Trumpos naujienos

VABALNINKO SENIŪNIJOJE APŠVIESTOS GATVĖS, ĮRENGTI LAUKO TUALETAI. Vabalninko seniūnija įgyvendino dar vieną kaimų gatvių apšvietimo projektą. Ančiškių kaimo gatvėse ant esamų atramų sumontuota 19 natrio šviestuvų, įrengtos 2 naujos apskaitos. Vabalninko mieste, daugumos gyventojų prašymu, Balio Sruogos gatvės gale einant link Kosmonautų gatvės ant jau esamų atramų sumontuoti 4 nauji gatvių šviestuvai ir įrengta nauja apskaita.
Gatvių apšvietimas įjungtas 2017 m. spalio 31 d. Šiuo metu Vabalninko seniūnijoje gatvių apšvietimas įrengtas Ramongalių, Šukionių, Meilūnų, Mieliūnų ir Ančiškių kaimuose. Darbus atliko UAB „Biržų montuotojas“.
Prieš lapkričio 1 d. prie Vabalninko seniūnijos veikiančių kapinių (Deikiškių, Jasiuliškių, Lebeniškių ir Ančiškių) įrengti nauji lauko tualetai. 2016 m. nauji tualetai įrengti prie Kuprių, Šukionių ir Lamokėlių kapinaičių.

PAROVĖJOS SENIŪNIJOJE IŠRINKTI SENIŪNAIČIAI. Biržų rajono savivaldybės administracijos Parovėjos seniūnijoje 2017 m. spalio 24–31 dienomis įvyko seniūnaitijų seniūnaičių rinkimai.
Išrinkti seniūnaičiai: Būginių seniūnaitijoje – Tadas Micikevičius; Drąseikių seniūnaitijoje – Jonas Niaura; Medeikių seniūnaitijoje – Nijolė Bagamolova; Parovėjos seniūnaitijoje – Emilija Januševičienė; Užušilių seniūnaitijoje – Audronė Burbulienė.

LAPKRIČIO 25 D. KVIEČIA KELIAUTI VILNIAUS KONFERENCIJOS DALYVIŲ PĖDSAKAIS. Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, Biržų rajono savivaldybė ir Biržų krašto muziejus „Sėla“ lapkričio 25 d. kviečia biržiečius paminėti 1917 m. rugsėjo 18-22 d. vykusios Vilniaus konferencijos, paklojusios pamatus Lietuvos valstybės atkūrimui, 100-metį.
10 val. atminimo kelionė Vilniaus konferencijos dalyvių, Biržų krašto atstovų, pėdsakais. Kelionės metu lankysime Biržų kraštui atstovavusių Vilniaus konferencijos dalyvių gimtąsias, gyventas ir amžinojo poilsio vietas. Išvykstame iš aikštelės prie Biržų pilies tilto.
(Būsimos kelionės dalyvius prašome registruotis tel. 8 450 33390, 8 655 57738 arba el. paštu l. kuncyte@birzumuziejus. lt)
16 val. Biržų ir Pasvalio muziejininkai pristatys Biržams ir Pasvaliui atstovavusius 1917 m. Vilniaus konferencijos delegatus, bus pasidalinta atminimo kelionės įspūdžiais (pilies arsenalo salė).
Renginys nemokamas.
MIRČIŲ PERPUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per 2017 m. spalio mėnesį įregistruota 19 gimimų (7 berniukai ir 12 mergaičių). 14 vaikų gimė Lietuvoje, 5 – užsienio šalyse. 12 vaikų gimė susituokusiems tėvams, 7 vaikams pripažinta tėvystė.
Per tą laiką įregistruotos 44 mirtys (21 vyras ir 23 moterys).
Spalį buvo 5 santuokos, 10 ištuokų. Santuokos lapkričio mėnesį registruojamos 4 d. ir 25 d.

PASIKEITĖ BENDROVĖS VADOVAS. Medeikių žemės ūkio bendrovei, priklausančiai AB „Linas Agro Group“, nebevadovauja Albertas Patkauskas. Kaip informavo UAB „Linas Agro“ konsultacijų vadovas Gintaras Kazakevičius, direktorių kaita vyko akcininkų sprendimu.
Nuo lapkričio 3 dienos nuolatiniu Medeikių ŽŪB direktoriumi paskirtas laikinai šias pareigas ėjęs Darius Landauskas. Iki paskyrimo vadovu jis dirbo ūkio agronomu.

DOMINAVO ASMENINIO TURTO VAGYSTĖS. Spalio mėnesį Biržų rajono policijos komisariate registruojamų įvykių registre įregistruoti 358 pranešimai, iš jų dėl nusikalstamų veikų pradėti 69 ikiteisminiai tyrimai.
Ištirta 41 nusikalstama veika, kaip ir ankstesniais mėnesiais dominuoja asmeninio turto įvairios vagystės (9), į teismą perduota byla, kurioje trys įtariamieji vykdė asmeninio turto vagystes, sukčiavimai („Alio, mama“) Biržų mieste ir rajone – 2. Kaip ir visoje šalyje, Biržų miestas ir rajonas - ne išimtis: buvo nustatyti 4 asmenys, kurie vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio.
4 asmenys bus baudžiami dėl melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo metu.
Dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėta 16 ir baigta 11 ikiteisminių tyrimų - dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, pranešė Biržų policijos komisariatas.

SMURTAVO. Lapkričio 2 dieną į policiją kreipėsi neblaivi (2,17 prom.) moteris, gimusi 1968 metais. Ji pranešė, kad Biržuose prieš ją smurtavo neblaivus buvęs sutuoktinis, gimęs 1963 metais.

VĖLINIŲ VAGYS. Mirusiųjų pagerbimo dienoms artėjant vagys rausėsi ir Biržų miesto viešųjų erdvių želdynuose. Biržų miesto seniūnas Vytas Jareckas pranešė, kad iš J. Janonio aikštėje esančių erdvinių kompozicijų pavogta penkiolika viržių kelmelių. „Labiausiai tikėtina, kad vogtos gėlės nukeliavo į kapus“, - sako seniūnas.
BALTIJOS ŠALIŲ KAIMO MOTERŲ KONFERENCIJA. Spalio 6-7 d. Estijoje, Tartu mieste, vyko penkioliktoji tarptautinė trijų Baltijos šalių Estijos, Latvijos ir Lietuvos kaimo moterų konferencija tema „Etninė kultūra - mūsų stiprioji pusė“. Į Estiją vyko 28 Lietuvos ūkininkių draugijos narių delegacija, vadovaujama LŪD pirmininkės Virginijos Žliobienės. LŪD Biržų skyrius į konferenciją delegavo keturias savo nares - tai Genovaitę Valeckienę, Danutę Žemaitienę, Ritą Bieliakienę, Jūratę Ratnikienę.

