Trumpos naujienos

PADĖKOS RAŠTAS. Birželio 20 d. Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos rusų kalbos mokytojai Elenai Narkevičienei už kultūros vertybių puoselėjimą ir sėkmingą darbą kūrybiškai ugdant mokinių gebėjimus, asmeninės sukakties proga įteiktas savivaldybės mero Valdemaro Valkiūno padėkos raštas.

 

KAIMYNŲ PROJEKTAS - TARP TRIJŲ GERIAUSIŲ LIETUVOJE. „Europos burių" apdovanojimuose birželio 29 d. paaiškės geriausi Europos Sąjungos investicijomis įgyvendinti projektai. Tarp dvylikos finalininkų pateko ir Kupiškio projektas, kurio metu ES fondų investicijomis atnaujinta miesto centre buvusi apleista teritorija, kurią iš naujo atrado investuotojai.

Vienintelis Šiaurės Lietuvos projektas varžysis dėl „Europos burių" prizo nominacijoje „Už šiuolaikiškos aplinkos kūrimą".

Projekto „Gamybinės teritorijos, esančios Krantinės g., Kupiškio mieste, konversija, prielaidų privačioms investicijoms sudarymas" metu buvo sutvarkyta ir komercinėms veikloms pritaikyta teritorija miesto centre, o sutvarkytas plotas jau pritraukė investicijų - veiklą joje pradėjo UAB „Domimaks", sukūrusi 150 naujų darbo vietų.

 

ŽEMUOGĖS IR GRYBAI. Miškuose rausta žemuogės, Biržų turguje nedidelis indelis jų parduodamas už 1 eurą. Užkietėję grybautojai sako, kad galvas kelia raudonviršiai ir voveraitės. Už litrą voveraičių prašoma 10 eurų.

 

KELIAUTOJAMS DIDĖJA RIZIKA UŽSIKRĖSTI TYMAIS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamentas primena, kad įsibėgėjus atostogų sezonui ir ruošiantis keliauti į užsienio šalis, būtina atsižvelgti į užkrečiamųjų ligų riziką.

Nuo 2016 m. vis dar registruojami tebesitęsiantys ir nauji tymų protrūkiai Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Australijoje, Gvinėjoje, Kanadoje, Pietų Sudane ir kt., tad keliautojams, kurie nėra pilnai paskiepyti nuo tymų, išlieka užsikrėtimo galimybė. Vaikai yra vakcinuojami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Ilgalaikis imunitetas susidaro po 2 įskiepytų kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozių.

2015 m. Lietuvoje buvo registruota net 50 tymų atvejų, o 2016 m. - 22 atvejai. Panevėžio apskrityje 2016 m. susirgimų tymais nebuvo registruota, 2015 m. registruotas 1 atvejis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šių metų balandį Vilniaus apskrityje užregistruotas pirmasis tymų atvejis Lietuvoje, susirgimas įvežtinis.

Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.

BIRŽUOSE – CHORO IŠ JAV PASIRODYMAS. Reformacijos 500 metų jubiliejaus proga į Lietuvą atvyksta profesionalus Jungtinių Amerikos Valstijų Erskine krikščioniško koledžo choras. Koncertų po Lietuvą metu choras taip pat pasirodys birželio 24 d. 17 val. Biržų pilies bibliotekos salėje bei birželio 25 d. 11 val. iškilmingų pamaldų ev. reformatų bažnyčioje metu.
Erskine koledžo choristai yra pasirodę įvairiose Europos šalyse – Austrijoje, Čekijoje, Italijoje, Vokietijoje, Anglijoje, bet paminėti Reformacijos jubiliejaus šiais metais atvyksta į Lietuvą.
Chorui vadovauja Dr. Keith Timms, akompanuoja profesorius Tobie Otekayi.
Koncertai Reformacijos 500 metų jubiliejaus proga yra nemokami ir atviri. Organizatoriai maloniai kviečia nepraleisti šios progos ir dalyvauti!
Koncertą organizuoja Lietuvos ev. reformatų bažnyčia.

BIBLIOTEKOS DARBO LAIKAS. Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. šeštadieniais nedirbs. Kitomis dienomis (pirmadienis - penktadienis) dirbs įprastu laiku nuo 10.00 iki 18.00 val.

PADĖKA (1). Aplinkos ministras už gerus tarnybos rezultatus Pasaulinės aplinkos dienos proga įteikė padėką Biržų rajono agentūros vedėjai Elonai Pipiraitei.

PADĖKA (2). Šių metų birželio 8 d. Biržų rajono savivaldybės mero patarėjai Danutei Martinkėnienei už ilgametį ir prasmingą darbą dėl Biržų krašto žmonių gerovės asmeninės sukakties proga įteiktas savivaldybės mero Valdemaro Valkiūno padėkos raštas.

VASAROS SKAITYMAI. Birželio 22 d. 17.30 val. bibliotekininkai kviečia visus į pievelę priešais pilį - prasidės garsiniai vasaros skaitymai. Pirmųjų skaitymų tema - Rasos šventė. Esate laukiami su knyga.

NUO MARO KRITO DAR DU ŠERNAI. Sergamumas afrikiniu kiaulių maru Biržų rajone plečiasi. Nustatytas afrikinis kiaulių maras dviem rastoms šerno gaišenoms.
Vienas šernas buvo rastas Širvėnos seniūnijos Dirvoniškio miške, Šilų medžiotojų būrelio plotuose. Toje pačioje teritorijoje buvo rasti užkrėsti negyvi šernai ir anksčiau.
Kitas kritęs šernas rastas Biržų girios teritorijoje, Papilio seniūnijoje, Būginių medžiotojų klubo plotuose.
Abu kritę šernai yra nuo 12 iki 24 mėnesių amžiaus.

KAS ANTRAS EMIGRANTAS PALIEKA VAIKUS LIETUVOJE.
Emigrantų paliktiems vaikams sunkiau susidoroti su patiriamu praradimu, jie išgyvena nesaugumo jausmą ir linkę kaltinti save dėl tėvų emigracijos, rašo lžinios.
Kas antras emigrantas palieka vaikus Lietuvoje. Vaikų, kuriems paskirta laikina globa dėl tėvų emigracijos, akivaizdžiai pagausėjo nuo 2005 metų. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, 2015 metais Lietuvoje su globėjais palikti 1436 vaikai, o kiek daugiau nei prieš dešimtmetį užfiksuotas tik vienas toks atvejis. Tačiau iš tikrųjų emigrantų paliktų vaikų Lietuvoje yra gerokai daugiau. Metams bėgant vis daugiau tėvų ryžtasi įforminti jų laikinąją globą kam nors iš artimųjų: seneliams, giminaičiams ar kaimynams.
Europos migracijos tinklo internetiniame puslapyje skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 iki 2017 metų gyventojų skaičius mūsų šalyje sumažėjo 845 tūkst., maždaug 23 procentais. Iš jų per 165 tūkst. – dėl natūralios žmonių kaitos, sumažėjusio natūralaus prieaugio ir per 678 tūkst. – dėl migracijos. Tačiau šie skaičiai gali būti tik ledkalnio viršūnė, nes ne visi emigrantai deklaruoja savo gyvenamąją vietą užsienyje. Net 73 proc. emigrantų yra 15–44 metų - jauna ir darbinga žmonių grupė. Lietuvoje tokio amžiaus gyventojai sudaro tik 39 procentus.

 

KVIEČIA PREKIAUTI VASARVIDŽIO ŠVENTĖS MUGĖJE. 2017 m. birželio 23 d. Panevėžio Skaistakalnio parke įvyks viena gražiausių kasmetinių miesto pramogų – VASARVIDŽIO ŠVENTĖ. Jos neatsiejama dalimi tapo tradicinė mugė. Kviečiami tautinio ir kulinarinio paveldo puoselėtojai, amatininkai ir profesionalūs menininkai, ūkininkai ir prekybininkai mugėje prekiauti ne tik šventėms, bet ir kasdienai reikalingais produktais ir kūriniais.
Visus norinčius dalyvauti mugėje (tabako gaminiais ir alkoholiniais gėrimais nebus prekiaujama) jos organizatorius - Panevėžio kraštotyros muziejus - kviečia iki birželio 20 d. registruotis el. paštu administracija@paneveziomuziejus.lt. Registracijos forma bei informacija apie prekybos taisykles, reikalingus dokumentus ir rinkliavą pateikiama muziejaus internetinėje svetainėje www.paneveziomuziejus.lt. Užsiregistravusiems ir mokesčius sumokėjusiems mugės dalyviams suteikiamas prekybos plotas (be inventoriaus ir konstrukcijų).
VASARVIDŽIO ŠVENTĖS programoje – pyragų fiesta, amatų artelė, Janinos žolynų, Jonų varžytuvių, vaikų pramogų kiemai, kinas po atviru dangumi. Koncertinėje programoje numatyti Simono Donskovo, „Auli“ (Latvija), „Kūjelių“, „Ugnies valdovų“ pasirodymai.

PAMINKLAIS PASKELBTOS PARTIZANŲ ŽŪTIES VIETOS. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje nutarta suteikti teisinę apsaugą Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vietai Biržų rajono sav. Papilio seniūnijos Kojeliškio k., nustatyti vertingąsias savybes, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinį reikšmingumo lygmenį.
Taip pat teisinė apsauga suteikta, nustatytos vertingosios savybės, apibrėžtos teritorijos ribos ir nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo Balzieriškio k. Biržų r. sav. esančiai Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės Pilėnų tėvūnijos vado Stepono Giedriko-Giriečio kautynių ir žūties vietai.

