Trumpos naujienos

A. DAUGUVIEČIO PARKO MAUDYKLOJE MAUDYTIS NEREKOMENDUOJAMA. Visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad gautų Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudyklos, vienas iš pagrindinių mikrobiologinės taršos rodiklių NEATITINKA higienos normų vandens kokybės reikalavimų, MAUDYTIS NEREKOMENDUOJAMA.
Centrinėje bei Jaunimo parko maudyklose, esančiose Širvėnos ežere, vandens kokybės tyrimų rezultatai (mėginiai laboratoriniams tyrimams paimti rugsėjo 3 d.) atitinka nustatytą normą, maudytis galima.
Vandens temperatūra bandinio ėmimo metu Apaščios upės A. Dauguviečio parke buvo +16,4 C°, Jaunimo parke +17,2 C°, Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje +17,8 C°. Maudymosi sezonas pagal Lietuvos gamtines sąlygas baigiasi rugsėjo 15 d.

GAMINS VELTINIUS. Rugsėjo 15 d. 12.00 – 17.00 val. vyks veltinių gamyba Kirkilų tradicinių amatų centre (Mokyklos g. 14, Kirkilai). Registracija tel. 8 652 18406.

KARPINIŲ PARODA SAVIVALDYBĖJE. Biržų rajono savivaldybės administracinio pastato (Vytauto g. 38) antrajame aukšte vieši jau antra tautodailės darbų paroda iš Kupiškio rajono. Šįsyk savo darbus – popieriaus karpinius – eksponuoja kupiškėnė Virginija Jurevičienė.

KONSULTACIJŲ POLIKLINIKOS REGISTRATŪRA – LIGONINĖJE. Jau kelios dienos, kai Biržų ligoninės konsultacijų poliklinikoje veikia registratūra. Joje dirba dvi registratorės.
Konsultacijų poliklinika įkurta ligoninės antrajame aukšte. Tvarka galioja ta pati, kaip ir anksčiau, kai pacientus registruodavo poliklinikoje. Žmogus pasiima šeimos gydytojo siuntimą konsultacijai ir atėjęs ar paskambinęs į registratūrą užsiregistruoja pas reikalingą konsultuojantį gydytoją.
Pacientai registruojami pas rentgenologus, LOR, traumatologus, neurologus, endokrinologus, vaikų kardiologą - pediatrą bei urologą. Jie dirba ligoninės patalpose.
Nuo penktadienio poliklinikoje darbą pradeda naujas LOR (ausų, nosies ir gerklės ligų) gydytojas Arminas Kvackas. Jis į Biržus važinės iš Panevėžio ir konsultuos pacientus du kartus per savaitę.
Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba sako, kad šie pakeitimai padaryti tam, jog būtų patogu ir dirbantiems gydytojams – konsultantams, ir jų pacientams. Žmonėms nebereikės bėgioti registruotis į greta esančios savivaldybės poliklinikos pirmąjį aukštą, visus reikalingus dokumentus susitvarkys bei užsipildys vienoje vietoje.
Biržų ligoninės konsultantų poliklinikos registratūros telefonas 8 616 81766.

KVIEČIA Į BALTŲ DIENŲ RUDENINĘ MUGĘ. Rugsėjo 20–21 d. Biržuose vyks Baltų vienybės dienos. Rugsėjo 21 d. J. Janonio aikštėje nuo ankstaus ryto šurmuliuos rudeninė mugė.
Kviečiami amatininkai, tautodailininkai, kulinarinio paveldo puoselėtojai dalyvauti mugėje, ją praturtinti savo kūriniais bei gaminiais.
Registracija dėl leidimų prekybai mugėje el. paštu birzai@birzai.lt, tel. (8 450) 31 086, mob. +370 671 36 825, +370 682 21 234 (Biržų miesto seniūnija, Rotušės g. 25, Biržai).
VYKS KOLEGIJOS POSĖDIS. 2019 m. rugpjūčio 14 d. 9 val. Teisės ir Civilinės metrikacijos skyriaus salėje įvyks Kolegijos posėdis.
Bus svarstomi šie klausimai:
1. Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklos „Parama vietiniams keliams“ įgyvendinimo (Dėl Biržų rajono žvyruotų gatvių atrankos kaimiškose vietovėse).
2. Informacija apie galimybę pasinaudoti Vandentvarkos fondo parama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklams Biržų mieste ir Biržų kaime plėsti.
3. Dėl Biržų rajono savivaldybės tarybos narių mokymo prioritetų 2019 m.
4. Dėl bendradarbiavimo sutarties su Latvijos Respublikos Bauskės savivaldybe.
5. Dėl bendradarbiavimo sutarties su VšĮ Respublikine Panevėžio ligonine.
6. Kitų savivaldybės tarybai teikiamų svarstyti klausimų aptarimas.