PASKELBĖ LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ INDEKSĄ. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau septintą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą. Lyderio pozicijas jau trečius metus iš eilės išlaikė sostinė, o toliau šešių didžiųjų savivaldybių reitinge rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas.
Mažųjų savivaldybių lydere tapo Klaipėdos rajono savivaldybė, o nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Tiesa, LLRI kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų didėja.
Pasak specialistų, geriausios savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.
Vertinant bendrai, svarbiausi žmonių gerovei rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. mažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas.
Savivaldybėse pernai mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. pajamų Radviliškio r. sav. iki 101 proc. Vilniaus m. sav.
Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 proc. žmonių. Daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.
Ko derėtų imtis savivaldybėms, kad gyvenimas jose gerėtų.
„Mano patarimas – žiūrėti į miestą šeimininko, bet ne pono akimis, o pigiausia yra kopijuoti geriausias praktikas. Reikia žiūrėti, ką kiti daro kitaip. Tarkime, vis dar yra savivaldybių, kurios bando pritraukti užsienio investicijas neturėdamos puslapio anglų kalba“, – patarė LLRI vadovas Žilvinas Šilėnas.
Lietuvos savivaldybių indeksas yra kasmetinis LLRI leidinys, pradėtas leisti 2011 m. Jis parodo, kiek ir kaip savivaldybėse yra užtikrinama žmogaus ekonominė laisvė.
„MAISTO BANKUI“ IR BIRŽIEČIAI AUKOJO GAUSIAI. „Maisto banko“ akcijos metu per pastarąsias dvi dienas parduotuvėse pirkėjai nepasiturintiems paaukojo maisto už 421 tūkst. eurų.
Tai – didžiausia „Maisto banko“ akcijoje paaukoto maisto vertė, skelbiama pranešime.
„Maisto banko“ akcijai šįkart talkino net 8583 savanoriai – socialinių organizacijų aktyvistai, jaunimas, socialiai atsakingo verslo bendrovių kolektyvai.
Surinktą maistą socialinės organizacijos išdalins skurdžiau gyvenantiems žmonėms iki artėjančių Kalėdų. Dalis didmiesčiuose surinkto maisto bus perduota atokesnėms kaimiškoms vietovėms.
Nespėję dalyvauti „Maisto banko“ akcijoje 2 eurų auką gali skirti skambindami telefono numeriu 1343.
„Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius sakė, kad Biržuose paaukoti 3749 vienetai maisto produktų už 4182 eurus.
„Maisto banko“ akcijoje Biržuose dalyvavo 85 savanoriai, šešiose parduotuvėse produktus rinko tiek pat organizacijų.

VAIRAVO NEBLAIVŪS. Spalio 22 dieną Biržų rajone nustatyti du neblaivūs vairuotojai. Klausučių kaime traktorių vairavo neblaivus A. K. (0,29 prom.), o Biržuose, Ramiojoje gatvėje, automobilį neblaivi D. T. (1,19 prom.).
Spalio 18 dieną Biržuose, Vilniaus gatvėje, dviračiu važiavo neblaivus M. L. (0,82 prom.).
Spalio 15 dieną Juostaviečių kaime dviračiu važiavo išgėręs J. B. Jam nustatytas 1,33 prom. girtumas.
POSĖDIS. Spalio 20 d. Biržuose (pilies arsenalo salėje, Radvilos g. 3) posėdžiavo Lietuvos savivaldybių asociacijos Švietimo ir kultūros komitetas.

STARTUOJA „MAISTO BANKO“ AKCIJA. Penktadienį ir šeštadienį prekybos centruose – tradicinė „Maisto banko“ labdaros akcija. Organizatoriai teigia, kad didžiausia šių metų naujovė – galimybė maisto sunkiau gyvenantiems žmonėms aukoti internetu.
Kaip ir kaskart, kviečiama aukoti ilgai negendančių produktų, kurie pasieks sunkiau gyvenančias šeimas, socialinių organizacijų globojamus, neįgaliuosius ir senyvo amžiaus žmones.
„Maisto banko“ duomenimis, paaukotas maistas bus skirtas 53 tūkstančiams gyventojų. Dalis jų maisto gaus labdaros valgyklose ar dienos centruose, kitiems maistas bus dalijamas paketais.
Dvi dienas truksianti akcija rengiama prekybos centruose daugiau kaip 70 miestų. Tikimasi, kad, sudarius sąlygas maistą aukoti ir internetu, žmonės drąsiau rinksis greičiau gendančius mėsos, žuvies ir pieno produktus, kurie iš parduotuvių bus pristatomi tiesiai į „Maisto banko“ sandėlius.

NAUJIENA MOKYKLOSE – INTEGRUOTAS SOCIALINIS UGDYMAS. Ne mokyti kalti faktus, bet ugdyti socialiai sąmoningą moksleivį. Dešimt mokyklų Lietuvoje, po tiek pat Latvijoje ir Estijoje šiemet išbandys naują socialinio ugdymo programą – integruotas ekonomikos, etikos ir pilietinio ugdymo pamokas.
Tokios vienerių mokslo metų trukmės programos tikslas – padėti 9-12 klasių mokytojams mokyti suprasti socialinės tikrovės reiškinius, ugdyti socialiai sąmoningus moksleivius. Pamokose keliami klausimai apie aktualias socialines problemas: skurdą, vartotojiškumą, socialinius tinklus, propagandą ir kt. Šios programos iniciatorius – Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, taip pat Edukologijos universitetu ir Vytauto Didžiojo gimnazija.
„Šiandieniame pasaulyje faktų kalimas praranda prasmę. Išmoktus faktus mokiniai pamiršta jau iškart po atsiskaitymo. Socialinėje tikrovėje viskas nuolatos kinta, todėl svarbu išmokyti mąstyti, besikeičiant aplinkybėms, ugdyti gebėjimą argumentuoti, atsirinkti ir vertinti informaciją. Faktai ir informacija sensta ir keičiasi, bet kritinio mąstymo kompetencija reikalinga visuomet“, – teigia M. Vyšniauskaitė.

KAINŲ POKYČIAI. 2017 m. liepos mėn., palyginus su birželio mėn., eksportuotų prekių kainos sumažėjo 0,3 proc., importuotų prekių – 0,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
POETĖ KNYGOS NEBEPRISTATYS. Spalio 21 d. Aušros Kaziliūnaitės knygos „esu aptrupėjusios sienos“ pristatymas ir susitikimas su autore Biržų bibliotekos salėje neįvyks, nes poetė atšaukė savo renginį.

ĮVYKO KONKURSAS. Spalio 13 d. įvyko konkursas į valstybės tarnautojo savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Konkurse dalyvavo du pretendentai. Jame komisija šias pareigas eiti tinkamą pripažino Vaclovą Kurkauską.
 Jis įgijęs mechanikos inžinerijos bakalauro ir mechanikos inžinerijos magistro kvalifikacijas (Aleksandro Stulginskio universitetas). Dirbo A. Stulginskio universitete (jaunesnysis mokslo darbuotojas, asistentas), Kauno technikos kolegijoje (dėstytojas valandininkas). Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. dirbo profesijos mokytoju Kupiškio technologijų ir verslo mokykloje.

PADĖKOS RAŠTAS.
Spalio 17 d. Nemunėlio Radviliškio kultūros įstaigos 60-mečio proga Nemunėlio Radviliškio seniūnijos gyventojai Reginai Gasiūnienei už indėlį kuriant ir formuojant kultūrinį seniūnijos gyvenimą įteiktas savivaldybės mero Valdemaro Valkiūno padėkos raštas.

KADA KALTININKAI KALTĘ SUVERČIA NUKENTĖJUSIEMS. Draudikai įspėja apie atvejus, kai atsakomybę už eismo įvykius prisiima ne jų kaltininkai, o įkalbėti ar kitaip emociškai paveikti nukentėję automobilių vairuotojai.
„Deklaracijų pildymas nelaimės vietoje dažniausiai vyksta itin nemaloniomis aplinkybėmis. Žmonės būna paveikti streso, emociškai pažeidžiami, taip pat papildomą emocinį krūvį suteikia ir jų transporto priemonių sukuriamas nepatogumas kitiems vairuotojams ar dėl susidūrimo susidariusi spūstis piko metu. Dar veikia kiti dirgikliai – ant galvos kapsintis lietus arba tamsus paros metas. Tokiomis sąlygomis dažnai pasinaudoja avarijos kaltininkas ir priverčia prisiimti atsakomybę nekaltą transporto priemonės vairuotoją“, – sako „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.