EUROPOS DIENĄ MININT.
Gegužės 9-oji – Europos diena. Europos Sąjungoje gyventojų daugėja – 2016 m. pradžioje ES šalyse gyveno 510 mln. gyventojų (2015 m. 508,5 mln.). 15,6 proc. ES šalių gyventojų sudaro vaikai iki 15 metų amžiaus, 17,4 – jaunimas nuo 15 iki 29 metų amžiaus, 33,7 proc. – 65 metų ir vyresni žmonės, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

VARŽYTYNĖS. Naujausiais Registrų centro duomenimis, e. varžytynių portale pirmąjį šių metų ketvirtį įvyko 549 varžytynės ir 32 aukcionai (paskelbta daugiau kaip 3 tūkst. varžytynių ir aukcionų).
Antstolių ir bankroto administratorių varžytynėse ir savivaldybių bei Turto banko organizuojamuose aukcionuose per ketvirtį parduota turto daugiau kaip už 14 mln. eurų.
Antstoliai per ketvirtį paskelbė 1672 varžytynes, iš kurių įvyko 502. Jose užsiregistravo 1318 dalyvių, iš jų aktyvūs – 1106 (902 fiziniai ir 204 juridiniai asmenys). Antstolių varžytynėse per ataskaitinį laikotarpį parduota turto už 10,5 mln. eurų. Didžiąją dalį šios sumos – apie 93 proc. – sudarė nekilnojamasis turtas. Vidutinė vienerioms varžytynėms tenkančio turto vertė buvo 20,9 tūkst. eurų.

PREKYBA TURGAVIETĖSE.
Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2017 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 83,2 mln. EUR ir, palyginus su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 2,7 proc. to meto kainomis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – padidėjo 4,2  proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Prekyba maisto prekėmis sumažėjo 3,9 proc., ne maisto prekėmis – 1,4, augalais ir gyvūnais – 11,8 proc. Daugiausia – 10 proc. – sumažėjo prekyba vaisiais ir uogomis, prekyba bulvėmis sumažėjo 5,5 proc., daržovėmis – 5,4 proc., o daugiausia padidėjo prekyba kiaušiniais (12,4 proc.), ir pieno produktais (10,6 proc.). Iš ne maisto prekių labiausiai – 8 proc. – padidėjo prekyba kitomis ne maisto prekėmis (bižuterija, žvejybos reikmenimis, užuolaidomis, siūlais ir kt.) ir baldais, kilimais, kiliminėmis dangomis, tapetais (7,8 proc.).

ŠILDYMO SEZONO PABAIGA. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta 2016–2017 metų šildymo sezono pabaiga - 2017 m. gegužės 5 diena. Pastatų šildymo vidaus sistemų techniniams prižiūrėtojams nurodyta šildymo atjungimo darbus atlikti per 2 darbo dienas nuo nustatytos šildymo sezono pabaigos datos. Šilumos vartotojai, suderinę su šilumos tiekėju, turi teisę, jeigu yra techninės galimybės, patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos, nepažeidžiant higienos normų.

NUSTATYTI NETEISĖTI PRISIJUNGIMAI. Biržų rajono aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai kartu su „Biržų vandenų“ įmonės atstovais atliko patikrinimus, ar sandarūs gyventojų nuotekų kaupimo rezervuarai ir ar nėra neteisėtai prisijungusių prie nuotekų tinklų.
Šią savaitę buvo patikrinta Biržuose esanti Upės gatvė.
Pasak aplinkos apsaugos agentūros inspektoriaus Artūro Griškos, nustatyti trys prisijungimai prie „Biržų vandenų“ nuotekų tinklų. Namų savininkai nėra sudarę sutarties.
Taip pat bus tiriamas dviejų nuotekų talpų sandarumas.
Ateityje suplanuota ir daugiau patikrinimų ne tik Biržuose, bet ir rajono gyvenvietėse.

ARTOJAS. Septynioliktą kartą Lazdijų hipodrome vykusioje Pirmosios vagos šventėje sėkmė lydėjo biržietį.
Vienkinkiu plūgu gražiausiai ir tiesiausiai arė ilgametis varžybų dalyvis Gediminas Čirgelis.
Varžybose dalyvavo 20 artojų iš įvairių šalies rajonų.

RUSŲ KALBOS OLIMPIADA.
Balandžio 20 d. vyko 7 - 9 kl. mokinių rusų kalbos olimpiada. Olimpiadoje dalyvavo 58 mokiniai.
9 kl. grupėje pirmąją vietą užėmė Gabija Darčkutė, Biržų „Saulės“ gimnazija (mokytoja Jadvyga Džiugienė). Antrąją vietą užėmė Justina Korsakaitė, Kratiškių pagrindinė mokykla (mokytoja Zita Vainauskienė). Trečiąją vietą užėmė Ugnė Stirkaitė, Vabalninko Balio Sruogos gimnazija (mokytoja Elena Narkevičienė).
8 kl. grupėje pirmąją vietą užėmė Paulius Drevinskas, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla (mokytoja Laimutė Gabrėnaitė). Antrąją vietą užėmė Robertas Burbulas, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla (mokytoja Laimutė Gabrėnaitė). Trečiąją vietą užėmė Oksana Kriščiūnaitė, Pačeriaukštės Petro Poškaus pagrindinė mokykla (mokytoja Vilma Greviškienė).
7 kl. grupėje pirmąją vietą užėmė Rimantė Briedytė, Pabiržės pagrindinė mokykla (mokytoja Gintarė Petrauskienė). Antrąją vietą užėmė Dainius Dzinzeleta, Kratiškių pagrindinė mokykla (mokytoja Zita Vainauskienė). Trečiąją vietą užėmė Vestina Matulionytė, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla (mokytoja Nida Skinderskienė).

 

LIETUVOS MOKINIŲ ISTORIJOS OLIMPIADOJE – TREČIOJI VIETA. Balandžio 21-22 d. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje vyko mokinių istorijos olimpiados respublikinis turas. Jame dalyvavo 79 mokiniai - II turo (rajonuose) laimėtojai iš visų Lietuvos rajonų ir didžiųjų miestų. 2017 m. olimpiados tema“ Lietuvos valstybė Abiejų Tautų Respublikoje“.
Pirmą dieną visi olimpiados dalyviai rašė testą, dvidešimt geriausių iš jų kitą dieną rašė istorinį esė tema „Laiškas LDK bajorui“.
Olimpiadoje dalyvavo Biržų „Saulės“ gimnazijos IIIc klasės mokinys Dovydas Vidžiūnas (mokytoja Audronė Garšvaitė). Jis tapo olimpiados laureatu – laimėjo trečiąją vietą, buvo apdovanotas medaliu, knygomis ir kelione į Briuselį.

LIETUVOS MOKINIŲ TECHNOLOGIJŲ OLIMPIADOJE – ANTROJI VIETA. Š. m. balandžio 20-21 d. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre vyko Lietuvos mokinių technologijų olimpiada, kurioje dalyvavo daugiau nei šimtas 8-12 klasių mokinių – rajonų, miestų savivaldybių technologijų olimpiadų laimėtojai. Šių metų dalyviai kūrė darbus tema „Mes – kūrybingi ir išmanūs“. Olimpiadoje mokiniai darbus pristatė keturiose grupėse: konstrukcinių medžiagų, mitybos, gaminių ir dizaino bei tekstilės.
Mitybos kūrybinės veiklos 8-10 klasių grupėje II laipsnio diplomas įteiktas Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos dešimtokui Pauliui Normantui (mokytoja Renata Kaminskienė).

SPEKTAKLIS NEĮVYKS. Spektaklis „Du vyrai geriau“, kuris turėjo būti rodomas Biržų kultūros centre balandžio 27 dieną, atšauktas. Renginių organizatoriai pranešė, kad į spektaklį buvo parduota pernelyg mažai bilietų.

NAUJI GAMTOS PAVELDO OBJEKTAI. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos teikimu aplinkos ministras papildė Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą 34 naujais objektais. Dabar Lietuvoje yra 668 valstybiniai saugomi gamtos paveldo objektai.
Biržų rajone, Biržų regioninio parko teritorijoje, naujais botaniniais gamtos paveldo objektais paskelbti 4 medžiai: Kaunių ąžuolas, Mantagailiškio dvaro septynkamienis uosis, Mantagailiškio pušis, Padaičių miško ąžuolas. Ne parko teritorijoje naujais gamtos paveldo objektais paskelbti Nemunėlio Radviliškio liepa, Nemunėlio Radviliškio maumedis, Padvariečių eglė, Pasienio ąžuolas. Biržų rajone dabar yra 11 botaninių, 8 geologiniai ir 3 hidrogeologiniai gamtos paminklai, Pasvalio rajone - 13 botaninių, 2 geologiniai ir 2 hidrogeologiniai gamtos paminklai.

NEEILINIS POSĖDIS. Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Arūnas Anskinas balandžio 18 d. (antradienį) 15 val. Civilinės metrikacijos skyriaus salėje šaukia komiteto posėdį, kuriame bus svarstomas pakeistas savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl Biržų rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrojo plano.

MENINIO SKAITYMO KONKURSAS. Balandžio 6 d. vykusiame meninio skaitymo konkurse 1-4 klasių grupėje dalyvavo 38 skaitovai.
1-2 klasių grupės nugalėtojai:
I vieta – Ugnė Krištapaitytė, Biržų rajono Papilio pagrindinė mokykla, mokytoja Albina Povilauskienė; II vieta – Liutauras Miežiūnas, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Danguolė Briedienė; III vieta – Jokūbas Šešeika, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Eglė Nemanienė, ir Urtė Valackonytė, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Asta Petrusevičienė.
3-4 klasių grupės nugalėtojai:
I vieta – Rolanda Kondrotaitė, Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla, mokytoja Asta Svalbonienė;  II vieta – Ūla Kurlianskaitė, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Danguolė Averinaitė;  III vieta – Kastytis Zvilna, Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla, mokytoja Jolanta Mulokienė, ir Emilija Mikalauskaitė, Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Daiva Šimienė.