AR DRAUS PREKYBĄ ALKOHOLINIAIS GĖRIMAIS RUGSĖJO 2 DIENĄ? Rugpjūčio 22 d. Biržų savivaldybės tarybai bus teikiamas svarstyti klausimas, ar uždrausti Savivaldybės teritorijoje mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais 2019 m. rugsėjo 2 d. – mokslo metų pradžios dieną, kuri nesutampa su rugsėjo 1 d. Šis draudimas nebūtų taikomas pilstomiems alkoholiniams gėrimams, parduodamiems vartoti vietoje viešojo maitinimo įmonėse, turinčiose licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
PADĖKOJO KUNIGUI. Liepos 25 dieną Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas atsisveikino su buvusiu Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaru kunigu Ernestu Želviu (Panevėžio vyskupo dekretu kun. E. Želvys perkeltas dirbti į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią).
V. Jareckas padėkojo kun. E. Želviui už tarnavimą Biržų rajono žmonėms, katalikų bendruomenei, už rūpinimąsi jaunimu ir prasminga jaunų žmonių veikla, už tai, kad guosdavo ir globodavo senus ir ligotus žmones, nešdavo jiems viltį.

PER LIETUVOS RADIJĄ – BIRŽŲ KRAŠTO SUTARTINĖS. Praėjusį savaitgalį, liepos 21 d., nuo 9.05 val. Lietuvos radijo laidoje „Ryto rasa krito“ buvo transliuojama pirmoji laida, skirta Biržų krašto nematerialiam kultūros paveldui – sutartinių atlikimo tradicijai. LRT Radijo laidų cikle Biržų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė (etnokultūrai) Aušra Butkauskienė bei Biržų „Saulės“ gimnazijos mokytoja metodininkė Nijolė Kaulinienė pasakojo apie tai, kuo išskirtinis yra Biržų krašto sutartinių atlikimas.
Antrąją ciklo dalį bus galima išgirsti per Lietuvos radiją liepos 28 d. 9.05 val. laidoje „Ryto rasa krito“. Laida kartojama pirmadienį 7.10 val. per LRT „Klasiką“. Visas laidas galima rasti ir paklausyti LRT „Mediatekoje“.

TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ FESTIVALIS.
Penkiolikos metų jubiliejų šiemet minintis respublikinis trumpametražių filmų festivalis „Aš+Miestas=Kinas“ kviečia kurti iki 10 minučių trukmės filmus ir juos pristatyti didžiajame kino ekrane Panevėžio kino centre „Garsas“. Rugsėjo 6 d. 15.00 val. vyksiančio renginio metu konkurse dalyvaujančius filmus vertins ne tik profesionali komisija, bet ir labai svarbų balsą turintys žiūrovai.
Organizatoriai kviečia kurti paties įvairiausio žanro filmus ir nebijoti peržengti fantazijos ribas. Filmus galima filmuoti ir telefonu.

NAUJAS TUALETAS. Prie Kirkilų apžvalgos bokšto bus pastatytas naujas biotualetas. Pasak Širvėnos seniūno atostogų metu laikinai seniūnijos vadovo pareigas einančios pavaduotojos Ilonos Žvirgždienės, jau baigiamos viešojo pirkimo procedūros. Jos reikalingos ir nuomojant tualetą.
„Šio mėnesio pabaigoje biotualetas Kirkiluose tikrai bus“, - sakė seniūno pavaduotoja. Anot jos, senasis tualetas, nors ir kasdien prižiūrimas, valomas, jau neatitinka reikalavimų.