KROVINIŲ VEŽIMAS. 2017 m. antrąjį ketvirtį visų rūšių transportu krovinių vežta 15,2 proc. daugiau nei 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Palyginus su 2016 m. antruoju ketvirčiu, išaugo krovinių vežimas kelių transportu (22,6 proc.), ir geležinkelių transportu (7,1 proc.). Mažiau krovinių vežta Lietuvos oro linijų bendrovių lėktuvais (30,4 proc.), vidaus vandenų transportu (8,9 proc.) ir jūrų transportu (2,9 proc.).
RADYBOS. Rugsėjo 19 d. Biržų girioje buvo rastas juodos spalvos kelioninis lagaminas, kuriame buvo sudėti įvairūs daiktai, t. y. automobiliniai grotuvai, spausdintuvas, DVD grotuvas ir t. t. Biržų policija mano, kad minėti daiktai gali būti vogti iš negyvenamų sodybų. Jei kas yra pasigedęs panašių daiktų, galima atvykti į Biržų rajono policijos komisariatą ir juos atpažinti. Telefonas pasiteirauti – 8 616 46350.

LAMOKĖLIŲ KOPLYČIOJE – ATLAIDAI. Spalio 7 d., šiandien, 12 val., Lamokėlių koplyčioje vyks Šv. Pranciškaus atlaidai.

JAU SKIEPIJAMA NEMOKAMA SEZONINIO GRIPO VAKCINA. Valstybinės ligonių kasos (VLK) nupirkta gripo vakcina, kuria nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, jau pasiekė šalies gydymo įstaigas.
Šiais metais VLK nupirktas gripo vakcinų kiekis yra didžiausias per pastaruosius kelerius metus – net 123 470 dozių, o pernai buvo nupirkta 110 000, užpernai – 95 280 gripo vakcinos dozių. Sezoninio gripo vakcinos šiemet bus išdalinta 508 Lietuvos gydymo įstaigoms, kurios siūlys savo pacientams pasiskiepyti. Kaip ir anksčiau, taip ir šiais metais, šios gripo vakcinos gydymo įstaigoms pristatomos etapais.
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais dar prieš prasidedant epideminiam gripo laikotarpiui. Spalis – lapkritis, pasak specialistų, pats tinkamiausias metas skiepytis nuo šios ligos.
Gyventojai, priklausantys rizikos grupei ir norintys pasiskiepyti nuo gripo, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs žmogaus sveikatos būklę, jis pacientą nusiųs pas skiepijančius specialistus arba į vakcinacijos kabinetą.
PRADEDAMAS ŠILDYMO SEZONAS. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2017 m. spalio 4 d. pradedamas 2017-2018 m. šildymo sezonas.

VIENUOLIKTASIS KONSTITUCIJOS EGZAMINAS. Spalio 3 d. Biržuose vyko 11 - ojo Konstitucijos egzamino pirmasis etapas. Egzamine savivaldybėje dalyvavo 1 pilietė, kuri pateko į antrąjį egzamino etapą. Biržų „Saulės“ gimnazijoje, „Aušros“, Kaštonų pagrindinėse mokyklose moksleiviai taip pat pasitikrino savo Konstitucijos žinias.
„PAGALBOS CENTRO“ INFORMACIJA. Viešoji įstaiga „Pagalbos centras“ vykdydama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą bei Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo programą, spalio – lapkričio mėnesiais organizuoja įvairius seminarus, mokymus, paskaitas. Spalio 20 dieną numatomas seminaras socialiniams darbuotojams „Konfliktinių situacijų sprendimas dirbant su socialinės rizikos šeimomis“, kurį ves psichologė A. Lingienė.
Spalio 25 dieną planuojama paskaita šeimoms „Kodėl reikia leisti vaikams jausti jausmus, kaip su jais tvarkytis tėvams“, lektorė – psichoterapeutė A. Bechterevė.
Lapkričio 6 d. vyks mokymai rajono mokyklų bendruomenių atstovams, pedagogams, kaimų bendruomenės atstovams bei kitiems specialistams, dirbantiems su vaikais, tema „Smurto prieš vaikus rūšys, pasekmės, atpažinimas“. Taip pat, vykdant minėtus projektus, numatoma organizuoti psichologės A. Lingienės paskaitas „Patyčioms ir smurtui – NE“ Pačeriaukštės ir Papilio mokyklų bendruomenėms, diskusijas su Biržų, Papilio, Pačeriaukštės vaikų dienos centrų vaikais apie patyčių ir smurto pasekmes, vykdyti užsiėmimus su vaikais „Iš gatvės į mokyklą“.
Dėl papildomos informacijos, registracijos į išvardintus renginius prašome kreiptis tel. 865377139.

BIRŽŲ RAJONO POLICIJAI – SVEIKINIMAI. Biržų policijos komisariato bendruomenė spalio 2 dieną priėmė sveikinimus profesinės šventės – Angelų sargų dienos - proga. Policijos darbuotojus sveikino LR Seimo, Biržų savivaldybės atstovai ir kt. Už aktyvią veiklą Policijos dienos proga policijos komisariato viršininkas Marius Jablonskas policijos rėmėjams Ingai Arlikevičienei, Vaidui Matuzevičiui, Laimontui Kizniui ir Audriui Naktiniui įteikė padėkas ir kuponus „Šiaurės rytų“ prenumeratai. Policijos darbuotojus dainomis pasveikino ir Papilio kultūros namų vokalinis moterų kvartetas „Rovėjūnės“.
VYKO ATRANKA. Rugsėjo 20 d. įvyko pretendentų atranka į Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialisto pareigas. Joje dalyvavo 11 pretendentų, daugiausia balų surinko Genovaitė Tatorienė.
G. Tatorienė yra baigusi ekonomikos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Dirbo Biržų autotransporto įmonėje technologe, Biržų rajono statybos organizacijoje inžiniere, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje inspektore, buhaltere individualioje įmonėje. Nuo 2013 m. dirbo Socialinės paramos skyriaus vyresniąja specialiste, nuo 2017 m. liepos 3 d. – šio skyriaus socialinių išmokų specialiste pagal terminuotą sutartį.

PAŽENKLINTI BIRŽŲ RAJONO PILIAKALNIAI. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendradarbiaudamas su Biržų rajono savivaldybe, šiemet į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ženklinimo programą įtraukė visus tris Biržų rajone esančius į Kultūros paveldo registrą įtrauktus piliakalnius: Širvėnos seniūnijoje esantį, neseniai sutvarkytą Rinkuškių-Juodelių piliakalnį, vadinamą Velniakalniu (unikalus kodas 1908); toje pat seniūnijoje esantį Klausučių piliakalnį (unikalus kodas 1907) ir Papilio seniūnijoje esantį Žiobų piliakalnį (unikalus kodas 1918).
Rugsėjo mėnesį buvo atliekami matavimai, fotofiksavimas, GPS nustatomos tikslios jų ribos. Prie kiekvieno piliakalnio pastatyti nauji šiuolaikiški ženklai, informuojantys, jog tai - valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Kad informacija apie piliakalnį būtų išsamesnė, ant kiekvieno žyminčio ženklo įmontuotos lentelės su visu piliakalnio pavadinimu. Kituose dėl turtingesnės praeities žinomuose piliakalniuose lentelės supažindina su jų istorija. Lentelėje įspaustas QR kodas, kuris leidžia, nuskenavus jį mobiliuoju telefonu, gauti daugiau informacijos apie objektą, praneša Biržų rajono savivaldybė.