BIOLOGIJOS OLIMPIADA. Balandžio 5 d. vyko biologijos olimpiados rajono etapas 7-8 klasių mokiniams. Dalyvavo 43 mokiniai.
7 klasių mokinių rezultatai:
I vieta – Radvilė Gailiūnaitė, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Skirmantė Galvelytė; II vieta – Vilius Gražinys, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, Rima Butkevičienė; III vieta –Venantas Mačiukas, Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Loreta Auriukienė.
8 klasių mokinių rezultatai:
I vieta – Robertas Burbulas, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Alė Šakėnienė; II vieta – Kristina Rakūnaitė, Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos gimnazija, mokytoja Aldona Jatulevičienė; III vieta – Karolis Burčikas, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Rima Butkevičienė.

SUGYVENTINIS. Vabalninke gyvenanti moteris, gimusi 1966 metais, policijai pranešė, kad balandžio 13 dieną į namus sugrįžęs neblaivus sugyventinis, gimęs 1960 metais, padėjo triukšmauti, mėtyti daiktus, jai grasinti. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas vyras sulaikytas. Jam nustatytas 2,01 prom. girtumas.

 

BUVĘS FUTBOLO KLUBO PREZIDENTAS – TEISIAMŲJŲ SUOLE. Šiandien Panevėžio apygardos teismas nagrinės buvusio Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ prezidento Aušrio Labino baudžiamąją bylą dėl turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Aušrys Labinas kaltinamas tuo, kad 2010–2012 metais, būdamas klubo prezidentu, pasisavino klubui priklausiusius 2 510 000 Eur ir, siekdamas pagrįsti šių pinigų panaudojimą, nurodė į buhalterinę apskaitą įtraukti žinomai suklastotus dokumentus – žaidėjų atstovavimo sutartis, susitarimus dėl užmokesčio, sąskaitas faktūras, pinigų išmokėjimo kvitus.

VAIKUS BUS GALIMA ĮSIVAIKINTI KUR KAS LENGVIAU. Priimtos įstatymų pataisos, kurios paspartins vaikų globos ir įvaikinimo procesus. Taip pat įteisinti ir profesionalūs budintys globotojai.
„Pataisomis įteisinti ir apmokyti profesionalūs globotojai, kurie įsipareigoja priimti vaiką į šeimą, kol jis bus grąžintas tėvams ar perduotas įvaikintojams“, – pasakoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo skyriaus vedėja Oksana Pedaniuk.
Tai nėra naujiena pasaulyje, mat tokius budėtojus turi Suomija, Italija, Vokietija, Švedija, Norvegija, Olandija, Didžioji Britanija, Vengrija, Austrija, Slovėnija.
Taip pat pašnekovė teigė, kad pagreitės įvaikinimo bylų nagrinėjimas, kas itin svarbu, nes Lietuvoje yra daugybė įvaikinimo laukiančių vaikų. Tiesa, žmonės nenoromis įsivaikina vyresnius vaikus.

NACIONALINIS MOKINIŲ RAŠTINGUMO KONKURSAS. Kovo 23 d. Biržų rajono savivaldybės 4-5 klasių mokiniai dalyvavo Nacionaliniame mokinių raštingumo konkurse „Mažasis diktantas“ 2017 m.
Diktantą rašė 20 ketvirtokų ir 21 penktokas iš Biržų „Aušros“, „Atžalyno“, Kaštonų, Papilio, Medeikių, Nemunėlio Radviliškio, Pabiržės, Pačeriaukštės Petro Poškaus, Kratiškių pagrindinių mokyklų ir Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos.
Ketvirtų klasių grupėje pirmąją vietą užėmė Simona Krušinskaitė (Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Stanislava Tauterienė) ir Eva Balčiūnaitė (Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Miglutė Budriūnienė).
Antrąją vietą užėmė Austėja Dževečkaitė (Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Dalė Kantaravičienė).
Trečiąją vietą užėmė Emilija Žalytė (Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Violeta Vanagienė).
Penktų klasių grupėje pirmąją vietą užėmė Agnė Miežiūnaitė (Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla, mokytoja Jolanta Matusevičienė).
Antrąją vietą užėmė Deimantas Mažuika (Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Jūratė Laisvūnė Šatienė).
Trečiąją vietą užėmė Santa Mažrimaitė (Vabalninko Balio Sruogos gimnazija, mokytoja Valė Lukoševičienė).

MIRČIŲ PERPUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per 2017 m. kovo mėnesį įregistruotas 21 gimimas (9 berniukai ir 12 mergaičių). 16 vaikų gimė Lietuvoje, 5 – užsienio šalyse. 12 vaikų gimė susituokusiems tėvams, 9 vaikams pripažinta tėvystė.
Mirčių įregistruota perpus daugiau – 43 (27 vyrai ir 16 moterų).
Susituokė viena pora, o šešios išsiskyrė.
Balandžio mėnesį santuokos bus registruojamos 14 d. ir 28 d.

„MAISTO BANKAS“ KVIES AUKOTI. Balandžio 7-8 dienomis 74-iuose Lietuvos miestuose vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija. Tūkstančiai savanorių kvies aukoti maisto produktus nepasiturintiems maitinti.
Kasmet dukart per metus – pavasarį ir rudenį – labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ geros valios žmones prekybos centruose kviečia paaukoti ilgo galiojimo maisto produktų nepasiturintiesiems.
Praėjusiais metais geradariai paaukojo 394 tūkst. vnt. maisto produktų už 371 tūkst. eurų.
Projekto metu savanoriai pirkėjus kviečia nepasiturintiesiems aukoti ilgai negendančius maisto produktus – makaronus, kruopas, miltus, aliejų, konservus, cukrų, sausus pusryčius, arbatą, uogienę ir kt.
Didelė dalis „Maisto banko“ akcijos metu surinkto maisto atitenka socialinių organizacijų globojamiems žmonėms – daugiavaikėms šeimoms, mažas pajamas gaunantiems neįgaliesiems, senoliams, bedarbiams, vienišoms vaikus auginančioms motinoms ir kt. Taip pat remiami ir socialinėje krizėje atsidūrę asmenys, juos paramai gauti nukreipia seniūnijų socialiniai darbuotojai.

SĖDA Į PRABANGESNIUS AUTOMOBILIUS. Lietuvos naudotų automobilių rinkoje jau kuris laikas pastebima tendencija: į šalį įvežama vis daugiau prabangių automobilių. Lankomiausio šalies transporto skelbimų portalo Autoplius.lt plėtros vadovo Mato Buzelio teigimu, iš dešimties populiariausių 2016-ųjų spalio-gruodžio mėnesiais parduotų naudotų automobilių net 6 modeliai buvo iš „Premium“ segmento. Dažniausiai tai – „Audi“ ir BMW markių modeliai. Jeigu per 2012-ųjų antrąjį pusmetį 29,5 proc. iš visų parduodamų automobilių buvo prestižinio segmento atstovai, tai per tą patį 2016-ųjų laikotarpį jų dalis padidėjo 6,5 proc. punktais - iki 36 proc.
Anot automobilių rinkos eksperto, ekonominės klasės modelių pasiūla susitraukė atitinkamai. Prieš ketverius metus jų buvo daugiau nei 70 proc., o dabar – 64 proc. iš visų parduodamų transporto priemonių.
Dažnesnis nei kas trečias parduodamas modelis yra su automatine pavarų dėže“.
Pasikeitė ir automobilių degalų tipo pasirinkimas. Dyzeliniai automobiliai 2012 metais sudarė apie 57,7 proc. iš visų parduodamų naudotų transporto priemonių, o 2016 metais – net 70,7 proc. Tai ekspertas sieja su palankiomis sąlygomis Lietuvoje eksploatuoti dyzelinius automobilius.

PARODOS ATIDARYMAS. Balandžio 2 d. 12 val. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ mažojoje parodų salėje įvyks tautodailininkės Sigutės Agnietės Selevičienės jubiliejinės parodos atidarymas.

PREVENCINIS REIDAS. Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kovo 20‒26 d. dalyvavo emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ aštuntoje nacionalinėje „Veiksmo savaitėje BE PATYČIŲ 2017“.
Organizuotas prevencinis reidas socialinės rizikos ir smurtą patiriančiose šeimose.

EURAS IR LITAS. Nors su euru lietuviai gyvena jau trečius metus, tačiau daugeliui gyventojų pasverti savo išlaidas ir įvertinti prekių kainas vis dar yra patogiau litais. Prekybos tinklo IKI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (54 proc.) pirkėjų Lietuvoje neatsisako įpročio kainų eurais persiskaičiuoti į atitinkamas vertes litais. Prekybininkai sako, kad toks žmonių elgesys gali išlikti dar keletą metų, nes pirkėjų įpročiai su litu formavosi dešimtmečiais.
Tyrimo duomenimis, apsipirkdami eurus į litus nuolat verčia 17 proc. gyventojų, retkarčiais tai daro trečdalis, o tik galutinę apsipirkimo sumą į buvusią valiutą konvertuoja 5 proc. pirkėjų. Eurų į litus nebeverčia 46 proc. Lietuvos gyventojų.
Iš skirtingų socialinių grupių ir profesijų atstovų dažniausiai kainas nuolatos perskaičiuoja pensininkai (25 proc.), nedirbantys asmenys (19 proc.) ir techniniai darbuotojai (19 proc.). Taip elgiasi ir 16 proc. namų šeimininkių, 15 proc. smulkiųjų verslininkų, 14 proc. specialistų ir tarnautojų, 13 proc. ūkininkų, 7 proc. studentų ir moksleivių bei 6 proc. aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų.