KELIO NUOVAŽA Į KAPINES.
Prie kelio Rinkuškiai – Juostaviečiai – Nemunėlio Radviliškis bus įrengta nuovaža į Kuldūnų II kapines su pralaida.
„Tai pasiekta po ilgų derybų su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Projekte ši nuovaža nebuvo numatyta“, - sakė Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius.

SUTVARKYTA STOVYKLAVIETĖ.
Pačeriaukštės seniūnijos darbininkai baigė sutvarkyti keturias dienas veikusios vaikų stovyklos vietą - išardė palapinę, atliko kitus darbus. Pasak seniūno Aurimo Franko, seniūnija kiekvienais metais prisideda, kuo gali, prie viešosios įstaigos „Biržų pagalbos centras“ organizuojamos stovyklos įrengimo.
„Ruošiame vietą, padedame statyti vokiečių parūpintą palapinę“, - sakė seniūnas. Jis džiaugėsi, kad stovyklos dienos buvo gražios, be jokių incidentų ar nesusipratimų.


VIEŠĖJO VECUMNIEKUOSE.
Liepos 13 dieną Vecumniekų savivaldybėje (Latvijos Respublika) vyko savivaldybės 10-ojo gimtadienio ir Lelijų šventė. Pasveikinti Vecumniekų savivaldybės gyventojų į šventę vyko Savivaldybės meras Vytas Jareckas ir Biržų kultūros centro folkloro ansamblis „Siaudela“ (vadovė Jūratė Garnelienė).
Šventė vyko miesto parke ir kitose erdvėse. Kultūros centre buvo surengta šiame krašte auginamų lelijų paroda (Vecumniekų gėlininkai didžiuojasi žinomais lelijų selekcininkais ir čia išvestomis karališkų lelijų veislėmis, o Savivaldybės herbas papuoštas lelijos žiedu). Floristų darbai buvo eksponuojami visose šventės erdvėse. Daug pramogų buvo skirta vaikams. Vyko amatininkų mugė.
Pagrindinis šventės renginys vyko parke įrengtoje scenoje. Į šventę Vecumniekų partneriai atvyko su dovanomis – koncertais. Biržiečiai taip pat dovanojo koncertą: Biržų krašto senąją muziką Vecumniekų klausytojams pristatė „Siaudela“, pranešė mero patarėja Janina Bagdonienė.

ŠIANDIEN ŠVIES ABU FONTANAI. Praėjusią savaitę Agluonos upėje buvo likęs tik vienas šviečiantis fontanas. Antrasis buvo išvežtas taisyti, nes jo įrangą sugadino vandens gyvūnai. Antradienį sutaisytą fontaną žadama grąžinti į Agluoną, pranešama Biržų savivaldybės tinklalapyje.

DINGUSI GLOBOTINĖ RASTA. Liepos 14 dieną, apie 11 valandą, į policiją kreipėsi Juostavečių kaime gyvenantis vyras, gimęs 1939 metais. Jis pranešė, kad prieš dvi dienas iš namų dviračiu į parduotuvę apsipirkti išvažiavo globotinė, gimusi 1983 metais. Ji nuo gimimo turi protinę negalią. Tą pačią dieną, 13 valandą, globotinė surasta. Ją policijos pareigūnai pastebėjo Nemunėlio Radviliškio miestelyje. Kaip čia atsirado, mergina paaiškinti negalėjo.

NEBLAIVŪS DVIRATININKAI. Praėjusią savaitę Biržų rajono policijos pareigūnai sulaikė tris neblaivius dviratininkus. Liepos 9 dieną Užušilių kaime dviratį vairavo neblaivus J. J. (1,67 prom.). Liepos 12 dieną Biržuose, Dvaro gatvėje, važiavo neblaivus A. B. (1,13 prom.). Po dviejų dienų Plento gatve važiavo J. U. (0,56 prom.).