DIDĖS SOCIALINĖ PARAMA. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo kitų metų didinti valstybės remiamas pajamas iki 122 eurų. Dėl to padaugės socialinę paramą gaunančių žmonių skaičius, augs kai kurios išmokos, teigiama ministerijos pranešime spaudai.
Valstybės remiamos pajamos šiuo metu yra 102 eurai. Šis dydis taikomas skaičiuojant socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenims, būsto šildymo kompensacijas, teisę į nemokamą mokinių maitinimą ir kitas išmokas. Ministerija skaičiuoja, kad, padidinus valstybės remiamas pajamas 20 eurų, socialinę paramą galinčių gauti gyventojų padaugės 40 tūkst., o dar 80 tūkst. žmonių gaus didesnes pašalpas.
Tam iš valstybės biudžeto per metus papildomai reikės 6,8 mln. eurų, o iš savivaldybių biudžetų – 64,8 mln. eurų lėšų.
ATRANKA. Atranką į pakaitinio valstybės tarnautojo – Biržų savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas laimėjo Gitana Kanaverskienė. Jos išsilavinimas – vadybos ir verslo administravimo bakalauras (Kauno technologijos universitetas). Prieš tai dirbo buhaltere UAB „Swedlit AB Baltija“, UAB „Biržų duona“, vyr. buhaltere labdaros ir paramos fonde „Vilties šviesa“.

DUKRA. Rugsėjo 13 dieną į policiją kreipėsi Biržuose gyvenanti 1951 metais gimusi moteris. Ji pranešė, kad iš Biržų ligoninės Antrojo vidaus ligų skyriaus išėjo ir negrįžo jos 1998 metais gimusi dukra. Policijos žiniomis, dukra vėliau atsirado.

VALĖ TERŠALUS. Biržų ugniagesiams rugsėjo 14 dieną teko vykti į Vabalninko seniūnijos Guodžių kaimą. Gautas pranešimas, kad susidūrė automobiliai „Fiat“, „Audi“ ir „Volkswagen Transporter“, išsiliejo tepalai. Atvykus ugniagesiams 10 kvadratinių metrų plote buvo išsilieję tepalai. Panaudojus sorbentą ir parankines priemones kelio danga nuvalyta.

RUDENĖJANT KELIUOSE – MIGRUOJANČIŲ ŽVĖRIŲ PAVOJUS. Važiuodami užmiestyje vairuotojai yra priversti vis atidžiau stebėti ne tik anksčiau tamsos apgaubiamą kelią, bet ir būti pasiruošę galimam netikėtam pavojui iš šalia besidriekiančių miškų ar laukų. Ekspertų teigimu, rudenį suaktyvėjanti laukinių žvėrių migracija didina automobilių susidūrimo su į kelią išbėgusiais miško gyventojais riziką. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ skaičiuoja, kad tokių atvejų šiemet iš viso užfiksuota 316, o per pirmąsias rudens savaites dėl šių eismo įvykių į draudikus kreipėsi kelios dešimtys vairuotojų.
Susidūrimų su laukiniais žvėrimis metu ne tik apgadinami automobiliai, bet ir sužalojami žmonės, o tokių įvykių metu patirta žala šiemet siekė daugiau nei 416 tūkst. eurų.
VYKSTA LIFTO ĮRENGIMO PARUOŠIAMIEJI DARBAI. Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas praneša, kad įstaigoje bus sumontuota nauja švedų gamybos keltuvo aparatūra. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai. Keltuvas po Naujųjų metų turi būti sumontuotas per dešimt dienų. Pacientams labai reikalingo įrenginio kaina – 28 tūkstančiai eurų. Tam bus ieškoma ir rėmėjų lėšų.

SAUGOKIMĖS PAUKŠČIO GRIPO. Biržų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba naminių paukščių laikytojams primena, kad prasidėjo rudeninė paukščių migracija. Rugsėjo – spalio mėnesiais laikomi naminiai paukščiai turi būti uždaryti. Jie neturi turėti kontakto su laukiniais paukščiais. Šios priemonės būtinos, kad būtų apsisaugota nuo gresiančio paukščių gripo.

FINANSIŠKAI STABILŪS JAUČIASI MAŽIAU NEI PUSĖ LIETUVOS GYVENTOJŲ.
Tik kiek mažiau negu pusė Lietuvos gyventojų (47 proc.) jaučiasi finansiškai stabilūs, rodo „Ergo“ draudimo grupės užsakymu Latvijos sociologinių tyrimų bendrovės SKDS Baltijos šalyse atliekamų apklausų naujausi rezultatai.
Taip tvirtino 48 proc. respondentų Estijoje ir 53 proc. Latvijoje.
Materialinio bei finansinio saugumo rodiklis Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, nedidėja nuo 2014 metų, o Estijoje per šį laikotarpį jis nežymiai pakilo.
Labiausiai užtikrinti dėl savo karjeros yra estai, iš kurių net 44 proc. turi labai aiškius planus artimiausiems dvejiems metams. Lietuvoje savo karjerą yra susiplanavę 40 proc., Latvijoje – 38 proc. gyventojų.
Kiek daugiau nei trečdalis gyventojų visose trijose Baltijos šalyse turi planą, kaip išlaikyti pajamų šaltinį: Lietuvoje – 39 proc., Estijoje – 35 proc., Latvijoje – 34 procentai.
Tyrimo duomenimis, santaupų turi didžioji dauguma visų šalių gyventojų – 86 proc. Lietuvoje, 82 proc. Latvijoje ir 87 proc. Estijoje.
Vertindami savo ateitį, tik pusė (50 proc.) Lietuvos gyventojų galėjo patvirtinti, jog turi stabilią gyvenamąją vietą mažiausiai dvejiems metams. Latvijoje ir Estijoje šis ateities vertinimo rodiklis – 61 proc., Estijoje – 60 procentų.
Šio sociologinio tyrimo metu gyventojai taip pat vertino pasitenkinimą gyvenimo kokybe bei gebėjimą kontroliuoti gyvenimą balais nuo vieno iki dešimties. Respondentų Lietuvoje šio vertinimo vidurkis – 6,81 balo, Latvijoje ir Estijoje – 6,61 balo.
Tyrimo metu buvo apklausta po 1000 Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.
GIMIMŲ IR MIRČIŲ SKAIČIUS SUVIENODĖJO. Biržų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per 2017 m. rugpjūčio mėnesį įregistruoti 32 gimimai (20 berniukų ir 12 mergaičių). 24 vaikai gimė Lietuvoje, 8 – užsienio šalyse. 13 vaikų gimė susituokusiems tėvams, 16 vaikų pripažinta tėvystė, 3 vaikai gimė vienišoms motinoms. Per mėnesį įregistruotos 34 mirtys (19 vyrų ir 15 moterų). Susituokė 27 poros, išsiskyrė 7.
Rugsėjo mėnesį santuokos registruojamos 16 d. ir 18 d.

BYLA. Šiandien Panevėžio apygardos teismas planuoja pradėti baudžiamosios bylos, kurioje biržietis laidojimo paslaugų įmonės direktorius A. J. kaltinamas valstybės tarnautojo papirkimu, o buvusi Biržų rajono policijos komisariato tyrėja J. S. – kyšio paėmimu, nagrinėjimą. Moteris kaltinama kyšį gavusi už tai, kad tarnybos metu sužinotą informaciją apie mirusius asmenis net septynis kartus perdavė laidojimo paslaugų įmonės direktoriui A. J.