JAUNIMAS KVIEČIA Į DISKUSIJĄ. Kovo 7 d. 17.30 val. kviečiame į Jurgio Bielinio viešąją biblioteką, kur vyks iniciatyvos „Žinau, ką renku“ organizuojama diskusija „Seimo šimtadienis“. Diskusijoje dalyvaus Seimo nariai Audrys Šimas ir Viktoras Rinkevičius. Turėsite galimybę pabendrauti su politikais, užduoti rūpimus klausimus. Arba galite atsiųsti juos iš anksto el. paštu birzai@zinaukarenku.lt
„SODROS“ ŽINIA. „Sodra“, visą vasarį laukusi emigrantų duomenų apie kitose valstybėse sumokėtą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, kol kas nesuspėjo įvertinti visų paraiškų, tad mokesčio išieškojimas atidedamas iki kovo pabaigos, sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

MAIŠTAS PRIEŠ KANCLERĘ? Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai surinko parašus po peticija, kuria prašo premjero Sauliaus Skvernelio spręsti dėl kanclerės Mildos Dargužaitės galimybių toliau vadovauti. Po peticija surinkta apie 70 darbuotojų parašų. Darbuotojai rašo, kad kanclere paskyrus M. Dargužaitę, jie nuolat patiria stresą ir neigiamus emocinius išgyvenimus bei išvardina, kodėl taip yra. Pavyzdžiui, peticijoje rašoma, kad M. Dargužaitė duoda neaiškius pavedimus ir nenurodo laukiamų rezultatų, nuolat keičia nuomonę dėl sutartų dalykų, kai kurie darbuotojai priversti dirbti iki vėlaus vakaro ar net nakties bei savaitgaliais, bet pastangos lieka neįvertintos, užduotys turi būti perdaromos nepateikus jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl taip daroma.

NE TIK LIETUVIAI DAŽNIAU GYDOSI SAVO ŠALYJE. Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje (Panevėžio TLK) susirinkę visų šalies ligonių kasų kontrolę vykdantys specialistai aptarė trejų pastarųjų metų tarpvalstybinės sveikatos priežiūros kompensavimo Lietuvoje rezultatus. Pastebėta, kad, turėdami galimybę gydytis kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, mūsų šalies gyventojai tą daro retai, o jeigu gydosi, tai dažniausiai netoli nuo Lietuvos – Latvijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Estijoje. Pernykščiai tautiečių vizitai dėl planinių sveikatos priežiūros paslaugų gavimo užsienyje buvo 38 proc. retesni nei užpernykščiai, 2016 m. tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidoms kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išleista beveik 3 kartus mažiau lėšų nei 2015 m. Ši tendencija stebima ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Kad dėl sveikatos priežiūros paslaugų į užsienį keliaujančių pacientų yra nedaug, pažymima Europos Komisijos ataskaitoje.

TIKSLINAME SPORTO IR SVEIKATINGUMO KOMPLEKSO TECHNINIO PROJEKTO KAINĄ. Vasario 28 dienos „Šiaurės rytų“ publikacijoje „Savivaldybės biudžetas patvirtintas be didesnių diskusijų“ padaryta klaida. Parašyta, kad Sporto ir sveikatingumo komplekso techninis projektas kainuos apie 40 tūkst. eurų. Iš tikro tarybos posėdyje buvo įvardyta preliminari Sporto ir sveikatingumo komplekso techninio projekto kaina - apie 140 tūkst. eurų.

RAŠYTAS NACIONALINIS DIKTANTAS. 2017 m. vasario 24 d. Biržų rajono savivaldybėje vyko Nacionalinio diktanto „Ateik. Rašyk. Išsaugok“ konkursas. Jubiliejinį tekstą skaitė televizijos laidų vedėjas Marijus Žiedas. Šiemet pasirinktas Alvydo Šlepiko apsakymas „Bedugnė“.
Biržų „Saulės“ gimnazijoje, Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje, Biržų „Aušros“, Kaštonų, Biržų r. Medeikių pagrindinėse mokyklose ir lopšelyje-darželyje „Rugelis“ diktantą rašė 332 moksleiviai ir 15 suaugusiųjų. Buvo ir daugiau savo darbo vietose rašiusiųjų, kurie teigiamai vertino tokią galimybę.
Dėl raštingiausiojo vardo varžomasi keliose kategorijose – raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio, praneša Biržų rajono savivaldybė.

A. DAUGUVIEČIO PARKAS. Prasideda A. Dauguviečio parko kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo projekto rengimo darbai
Biržų rajono savivaldybės administracija ir UAB „Urbanistika“ sudarė paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartį dėl A. Dauguviečio parko kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo projekto (toliau – Projektas) rengimo. Projektavimo metu bus išnagrinėta 41 ha ploto atskirųjų želdynų teritorija, kurioje turi būti numatytas atskirųjų želdynų pertvarkymas (genėjimas, retinimas, esamos želdinių sodinimo struktūros keitimas, naujų erdvių formavimas, želdinių grupių, juostų įveisimas), teritorijos reljefo atkūrimas bei tvarkymas, estetinės vietovės būklės gerinimas (kraštovaizdžio vertę mažinančių objektų likvidavimas) bei infrastruktūros sutvarkymas (pėsčiųjų takų įrengimas, mažosios architektūros elementų statyba).
Projektas bus rengiamas etapais ir kiekvieno etapo metu visuomenė bus informuojama apie atliktus darbus ir kada galės teikti pasiūlymus bei pastabas. Šiuo metu atliekami projektavimo parengiamieji darbai: teritorijos topografinis planas bei esamos būklės tyrimai.
Daugiau informacijos galite teirautis tel. (8 450) 42 119, el. p. vaida.bajoruniene@birzai.lt.

KAINŲ POKYČIAI. 2017 m. sausio mėn., palyginus su 2016 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, spirituotų gėrimų, kietojo kuro, kitų niekur kitur nepriskirtų finansinių paslaugų, daržovių kainų padidėjimas bei drabužių, avalynės, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas.

Parengė Alfreda Gudienė
2017-02-28
ĮVYKO KONKURSAS. Vasario 13 d. įvyko pretendentų į valstybės tarnautojo – savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo – pareigas konkursas. Jame dalyvavo 1 kandidatas – Kęstutis Knizikevičius, kurį konkurso komisija pripažino tinkamu eiti skyriaus vedėjo pareigas.
Kęstutis Knizikevičius įgijęs visuomenės sveikatos bakalauro laipsnį Lietuvos sveikatos mokslų universitete, studijuoja sveikatos politiką ir vadybą Mykolo Romerio universitete. 2013 m. atliko praktiką Biržų rajono savivaldybės administracijoje. Nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2015 m. balandžio 3 d. dirbo visuomenės sveikatos stebėsenos specialistu ir vaikų bei jaunimo sveikatos priežiūros specialistu Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biure. Nuo 2015 m. balandžio 7 d. dirbo Biržų rajono savivaldybės administracijoje savivaldybės gydytoju.

BENDRUOMENĖS PAREIGŪNĖ – APIE PATYČIŲ IR SMURTO PROBLEMAS. Vasario 7 dieną Biržų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Vita Andžienė lankėsi Biržų miesto vaikų dienos centre, kur vaikai ir jaunimas buriasi pasibaigus pamokoms. Susitikime pareigūnė kalbėjo apie patyčias ir smurtą, teisinę atsakomybę, gresiančią už šias nusikalstamas veikas. Akcentavo tolerancijos svarbą, tarpusavio supratimą, pagarbą ir pakantumą kitokiai nuomonei.

ŠVENTĖ VABALNINKE. Vasario 15 d. artėjančios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Vabalninko seniūnijos seniūnė Lilija Vaitiekūnienė kartu su Vabalninko bendruomenės, Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo, seniūnijos atstovais padėjo gėlių puokštes prie Vabalninko krašto savanorių ir partizanu kapų Vabalninko senosiose kapinėse. Kaip ir kiekvienais metais, aplankyta kunigo Alfonso Petrulio – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjo, pirmųjų lietuvių katalikų periodinių leidinių bendradarbio, Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretoriaus gimtinė, kur jo atminimui pastatytas akmuo ir signatarų stulpelis.

VIS DAUGIAU JAUNAVEDŽIŲ SANTUOKAS REGISTRUOJA BAŽNYČIOSE.
Pernai Lietuvoje registruotas panašus santuokų skaičius kaip ir 2015 metais. Tačiau jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei dažniau negu prieš metus rinkdavosi bažnyčias arba užsienio valstybes. 2016 m. užsienio valstybėse susituokė apie 400 porų daugiau negu 2015 m., o Lietuvos bažnyčiose nusprendė susituokti 200 daugiau porų, pranešė Teisingumo ministerija.
2016 m. Lietuvoje įregistruota apie  23 tūkstančius santuokų, o užpernai – 23 081. Didesnė jų dalis buvo registruota civilinės metrikacijos skyriuose, reprezentacinėse arba pačių jaunavedžių pasirinktose vietose – apie 13 tūkstančių (užpernai  – 13 737). Maždaug 6 600 santuokų buvo registruota bažnyčiose (2015 m. – 6 471), daugiau kaip 3 300 –  užsienyje (užpernai – 2 873) ir vėliau įtrauktos į apskaitą.
2016 m.  Biržų pilyje tuokėsi 23 poros.