KAINŲ POKYČIAI. 2019 m. birželį, palyginti su geguže, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų ir tepalų, daržovių, šilumos energijos, drabužių ir avalynės kainų sumažėjimas bei atostogų išvykų, asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių, mėsos ir jos produktų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, namų ūkio valymo ir priežiūros priemonių kainų padidėjimas, praneša Statistikos departamentas.

UAB „BIRŽŲ AUTOBUSŲ PARKO“ VALDYBA. Liepos 1 d. Biržų savivaldybės administracijos direktorius V. Eidukas pasirašė įsakymą dėl UAB „Biržų autobusų parkas“ valdybos. Naujoje valdyboje dirbs V. Eidukas, Renatas Juozėnas, Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas, Daina Kolomakienė, Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, Marijonas Nemanis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas, Justina Salienė, Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė. Naujos valdybos tikslas – suformuoti strategiją ir parengti verslo planą, kurio tikslas – pasiekti, kad įmonė taptu šiuolaikiška, atitinkančia aukščiausius keleivių pervežimo standartus.

DOMĖJOSI INVESTAVIMO GALIMYBĖMIS. Liepos 8 dieną Biržų rajono savivaldybėje lankėsi ir su rajono savivaldybės meru Vytu Jarecku bei administracijos direktoriumi Vidu Eiduku susitiko Baltijos-Kazachstano ekonominio vystymo asociacijos valdybos pirmininkas Aleksandras Vidiakinas su savo komandos nariais.
Svečiai domėjosi investavimo galimybėmis Biržuose turizmo, gamybos, logistikos srityje. Tai pirmas Baltijos-Kazachstano ekonominio vystymo asociacijos atstovų vizitas Biržų rajone. Svečiai kalbėjo apie ketinimus ateityje bendradarbiauti su vietos verslininkais, ieškoti partnerių savo verslui.

NEMOKAMA VIZA – TARSI SŪRIS PELĖKAUTUOSE. Paskelbus, kad lietuviai, vykstantys į Karaliaučiaus sritį, galės gauti nemokamą elektroninę vizą, tarptautinių santykių ekspertai įspėja: su šiuo pasiūlymu slypi daug grėsmių.
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius sako, kad toks Rusijos žingsnis yra vienas iš būdų priversti ES valstybes imtis atsakomųjų veiksmų ir palengvinti Rusijos piliečių patekimą į Šengeno erdvę. Taip pat neatmestinos Rusijos saugumo pastangos užverbuoti agentų. Didžiausias pavojus kyla verslininkams.
Naujienų portalas tv3. lt primena, kad nuo liepos 1-osios nemokamos elektroninės vizos išduodamos vykstantiems į Karaliaučiaus sritį turizmo, verslo, humanitariniais ar kultūros ryšių tikslais. Lietuviai ne vėliau kaip prieš keturias kalendorines dienas iki numatomos kelionės turės užpildyti elektroninę formą Rusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje bei pateikti savo nuotrauką. Vykstantiems į sritį reikės turėti dar bent pusmetį galiojantį pasą, taip pat būtinas sveikatos draudimas. Tokia viza galios 30 dienų ir leis būti Karaliaučiaus srityje ne ilgiau kaip aštuonias paras nuo įvažiavimo. Įvažiuoti su ta pačia viza bus galima vieną kartą.
POSĖDIS. Liepos 5 d. 9 val. Civilinės metrikacijos skyriaus salėje įvyks Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reiklų komiteto posėdis, kuriame bus svarstomi šie klausimai:
1. Dėl UAB „Biržų vandenys“ veiklos ir numatomų vykdyti projektų;
2. Dėl Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vykdomos veiklos (eismo saugumo klausimai).
Posėdyje dalyvaus savivaldybės administracijos direktorius Vidas Eidukas, Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Giedrius Neviera, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ričardas Sabas bei UAB „Biržų vandenys“ direktorius Rimantas Martinonis.

CENTRINĖJE MAUDYKLOJE MAUDYTIS NEREKOMENDUOJAMA. Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad gauti Biržų Širvėnos ežero Centrinės maudyklos pakartotinio tyrimo rezultatai (mėginys imtas birželio 25 d.). Mikrobiologinės taršos rodikliai neatitinka higienos normų reikalavimų, todėl maudytis nerekomenduojama.