STATISTINIS AVARIJŲ SUKĖLĖJAS – Į TREČIĄ DEŠIMTĮ ĮKOPĘS VYRAS. Per septynis šių metų mėnesius iš viso užfiksuota beveik 10 tūkstančių eismo įvykių, rodo Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenys. Beveik 40 proc. avarijų sukėlė vyrai, tarp kurių rizikingiausia amžiaus kategorija – 26-30 metų. Trečią dešimtį įpusėję vyrai sukėlė daugiausiai – per 600 – eismo įvykių, tai sudaro 6 proc. visų užfiksuotų avarijų.
„ERGO Insurance“ duomenimis, kritinė vyrų amžiaus riba, kai stipriai sumažėja jų sukeliamų eismo įvykių, yra 36 metai. 36-40 metų amžiaus grupės vairuotojai padarė 400 – dviem šimtais mažiau – eismo įvykių nei dešimtmečiu jaunesnės amžiaus grupės atstovai. 51-55 ir 56-60 metų amžiaus kategorijos vairuotojai vyrai padaro vidutiniškai po 300 avarijų.
Rizika tarp vairuojančių vyrų vėl išauga tarp vyresnių nei 65 metų vairuotojų, kurie per šiuos metus sukėlė 465 avarijas.
Vertinant vairuojančių moterų statistiką, pastebima panaši tendencija – 36 metų ir vyresnės moterys keliuose sukelia mažiau avarijų nei jaunesnės. Tiesa, itin nedaug eismo įvykių nutinka pačių jauniausių – iki 25 metų – vairuojančių moterų amžiaus kategorijoje.
51-55 ir 56-60 metų amžiaus vairuojančios moterys pateko į vidutiniškai 140 avarinių situacijų – daugiau nei dvigubai rečiau nei tos pačios amžiaus kategorijos vairuotojai vyrai.

KAINŲ POKYČIAI.
2017 m. birželio mėn., palyginus su gegužės mėn., eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,1 proc., importuotų prekių – 1,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
PADĖKOS RAŠTAS. Rugsėjo 1 d. Biržų savivaldybės mero padėkos raštas įteiktas Gražinai Ryser, Biržų „Saulės“ gimnazijos anglų kalbos mokytojai metodininkei, asmeninės sukakties proga už nuoširdų ilgametį pedagoginį darbą ir profesionalumą, puikius jos mokinių akademinius pasiekimus, dalykinių ir bendrųjų kompetencijų tobulinimą bei mokinių skatinimą siekti pažangos.

MAUDYKLOSE VANDUO ŠVARUS. Biržų visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad rugpjūčio 28 d. buvo paimti paskutiniai vandens mėginiai trijose Biržų rajono savivaldybėje esančiose maudyklose: Širvėnos ežero centrinėje ir Jaunimo parko bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko.
Visų maudyklų pagrindiniai vandens kokybės parametrai atitinka reikalavimus. Vandens temperatūra bandinio ėmimo metu buvo Apaščios upėje +14 C°, Jaunimo parko Širvėnos ežere +13,3 C°, Širvėnos centrinėje maudykloje +13,2 C°. Mėginių paėmimo metu maudyklų vandens žydėjimo požymių nepastebėta. Šių metų maudymosi sezono metu nebuvo nustatyta tarša.
Maudyklose maudytis galima ir pasibaigus maudymosi sezonui, tačiau vandens kokybė nebebus tiriama.

DARBO UŽMOKESTIS. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginus su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (4 proc.) apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 2,2 proc. Tauragės iki 3,1 proc. Šiaulių.
Biržų rajone vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis buvo 660,9 Eur. Vidutinis darbuotojų skaičius rajone – 5185. Palyginus su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, jų sumažėjo 1,4 proc. Pagal bruto darbo užmokestį Biržų rajonas užima 42 vietą tarp 60 savivaldybių.

APGYVENDINIMO PASLAUGOS. 2017 m. pirmąjį pusmetį, palyginus su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, daugiau turistų sulaukė 8 apskričių apgyvendinimo įstaigos, o mažiau – 2, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Apgyvendintų turistų skaičius labiausiai išaugo Tauragės apskrityje (55,8 proc.). Šiaulių ir Panevėžio apskrityse turistų apgyvendinta atitinkamai 15,6 ir 1,1 proc. mažiau nei 2016 m. pirmąjį pusmetį. Daugiausia svečių priėmė Vilniaus (548,7 tūkst.), Klaipėdos (253,9 tūkst.), Kauno (197,7 tūkst.) ir Alytaus (169,7 tūkst.) apskričių apgyvendinimo įstaigos – jose nakvojo 90,4 proc. šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų. Daugiausia užsieniečių (60,9 proc.) nakvojo Vilniaus apskrities apgyvendinimo įstaigose. Kauno, Klaipėdos ir Alytaus apskričių apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję atitinkamai 13,8, 11,6 ir 8 proc. visų užsieniečių.
Biržų rajone pirmąjį šių metų pusmetį buvo apgyvendinta 2,9 tūkst. turistų, iš jų viešbučiuose - 1,8 tūkst. Palyginus su pernai metų atitinkamu laikotarpiu, turistų apgyvendinta 6,2 proc. daugiau (viešbučiuose – 20,4 proc. daugiau).
NAUJI MOKYKLINIAI AUTOBUSAI. Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė tris 19 vietų autobusus IVEKO DAILY 50C15 Biržų rajono savivaldybės teritorijoje veikiančioms švietimo įstaigoms. Biržų technologijų ir verslo mokymo centrui ir Biržų mokyklai-darželiui „Vyturėlis“ autobusai skirti mokinių pavėžėjimui, o Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos gimnazijai mokinių pavėžėjimui autobusas skirtas vietoje seno susidėvėjusio mokyklinio autobuso.
Rugpjūčio 29 d. šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė mokyklinius autobusus iškilmingai perdavė savivaldybėms. Vilniuje, Katedros aikštėje, vykusiame iškilmingame perdavime dalyvavo Biržų savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas.
LOPŠELIS-DARŽELIS „RUGELIS“ TAPO SKYRIUMI. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu lopšelis-darželis „Rugelis“ reorganizuotas prijungiant jį prie lopšelio-darželio „Genys“. Nuo rugsėjo 1 d. „Rugelis“ tampa „Genio“ skyriumi, kuriame tęsiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymas.

TARP DOSNIAUSIŲ PIENO SUPIRKĖJŲ – MEDEIKIUOSE ESANTI ĮMONĖ. Stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo ir kai kurios pieno supirkimo įmonės Žemės ūkio ministerijai pateikė informaciją apie žalio pieno supirkimo kainą, kai pienas buvo pirktas iš stambių pieno gamintojų, parduodančių daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, ir iš smulkių. Iš viso informaciją pateikė 559 bendrovės, rašo„Lietuvos žinios“. Kainų suvestinėje nurodytos kainos, kuriomis buvo mokama tiekėjams, kuriems nebuvo taikoma nuoskaitų, ir tiems, kuriems per mėnesį buvo taikyta bent viena nuoskaita. Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės skyriaus vedėja Lina Tepelienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad nuoskaitos taikomos kaip sankcija už patiektą ne visus reikalaujamus kokybės parametrus atitinkantį pieną.
Dosniausiai ir šykščiausiai už pieną mokėjusių supirkėjų kainos skyrėsi daugiau nei dukart. Antai buvusios Biržų akcinės pieno bendrovės (Biržų r., Medeikiai) vietoje įsikūrusi Šveicarijos kapitalo pieno miltelių gamintoja UAB „Hochdorf Baltic Milk“ už toną pieno (be nuoskaitų) praėjusį mėnesį mokėjo vidutiniškai 368,1 euro, kooperatyvas „Eko Žemaitija“ (Telšiai) – 313,1 euro, AB „Pieno žvaigždės“ – 294,5 euro, o ŽŪK „Pieno šaltinis“ (Rietavo r.) – 180,3, ŽŪK „Ėriškių pienas“ (Panevėžio r.) – 188,7, Griškabūdžio ŽŪB (Šakių r.) – 189,5 euro. Pieno tiekėjams, kuriems buvo taikoma nuoskaitų, už toną pieno buvo mokama nuo 301,3 („Hochdorf Baltic Milk“), 276,3 („Eko Žemaitija“), 265,3 (UAB „Melbras“, Vilkaviškio r.) iki 84,6 (ŽŪK „Šiaurės pienas“, Pakruojo r.), 142,6 (UAB „Rimdalė, Raseinių r.), 149,2 euro (ŽŪK „Sodžiai“, Ukmergės r.) Stambiesiems pieno gamintojams liepą už toną natūralaus pieno (4 proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymingumo) buvo mokama vidutiniškai 336,1 euro. Dosniausios buvo minėtos Biržų rajono bendrovė (374 eurai), „Pieno žvaigždės“ (346 eurai), AB „Rokiškio sūris“ (342 eurai), UAB „Marijampolės pieno konservai“ (340 eurų).

