
„Maisto banko“ akcijai šįkart talkino net 8583 savanoriai – socialinių organizacijų aktyvistai, jaunimas, socialiai atsakingo verslo bendrovių kolektyvai.
Surinktą maistą socialinės organizacijos išdalins skurdžiau gyvenantiems žmonėms iki artėjančių Kalėdų. Dalis didmiesčiuose surinkto maisto bus perduota atokesnėms kaimiškoms vietovėms.
Nespėję dalyvauti „Maisto banko“ akcijoje 2 eurų auką gali skirti skambindami telefono numeriu 1343.
„Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius sakė, kad Biržuose paaukoti 3749 vienetai maisto produktų už 4182 eurus.
„Maisto banko“ akcijoje Biržuose dalyvavo 85 savanoriai, šešiose parduotuvėse produktus rinko tiek pat organizacijų.

VAIRAVO NEBLAIVŪS. Spalio 22 dieną Biržų rajone nustatyti du neblaivūs vairuotojai. Klausučių kaime traktorių vairavo neblaivus A. K. (0,29 prom.), o Biržuose, Ramiojoje gatvėje, automobilį neblaivi D. T. (1,19 prom.).
Spalio 18 dieną Biržuose, Vilniaus gatvėje, dviračiu važiavo neblaivus M. L. (0,82 prom.).
Spalio 15 dieną Juostaviečių kaime dviračiu važiavo išgėręs J. B. Jam nustatytas 1,33 prom. girtumas.
POSĖDIS. Spalio 20 d. Biržuose (pilies arsenalo salėje, Radvilos g. 3) posėdžiavo Lietuvos savivaldybių asociacijos Švietimo ir kultūros komitetas.

STARTUOJA „MAISTO BANKO“ AKCIJA. Penktadienį ir šeštadienį prekybos centruose – tradicinė „Maisto banko“ labdaros akcija. Organizatoriai teigia, kad didžiausia šių metų naujovė – galimybė maisto sunkiau gyvenantiems žmonėms aukoti internetu.
Kaip ir kaskart, kviečiama aukoti ilgai negendančių produktų, kurie pasieks sunkiau gyvenančias šeimas, socialinių organizacijų globojamus, neįgaliuosius ir senyvo amžiaus žmones.
„Maisto banko“ duomenimis, paaukotas maistas bus skirtas 53 tūkstančiams gyventojų. Dalis jų maisto gaus labdaros valgyklose ar dienos centruose, kitiems maistas bus dalijamas paketais.
Dvi dienas truksianti akcija rengiama prekybos centruose daugiau kaip 70 miestų. Tikimasi, kad, sudarius sąlygas maistą aukoti ir internetu, žmonės drąsiau rinksis greičiau gendančius mėsos, žuvies ir pieno produktus, kurie iš parduotuvių bus pristatomi tiesiai į „Maisto banko“ sandėlius.

NAUJIENA MOKYKLOSE – INTEGRUOTAS SOCIALINIS UGDYMAS. Ne mokyti kalti faktus, bet ugdyti socialiai sąmoningą moksleivį. Dešimt mokyklų Lietuvoje, po tiek pat Latvijoje ir Estijoje šiemet išbandys naują socialinio ugdymo programą – integruotas ekonomikos, etikos ir pilietinio ugdymo pamokas.
Tokios vienerių mokslo metų trukmės programos tikslas – padėti 9-12 klasių mokytojams mokyti suprasti socialinės tikrovės reiškinius, ugdyti socialiai sąmoningus moksleivius. Pamokose keliami klausimai apie aktualias socialines problemas: skurdą, vartotojiškumą, socialinius tinklus, propagandą ir kt. Šios programos iniciatorius – Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, taip pat Edukologijos universitetu ir Vytauto Didžiojo gimnazija.
„Šiandieniame pasaulyje faktų kalimas praranda prasmę. Išmoktus faktus mokiniai pamiršta jau iškart po atsiskaitymo. Socialinėje tikrovėje viskas nuolatos kinta, todėl svarbu išmokyti mąstyti, besikeičiant aplinkybėms, ugdyti gebėjimą argumentuoti, atsirinkti ir vertinti informaciją. Faktai ir informacija sensta ir keičiasi, bet kritinio mąstymo kompetencija reikalinga visuomet“, – teigia M. Vyšniauskaitė.

KAINŲ POKYČIAI. 2017 m. liepos mėn., palyginus su birželio mėn., eksportuotų prekių kainos sumažėjo 0,3 proc., importuotų prekių – 0,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
POETĖ KNYGOS NEBEPRISTATYS. Spalio 21 d. Aušros Kaziliūnaitės knygos „esu aptrupėjusios sienos“ pristatymas ir susitikimas su autore Biržų bibliotekos salėje neįvyks, nes poetė atšaukė savo renginį.

ĮVYKO KONKURSAS. Spalio 13 d. įvyko konkursas į valstybės tarnautojo savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Konkurse dalyvavo du pretendentai. Jame komisija šias pareigas eiti tinkamą pripažino Vaclovą Kurkauską.
 Jis įgijęs mechanikos inžinerijos bakalauro ir mechanikos inžinerijos magistro kvalifikacijas (Aleksandro Stulginskio universitetas). Dirbo A. Stulginskio universitete (jaunesnysis mokslo darbuotojas, asistentas), Kauno technikos kolegijoje (dėstytojas valandininkas). Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. dirbo profesijos mokytoju Kupiškio technologijų ir verslo mokykloje.

PADĖKOS RAŠTAS.
Spalio 17 d. Nemunėlio Radviliškio kultūros įstaigos 60-mečio proga Nemunėlio Radviliškio seniūnijos gyventojai Reginai Gasiūnienei už indėlį kuriant ir formuojant kultūrinį seniūnijos gyvenimą įteiktas savivaldybės mero Valdemaro Valkiūno padėkos raštas.

KADA KALTININKAI KALTĘ SUVERČIA NUKENTĖJUSIEMS. Draudikai įspėja apie atvejus, kai atsakomybę už eismo įvykius prisiima ne jų kaltininkai, o įkalbėti ar kitaip emociškai paveikti nukentėję automobilių vairuotojai.
„Deklaracijų pildymas nelaimės vietoje dažniausiai vyksta itin nemaloniomis aplinkybėmis. Žmonės būna paveikti streso, emociškai pažeidžiami, taip pat papildomą emocinį krūvį suteikia ir jų transporto priemonių sukuriamas nepatogumas kitiems vairuotojams ar dėl susidūrimo susidariusi spūstis piko metu. Dar veikia kiti dirgikliai – ant galvos kapsintis lietus arba tamsus paros metas. Tokiomis sąlygomis dažnai pasinaudoja avarijos kaltininkas ir priverčia prisiimti atsakomybę nekaltą transporto priemonės vairuotoją“, – sako „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.