Į KELIONĘ – SU ŠEIMOMIS. 60 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad dažniausiai į kelionę leidžiasi su partneriu arba sutuoktiniu. Labiausiai sumažėjo kartu su giminaičiais ir draugais atostogauti vykstančių mūsų šalies žmonių skaičius. Tai patvirtina draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atlikta „AC Nielsen Baltics“ reprezentatyvi Lietuvos žmonių apklausa.
Tyrimo duomenimis, 40 proc. apklaustųjų mieliau keliauja su vaikais. Dažniausiai vaikus atostogauti vežasi 25-44 m. amžiaus respondentai.
Šeimos kelionės populiarėja kasmet: žmonės vis dažniau keliauja ne tik su antrąja puse, bet ir su tėvais. Šių metų tyrimo duomenys rodo, kad 13 proc. Lietuvos gyventojų į atostogų kelionę pasiima tėvus, pernai su jais keliavo 8 proc., 2013 metais – tik 5 proc. mūsų šalies žmonių.

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS.
Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas skelbia išankstinius 2019 m. pirmojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenis.
Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje 2019 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 64,7 mln. EUR ir, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 82 proc. Didžiausi investicijų srautai teko Estijos (791,3 mln. EUR), Danijos (71,6 mln. EUR) ir Lenkijos (56 mln. EUR) įmonėms, o didžiausi neigiami investicijų srautai fiksuoti Švedijos (–822,8 mln. EUR) ir Honkongo (–61,5 mln. EUR) kapitalo įmonėse. Investicijų srautams įtakos turėjo kelių Lietuvoje veikiančių užsienio bankų pertvarka į filialus. Pagal veiklas didžiausi srautai teko nekilnojamojo turto operacijų (64,6 mln. EUR), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (31,3 mln. EUR) įmonėms, o neigiami srautai fiksuoti finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (–78,9 mln. EUR).
SEPTINTOKĖS SĖKMĖ. Birželio 7 d. Kaune pirmą kartą vyko respublikinė biologijos olimpiada 5-8 klasių moksleiviams. Joje dalyvavo Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos septintos klasės mokinė Greta Petronytė. Greta rajoninėje olimpiadoje užėmė pirmąją vietą ir pateko tarp 25 geriausius rezultatus pasiekusių mokinių. Jie buvo pakviesti dalyvauti respublikinėje olimpiadoje.
Gretą Petronytę respublikinėje olimpiadoje lydėjo sėkmė. Septintų klasių mokinių grupėje jos rezultatai buvo geriausi, mokinė laimėjo I vietą.

BUS TIKSLINAMOS KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ VERTINGOSIOS SAVYBĖS. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintas ir pakoreguotas Kultūros paveldo centro 2019 m. veiklos planas. Jame numatyti kultūros paveldo objektai, kuriems ruošiamasi rengti Vertinimo tarybų aktų projektus: tikslinti vertingąsias savybes.
Sąraše yra ir keli Biržų rajono savivaldybės teritorijoje esantys objektai: archeologinis paminklas Papilio sen. Miegonių senkapis, vadinamas Napoleono kapais, ir Nemunėlio Radviliškio sen., Jasiškių k., esanti 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno gimtosios sodybos vieta.
Nacionalinio reikšmingumo paminklo – J. Šerno gimtosios sodybos vietos – vertingosios savybės bus tikslinamos Biržų savivaldybės prašymu, nes paminklu paskelbtas pastatas, kuris pastatytas jau po signataro J. Šerno mirties, o tikrojo jo gimtojo namo pamatai neįeina į kultūros paveldo objekto teritoriją.

BŪSTO KAINŲ POKYČIAI. 2019 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 1,9 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Naujos statybos būstai pabrango 1,9 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai – 5,3 proc., butai daugiabučiuose namuose – 0,8 proc.
Ankstesnės statybos būstai pabrango 1,8 proc. Butai daugiabučiuose namuose pabrango 3,1 proc., o vienbučiai ir dvibučiai namai atpigo 2 proc.