KELEIVIŲ VEŽIMAS. 2017 m. antrąjį ketvirtį visų rūšių transportu keleivių vežta 2,9 proc. mažiau, palyginus su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Keleivių vežimo apyvarta (skaičiuojama tūkstančiais keleivio kilometrų) padidėjo 8,1 proc.
MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS. Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad rajono maudyklose pagrindiniai tiriamieji rodikliai atitinka higienos normos reikalavimus. Mėginių paėmimo metu 2017-08-14 maudyklų vandens žydėjimo požymių nepastebėta. Vandens mikrobiologinės taršos rodikliai atitinka Lietuvos higienos normos HN92 : 2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Vandens temperatūra bandinio ėmimo metu buvo Apaščios upėje +17,2 C°, Jaunimo parko Širvėnos ežere +19,8 C°, Širvėnos centrinėje maudykloje +18,0 C°. Kitas mėginys bus imamas rugpjūčio 28 d.

JAUNIMAS NESKUBA TUOKTIS IR SUSILAUKTI VAIKŲ. 2016 m. buvo 6 jaunos mamos, kurioms nebuvo sukakę 15 metų, 2015 m. tokių mamų buvo 8, 2014 m. – 11. Sumažėjo ir 15–19 metų amžiaus mamų – nuo 1 136 2015 m. iki 1 016 2016 m. Kaip ir ankstesniais metais, 25–29 metų amžiaus moterys gimdė dukart dažniau nei 20–24 metų amžiaus – atitinkamai 10 901 ir 4 706 naujagimiai per metus. Vidutinis pirmą vaiką gimdančių moterų amžius buvo 27,3 metų (2015 m. – 27,1 metų)
Didėjo ir vidutinis pirmą kartą susituokusiųjų amžius: 2016 m. vidutinis pirmą kartą susituokusių vyrų amžius buvo 30 metų, moterų – 27,7 metų, 2015 m. – vyrų – 29,7 metų, moterų – 27,4 metų, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
ĮVYKS SUSITIKIMAS ŠILUMOS ŪKIO KLAUSIMAMS APTARTI. Rugpjūčio 24 d. 8.20 val. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus salėje (Vytauto g. 38, II a.) įvyks Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komiteto bei UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ atstovų susitikimas, kuriame bus aptarti klausimai dėl šilumos ūkio padėties, perspektyvų Biržų rajone bei šilumos kainų mažinimo galimybių.

PANEVĖŽIO APSKRITYJE DARBĄ PRADEDA DEVYNI NAUJI PAREIGŪNAI.
Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate priesaikos žodžius ištarė net 9 nauji pareigūnai.
Apsivilkę uniformą nauji pareigūnai sieks tarnyboje realizuoti studijų metu įgytas žinias ir įgūdžius, stengsis nuolat tobulėti.
Prisiekusius pareigūnus sveikino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, Mindaugas Ambraziūnas. Jis džiaugėsi būriu jaunų ir energingų žmonių, dirbsiančių Tėvynės labui.
Policijos kapelionas Eugenijus Troickis palaimino naujus pareigūnus, linkėjo, kad Dievo palaima lydėtų asmeniniame gyvenime ir tarnyboje, kai teks priimti svarbius sprendimus.

SUGYVENTINIS ŠUKIONYSE. Rugpjūčio 18-osios naktį, apie 01.00 val., neramu buvo Šukionių kaimo sodyboje. Į namus grįžęs neblaivus (1,53 prom.) 47 metų vyras smurtavo prieš 18 metų jaunesnę savo moterį (sugyventinę).

SUGYVENTINIAI VABALNINKE. Rugpjūčio 18- osios naktis pažymėta smurtu ir Vabalninke. Paryčiais, apie 4 val., grįžęs išgėręs (1,7 prom.) 36 metų sugyventinis smurtavo prieš dvejais metais jaunesnę sugyventinę. Moteriškė buvo išgėrusi daugiau – jai nustytas 2,74 prom. girtumas.

9 IŠ 10 JAUNŲJŲ GYDYTOJŲ LIEKA LIETUVOJE. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, visuomenėje plačiai paplitusi nuomonė, kad daugelis medicinos studijas baigusių jaunuolių išvyksta į užsienį, tėra mitas. Analizuojant 2014–2016 m.  medicinos rezidentūros absolventų duomenis, pastebima, jog beveik 94 proc. gydytojo specialisto kvalifaciją įgijusių asmenų dirba Lietuvoje, teigiama MOSTA pranešime žiniasklaidai.  
2014 m. medicinos rezidentūrą Lietuvoje baigė ir gydytojo specialisto kvalifikaciją įgijo 393, 2015 m. – 381, 2016 m. – 414 asmenys.
KOMITETŲ POSĖDŽIAI. Planuojami Biržų rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai:
Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų – rugpjūčio 25 d. 13 val. (penktadienį).
Socialinių reikalų, sveikatos apsaugos ir teisėtvarkos – rugpjūčio 28 d. 15 val. (pirmadienį).
Investicijų, verslo, turizmo vystymo, ekonomikos ir biudžeto – rugpjūčio 29 d. 10 val. (antradienį).
Švietimo, kultūros ir sporto – rugpjūčio 29 d. 14 val. (antradienį).
Pastaba: komitetų posėdžiai vyks Civilinės metrikacijos skyriaus salėje.

PASVALYJE - „BOBŲ VASARA“. „Rugpjūčio 18 – 19 d. Pasvalyje, Vytauto D. aikštėje, vyks festivalis „Bobų vasara 2017“. Daugiau inf. www.bobuvasara.cool

KRYŽIAUS STALINIZMO AUKOMS ATMINTI ŠVENTINIMAS. Rugpjūčio 13 dieną, 13 valandą, bus šventinamas kryžius, pastatytas Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios šventoriuje. Stalinizmo 1941 – 1991 metų aukoms atminti skirtą kryžių savo lėšomis pastatė Šiauliuose gyventis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys Stanislovas Daugis. Nemunėlio Radviliškis – jo gimtasis kraštas. S. Daugis gimė 1948 metais netoli Nemunėlio Radviliškio esančiame Lujėnų kaime, o 1949 – aisiais, būdamas tik 8 mėnesių, su tėvais patyrė tremtį. 1958 – aisiais grįžęs į gimtinę Nemunėlio Radviliškyje baigė mokyklą. Yra buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Biržų skyriaus vadovu.