KROVINIŲ VEŽIMAS. 2017 m. antrąjį ketvirtį visų rūšių transportu krovinių vežta 15,2 proc. daugiau nei 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Palyginus su 2016 m. antruoju ketvirčiu, išaugo krovinių vežimas kelių transportu (22,6 proc.), ir geležinkelių transportu (7,1 proc.). Mažiau krovinių vežta Lietuvos oro linijų bendrovių lėktuvais (30,4 proc.), vidaus vandenų transportu (8,9 proc.) ir jūrų transportu (2,9 proc.).
RADYBOS. Rugsėjo 19 d. Biržų girioje buvo rastas juodos spalvos kelioninis lagaminas, kuriame buvo sudėti įvairūs daiktai, t. y. automobiliniai grotuvai, spausdintuvas, DVD grotuvas ir t. t. Biržų policija mano, kad minėti daiktai gali būti vogti iš negyvenamų sodybų. Jei kas yra pasigedęs panašių daiktų, galima atvykti į Biržų rajono policijos komisariatą ir juos atpažinti. Telefonas pasiteirauti – 8 616 46350.

LAMOKĖLIŲ KOPLYČIOJE – ATLAIDAI. Spalio 7 d., šiandien, 12 val., Lamokėlių koplyčioje vyks Šv. Pranciškaus atlaidai.

JAU SKIEPIJAMA NEMOKAMA SEZONINIO GRIPO VAKCINA. Valstybinės ligonių kasos (VLK) nupirkta gripo vakcina, kuria nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, jau pasiekė šalies gydymo įstaigas.
Šiais metais VLK nupirktas gripo vakcinų kiekis yra didžiausias per pastaruosius kelerius metus – net 123 470 dozių, o pernai buvo nupirkta 110 000, užpernai – 95 280 gripo vakcinos dozių. Sezoninio gripo vakcinos šiemet bus išdalinta 508 Lietuvos gydymo įstaigoms, kurios siūlys savo pacientams pasiskiepyti. Kaip ir anksčiau, taip ir šiais metais, šios gripo vakcinos gydymo įstaigoms pristatomos etapais.
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais dar prieš prasidedant epideminiam gripo laikotarpiui. Spalis – lapkritis, pasak specialistų, pats tinkamiausias metas skiepytis nuo šios ligos.
Gyventojai, priklausantys rizikos grupei ir norintys pasiskiepyti nuo gripo, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs žmogaus sveikatos būklę, jis pacientą nusiųs pas skiepijančius specialistus arba į vakcinacijos kabinetą.
PRADEDAMAS ŠILDYMO SEZONAS. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2017 m. spalio 4 d. pradedamas 2017-2018 m. šildymo sezonas.

VIENUOLIKTASIS KONSTITUCIJOS EGZAMINAS. Spalio 3 d. Biržuose vyko 11 - ojo Konstitucijos egzamino pirmasis etapas. Egzamine savivaldybėje dalyvavo 1 pilietė, kuri pateko į antrąjį egzamino etapą. Biržų „Saulės“ gimnazijoje, „Aušros“, Kaštonų pagrindinėse mokyklose moksleiviai taip pat pasitikrino savo Konstitucijos žinias.
„PAGALBOS CENTRO“ INFORMACIJA. Viešoji įstaiga „Pagalbos centras“ vykdydama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą bei Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo programą, spalio – lapkričio mėnesiais organizuoja įvairius seminarus, mokymus, paskaitas. Spalio 20 dieną numatomas seminaras socialiniams darbuotojams „Konfliktinių situacijų sprendimas dirbant su socialinės rizikos šeimomis“, kurį ves psichologė A. Lingienė.
Spalio 25 dieną planuojama paskaita šeimoms „Kodėl reikia leisti vaikams jausti jausmus, kaip su jais tvarkytis tėvams“, lektorė – psichoterapeutė A. Bechterevė.
Lapkričio 6 d. vyks mokymai rajono mokyklų bendruomenių atstovams, pedagogams, kaimų bendruomenės atstovams bei kitiems specialistams, dirbantiems su vaikais, tema „Smurto prieš vaikus rūšys, pasekmės, atpažinimas“. Taip pat, vykdant minėtus projektus, numatoma organizuoti psichologės A. Lingienės paskaitas „Patyčioms ir smurtui – NE“ Pačeriaukštės ir Papilio mokyklų bendruomenėms, diskusijas su Biržų, Papilio, Pačeriaukštės vaikų dienos centrų vaikais apie patyčių ir smurto pasekmes, vykdyti užsiėmimus su vaikais „Iš gatvės į mokyklą“.
Dėl papildomos informacijos, registracijos į išvardintus renginius prašome kreiptis tel. 865377139.

BIRŽŲ RAJONO POLICIJAI – SVEIKINIMAI. Biržų policijos komisariato bendruomenė spalio 2 dieną priėmė sveikinimus profesinės šventės – Angelų sargų dienos - proga. Policijos darbuotojus sveikino LR Seimo, Biržų savivaldybės atstovai ir kt. Už aktyvią veiklą Policijos dienos proga policijos komisariato viršininkas Marius Jablonskas policijos rėmėjams Ingai Arlikevičienei, Vaidui Matuzevičiui, Laimontui Kizniui ir Audriui Naktiniui įteikė padėkas ir kuponus „Šiaurės rytų“ prenumeratai. Policijos darbuotojus dainomis pasveikino ir Papilio kultūros namų vokalinis moterų kvartetas „Rovėjūnės“.
VYKO ATRANKA. Rugsėjo 20 d. įvyko pretendentų atranka į Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialisto pareigas. Joje dalyvavo 11 pretendentų, daugiausia balų surinko Genovaitė Tatorienė.
G. Tatorienė yra baigusi ekonomikos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Dirbo Biržų autotransporto įmonėje technologe, Biržų rajono statybos organizacijoje inžiniere, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje inspektore, buhaltere individualioje įmonėje. Nuo 2013 m. dirbo Socialinės paramos skyriaus vyresniąja specialiste, nuo 2017 m. liepos 3 d. – šio skyriaus socialinių išmokų specialiste pagal terminuotą sutartį.

PAŽENKLINTI BIRŽŲ RAJONO PILIAKALNIAI. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendradarbiaudamas su Biržų rajono savivaldybe, šiemet į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ženklinimo programą įtraukė visus tris Biržų rajone esančius į Kultūros paveldo registrą įtrauktus piliakalnius: Širvėnos seniūnijoje esantį, neseniai sutvarkytą Rinkuškių-Juodelių piliakalnį, vadinamą Velniakalniu (unikalus kodas 1908); toje pat seniūnijoje esantį Klausučių piliakalnį (unikalus kodas 1907) ir Papilio seniūnijoje esantį Žiobų piliakalnį (unikalus kodas 1918).
Rugsėjo mėnesį buvo atliekami matavimai, fotofiksavimas, GPS nustatomos tikslios jų ribos. Prie kiekvieno piliakalnio pastatyti nauji šiuolaikiški ženklai, informuojantys, jog tai - valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Kad informacija apie piliakalnį būtų išsamesnė, ant kiekvieno žyminčio ženklo įmontuotos lentelės su visu piliakalnio pavadinimu. Kituose dėl turtingesnės praeities žinomuose piliakalniuose lentelės supažindina su jų istorija. Lentelėje įspaustas QR kodas, kuris leidžia, nuskenavus jį mobiliuoju telefonu, gauti daugiau informacijos apie objektą, praneša Biržų rajono savivaldybė.