Parengė Rasa Penelienė
2017-02-18
SUSITIKO POLICININKAI IR TEISĖJAI. Trečiadienį susitiko Biržų rajono policijos vadovai ir Biržų rajono apylinkės teismo teisėjai. Jie kalbėjosi apie galimybę greičiau nagrinėti su smurtu artimoje aplinkoje susijusias bylas.
Nutarta, kad smurto bylas pagal Baudžiamojo kodekso 140 ir 145 straipsnius bus stengiamasi išnagrinėti kuo skubiau pagreitinto proceso tvarka. Pasak teismo atstovės ryšiams su visuomene Loretos Klezienės, smurtinės bylos bus skiriamos tą savaitę budintiems teisėjams, kad jie jas galėtų greičiau išnagrinėti.

ŠIŲ METŲ LIETUVIŠKŲ AGURKŲ DERLIUS – KAIP NIEKAD ANKSTI. Nors žiema tęsis dar porą savaičių, tačiau jau galime pastebėti pirmuosius pavasario ženklus. Prekyboje pasirodė pirmieji „Kietaviškių gausos“ šiltnamiuose užauginti ilgavaisiai agurkai. Šių metų agurkų derlius pasirodė beveik mėnesiu anksčiau negu praėjusiais metais. Taip pat netrukus bus galima mėgautis lietuviškomis salotomis, o balandžio mėnesį ragausime pirmųjų lietuviškų pomidorų.

2017-02-11
KAIP SEKĖSI LIETUVOS VERSLUI. Pernai metais bankrotai, areštai, personalo netekimas mažiausiai kamavo Tauragės, Šakių ir Šilalės savivaldybėse įsikūrusias įmones, o labiausiai nuo verslo nesėkmių kentėjo Visagine, Klaipėdoje bei Palangoje registruoti verslo subjektai, rodo įmonių kreditingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ duomenys.
Turto areštai mažiausiai kamavo Biržų ir Skuodo rajonų verslus. Abiejose savivaldybėse šimtui veikiančių įmonių teko atitinkamai 4,4 ir 2,4 apribojimo disponuoti turtu. Užtat šimtui Klaipėdoje ir Palangoje registruotų verslo subjektų teko net 19,4 ir 18 areštų. Per visus praėjusius metus Lietuvoje buvo įregistruota 13 tūkst. draudimų laisvai valdyti savo turtą. 2015-aisiais šis rodiklis kiek viršijo 10,6 tūkst.

RASTI PASLAPTINGI PALAIKAI. Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai.
Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai. Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui, tarp jų ir vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui.

POZICIJA. Seimo nariai bijo priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios uždraustų fizinių bausmių naudojimą prieš vaikus, nes žino, kad tuomet vaikų priežiūrai turės skirti daugiau pinigų, o daugelis parlamentarų turi nuostatą, kad už vaikų saugumą yra ir svarbesnių reikalų. Tokios nuomonės laikosi žinomas vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys. Nors apie fizines bausmes draudžiančius įstatymus Seimas diskutuoja jau dešimtmetį, tačiau tam, kad valstybė suskubtų imtis reformų vaikų teisių apsaugos sistemoje, reikėjo, kad Lietuvoje įvyktų dar viena tragedija. Kai Kėdainiuose mirė nuo smurto nukentėjęs keturmetis, iškart po šios tragedijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) skubos tvarka buvo sušauktos darbo grupės, kurios diskutavo dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų ir, SADM vadovo Lino Kukuraičio teigimu, po išsamių grupės diskusijų fizinės bausmės buvo įtrauktos į smurto sąvokų sąrašą. Praėjusią savaitę surinkti ir parašai neeilinei Seimo sesijai surengti dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo. Ji vyks vasario 14 dieną.

Parengė Rasa Penelienė
2017-02-07
PASKAITA. Vasario 8 d. 14 val. TAU Sveikatos fakultetas kviečia išklausyti paskaitą tema „Onkologijos priežastys ir profilaktika“. Paskaitą skaitys natūralios medicinos sveikatos centro „Vilcocora“ vadovas, gydytojas nutricologas, natūropatas, diagnostas Tomas Vilūnas. Paskaita nemokama.
Renginys vyks Biržų švietimo pagalbos tarnybos patalpose (Vytauto g. 32).

SEMINARAS. 2017 m. vasario 21 d. 15.00 val. Biržuose (Rotušės g. 20A) organizuojamas seminaras daugiabučių namų renovacijos klausimais. Seminaro metu numatyta pateikti informaciją apie pastatų atnaujinimo investicinių projektų kūrimą, finansavimą ir valdymą palydint klausytojus nuo renovacijos inicijavimo iki projekto pabaigos. Bus atsakyta į būsto administratorių ir bendrojo naudojimo objektų valdytojų klausimus, susijusius su konkrečiais pastatų atnaujinimo atvejais ir problemomis. Daugiau informacijos www.birzai.lt.

LAUKIA Z KARTOS PIRKĖJŲ. Vis labiau populiarėjanti internetinė prekyba netrukus sulauks didžiulio proveržio, kurį sukels dabartinės vadinamosios Z kartos (vaikai, gimę po 2000-ųjų) atstovai, tapsiantys itin aktyviais elektroninių parduotuvių klientais. Vis dėlto e. prekybininkams patariama nesnausti, belaukiant, kol būsimi pirkėjai užaugs, bet pratinti internetu pirkti vyresniųjų kartų atstovus, nes šie turi žymiai didesnę perkamąją galią.
„Neabejotina, kad jau netolimoje ateityje į elektroninės prekybos rinką įsiliejus Z kartai bus pasiektas kone kulminacinis taškas. Ši karta jau bus užaugusi ne tik žaisdama kompiuterinius žaidimus ir naudodamasi „youtube“, feisbuku ar instagramu, bet ir egzistuojant elektroninei prekybai, todėl jos nebereikės mokyti ir pratinti pirkti internetu, e. prekybą jie priims visiškai natūraliai“, – tvirtina Lietuvos pašto rinkos tyrimų vadovė, e. prekybos ekspertė Edita Jurkienė.
 
POPULIARĖJA IŠVAŽIUOJAMOSIOS SANTUOKOS. Biržuose populiarėja meilę ir ištikimybę vienas kitam prisiekti ne tik Civilinės metrikacijos patalpose, bet ir jaunavedžių pasirinktose vietose.
2016 metais registruotos 26 išvažiuojamosios santuokos. Dažniausiai iškilminga aplinka santuokai įregistruoti buvo pasirinkti Biržų pilies rūmai. 2016 metais čia susituokė net 23 poros. Santuoką registruoti pilies rūmuose planavo ne tik biržiečiai. Tuoktis buvo atvykę iš Pasvalio, Panevėžio, Rokiškio, Kauno ir kitų rajonų. Iškilmėms paruoštoje menėje, skambant subtiliems klavesino muzikos garsams, ceremoniją stebint jaunavedžių artimiesiems, svečiams, iškilmingą šventinę nuotaiką čia kūrė Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos, registravusios santuoką.

Parengė Alfreda Gudienė
2017-02-04
PRADĖTA RESPUBLIKONŲ PARTIJOS REORGANIZACIJA. Teisingumo ministerija savo išvadoje leido pradėti Respublikonų partijos reorganizavimą ją prijungiant prie Tautininkų sąjungos.
Abiejų politinių judėjimų vadovai partijų reorganizavimo dokumentus Teisingumo ministerijai pateikė šią savaitę. Po 30 dienų turėtų įvykti abiejų partijų suvažiavimai, kuriuose turės būti pritarta reorganizavimui.
Respublikonų partijai vadovauja dabartinis Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas.
Pagal Politinių partijų įstatymo nuostatas, dabar politinėje partijoje turi būti mažiausiai 2 000 narių (anksčiau buvo numatytas minimalus 1 000 partijos narių skaičius). Respublikonų partija 2016 m. duomenų apie partijos narių skaičių nepateikė, 2015 m. šioje partijoje buvo 1 294 asmenys. Tautininkų sąjunga pernai turėjo 2 125 narius.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 24 politinės partijos, 2 partijos yra likviduojamos, dar 11 partijų pradėta likvidavimo procedūra Registrų centro iniciatyva.
2016 m. spalio mėnesio duomenimis, politinių partijų nariais yra beveik 122 tūkst. asmenų.

Parengta pagal Teisingumo
ministerijos informaciją
2017-01-21
SAVIVALDYBĖS TARYBOJE. Taryba nusprendė atleisti Stanislovą Paškevičių iš Biržų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko pareigų, atsistatydinus savo noru.

BIRŽIEČIO DARBŲ PARODA PANEVĖŽYJE. Biržuose gyvenęs tapytojas Osvaldas Juška eksponuoja tapybos darbus Panevėžio dailės galerijoje. Paroda pavadinta „Senos istorijos. Stacijos“. O. Juškai ši paroda yra kūrybinės sukakties vaisius: prieš 30 metų jis ėmė rengti personalines parodas. Ši paroda jau 24-oji.
O. Juškos darbai buvo eksponuojami ir Biržuose. Jo tapymo maniera atpažįstama, paveikslai išsiskiria originalumu.

„KRAITĖ“. 2017 m. sausio 7 d. (šeštadienį) 10.00 val. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ vyks Biržų rankdarbių klubo „Kraitė“ kūrybinių darbų parodos „Metų kraitis“ atidarymas.
Kraitės klubas veikia jau devyniolika metų. Kasmetinė „Kraitės“ kūrybinių darbų paroda – tai lyg ataskaita visuomenei. Ši paroda – jau dvidešimtoji. Parodos vyko ne tik Biržų krašto muziejuje „Sėla“, bet ir Kupiškio A. Petrausko, Vabalninko muziejuose, Panevėžio Smėlynės bibliotekoje, Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose bei Aizkrauklės (Latvija) muziejuje „Kalna ziedi“.