PLINTA APGAULINGOS SMS ŽINUTĖS. Šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis.
Apie tai įspėjimą išplatino Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT).
Atitinkamus pranešimus sukčiai siunčia ir elektroniniais laiškais.

KVIETIMAS. Biržų miesto seniūnija kviečia visus biržiečius pasistengti ir miesto šventei atnaujinti seniai dažytus namų fasadus, tvoras, susitvarkyti kiemų teritorijas, papuošti gėlėmis lauko balkonus ar terasas. Sukurkime jaukią aplinką sau ir miesto svečiams.

Biržų Jungtinėje metodistų bažnyčioje - permainos. Čia kuriasi naujas kunigas, atvykęs į Biržus gyventi su šeima.

Estų tautybės Andrus Kask penkerius metus dirbo metodistų kunigu Vilniuje. Nuo šiol jis paskirtas į Biržus.

Kunigas Biržuose su šeima gyvens Jungtinės metodistų bažnyčios patalpose Kęstučio gatvėje, antrame aukšte. Jo žmona Lena biržiečiams gerai pažįstama. Moteris ketverius metus dirbo Biržų metodistų bažnyčios medicinos kabinete.

Ankstesnio šios bažnyčios kunigo Giedriaus Jablonskio įgaliojimai ir tarnystė laikinai suspenduoti. Tai bažnyčios vadovybė nusprendė po to, kai G. Jablonskio žmona Aušrinė pasinaudojo jai patikėta neįgalios šiaulietės banko kortele ir iš jos pasiėmė dideles sumas pinigų.

Komentarai

„Spalio revoliucijos“ 100-metis ir rusiško - leniniško dvasingumo atrūgos Lietuvoje


Antradienį sukanka 100 metų nuo Lenino komunistinio perversmo, Rusijoje vis dar klaidingai vadinamo Spalio revoliucija. Tai kraupiausias XX a. istorijos įvykis. Kraupesnis už II pasaulinį karą ir Holokaustą. Juo atkelti pragaro vartai. Jei ne šis perversmas ir jo vadų nesveikas troškimas užgrobti visą pasaulį, tų kraupybių tiesiog nebūtų.