DIDĖS SOCIALINĖ PARAMA. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo kitų metų didinti valstybės remiamas pajamas iki 122 eurų. Dėl to padaugės socialinę paramą gaunančių žmonių skaičius, augs kai kurios išmokos, teigiama ministerijos pranešime spaudai.
Valstybės remiamos pajamos šiuo metu yra 102 eurai. Šis dydis taikomas skaičiuojant socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenims, būsto šildymo kompensacijas, teisę į nemokamą mokinių maitinimą ir kitas išmokas. Ministerija skaičiuoja, kad, padidinus valstybės remiamas pajamas 20 eurų, socialinę paramą galinčių gauti gyventojų padaugės 40 tūkst., o dar 80 tūkst. žmonių gaus didesnes pašalpas.
Tam iš valstybės biudžeto per metus papildomai reikės 6,8 mln. eurų, o iš savivaldybių biudžetų – 64,8 mln. eurų lėšų.
ATRANKA. Atranką į pakaitinio valstybės tarnautojo – Biržų savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas laimėjo Gitana Kanaverskienė. Jos išsilavinimas – vadybos ir verslo administravimo bakalauras (Kauno technologijos universitetas). Prieš tai dirbo buhaltere UAB „Swedlit AB Baltija“, UAB „Biržų duona“, vyr. buhaltere labdaros ir paramos fonde „Vilties šviesa“.

DUKRA. Rugsėjo 13 dieną į policiją kreipėsi Biržuose gyvenanti 1951 metais gimusi moteris. Ji pranešė, kad iš Biržų ligoninės Antrojo vidaus ligų skyriaus išėjo ir negrįžo jos 1998 metais gimusi dukra. Policijos žiniomis, dukra vėliau atsirado.

VALĖ TERŠALUS. Biržų ugniagesiams rugsėjo 14 dieną teko vykti į Vabalninko seniūnijos Guodžių kaimą. Gautas pranešimas, kad susidūrė automobiliai „Fiat“, „Audi“ ir „Volkswagen Transporter“, išsiliejo tepalai. Atvykus ugniagesiams 10 kvadratinių metrų plote buvo išsilieję tepalai. Panaudojus sorbentą ir parankines priemones kelio danga nuvalyta.

RUDENĖJANT KELIUOSE – MIGRUOJANČIŲ ŽVĖRIŲ PAVOJUS. Važiuodami užmiestyje vairuotojai yra priversti vis atidžiau stebėti ne tik anksčiau tamsos apgaubiamą kelią, bet ir būti pasiruošę galimam netikėtam pavojui iš šalia besidriekiančių miškų ar laukų. Ekspertų teigimu, rudenį suaktyvėjanti laukinių žvėrių migracija didina automobilių susidūrimo su į kelią išbėgusiais miško gyventojais riziką. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ skaičiuoja, kad tokių atvejų šiemet iš viso užfiksuota 316, o per pirmąsias rudens savaites dėl šių eismo įvykių į draudikus kreipėsi kelios dešimtys vairuotojų.
Susidūrimų su laukiniais žvėrimis metu ne tik apgadinami automobiliai, bet ir sužalojami žmonės, o tokių įvykių metu patirta žala šiemet siekė daugiau nei 416 tūkst. eurų.
VYKSTA LIFTO ĮRENGIMO PARUOŠIAMIEJI DARBAI. Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas praneša, kad įstaigoje bus sumontuota nauja švedų gamybos keltuvo aparatūra. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai. Keltuvas po Naujųjų metų turi būti sumontuotas per dešimt dienų. Pacientams labai reikalingo įrenginio kaina – 28 tūkstančiai eurų. Tam bus ieškoma ir rėmėjų lėšų.

SAUGOKIMĖS PAUKŠČIO GRIPO. Biržų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba naminių paukščių laikytojams primena, kad prasidėjo rudeninė paukščių migracija. Rugsėjo – spalio mėnesiais laikomi naminiai paukščiai turi būti uždaryti. Jie neturi turėti kontakto su laukiniais paukščiais. Šios priemonės būtinos, kad būtų apsisaugota nuo gresiančio paukščių gripo.

FINANSIŠKAI STABILŪS JAUČIASI MAŽIAU NEI PUSĖ LIETUVOS GYVENTOJŲ.
Tik kiek mažiau negu pusė Lietuvos gyventojų (47 proc.) jaučiasi finansiškai stabilūs, rodo „Ergo“ draudimo grupės užsakymu Latvijos sociologinių tyrimų bendrovės SKDS Baltijos šalyse atliekamų apklausų naujausi rezultatai.
Taip tvirtino 48 proc. respondentų Estijoje ir 53 proc. Latvijoje.
Materialinio bei finansinio saugumo rodiklis Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, nedidėja nuo 2014 metų, o Estijoje per šį laikotarpį jis nežymiai pakilo.
Labiausiai užtikrinti dėl savo karjeros yra estai, iš kurių net 44 proc. turi labai aiškius planus artimiausiems dvejiems metams. Lietuvoje savo karjerą yra susiplanavę 40 proc., Latvijoje – 38 proc. gyventojų.
Kiek daugiau nei trečdalis gyventojų visose trijose Baltijos šalyse turi planą, kaip išlaikyti pajamų šaltinį: Lietuvoje – 39 proc., Estijoje – 35 proc., Latvijoje – 34 procentai.
Tyrimo duomenimis, santaupų turi didžioji dauguma visų šalių gyventojų – 86 proc. Lietuvoje, 82 proc. Latvijoje ir 87 proc. Estijoje.
Vertindami savo ateitį, tik pusė (50 proc.) Lietuvos gyventojų galėjo patvirtinti, jog turi stabilią gyvenamąją vietą mažiausiai dvejiems metams. Latvijoje ir Estijoje šis ateities vertinimo rodiklis – 61 proc., Estijoje – 60 procentų.
Šio sociologinio tyrimo metu gyventojai taip pat vertino pasitenkinimą gyvenimo kokybe bei gebėjimą kontroliuoti gyvenimą balais nuo vieno iki dešimties. Respondentų Lietuvoje šio vertinimo vidurkis – 6,81 balo, Latvijoje ir Estijoje – 6,61 balo.
Tyrimo metu buvo apklausta po 1000 Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.
GIMIMŲ IR MIRČIŲ SKAIČIUS SUVIENODĖJO. Biržų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per 2017 m. rugpjūčio mėnesį įregistruoti 32 gimimai (20 berniukų ir 12 mergaičių). 24 vaikai gimė Lietuvoje, 8 – užsienio šalyse. 13 vaikų gimė susituokusiems tėvams, 16 vaikų pripažinta tėvystė, 3 vaikai gimė vienišoms motinoms. Per mėnesį įregistruotos 34 mirtys (19 vyrų ir 15 moterų). Susituokė 27 poros, išsiskyrė 7.
Rugsėjo mėnesį santuokos registruojamos 16 d. ir 18 d.

BYLA. Šiandien Panevėžio apygardos teismas planuoja pradėti baudžiamosios bylos, kurioje biržietis laidojimo paslaugų įmonės direktorius A. J. kaltinamas valstybės tarnautojo papirkimu, o buvusi Biržų rajono policijos komisariato tyrėja J. S. – kyšio paėmimu, nagrinėjimą. Moteris kaltinama kyšį gavusi už tai, kad tarnybos metu sužinotą informaciją apie mirusius asmenis net septynis kartus perdavė laidojimo paslaugų įmonės direktoriui A. J.