2016-12-31
ĮPRASTŲ MIRTIES LIUDIJIMŲ NEBELIKS. Mirties liudijimus, kuriuos iki šiol išduodavo civilinės metrikacijos skyrių ar seniūnijų darbuotojai, nuo 2017-ųjų pakeis medicininiai mirties liudijimai.
Lietuvoje atsisakoma popierinių civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo liudijimų.
Ši registracija perkeliama į elektroninę erdvę. Taigi mirtį konstatavęs gydytojas mirusio artimiesiems išduos medicininį mirties liudijimą, o jo į elektroninę erdvę įkelta informacija apie asmens mirtį pasieks ir savivaldybių civilinės metrikacijos skyrius, ir „Sodrą“. Todėl nuvykę pasiimti išmokų, susijusių su laidotuvėmis, mirusiojo artimieji jas tuoj pat gaus.

KAINŲ POKYČIAI. 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginus su antruoju, labiausiai – 18,4 proc. – pabrango transportavimo vamzdynais paslaugos, taip pat pabrango įdarbinimo veiklos paslaugos (3,1 proc.), jūrų ir pakrančių vandens transporto (2,7 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Po 1,5 proc. atpigo krovinių tvarkymo ir konsultacinės valdymo veiklos paslaugos, oro transporto paslaugos atpigo 1,4 proc.

VARŽYBOS. 2016 m. gruodžio 12 d. Kaštonų pagrindinėje mokykloje įvyko 2016-2017 mokslo metų Biržų rajono savivaldybės mokyklų žaidynių kaimo mokyklų berniukų 5x5 futbolo varžybos.
Varžybų rezultatai: I vieta - Papilio pagrindinė mokykla; II vieta - Pabiržės pagrindinė mokykla; III vieta - Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla.
2016 m. gruodžio 14 d. Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje įvyko 2016-2017 mokslo metų Biržų rajono savivaldybės mokyklų žaidynių kaimo vietovių mokyklų mokinių (gimusių 2006 m. ir jaunesnių) kvadrato varžybos.
Varžybų rezultatai:
I vieta - Pabiržės pagrindinė mokykla; II vieta - Medeikių pagrindinė mokykla; III vieta - Papilio pagrindinė mokykla.
2016 m. gruodžio 16 d. Kaštonų pagrindinėje mokykloje įvyko 2016–2017 mokslo metų Biržų rajono savivaldybės mokyklų žaidynių kaimo mokyklų mergaičių 5x5 futbolo varžybos.
Varžybų rezultatai: I vieta - Pabiržės pagrindinė mokykla; II vieta - Papilio pagrindinė mokykla; III vieta - Medeikių pagrindinė mokykla.

2016-12-22
„EURODEBATŲ“ PRIZININKAS – BIRŽIETIS. Šią savaitę Vilniuje 16 geriausių moksleivių iš 16 Lietuvos miestų rungėsi moksleivių debatų konkurso „Eurodebatai“ finale. Vyresniųjų klasių moksleiviai diskutavo ir siūlė idėjas, kaip jaunimas galėtų prisidėti prie Europos Sąjungos susivienijimo, o juos vertino kompetentinga komisija.
Šiame konkurse  trečiąją vietą užėmė Biržų „Saulės“ gimnazijos vienuoliktokas Dovydas Vidžiūnas.
Jis prieš kelias savaites vykusiame konkurso Biržų etape po atkaklios kovos įveikė Mindaugą Murelį ir Kristiną Mikoliūnaitę.
Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti kelione į Europos Sąjungos institucijas Briuselyje.

TARP GRAŽUOLIŲ - BIRŽIETĖ. Konkurse „Mis ūkininkaitė 2016“ varžėsi penkios dešimtys šalies merginų. Antrąją vicemis išrinkta biržietė  - Aleksandro Stulginskio universitete studijuojanti devyniolikmetė Gabija Pranaitytė.

2016-12-15
KALĖDINĖ MUGĖ. Gruodžio 17 d.  Biržų mieste J. Janonio aikštėje nuo ankstaus ryto šurmuliuos Kalėdinė mugė, kurią organizuoja Biržų rajono savivaldybės administracijos Biržų miesto seniūnija, Biržų kultūros centras ir rajono tautodailininkai.  

KALĖDŲ EGLUTĖ VABALNINKE. Gruodžio 13 d. 17 val. Žolinės aikštėje, Vabalninke, vyks Kalėdų eglutės įžiebimo šventė.

PASVALYJE KONCERTUOS UKRAINIEČIAI. Gruodžio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. Pasvalio krašto muziejuje vyks etno–roko grupės „TaRUTA“ (ukrainiečių kalba – „Paparčio žiedas“) koncertas.
Programoje bus atliekamos ukrainiečių liaudies, partizanų ir autorinės dainos ukrainiečių kalba. Atlikėjai nuo 2010-ųjų metų yra surengę jau per 60 koncertų (2014-aisiais, kovo mėnesį po Maidano, koncertavo Biržų pilyje), greta savo Miško brolių dainų, specialiai Lietuvai išmoko ir atlieka 2 mūsų partizanų dainas. Koncertas nemokamas.

MIESTO MOKYKLŲ BERNIUKŲ FUTBOLO VARŽYBOS. Lapkričio 29 d. Kaštonų pagrindinėje mokykloje įvyko 2016-2017 mokslo metų Biržų rajono savivaldybės mokyklų žaidynių miesto mokyklų berniukų futbolo varžybos.
Varžybų rezultatai: I vieta - Kaštonų pagrindinė mokykla; II vieta - „Aušros“ pagrindinė mokykla.

2016-12-06
PASVALIO TEISĖJOS ATLEIDIMAS. Neeiliniame Teisėjų tarybos posėdyje pirmadienį kadenciją baigiantys tarybos nariai svarstė klausimą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjos Virginijos Jurkštienės atleidimo. Teisėja traukiasi po konflikto su posėdžių sekretore.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl 61 metų V. Jurkštienės atleidimo iš pareigų savo noru.
Spalio 24 dieną Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimu šiai teisėjai buvo iškelta drausmės byla, 2011 metų lapkričio 25 dieną Teisėjų garbės teismas šiai Pasvalio teisėjai skyrė griežtą papeikimą.
Teisėjų garbės teismas nustatė, kad teisėja V. Jurkštienė, 2010–2011 metais nagrinėdama administracinių teisės pažeidimų, baudžiamąsias ir civilines bylas, neužtikrino tinkamo savo darbo organizavimo: daugelyje bylų nesilaikė jų nagrinėjimo tvarkos ir terminų, tinkamai neįformino savo atliekamų procesinių veiksmų, pažeidė proceso dalyvių teisę į greitą ir operatyvų teismo procesą.
Šiemet spalį Teisėjų etikos ir drausmės komisija drausmės bylą iškėlė pagal Panevėžio apygardos teismo teisėjo teikimą. Šiame teikime nurodoma, kad teisėja įsivelia į konfliktus su teismo darbuotojais. Pateiktų įrodymų pakako konstatuoti teisėjos ir posėdžių sekretorės konfliktą.
Komisijos drausmės pirmininkas Algis Norkūnas sako, kad teisėjai V. Jurkštienei pritrūko dalykiškumo ir profesionalaus bendravimo su darbuotoja, padarytą pažeidimą patvirtino kiti teismo darbuotojai. Pasak A. Norkūno, nemandagus elgesys su teismo darbuotoju neatitinka teisėjui keliamų reikalavimų.

MAGINIS MĄSTYMAS. Šalies namų ūkių pirkinių krepšelio tyrimo rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Kaip teigiama pranešime spaudai, paaiškėjo, kad perkamiausia Lietuvos gyventojų prekė yra plastikinis pirkinių krepšelis. Antroje vietoje pagal populiarumą atsidūrė loterijos bilietas.
Kodėl mūsų šalies gyventojai taip noriai perka loterijos bilietus ir ką tai galėtų reikšti? Psichologė Genovaitė Petronienė įžvelgia keletą priežasčių ir prielaidų.
„Loterijos bilietų populiarumas atskleidžia tai, kad didžiajai daliai mūsų šalies žmonių būdingas maginis mąstymas. Tokie žmonės įsivaizduoja, kad kokiais nors savo veiksmais staiga prisitrauks laimę. Prie to prisideda ir noras lengvai praturtėti. Užuot pajudinę smegenis ar bent pirštą ir pabandę uždirbti pinigų, žmonės laukia stebuklo. Jiems norisi, kad nutiktų kaip tam trečiam broliui kvailiui, kuris gauna visą karalystę nieko nepadaręs ir nieko neišmokęs“, – pastebi psichologė.
Pasak G. Petronienės, tokį stebuklo laukimą, žinoma, skatina ir sėkmės istorijos, kurios ištrina iš žmonių smegenų sveiką požiūrį į loterijų statistiką. Neretai žmonių veiksmai yra susiję ir su paprasčiausiais įpročiais. Jei žmogus ką nors padaro išgyvendamas kokią nors bėdą, vėliau jis nebegalvoja, ką daro. Du mėnesius pirkę loterijos bilietus vėliau juos perka automatiškai.


Parengė Rasa Penelienė
2016-11-08

Biržiečiai, kūrę Lietuvos valstybę

Pirmasis savanoris, Gedimino pilyje iškėlęs Lietuvos vėliavą

„Štai audra pakyla visa tauta ir per porą savaičių pulkai buvo užpildyti savanoriais – pirmas, antras pulkas, serija naujų pulkų pradėta kurti vietoje pagal įsakymą vyriausybės. <…>Palengva išsivystė (bet ne kareivinėse sėdint ramiai) kautynių lauke tie batalionai, tie branduoliai į pulkus. Užsigrūdino, pasidarė visa armija. Ji Lietuvai ir atnešė nepriklausomybę“, - sakė pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, diplomatas, pulkininkas Kazys Škirpa.