Kas Rusijoje pasikeitė per 100 metų? Ar pasikeitė? Pagaliau ar mums – lietuviams, suomiams, latviams, estams, lenkams – turėtų tai rūpėti? Gal jau ne? Gal tai, įskaitant pageltusios Lenino mumijos palaidojimą, – tik rusų reikalas?Kol milijonų rusų garbinama komunistų vado mumija guli mauzoliejuje Maskvos centre, o KGB mumija sėdi Kremliuje ir valdo Rusiją barškindama atominiu vėzdu, neturėtume kartoti klaidos, įtikinėdami save, kad ši šalis normali, na, o jei kiek ir nenormali, tai vis tiek reikėtų su ja draugauti ar bent prekiauti. Mumijos sugrįžimas vis dar įmanomas. Ir mūsų naivumui čia tenka ne epizodinis vaidmuo. Leninas ir jo gauja naivumu ir pasinaudojo. Nebuvo jokio Žiemos rūmų šturmo ir „Auroros“ šūvio. Kareivių minia įsiveržė į Žiemos rūmus, užgrobė vyno rūsį – dalį atsargų išmaukė, o dar didesnę sudaužė. Bolševikai pasinaudojo Laikinosios vyriausybės naivumu ir nenoru tramdyti gaivalą.
Net ir kritiški rusai, o paskui juos ir nekritiški lietuviai ima ir pakartoja komunistinę mantrą, kad jei ne „Spalio revoliucija“, tai Rusija tebebūtų atsilikusi. Kaip yra iš tikrųjų? Kur buvo Rusijos ekonomika 1917 m. ir kur ji yra 2017-aisiais?
Ten pat, kur ir buvo prieš šimtą metų. Tai – ne Rusijos priešų išmislas. Tai – Maskvos investicinio banko „Renaissance Capital“ tyrimo išvada.
Iki bolševikų perversmo Rusijos pramonė smarkiai atsiliko nuo pagrindinių pasaulio valstybių. Rusija buvo lygi tik Brazilijai ir Meksikai. Taip yra ir šiandien.
Iki 1917-ųjų žaliavos sudarė du trečdalius Rusijos eksporto. Ir po 100 metų žaliavos – du trečdaliai Rusijos eksporto. Prieš šimtmetį Rusija buvo didžiausias grūdų eksportuotojas pasaulyje. Ir dabar yra. Iki Lenino perversmo trečdalis Rusijos skolos priklausė užsieniečiams. Тas pats ir dabar. Iki perversmo užsieniečiai gaudavo po 5-8 proc. dividendų iš rusiškų akcijų. Ir šiandien tiek pat.
Rusija liko ten, kur buvo! Nepaisant išpjautos inteligentijos ir sunaikintos valstiečių klasės. Pilietinio karo. Pavolgio bado. Holodomoro. 30 ar 40 mln. nužudytų savų piliečių ir kone tiek pat paguldytų II pasaulinio karo frontuose ir žudynėse. Industrializacijos. Zekais paverstų dešimčių milijonų žmonių, galėjusių kurti modernią Rusiją.
Nepaisant fašizmo rėmimo nuo jo užuomazgų iki pat 1941 m. birželio 22-osios. Bendro parado su naciais Breste sunaikinus Lenkiją. Draugystės su Hitleriu ir kitais pasaulio šunsnukiais. Šaltojo karo. Geležinės uždangos. Kraujyje paskandinto Vengrijos sukilimo. Nuslopinto Prahos pavasario. Afganistano, Čečėnijos ir Ukrainos karų.
„Jei ne 1917 m. perversmas, šiandien Rusija būtų daug tankiau apgyvendinta, daug turtingesnė ir demokratiškesnė, nei yra šiandien“, skelbia „Renaissance Capital“ banko analitikai.
Carinė Rusija buvo pagrįstai vadinama tautų kalėjimu. Iki 1917 m. Rusija naikino užkariautas tautas. Žiauriai numalšino lietuvių ir lenkų sukilimus, žudė čečėnus ir dagestaniečius, pavergtų tautų arabiškus ir lotyniškus rašmenis prievarta keitė kirilika, atimdavo pavergtųjų turtą ir bažnyčias, trėmė į Sibirą. Darė tai su aziatišku žiaurumu.
Komunistai carinę tradiciją naikinti kaimynines tautas pakėlė į neregėtas aukštumas. Nauja buvo tik tai, kad buvo pradėtas ir totalinis rusų tautos naikinimas. Iš esmės rusų tautos gyvybingumas buvo palaužtas jau XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje, kai didesni ūkininkai buvo išžudyti, išvežti į Sibirą, o likę suvaryti į kolchozus.
Rusijoje buvo sukurta totalitarinė vergovės sistema. Su pašvelninimais veikia iki dabar. Rusų naikinimas buvo toks masinis, kad net kai kurie rusų autoriai pripažįsta, jog Rusijos gyventojai didžia dalimi susideda tik iš budelių, prižiūrėtojų ir skundikų palikuonių.
Elementariai normalių žmonių, gimusių iš per stebuklą išgyvenusių ikiperversminės Rusijos likučių, naikinimas tęsėsi per visą komunistų epochą.
Tai buvo rusų tautos (kitų tautų – taip pat, bet kitos tautos bent žinojo, kad tai svetimas režimas, kuriam reikia priešintis, o rusai ir dabar didžiuojasi SSRS „laimėjimais“) genocidas vadovaujantis doroviniais kriterijais. Buvo naikinami visi, išsaugoję kokį nors žmoniškumo pasireiškimą jei ne fiziškai, tai palaužiant dvasiškai, įtraukiant į skundikus, paperkant, kaip matome iš iškilesnių rusų žurnalistų virtimo propagandistais pavyzdžių.
Būtų klaida šį genocidą painioti su 1937-ųjų Stalino surengtomis žiurkių žudynėmis stiklainyje, kai vieni budeliai kovodami dėl valdžios masiškai naikino kitus budelius.
Kažkuris iš rusų mokslininkų, kurį bolševikai privertė jiems dirbti, yra sakęs, kad „bolševizmas – tai šlykščiausios visų tautų ir sluoksnių atmatos“.
Tragiško likimo rusų rašytojas A. Viesiolyj fantastiškame romane „Rusija, krauju nuplauta“ aprašo, kaip kareiviai, niekam neprieštaraujant, po „revoliucijos“ smagindamiesi nukankina intendantą, privertę jį suryti kelis katiliukus košės su mašinine alyva.
Tokiomis atmatomis, dažnai kriminalinėmis, rėmėsi spalio perversmininkai. Ir dabartinė Rusijos valdžia remiasi. Šis daugiatautis atliekų rinkinys dauginosi taip, kad sunaikino visus, kurie turėjo žmogiškumo. Tebesidaugina. Gal kiek mutuoja, bet esmės tai nekeičia.
Tarkim, ir šiandien Rusijoje Sovietų sąjungos didvyriu tebesivadina generolo laipsnį gavęs Lubiankos budelis V. Blochinas, kuris per savo tarnybą asmeniškai sušaudė per 10 tūkst. kalinių.
Po Krymo užgrobimo aktorius Aleksejus Širopajevas rašė, kad Rusija nepasinaudojo perestrojkos jai suteikta galimybe. Pasak jo, T. Abuladzės filmas „Atgaila“ atskleidė rusų utėlėtumą. Vietoj būtinos atgailos visuomenę apėmė vis didėjantis susierzinimas ir įsiūtis.
Kvietimas atgailai Rusijoje greitai prilygintas nacionalinio ir asmeninio orumo įžeidimui, rašo Širopajevas: „Ką, mes turim atgailauti? Bet mes juos išgelbėjom nuo fašizmo!“ Koks išgelbėtųjų reikalas, kad raudonarmiečiai išprievartavo 4 mln. vokiečių moterų, išvežė į Sibirą 250 tūkst. lietuvių valstiečių ar pavogė pusę Lenkijos pramonės įrangos! Toks „gelbėtojų“ sėkmės mokestis.
Atgaila, ta didžioji perestrojkos tema, buvo raudonai perbraukta naujos temos „neklūpėti ant kelių“. Kaip vaizdingai piešia Širopajevas, „iškastą smirdintį tirono lavoną iš „Atgailos“ mūsų amžininkai atsitempė į savo namus ir pasodino prie šeimos stalo“.
Bet užtat kokie mes dvasingi, rėžia prakalbą rusai, prilaikydami galva į lėkštę pikiruojančią tirono mumiją, jei kas nors prie stalo užsimena apie „Renaissance Capital“ banko tyrimą, kad Rusija, kur buvo prieš šimtą metų, ten ir dabar tebėra. Pasaulio šiknoj iš esmės.
Mūsų kultūra didi, ir tradicijos, visas pasaulis mus vertina, ir niekas su mumis dvasingumu lygintis negali, perrėkia visus Mordoro garbintojai. Rusai pučiasi, o nekritiški lietuviai kartoja paskui. Seimo pirmoji vicepirmininkė Baškienė pernai vieną tokį „dvasingumo“ guru su kita valstiete Širinskiene buvo atsitempusi net į Seimą.
Prieš tapdami Seimo nariais valstiečiai Bakas ir Papirtienė patirties sėmėsi Rusijoje. Ir Kepenio užpakalio šaldymo ant ledo lyties mokyklos saitai į Rusiją veda. Skardžius ir Skardžiuvienė, Bastys. Ką jau kalbėti apie Kultūros komiteto pirmininko trąšų ir kombainų biznį.
O paskui juos ilgas šleifas – šimtai vis dar tik rusiškai mokančių „dvasingųjų“ lietuvių, žiūrinčių tik rusiškus „dvasingus“ filmus ir besiklausančių rusiškų „bumčikų“.
Bet gal dvasingumas gerai?
Kai kas nors apie ką nors nuolat šūkauja, dažniausiai to jam ir stinga. Prisimenate anekdotą apie kirminus tėvą ir sūnų? Iššliaužia jaunas kirminėlis iš mėšlo krūvos, apsidairo: saulė šviečia, žolė žaliuoja, sodas žydi. Kaip gražu, sako tėvui, o kodėl mes tokioje šlykščioje skylėje gyvenam? „Tai mūsų tėvynė“, išdidžiai atsako tėvas kirminas.
Galva neišneša, kaip dvasingumas dera su Malaizijos keleivinio „Boeing“ numušimu ir 300 keleivių nužudymu. Su kasetinėmis bombomis ant ligoninių Sirijoje?
 Su nužudytų partizanų palaikų išniekinimu, numetant jų kūnus miestelių aikštėse? Pagaliau su savo pačių piliečių namų sprogdinimais Maskvoj ir Riazanėj?
Ne tas dvasingumas? Bet net ir „grynasis“ dvasingumas poperversminėj Rusijoj trenkia pigiu mitu. Štai iš 5 rusų Nobelio literatūros premijos laureatų net 4 buvo priversti emigruoti arba buvo valdžios ujami taip, kad net premijos negalėjo atsiimti (Buninas, Solženycinas, Pasternakas, Brodskis).
Atsileidę prancūzai turi 15 literatūros nobelių, bedvasiai amerikiečiai ir nieko nemylintys britai – po 12. Vokiečiai ir švedai – po 8. Net italai turi šešis. Rusija turi 2300 muziejų, o Vokietija – 6 200. O lankytojais vokiečiai „dvasinguosius“ rusus lenkia n+k kartų. Ką kalbėti apie „nedvasingas“ JAV su 17 200 muziejų.
Taip dėliodami prieitume prie fakto, kad „dvasingieji“ rusai net XXI a. 2-ojo dešimtmečio pabaigoje visus pasaulyje lenkia tik tankų skaičiumi ir tai daugiausia pasenusių, na, ir, žinoma, totaliniu pasikėlimu, kokie jie dvasingi.
Geriau jau jie būtų normalūs. Jau šimtas metų, kaip iš Rusijos su nedidele B. Jelcino pertraukėle sklinda tik mirties šaltis. Dar – melai, propaganda ir paranojiškas troškimas iš visų aplinkinių trūks plyš atimti galimybę gyventi žmoniškiau mainais į rusišką-lenininį dvasingumą.
Tai – faktas, ir nereikėtų čia badytis politkorektiškumo šiaudeliu. Bet gal buvo kas nors gero iš Lenino perversmo, kurio šimtmetį Vidurio ir Rytų Europos visų konfesijų bažnyčios turėtų minėti malda už šimtus milijonų žuvusių ir suluošintų?
Keista, bet taip. Jei ne bolševikų perversmas, laisvos Lietuvos galėjo ir nebūti. Po perversmo Lietuva į laisvę išlindo per adatos skylutę ir greitai. Gal todėl tiek daug mūsų valdžios po to kolaboruota su bolševikų Rusija. Bet užteks. Nebekolaboruokim. Net ir dėl menamo dvasingumo.


Rimvydas Valatka
2017-11-07


 


0.274601