STATISTINIS AVARIJŲ SUKĖLĖJAS – Į TREČIĄ DEŠIMTĮ ĮKOPĘS VYRAS. Per septynis šių metų mėnesius iš viso užfiksuota beveik 10 tūkstančių eismo įvykių, rodo Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenys. Beveik 40 proc. avarijų sukėlė vyrai, tarp kurių rizikingiausia amžiaus kategorija – 26-30 metų. Trečią dešimtį įpusėję vyrai sukėlė daugiausiai – per 600 – eismo įvykių, tai sudaro 6 proc. visų užfiksuotų avarijų.
„ERGO Insurance“ duomenimis, kritinė vyrų amžiaus riba, kai stipriai sumažėja jų sukeliamų eismo įvykių, yra 36 metai. 36-40 metų amžiaus grupės vairuotojai padarė 400 – dviem šimtais mažiau – eismo įvykių nei dešimtmečiu jaunesnės amžiaus grupės atstovai. 51-55 ir 56-60 metų amžiaus kategorijos vairuotojai vyrai padaro vidutiniškai po 300 avarijų.
Rizika tarp vairuojančių vyrų vėl išauga tarp vyresnių nei 65 metų vairuotojų, kurie per šiuos metus sukėlė 465 avarijas.
Vertinant vairuojančių moterų statistiką, pastebima panaši tendencija – 36 metų ir vyresnės moterys keliuose sukelia mažiau avarijų nei jaunesnės. Tiesa, itin nedaug eismo įvykių nutinka pačių jauniausių – iki 25 metų – vairuojančių moterų amžiaus kategorijoje.
51-55 ir 56-60 metų amžiaus vairuojančios moterys pateko į vidutiniškai 140 avarinių situacijų – daugiau nei dvigubai rečiau nei tos pačios amžiaus kategorijos vairuotojai vyrai.

KAINŲ POKYČIAI.
2017 m. birželio mėn., palyginus su gegužės mėn., eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,1 proc., importuotų prekių – 1,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
PADĖKOS RAŠTAS. Rugsėjo 1 d. Biržų savivaldybės mero padėkos raštas įteiktas Gražinai Ryser, Biržų „Saulės“ gimnazijos anglų kalbos mokytojai metodininkei, asmeninės sukakties proga už nuoširdų ilgametį pedagoginį darbą ir profesionalumą, puikius jos mokinių akademinius pasiekimus, dalykinių ir bendrųjų kompetencijų tobulinimą bei mokinių skatinimą siekti pažangos.

MAUDYKLOSE VANDUO ŠVARUS. Biržų visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad rugpjūčio 28 d. buvo paimti paskutiniai vandens mėginiai trijose Biržų rajono savivaldybėje esančiose maudyklose: Širvėnos ežero centrinėje ir Jaunimo parko bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko.
Visų maudyklų pagrindiniai vandens kokybės parametrai atitinka reikalavimus. Vandens temperatūra bandinio ėmimo metu buvo Apaščios upėje +14 C°, Jaunimo parko Širvėnos ežere +13,3 C°, Širvėnos centrinėje maudykloje +13,2 C°. Mėginių paėmimo metu maudyklų vandens žydėjimo požymių nepastebėta. Šių metų maudymosi sezono metu nebuvo nustatyta tarša.
Maudyklose maudytis galima ir pasibaigus maudymosi sezonui, tačiau vandens kokybė nebebus tiriama.

DARBO UŽMOKESTIS. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginus su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (4 proc.) apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 2,2 proc. Tauragės iki 3,1 proc. Šiaulių.
Biržų rajone vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis buvo 660,9 Eur. Vidutinis darbuotojų skaičius rajone – 5185. Palyginus su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, jų sumažėjo 1,4 proc. Pagal bruto darbo užmokestį Biržų rajonas užima 42 vietą tarp 60 savivaldybių.

APGYVENDINIMO PASLAUGOS. 2017 m. pirmąjį pusmetį, palyginus su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, daugiau turistų sulaukė 8 apskričių apgyvendinimo įstaigos, o mažiau – 2, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Apgyvendintų turistų skaičius labiausiai išaugo Tauragės apskrityje (55,8 proc.). Šiaulių ir Panevėžio apskrityse turistų apgyvendinta atitinkamai 15,6 ir 1,1 proc. mažiau nei 2016 m. pirmąjį pusmetį. Daugiausia svečių priėmė Vilniaus (548,7 tūkst.), Klaipėdos (253,9 tūkst.), Kauno (197,7 tūkst.) ir Alytaus (169,7 tūkst.) apskričių apgyvendinimo įstaigos – jose nakvojo 90,4 proc. šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų. Daugiausia užsieniečių (60,9 proc.) nakvojo Vilniaus apskrities apgyvendinimo įstaigose. Kauno, Klaipėdos ir Alytaus apskričių apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję atitinkamai 13,8, 11,6 ir 8 proc. visų užsieniečių.
Biržų rajone pirmąjį šių metų pusmetį buvo apgyvendinta 2,9 tūkst. turistų, iš jų viešbučiuose - 1,8 tūkst. Palyginus su pernai metų atitinkamu laikotarpiu, turistų apgyvendinta 6,2 proc. daugiau (viešbučiuose – 20,4 proc. daugiau).
NAUJI MOKYKLINIAI AUTOBUSAI. Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė tris 19 vietų autobusus IVEKO DAILY 50C15 Biržų rajono savivaldybės teritorijoje veikiančioms švietimo įstaigoms. Biržų technologijų ir verslo mokymo centrui ir Biržų mokyklai-darželiui „Vyturėlis“ autobusai skirti mokinių pavėžėjimui, o Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos gimnazijai mokinių pavėžėjimui autobusas skirtas vietoje seno susidėvėjusio mokyklinio autobuso.
Rugpjūčio 29 d. šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė mokyklinius autobusus iškilmingai perdavė savivaldybėms. Vilniuje, Katedros aikštėje, vykusiame iškilmingame perdavime dalyvavo Biržų savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas.
LOPŠELIS-DARŽELIS „RUGELIS“ TAPO SKYRIUMI. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu lopšelis-darželis „Rugelis“ reorganizuotas prijungiant jį prie lopšelio-darželio „Genys“. Nuo rugsėjo 1 d. „Rugelis“ tampa „Genio“ skyriumi, kuriame tęsiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymas.