Generalinio štabo pulkininkas Kazys Škirpa. Ketvirtas dešimtmetis.

Pirmoji Lietuvos vyriausybė, sudaryta 1918 metų lapkričio 11 dieną, savo gretose neturėjo krašto apsaugos ministro. Jo pareigas ėjo ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras. Valstybės taryboje vyravo nuomonė, kad būsimoji Lietuvos valstybė bus neutrali, niekas jos nepuls, vidaus tvarkai palaikyti ir sienoms saugoti pakaks stiprių milicijos pajėgų ir krašte kol kas esančios vokiečių kariuomenės. Jie vylėsi, kad vokiečių kariuomenė pajėgs laikinai užtikrinti šalies apsaugą, o per tą laiką Lietuvos vyriausybė sugebės organizuoti savo ginkluotąsias pajėgas. Todėl vyriausybės deklaracijoje, kurią A. Voldemaras išdėstė Valstybės tarybos plenume, sakoma: „Karų mes su niekuo nevedam ir nei vienas iš mūsų kaimynų - vokiečių, lenkų, rusų ar latvių - neturi pamato ant mūsų užsipuldinėti. Taigi didelių spėkų rubežiams saugoti mums ir nereiks.“ Toks požiūris nesiderino su lietuvių karininkų, tarnavusių Rusijos imperijos kariuomenėje, suformuota Lietuvos kariuomenės atkūrimo doktrina. Dar 1917 metais gegužės 25-29 dienomis Petrograde vyko rusų armijos lietuvių karininkų suvažiavimas. Norėta kurti lietuvišką diviziją, kuri organizuotai paržygiuotų į tėvynę ir jai tarnautų. Deja, bolševikų perversmas privertė šiuos dalinius išsiskirstyti, dalis karių žuvo ar buvo paimta į Raudonąją armiją. Vokietija nei savo pažadų perduoti Lietuvos administravimą patiems lietuviams, nei Kompjeno paliaubų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neišvesti kariuomenės iš Lietuvos bei kitų okupuotų kraštų, kol tų šalių vyriausybės pajėgs perimti valdžios funkcijas, vykdyti nepajėgė, tad savo kariuomenę iš Lietuvos ėmė atitraukti iš karto. Įkandin atsitraukiančių vokiečių slinko bolševikai.
Pasirašius Bresto taiką, iš Rusijos pradėjo grįžti pabėgėliai, kuriais rūpintis buvo sudaryta speciali komisija - jai vadovavo A. Stulginskis. Komisijoje belaisvių grąžinimu rūpinęsis karininkas J. Kubilius slapta pradėjo registruoti karius, sutinkančius tarnauti būsimoje Lietuvos kariuomenėje. Į karininkų registracijos knygą pirmasis buvo įrašytas karininkas Kazys Škirpa. Didelių gabumų, aukšto išsilavinimo ir nevienareikšmiai vertinamas žmogus likimo ne kartą buvo blokštas į reikšmingiausių Lietuvai įvykių sūkurį.


Pirmasis savanoris

Kazys Škirpa gimė 1895 metų vasario 18 dieną Biržų apskrities Saločių valsčiaus Namajūnų kaime. 1915 metais baigęs Mintaujos gimnaziją, toliau studijavo Komercijos institute Petrograde. Prasidėjus karui, 1916 metais buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, baigė Peterhofo praporščikų mokyklą, tarnavo 37-ajame Sibiro šaulių atsargos pulke Omske jaunesniuoju karininku. Aktyviai veikė, organizuodamas lietuviškus karinius dalinius. 1918 metų kovą jis atvyko į Vilnių, Lietuvos Tarybos vadovus skatino neatidėliojant organizuoti Lietuvos kariuomenę. Balandžio 25 dieną jis įteikia Lietuvos Tarybos prezidiumui memorandumą „Lietuvos kariuomenės klausimu“. Jame siūloma kariuomenę kurti iš savanorių, o tam darbui prie Tarybos neatidėliojant sudaryti specialią komisija.
Nors, K. Škirpos žodžiais tariant, „memorandumas paskendo Tarybos slėptų raštų bylose be rezultatų“, savanorių registracija buvo pradėta. Štai kaip jis pasakoja tapęs pirmuoju Lietuvos kariuomenės savanoriu: „Taryboje buvo užvesta registracija valstybės inteligentinių pajėgų. Buvo užmiršta tarp ko kito skyrius apie kariuomenę, bet aš tada Taryboje dirbau mažą darbelį ir inicijavau, kad būtų ir kariškas skyrius. Kadangi buvo užvesta, tai pirmas ir įsirašiau į šitą karišką skyrių.“

Kazio Škirpos šeima Vašingtone. Sėdi ant sofos iš kairės - sūnus Kazys Škirpa, Bronė ir Kęstutis Škirpos, marti Kristina Škirpa. Ant kilimo anūkai - Aleksas Rimas ir Viktorija Rūta. Apie 1970 metus.

„Gedimino pily vėliavą iškelsiu…“

Kai 1918 metų lapkričio 23 dienos įsakymu Nr. 1 buvo įsteigta Lietuvos kariuomenė, K. Škirpa įsijungė į Lietuvos kariuomenės kūrimo darbą. 1918 metų gruodžio 23 paskiriamas Vilniaus komendanto Liudo Giros pavaduotoju, o šiam susirgus faktiškai ėjo komendanto pareigas, kūrė komendantūros batalioną iš Vilniaus savanorių. Šiose pareigose jam buvo lemta atlikti istorinę misiją - Gedimino pilies bokšte pirmą kartą iškelti Lietuvos vėliavą. Naujųjų 1919 metų naktį traukdamiesi iš Vilniaus, vokiečiai nuo Gedimino pilies bokšto nuėmė kelerius metus ten plevėsavusią savo karinę vėliavą. Tai pastebėjęs, Vilniaus karo komendanto pareigas einantis K. Škirpa nusprendė bokšte iškelti lietuviškąją trispalvę.
Komendantūros adjutantas P. Gužas pasirūpino vėliava, o pats K. Škirpa iš komendantūros savanorių sudarė garbės sargybą. „Kai vėliava pradėjo kilti aukštyn, karininkai bokšte iš revolverių, o mes apačioje iš šautuvų iššovėme po tris salves <…>. Paskui visi sušukome „Valio! Lai gyvuoja nepriklausoma Lietuva!“ Iš bokšto nulipę karininkai ir kareiviai pasibučiavo, karininkas K. Škirpa pasakė trumpą kalbą. Jis pažymėjo, kad šiandien atlikome įstorinį žygį. Po ilgų vergovės metų šiandien pirmą kartą Gedimino pilies bokšte iškeliame lietuvišką vėliavą“, - rašė atsiminimuose šio įvykio dalyvis savanoris Stasys Butkus.
Lietuvos vyriausybei ir savanoriams pasitraukus į Kauną, vėliava dar kurį laiką plevėsavo Gedimino kalne. Pasak amžininkų, „sausio 6 dieną, rusų bolševikai, paėmę Vilnių, sudraskė ją, palikę tik raudoną spalvą“. Vėliavos bokšte dar ne kartą keitėsi, ir tik 1988 metais vėl iškilo ta, kokią kadaise iškėlė mūsų kariai.
Kaune K. Škirpa laikinai eina Kauno komendanto pavaduotojo pareigas, o kovo 2 dieną gauna įsakymą suformuoti atskirą batalioną, kuris vėliau buvo pavadintas Atskiruoju Vilniaus batalionu.
Šis K. Škirpos vadovaujamas dalinys nuėjo visą Nepriklausomybės kovų kelią - kovėsi su rusų kariuomene Žiežmarių - Žąslių ruože, vijo bolševikus iš Zarasų. 1919 metų rudenį išvyko į bermontininkų frontą ir dalyvavo Šiaulių operacijoje. Lapkričio 25 dieną Atskirasis Vilniaus batalionas pertvarkomas į 5 LDK Kęstučio pėstininkų pulką, K. Škirpa skiriamas jo vadu.
1920 metais pulkas bazavosi Suvalkijoje, dengdamas ruožą nuo Vištyčio iki Druskininkų sunkiose kautynėse su lenkais.

Paminklas Kaziui ir Bronei Škirpoms Petrašiūnų kapinėse. Prie paminklo stovi iš kairės - anūkas Aleksas Rimas, sūnus Kazys Kęstutis ir marti Kristina Škirpos. Apie 1995 metus. 

Taikos ir mokslų metai

Išrinktas kaip Valstiečių liaudininkų partijos atstovas į Steigiamąjį Seimą, K. Škirpa atvyksta tiesiai iš fronto 1920 pavasarį. Atstovauja ir dirba Krašto apsaugos komisijose. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, daug jaunų karininkų siunčiama mokytis į užsienį. Į tą būrį pateko ir majoras K. Škirpa. 1921 metais jis pasitraukia iš Seimo ir susikoncentruoja į karo mokslus. Metus studijavo Šveicarijoje, Ciuricho aukštosios technikos mokyklos Kariniame fakultete, lankė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, o vėliau studijuoja Belgijos karo akademijoje Briuselyje. 1925 metais baigia akademiją ir skiriamas Vyriausiojo kariuomenės štabo II skyriaus viršininku. Tuo pat metu dėsto Karo mokykloje ir yra Aukštųjų karininkų kursų lektorius.
1926 metais kairiosios partijos laimi rinkimus, ir ką tik gavęs generalinio štabo pulkininko leitenanto laipsnį K. Škirpa skiriamas Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininku. Tuo metu tai buvo aukščiausias postas kariuomenėje. Jaunas karininkas energingai imasi darbo: parengia Lietuvos kariuomenės skubios mobilizacijos planą, Vyriausybei ir Seimui teikia naują taikos meto kariuomenės organizacinį projektą, rūpinasi ginkluotės atnaujinimu.
Visus sumanymus nutraukė 1926 metų gruodžio 17 dienos valstybės perversmas. K. Škirpa buvo kone vienintelis aukšto rango kariškis, kuris ne tik nepritarė maištininkams, bet ir bandė aktyviai priešintis. Tačiau jam perversmo naktį pavyko suburti vos 80 karo policininkų, kai perversmininkų pusėje buvo visas 2-asis pėstininkų pulkas, husarai, dauguma kitų karininkų.