TARP DOSNIAUSIŲ PIENO SUPIRKĖJŲ – MEDEIKIUOSE ESANTI ĮMONĖ. Stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo ir kai kurios pieno supirkimo įmonės Žemės ūkio ministerijai pateikė informaciją apie žalio pieno supirkimo kainą, kai pienas buvo pirktas iš stambių pieno gamintojų, parduodančių daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, ir iš smulkių. Iš viso informaciją pateikė 559 bendrovės, rašo„Lietuvos žinios“. Kainų suvestinėje nurodytos kainos, kuriomis buvo mokama tiekėjams, kuriems nebuvo taikoma nuoskaitų, ir tiems, kuriems per mėnesį buvo taikyta bent viena nuoskaita. Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės skyriaus vedėja Lina Tepelienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad nuoskaitos taikomos kaip sankcija už patiektą ne visus reikalaujamus kokybės parametrus atitinkantį pieną.
Dosniausiai ir šykščiausiai už pieną mokėjusių supirkėjų kainos skyrėsi daugiau nei dukart. Antai buvusios Biržų akcinės pieno bendrovės (Biržų r., Medeikiai) vietoje įsikūrusi Šveicarijos kapitalo pieno miltelių gamintoja UAB „Hochdorf Baltic Milk“ už toną pieno (be nuoskaitų) praėjusį mėnesį mokėjo vidutiniškai 368,1 euro, kooperatyvas „Eko Žemaitija“ (Telšiai) – 313,1 euro, AB „Pieno žvaigždės“ – 294,5 euro, o ŽŪK „Pieno šaltinis“ (Rietavo r.) – 180,3, ŽŪK „Ėriškių pienas“ (Panevėžio r.) – 188,7, Griškabūdžio ŽŪB (Šakių r.) – 189,5 euro. Pieno tiekėjams, kuriems buvo taikoma nuoskaitų, už toną pieno buvo mokama nuo 301,3 („Hochdorf Baltic Milk“), 276,3 („Eko Žemaitija“), 265,3 (UAB „Melbras“, Vilkaviškio r.) iki 84,6 (ŽŪK „Šiaurės pienas“, Pakruojo r.), 142,6 (UAB „Rimdalė, Raseinių r.), 149,2 euro (ŽŪK „Sodžiai“, Ukmergės r.) Stambiesiems pieno gamintojams liepą už toną natūralaus pieno (4 proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymingumo) buvo mokama vidutiniškai 336,1 euro. Dosniausios buvo minėtos Biržų rajono bendrovė (374 eurai), „Pieno žvaigždės“ (346 eurai), AB „Rokiškio sūris“ (342 eurai), UAB „Marijampolės pieno konservai“ (340 eurų).

KELEIVIŲ VEŽIMAS. 2017 m. antrąjį ketvirtį visų rūšių transportu keleivių vežta 2,9 proc. mažiau, palyginus su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Keleivių vežimo apyvarta (skaičiuojama tūkstančiais keleivio kilometrų) padidėjo 8,1 proc.
MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS. Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad rajono maudyklose pagrindiniai tiriamieji rodikliai atitinka higienos normos reikalavimus. Mėginių paėmimo metu 2017-08-14 maudyklų vandens žydėjimo požymių nepastebėta. Vandens mikrobiologinės taršos rodikliai atitinka Lietuvos higienos normos HN92 : 2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Vandens temperatūra bandinio ėmimo metu buvo Apaščios upėje +17,2 C°, Jaunimo parko Širvėnos ežere +19,8 C°, Širvėnos centrinėje maudykloje +18,0 C°. Kitas mėginys bus imamas rugpjūčio 28 d.

JAUNIMAS NESKUBA TUOKTIS IR SUSILAUKTI VAIKŲ. 2016 m. buvo 6 jaunos mamos, kurioms nebuvo sukakę 15 metų, 2015 m. tokių mamų buvo 8, 2014 m. – 11. Sumažėjo ir 15–19 metų amžiaus mamų – nuo 1 136 2015 m. iki 1 016 2016 m. Kaip ir ankstesniais metais, 25–29 metų amžiaus moterys gimdė dukart dažniau nei 20–24 metų amžiaus – atitinkamai 10 901 ir 4 706 naujagimiai per metus. Vidutinis pirmą vaiką gimdančių moterų amžius buvo 27,3 metų (2015 m. – 27,1 metų)
Didėjo ir vidutinis pirmą kartą susituokusiųjų amžius: 2016 m. vidutinis pirmą kartą susituokusių vyrų amžius buvo 30 metų, moterų – 27,7 metų, 2015 m. – vyrų – 29,7 metų, moterų – 27,4 metų, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
ĮVYKS SUSITIKIMAS ŠILUMOS ŪKIO KLAUSIMAMS APTARTI. Rugpjūčio 24 d. 8.20 val. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus salėje (Vytauto g. 38, II a.) įvyks Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komiteto bei UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ atstovų susitikimas, kuriame bus aptarti klausimai dėl šilumos ūkio padėties, perspektyvų Biržų rajone bei šilumos kainų mažinimo galimybių.

PANEVĖŽIO APSKRITYJE DARBĄ PRADEDA DEVYNI NAUJI PAREIGŪNAI.
Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate priesaikos žodžius ištarė net 9 nauji pareigūnai.
Apsivilkę uniformą nauji pareigūnai sieks tarnyboje realizuoti studijų metu įgytas žinias ir įgūdžius, stengsis nuolat tobulėti.
Prisiekusius pareigūnus sveikino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, Mindaugas Ambraziūnas. Jis džiaugėsi būriu jaunų ir energingų žmonių, dirbsiančių Tėvynės labui.
Policijos kapelionas Eugenijus Troickis palaimino naujus pareigūnus, linkėjo, kad Dievo palaima lydėtų asmeniniame gyvenime ir tarnyboje, kai teks priimti svarbius sprendimus.

SUGYVENTINIS ŠUKIONYSE. Rugpjūčio 18-osios naktį, apie 01.00 val., neramu buvo Šukionių kaimo sodyboje. Į namus grįžęs neblaivus (1,53 prom.) 47 metų vyras smurtavo prieš 18 metų jaunesnę savo moterį (sugyventinę).

SUGYVENTINIAI VABALNINKE. Rugpjūčio 18- osios naktis pažymėta smurtu ir Vabalninke. Paryčiais, apie 4 val., grįžęs išgėręs (1,7 prom.) 36 metų sugyventinis smurtavo prieš dvejais metais jaunesnę sugyventinę. Moteriškė buvo išgėrusi daugiau – jai nustytas 2,74 prom. girtumas.

9 IŠ 10 JAUNŲJŲ GYDYTOJŲ LIEKA LIETUVOJE. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, visuomenėje plačiai paplitusi nuomonė, kad daugelis medicinos studijas baigusių jaunuolių išvyksta į užsienį, tėra mitas. Analizuojant 2014–2016 m.  medicinos rezidentūros absolventų duomenis, pastebima, jog beveik 94 proc. gydytojo specialisto kvalifaciją įgijusių asmenų dirba Lietuvoje, teigiama MOSTA pranešime žiniasklaidai.  
2014 m. medicinos rezidentūrą Lietuvoje baigė ir gydytojo specialisto kvalifikaciją įgijo 393, 2015 m. – 381, 2016 m. – 414 asmenys.
KOMITETŲ POSĖDŽIAI. Planuojami Biržų rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai:
Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų – rugpjūčio 25 d. 13 val. (penktadienį).
Socialinių reikalų, sveikatos apsaugos ir teisėtvarkos – rugpjūčio 28 d. 15 val. (pirmadienį).
Investicijų, verslo, turizmo vystymo, ekonomikos ir biudžeto – rugpjūčio 29 d. 10 val. (antradienį).
Švietimo, kultūros ir sporto – rugpjūčio 29 d. 14 val. (antradienį).
Pastaba: komitetų posėdžiai vyks Civilinės metrikacijos skyriaus salėje.

PASVALYJE - „BOBŲ VASARA“. „Rugpjūčio 18 – 19 d. Pasvalyje, Vytauto D. aikštėje, vyks festivalis „Bobų vasara 2017“. Daugiau inf. www.bobuvasara.cool

KRYŽIAUS STALINIZMO AUKOMS ATMINTI ŠVENTINIMAS. Rugpjūčio 13 dieną, 13 valandą, bus šventinamas kryžius, pastatytas Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios šventoriuje. Stalinizmo 1941 – 1991 metų aukoms atminti skirtą kryžių savo lėšomis pastatė Šiauliuose gyventis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys Stanislovas Daugis. Nemunėlio Radviliškis – jo gimtasis kraštas. S. Daugis gimė 1948 metais netoli Nemunėlio Radviliškio esančiame Lujėnų kaime, o 1949 – aisiais, būdamas tik 8 mėnesių, su tėvais patyrė tremtį. 1958 – aisiais grįžęs į gimtinę Nemunėlio Radviliškyje baigė mokyklą. Yra buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Biržų skyriaus vadovu.

PLINTA APGAULINGOS SMS ŽINUTĖS. Šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis.
Apie tai įspėjimą išplatino Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT).
Atitinkamus pranešimus sukčiai siunčia ir elektroniniais laiškais.

KVIETIMAS. Biržų miesto seniūnija kviečia visus biržiečius pasistengti ir miesto šventei atnaujinti seniai dažytus namų fasadus, tvoras, susitvarkyti kiemų teritorijas, papuošti gėlėmis lauko balkonus ar terasas. Sukurkime jaukią aplinką sau ir miesto svečiams.

Biržų Jungtinėje metodistų bažnyčioje - permainos. Čia kuriasi naujas kunigas, atvykęs į Biržus gyventi su šeima.

Estų tautybės Andrus Kask penkerius metus dirbo metodistų kunigu Vilniuje. Nuo šiol jis paskirtas į Biržus.

Kunigas Biržuose su šeima gyvens Jungtinės metodistų bažnyčios patalpose Kęstučio gatvėje, antrame aukšte. Jo žmona Lena biržiečiams gerai pažįstama. Moteris ketverius metus dirbo Biržų metodistų bažnyčios medicinos kabinete.

Ankstesnio šios bažnyčios kunigo Giedriaus Jablonskio įgaliojimai ir tarnystė laikinai suspenduoti. Tai bažnyčios vadovybė nusprendė po to, kai G. Jablonskio žmona Aušrinė pasinaudojo jai patikėta neįgalios šiaulietės banko kortele ir iš jos pasiėmė dideles sumas pinigų.

Biržiečiai, kūrę Lietuvos valstybę

Save vadinęs inžinieriumi

Pasak amžininkų, kad ir kokias pareigas būtų užėmęs Konstantinas Šakenis, jis prisistatydavo pirmiausia inžinieriumi, o tik vėliau įvardindavo kitus turimus titulus. Inžinieriaus, pedagogo, politiko, visuomenės veikėjo šaknys glūdi Vabalninko krašte.

Konstantinas Šakenis su sūnumi Romualdu 1932 metais Kaune.

Konstantinas Šakenis gimė 1881 metų lapkričio 27 dieną Vabalninko valsčiuje, Veleniškių kaime. Tėvai Pranciškus Šakenis ir Emilija Balsevičiūtė-Šakenienė buvo valstiečiai žemdirbiai. Jaunesnis brolis Julijonas Šakenis pasirinko kunigystės kelią. Parengtas vietinio daraktoriaus, vienuolikmetis K. Šakenis išlaikė stojamuosius egzaminus į Šiaulių gimnaziją. Į didelį miestą berniuką palydėjo kraštietis Vincas Karoblis, Kijevo universiteto studentas, kuriam vėliau buvo lemta tapti Lietuvos teisingumo ministru ir Valstybės kontrolieriumi.

Šakenių šeima savo namuose Kaune 1932 m. Iš kairės - sesuo Vladė Šakenytė, žmona Stasė Šakenienė su sūnumi Romualdu, motina Emilija Šakenienė, Konstantinas Šakenis su dukra Rita, sesuo Eugenija Šakenytė. Šeima nusifotografavusi svetainėje Konstantino ir Stasės Šakenių nuomojamame name, stovėjusiame Laisvės alėjos ir Vytauto prospekto kampe. 

Mokslo ir veiklos keliai

1900 metais K. Šakenis sidabro medaliu baigia Šiaulių gimnaziją ir mokslus tęsia Peterburgo universiteto Fizikos–matematikos fakultete. Dalyvauja Peterburgo lietuvių studentų draugijos veikloje, atostogų metu užsiima lietuviškos spaudos platinimu tėviškėjeDalyvavimas anticarinių studentų draugijų veikloje turėjo pasekmių – K. Šakenis šalinamas iš universiteto. Lieka Peterburge, verčiasi privačiomis pamokomis ir savarankiškai mokosi. Mokosi ir grįžęs vasarai į Veleniškius. Rudenį išlaiko pirmojo kurso egzaminus ir vėl įtraukiamas į studentų sąrašus.
Besimokydamas antrame kurse, suabejoja, ar teisingai pasirinko specialybę. 1902 metais K. Šakenis stoja studijuoti į Peterburgo technologijos instituto Mechanikos fakultetą.
Kilus 1905 metų revoliuciniams neramumams, mokslas Rusijos aukštosiose mokyklose buvo nutrauktas.
Nebaigęs studijų, K. Šakenis grįžta į Lietuvą, į Vilnių. Kaip vėliau rašys prisiminimuose, Vilnius jį traukia aktyvia lietuvių inteligentų veikla. Čia dirba „Vilniaus žinių“ redakcijoje, rašo ir į kitus lietuviškus laikraščius. Kurį laiką dirba Petro Vileišio įkurtame geležies dirbinių fabrike.
Vėl pradėjus veikti aukštosioms mokykloms, grįžta į Peterburgą ir tęsia mokslus. 1910 metais K. Šakenis baigė institutą ir gavo inžinieriaus diplomą.
Rusijoje siekti darbinės karjeros K. Šakenis nenorėjo, bandė rasti darbą Vilniuje. 1912 metais buvo pakviestas vadovauti „Saulės“ mokyklos rūmų Kaune statybai. Vėliau atsirado laisva mokytojo vieta vienoje Vilniaus gimnazijų. K. Šakenis nedelsdamas vyksta į Vilnių. Čia pradeda pedagoginę veiklą - dėsto fiziką Vilniaus berniukų, o vėliau - ir mergaičių gimnazijose.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir frontui atslinkus į Lietuvą, Vilniaus gimnazijos evakuojamos į Rusijos gilumą. K. Šakenis atvyko į Voronežą, kur telkėsi nuo karo pasitraukę lietuviai. Čia jis dirbo biržiečio Martyno Yčo rūpesčiu įsteigtoje berniukų gimnazijoje, kone metus pavadavo sergantį šios mokyklos direktorių. Greta tiesioginio pedagoginio darbo, K. Šakenis aktyviai dalyvavo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti bei kitų lietuviškų organizacijų veikloje.