Diplomatinėje tarnyboje

K. Škirpa atsistatydina iš pareigų, ir prašosi atleidžiamas iš kariuomenės. Tačiau naujoji valdžia jo neatleidžia, o išsiunčia į pasiuntinybę Vokietijoje Konsulinio skyriaus vedėjo pareigoms. 1928 metų vasario 16 dieną K. Škirpai suteikiamas pulkininko laipsnis ir pavasarį jis skiriamas Lietuvos karo atašė Vokietijoje. Atsidūręs savotiškoje politinėje tremtyje, būdamas toli nuo Lietuvos K. Škirpa ir toliau dirbo valstybės ir jos kariuomenės labui, laukdamas, kada galės įgyvendinti sumanymus ir idėjas. Toks laikas atėjo, kai 1934 metais kariuomenės štabo viršininku paskiriamas pulkininkas Stasys Raštikis.
1935 metų pradžioje pradėtas kariuomenės reorganizavimo ir modernizavimo darbas buvo vienas reikšmingiausių to laikmečio įvykių. Per trumpą laiką kariuomenė buvo aprengta naujomis kokybiškomis uniformomis, atnaujinta lengvoji ginkluotė, įsigyta nauja šarvuota technika, konstruojami nauji lietuviški lėktuvai, tobulinama artilerija, rūpinamasi priešlėktuvine apsauga, imtasi kurti savą karinę pramonę. Šiuos procesus skatino tiek valstybės vidaus padėtis, tiek pasikeitusi padėtis Europoje. Stiprėjanti nacistinė Vokietija vis labiau vertė galvoti apie naują karą.
K. Škirpa S. Raštikį seniai pažinojo, jis buvo K. Škirpos pavaldinys tiek 5 pėstininkų pulke, tiek vėliau, dirbant Vyriausiojo kariuomenės štabo II skyriaus viršininku. Būdamas Berlyne, K. Škirpa parengė didžiulę 200 puslapių studiją apie Lietuvos ginkluotąsias pajėgas ir persiuntė ją S. Raštikiui. Dokumentą lydinčiame laiške K. Škirpa rašė: „Siunčiu Tamstai prie šio pridėtą mano Exposé Lietuvos ginkluotųjų pajėgų organizacijos klausimu, – nemažą darbą, kurį aš paruošiau nei kieno nepavedamas, vien su tikslu, kad nors savo mintimis, padėti Tamstai, kaipo mano kovų už Lietuvos Nepriklausomybę draugui, nūnai tapusiam mano aukštu viršininku, - tobulinti mūsų karinę pajėgą, į kurią, vėl gresiant išoriniems pavojams, yra nukreiptos visos mūsų nedidelės tautos viltys.“
S. Raštikis gavo unikalią studiją su įvairiais paskaičiavimais ir svarstymais, o tai ir tapo jo pradėtų vykdyti kariuomenės reformų pagrindu. Tenka tik apgailestauti, kad K. Škirpos indėlis šiame darbe taip ir liko nepastebėtas, nors, žiūrint į 1935-1940 metų ginkluotųjų pajėgų reorganizavimo ir modernizavimo darbus, galima teigti, jog daugelis K. Škirpos dokumente išdėstytų minčių sulaukė palaikymo ir buvo bandomos realizuoti.


Geopolitinių vėjų kryžkelėje

1937 metais K. Škirpa išeina į kariuomenės atsargą, bet toliau dirba diplomatinį darbą. 1938 metais jis siūlo Lietuvos vyriausybei nepriimti Lenkijos ultimatumo dėl diplomatinių santykių užmezgimo. Vyriausybei jį priėmus, K. Škirpa skiriamas pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotu ministru Lenkijoje, o 1939 metų pabaigoje perkeliamas į dar sunkesnes Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje pareigas. Ne Kaune, o Berlyne ir Maskvoje buvo sprendžiamas Lietuvos likimas, todėl pasiuntinio Berlyne pareigos buvo ypač svarbios. Karo su Lenkija išvakarėse Vokietija intensyviai spaudė Lietuvą kariauti jų pusėje ir ginklu atsiimti Vilnių. K. Škirpa labai energingai tokį siūlymą palaikė, jam Lietuvoje pritarė nemažai šalininkų iš kariškių, šaulių ir jaunimo. Laimei, A. Smetonai pakako jėgų atsispirti tokiems siūlymams. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, K. Škirpa Berlyne nenutraukia aktyvios diplomatinės veiklos: protestuoja dėl Lietuvos prijungimo prie TSRS, drauge su kitais diplomatais veikia, kad šis prijungimas nebūtų pripažintas de jure. Tai davė rezultatų - iš 43 su Lietuvą diplomatinius santykius palaikiusių valstybių 28 vienaip ar kitaip pareiškė nepripažįstančios Lietuvos aneksijos.
Kita veiklos sritis - 1940 metais sukurta pasipriešinimo sovietiniam režimui organizacija „Lietuvių aktyvistų frontas“ (LAF). Į ją pavyko pritraukti daug tuo metu Vokietijoje atsidūrusių žymių žmonių - politikų, mokslininkų, kariškių, žurnalistų. Svarbiausia, kad LAF-e veikė skirtingų politinių jėgų atstovai, suvienyti idėjos „atkurti Lietuvos valstybę naujais pamatais“. Fronto nariai vylėsi, kad „Vokietija turi intereso, kad Lietuva vėl taptų savistovi valstybė“, - kaip rašė K. Škirpa. Deja, Hitlerio planai buvo kitokie.
Prasidėjus karui, įvykus Birželio sukilimui ir paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Laikinoji vyriausybė veikė trumpai, o jos paskirtajam ministrui pirmininkui K. Škirpai vokiečiai neleido net atvykti į Kauną. Laikytas kurį laiką namų arešto sąlygomis, K. Škirpa 1944 metais buvo išvežtas į koncentracijos lagerį už memorandumą Vokietijos vyriausybei. Šiame dokumente jis reikalavo atšaukti Lietuvos okupaciją ir krašto valdymą perduoti lietuviams. 1945 metais K. Škirpą išlaisvino amerikiečiai ir evakavo į Paryžių. 1946 metų pradžioje K. Škirpa persikėlė į Airiją, o 1949 metais emigravo į JAV. Ten daugelį metų dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.


Kova už Lietuvą kitapus Atlanto

Išeivijoje K. Škirpa daug jėgų atidavė telkdamas politines jėgas Lietuvos laisvinimo misijai. Kaip patyręs diplomatas ir teisės žinovas, K. Škirpa daug polemizavo su Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovu Stasiu Lozoraičiu dėl Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK), kaip aukščiausios Lietuvos laisvinimo institucijos. K. Škirpai nerimą kėlė išeivijos politinių grupių susipriešinimas ir tarpusavio kova. Galiausiai po atkaklaus darbo ir derybų 1964 metų gegužės 22 dieną 15 politinių grupių pasirašė VLIK susijungimo protokolą. Šiame dokumente įtvirtinta nuostata, kad „Lietuvos laisvės kovos vieninga vadovybė laisvajame pasaulyje yra Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas“. Šį statusą VLIK’as išlaikė iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. „Sumanus, visapusisiškai išlavintas, sveikai galvoja, taktingas, mandagus, kiek išdidus, doras, sąžiningas. Griežtas, užsispyręs, neatviras, linkęs prie įtarinėjimų. Save labai aukštai vertina ir jaučiasi nuskriaustas. Didelis materialistas. Valstybiniai nusistatęs, tačiau esama Lietuvoje tvarka jam nepatinka. Norėtų demokratiškos tvarkos. Linkęs į politikavimą“, - taip prieštaringai atestaciniame vertinime 1936 metais pavaldinį apibūdino Kariuomenės štabo viršininkas plk. Jonas Černius.
Mirė K. Škirpa 1979 metų rugpjūčio 18 dieną Vašingtone. 1995 metų birželio 16 dieną palaikai perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse.
2015 metų liepos mėnesį Lietuvos kariuomenės veikėjo, diplomato Kazio Škirpos marti Kristina Škirpa per Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėse Amerikos Valstijose Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai atsiuntė siuntinį, kuris buvo perduotas Biržų krašto muziejui. Tai buvo 37 tomai Bostone išleistos Lietuvių enciklopedijos. Pridėtame laiške K. Širpa rašė: „Gerbiamieji, kaip esame sutarę telefonu, siunčiu Jūsų muziejaus ekspozicijai lietuvišką enciklopediją, priklausiusią Lietuvos pirmajam savanoriui ir diplomatui Kaziui Škirpai. Dėkoju už parodytą dėmesį ir tikiuosi naudingo jos panaudojimo gimtinėje. Būtų malonu sužinoti, kad ši siunta jau pasiekė jūsų muziejų. Linkiu sėkmės Jūsų darbuose.“


Antanas Vaičeliūnas
2017-06-06


0.247632