Prie senojo namo Veleniškiuose. Iš kairės - motina Emilija Šakenienė, x, Eugenija Šakenytė, Konstantinas Šakenis. Apie 1936 metus.

Sugrįžus į Lietuvą

1918 metų vasarą K. Šakenis su kitais gimnazijos mokiniais bei mokytojais grįžo į Vilnių. Vėl gimnazijoje dėstė fiziką ir matematiką, toliau dirbo prie dar Voroneže pradėtų rašyti fizikos vadovėlių. Kūrė lietuviškus fizikos terminus. Jo parašytas trijų dalių fizikos vadovėlis gimnazijoms iki 1940 metų buvo išleistas penkis kartus. Kaip inžinierius, 1919 metais kviečiamas dirbti į Susisiekimo ministerijos Geležinkelių valdybą. Čia jam tenka ne tik organizaciniai geležinkelio plėtros klausimai, bet ir šios tarnybos naudojamų terminų sulietuvinimas. Dirba Geležinkelių valdyboje Vagonų skyriaus viršininku, Važiuotės tarnybos viršininko padėjėju, o nuo 1923 metų skiriamas šios tarnybos viršininku.
Vadovavimas didžiuliam ūkiui pasirodė nelengvas, nuobodus ir monotoniškas. Be to, ne visada pavykdavo rasti bendrą kalbą su susisiekimo ministru Baliu Šližiu. 1925 metais K. Šakenis palieka Susisiekimo ministeriją.


Panevėžyje

Vėl atsiranda proga grįžti prie pedagoginio darbo. K. Šakeniui švietimo ministras Kazimieras Jokantas ir valstybės kontrolierius Vincas Karoblis siūlo vykti į Panevėžį dirbti gimnazijos direktoriumi. Šias pareigas iki tol ėjęs profesorius Jonas Yčas traukėsi, norėdamas dirbti tik Kauno universitete. Tokia perspektyva K. Šakenį visiškai tenkino. Pedagoginė patirtis buvo įgyta Vilniuje ir Voroneže, ramesnis darbas, gera alga, netolima tėviškė buvo tie privalumai, paskatinę K. Šakenį rinktis Panevėžį. Čia dirbdamas, būsimasis ministras ima rinkti apie gimtąjį Vabalninko kraštą medžiagą, kuri vėliau virs studija „Vabalninkas ir jo apylinkė“. Kam ir kodėl jis tai darė, geriausiai apibrėžė pats autorius knygos pratarmėje: „Mūsų miesteliai, ypač praeityje, sudarydavo savo apylinkėms kultūrinius, ekonominius ir administracinius centrus. Kiekvienas tų miestelių augo, vystėsi, susidarius gi nepalankioms aplinkybėms nyko, žodžiu, kiekvienas turi savo praeitį, savo istoriją, kuri sudaro visos Lietuvos istorijos, ypač kultūros istorijos, tam tikrą lapą… Įvertindamas pasiryžau, kiek leido galimybės, surinkti galimai daugiau žinių apie mano gimtąjį Vabalninko kraštą ir Vabalninko miestelį ir šiame veikalėlyje jas išdėstyti…“

K. Šakenis prie naujojo Šakenių gyvenamojo namo 1938 metais. Naujasis namas stovėjo Veleniškiuose tik keliolika metų. Ištrėmus Šakenių šeimą į Sibirą, namas nukeltas į Vabalninką. Stovi Biržų gatvėje su pristatyta mansarda.

Žingsnis į politinį elitą

Pedagoginis darbas trunka neilgai. Dar tais pačiais metais K. Šakenis pradeda dirbti Švietimo ministerijoje. Po 1926 metų perversmo jo politinė karjera kyla į viršų - greičiausiai lemia sena pažintis su prezidentu Antanu Smetona. Ji užsimezgė dar Pirmojo pasaulinio karo metais aktyviai veikiant Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti veikloje. Reikia atkreipti dėmesį, kad K. Šakenis aktyviai dalyvavo ne tik kultūrinėje bei šviečiamojoje veikloje, bet ypač – politiniame gyvenime.Jis buvo Tautos pažangos partijos valdybos Centro komiteto narys. Pastarajai 1924 metais susijungus su Lietuvos žemdirbių sąjunga ir pasivadinusiai Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) - aktyvus šios politinės jėgos veikėjas. A. Smetonai tapus prezidentu, pagal tautininkų sąrašą užima jo vietą III Seime, o Seimą paleidus ir Lietuvos krikščionių demokratų partijai atšaukus iš vyriausybės švietimo ministrą Leoną Bistrą, 1927 metų gegužės 3 dieną užima pastarojo postą. Ministru jis dirbo A. Voldemaro bei Juozo Tūbelio vyriausybėse iki 1934 metų.
Nors jau 1922 m. buvo išleistas privalomo pradinio 7–14 metų vaikų mokslo įstatymas, tačiau privalomas pradinis mokymas pradėtas įgyvendinti tik nuo 1928 metų, švietimo ministru dirbant K. Šakeniui. 1931 metais oficialiai buvo paskelbta, kad pradinis mokymas įgyvendintas. Smarkiai išaugo tiek mokytojų, tiek mokinių skaičius. Mokyklų tinklas plėtėsi tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Absoliuti dauguma pradžios mokyklų buvo išlaikomos Švietimo ministerijos ir savivaldybių lėšomis, pradžios mokyklose mokymas buvo nemokamas. Per ne visai du dešimtmečius iš esmės buvo likviduotas neraštingumas. Jeigu 1923 metais Lietuvoje buvo 32,6 proc. vyresnių kaip 10 metų žmonių neraštingų, tai 1940 metais nemokančių skaityti ir rašyti liko tik 2 procentai.
Ne viskas ėjosi lengvai. Būta nesutarimų su dvasininkais, kai K. Šakenio nurodymu buvo uždarytos kelios katalikiškos mokyklos. Daug šurmulio buvo uždraudus mokyklose veikti politinėms jaunimo organizacijoms, išskyrus skautų sąjungą, kurios pirmininkas buvo pats prezidentas A. Smetona. Ypač aršiai tokiam sprendimui priešinosi ateitininkai, palaikomi aukštų bažnyčios hierarchų. K. Šakenio nuomone, „bręstančio jaunimo skaidymas į politines organizacijas, neapykanta kitokioms pažiūroms tikrai darė neigiamą įtaką mokslui ir bendram auklėjimui“.
1934 m. birželio 12 dieną K. Šakenis buvo paskirtas valstybės kontrolieriumi, o švietimo ministro pareigas perdavė J. Tonkūnui. Valstybės kontrolieriaus pareigas ėjo iki 1940 m. birželio 15 dienos. Nuo 1936 metų K. Šakenis buvo Seimo pirmininkas.
Būdamas vienu artimiausių prezidento bendražygių K. Šakenis kartu buvo daugelio tautininkų ir kultūrinių organizacijų vadovybėse. 1928–1933 metais buvo LTS centro valdybos narys, Lietuvos inžinierių ir architektų draugijos pirmininkas, Vytauto Didžiojo komiteto revizijos komisijos pirmininkas, Lietuvos Skautų Sąjungos tarybos narys, lietuvių studentų tautininkų „Neo-Lithuanios“ korporacijos mecenatas, Vytauto Didžiojo ordino tarybos pirmininkas, „Šarūno“ korporacijos garbės filisteris, Jaunosios Lietuvos sąjungos tarybos narys ir kt. Kauno tautininkai už didelius K. Šakenio nuopelnus įgyvendinant lietuvių tautiškuosius idealus jį buvo išrinkę savo garbės nariu. Nepriklausomoje Lietuvoje K. Šakenis buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu, Šaulių Žvaigždės ordinu, Šaulių Žvaigždės ordino medaliu, jaunalietuvių Trijų Liepsnų 1-ojo laipsnio ordinu, Lietuvos skautų sąjungos Geležinio Vilko ordinu, Latvijos Trijų Žvaigždžių 1-ojo laipsnio ordinu.

Konstantinas Šakenis (dešinėje) Vabalninke 1937 07 04, atidarant jo vardu pavadintą pradžios mokyklą. 

Tėviškės trauka

Nors ir turėdamas galybę valstybinių ir visuomeninių pareigų, K. Šakenis niekada nepamiršo gimtojo Vabalninko krašto. Kaip mena kaimynai, vasaromis ministras ilsėtis vykdavo ne į Palangą ar užsienį, bet su visa šeima grįždavo į savo tėviškę. Ten 1938 metais jau buvo iškilęs naujas, erdvus gyvenamasis namas skardiniu stogu. Pokario metais jis buvo perkeltas į Vabalninką. Save pirmiausia tituluojantis inžinieriumi, K. Šakenis rūpinosi gimtinės gerove - siekė pagerinti susisiekimą su Panevėžiu, pritarė, kad Vabalninkui reikalinga žemės ūkio ir amatų mokykla. K. Šakenio rūpesčiu 1936 metais mieste pastatytas modernus 6 klasių pradinės mokyklos pastatas. Mokykla 1937 metais pavadinta Konstantino Šakenio vardu. 1935 metais Lietuvos istorijos draugija išleido monografiją „Vabalninkas ir jo apylinkė praeityje iki Lietuvos nepriklausomybės atgaivinimo“. Tai rimta, archyviniais šaltiniais bei dokumentais paremta studija.

K. Šakenis tremtyje Zacharovkos kaime (Krasnojarsko kraštas), paleistas iš lagerio 1951 07 29. Nuotrauka dedikuota seserims Genei ir Vladei. 

Lemtingi ir tragiški metai

Tragišką Lietuvai 1940 metų birželį K. Šakenis sutinka Kaune, valstybės tarnyboje. Jis buvo vienas iš tų, kurie pasisakė už ultimatumo atmetimą ir pasipriešinimą okupantui ginklu. Į užsienį drauge su A. Smetona trauktis atsisakė, šeimą išsiuntė į Veleniškius, kur ir pats po poros savaičių atvažiavo. Čia 1941 metų birželio 14 dieną Šakenių šeima buvo suimta. Atskirtas nuo šeimos, K. Šakenis po tardymo ištremtas ir dešimtį metų kalintas Rešiotų, Taišeto, Ingušo lageriuose. Katorginis darbas palaužė nebejauno vyro sveikatą. 1951 metais K. Šakenis buvo perkeltas į tremties vietą - Kazačinskojės rajoną Krasnojarsko krašte, o 1953 metais perkeltas į tremtį Tomsko srityje, kur gyveno ištremta jo šeima. K. Šakenis vedė 1928 metais. Jo žmona Stanislava Giedraitytė-Šakenienė – gydytoja, viena pirmųjų Lietuvoje moterų chirurgių, operavusi drauge su garsiuoju Vladu Kuzma. Ją drauge su dvylikamete dukra Rita ir dešimtmečiu sūneliu Romualdu į Sibirą vežė atskirai nuo tėvo. „S. Šakenienė gyveno gretimo kolūkio palaikėje pirtelėje, sunkiai užsidirbdavo duonai vežiodama kubiluose vandenį į malūną. Žiemą semdama vandenį iš eketės ir pildama jį į kubilus, apledėdavo kaip ir tie kubilai. Vis dėlto ilgainiui jai buvo leista dirbti gydytoja ir netrukus ji išgarsėjo kaip puiki chirurgė. Atrodo, 1947 m. ji pabėgo į Lietuvą paskui legaliai išvažiavusius vaikus. Deja, bėglė buvo sugauta ir vėl grąžinta į tremtį. Tik į gerokai sunkesnę“, – apie Lietuvos elito sudaužytus likimus liudijo tremtinė Asta Reklaitytė, tarpukario Lietuvos divizijos generolo Miko Rėklaičio dukra. 1947 metais į Lietuvą grįžo Romualdas ir Rita, o 1948 metais – ir S. Šakenienė. Žagarėje pradėjusi dirbti gydytoja netrukus buvo nuteista trejiems metams kalėti Šiaulių, Pravieniškių, Šilutės kalėjimuose. 1952 metais S. Šakenienė su vaikais vėl buvo ištremti į Sibirą.

Kauno miesto Rotušėje 2011 metais buvo surengtas iškilmingas Konstantino Šakenio 130-ųjų gimimo metinių minėjimas. Renginyje dalyvavo ir K. Šakenio artimieji – marti Ona Šakenienė, anūkai su šeimomis bei provaikaičiai.

Palaužtos sveikatos, bet ne dvasios

Reabilituota šeima į Lietuvą grįžo tik 1956 metais ir įsikūrė Troškūnuose, Anykščių rajone, kur darbą gavo S. Šakenienė. Sūnaus Romualdo skatinamas ir palaikomas, K. Šakenis rašo prisiminimus, užrašo visus tremties metus kurtus ir tik atmintyje nešiotus eilėraščius, kurie vėliau virto daugiau kaip 12 tūkstančių eilučių turinčia poezijos knyga. Taiso savo išverstą ir dar 1924 metais išleistą Adomo Mickevičiaus poemą „Ponas Tadas“. Mirė Konstantinas Šakenis 1959 metų liepos 6 dieną. Palaidotas Vabalninko kapinėse šeimos kapavietėje.
Po Nepriklausomybės atkūrimo imtasi įamžinti K. Šakenio atminimą. Kaune 1998 metais viena Dainavos mikrorajono gatvių pavadinta jo vardu, 125-ųjų gimimo metinių proga miesto centre, ant namo Vytauto prospekte, kur 1930-1940 gyveno K. Šakenis, atidengta memorialinė lenta. K. Šakenio vardą turi ir viena Vilniaus gatvė.
Tėvo atminimui įamžinti daugiausia nuveikė sūnus, šviesios atminties Romualdas Šakenis. Jo rūpesčiu išleisti K. Šakenio eiliuoti tremties prisiminimai „Vaizdai ir mintys nelaisvėje“, prisiminimų rinkinys „Konstantinas Šakenis iki „Vaizdų ir minčių nelaisvėje“. Tėviškėje pastatytas atminimo paminklas ir atstatyta klėtelė, K. Šakenio vardu pavadinta gatvė Vabalninke.


Antanas Vaičeliūnas
2017-05-30



0.285883