GRASINO.
Anglininkų kaime gyvenanti moteris, gimusi 1973 metais, pranešė, kad namuose jai grasino neblaivus metais jaunesnis brolis. Įtariamasis, kuriam nustatytas 2,60 promilės girtumas, sulaikytas.

EURAI. Birželio 17 dieną Biržuose, Rotušės gatvėje prekybos centre, Nemunėlio Radviliškyje gyvenantis vyras, gimęs 1960 metais, už prekes bandė atsiskaityti netikra dešimties eurų nominalo kupiūra.
KUČGALYJE – NAUJI ŠVIESTUVAI. Tamsoje nebeskendės dar viena Kučgalio kaimo gatvė. Senojoje gatvėje, esančioje gyvenvietės centre, kur veikė socializacijos centras, įrengta apšvietimo linija. Pasak Papilio seniūno Reno Čygo, ant senų atramų sumontuota 11 naujų šviestuvų. Jie kaime šviesti pradės nuo rudens.
Darbus, kainavusius 4 tūkst. eurų, atliko UAB „Biržų montuotojas“.
„Mums dar buvęs savivaldybės administracijos direktorius Jonas Jonušys žadėjo, kad bus skirta lėšų gatvės apšvietimui“, - sakė seniūnas. Šių metų biudžete lėšos Kučgalio kaimo gatvės vadavimui iš tamsos buvo numatytos ir skirtos. Seniūnijos žiniomis, kaime dabar jau bus apšviestos 4 gatvės.

BIBLIOTEKA NEDIRBS. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka informuoja, kad birželio 15 d., šeštadienį, vartotojai aptarnaujami nebus.

ŪKININKAI GAZOLIO ŠIEMET GALI ĮSIGYTI DAUGIAU. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad šiais metais daliai ūkininkų, atsižvelgiant į jų vykdomą žemės ūkio veiklą, skiriamas papildomas lengvatiniu akcizų tarifu apmokestinamo, žymėto gazolio (dyzelinių degalų) kiekis. Papildomai žymėtų degalų iki birželio 30 d. galės įsigyti apie 110 tūkst. šalies ūkininkų. Panevėžio ir Utenos apskrityse žymėtų degalų galės įsigyti po 11 tūkst. ūkininkų (kiekvienoje apskrityje). Apie tai jie informuoti pranešimais Mano VMI.

TRANSPORTO PRIEMONĖS LAIŠKININKAMS.
Birželio 4-6 dienomis 10-ies rajonų mobilieji laiškininkai sulauks 88 tarnybinių automobilių. Šiuos automobilius mobilieji laiškininkai naudos iki 2020 m. pradžios, po to jie bus pakeisti visiškai naujomis transporto priemonėmis. Iki 2020 m. I ketvirčio numatyta darbuotojams skirti 440 tarnybinių automobilių.
Mobilių laiškininkų automobiliai bus pažymėti Lietuvos pašto lipduku, kad gyventojams būtų lengviau juos identifikuoti.
Tai – ne pirmas Lietuvos pašto darbuotojų darbo sąlygų gerinimo etapas šiais metais. Vidutinių ir mažų miestelių pėstiesiems laiškininkams jau išdalinti 92 elektriniai dviračiai, dar 59 bus išdalinti birželio pradžioje, likę 55 – birželio pabaigoje-liepos pradžioje.
SIAUTĖJO LAIKINO SULAIKYMO PATALPOJE. Kęstučio gatvėje gyvenantis 1984 metais gimęs biržietis M. P. vienu metu turės aiškintis dviejose jam iškeltose bylose.
Vyras buvo sulaikytas, nes Ripeikių kaime sumušė paviešėti atvykusią vilnietę.
Biržų policijos komisariato laikino sulaikymo patalpoje jis nuolat spardė kojomis, trankė rankomis ir galva patalpos duris. Nusuko čia buvusią vaizdo kamerą. Be to, išdraskė ir apgadino šarvuotas kameros duris.
Į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus vyras nereagavo.
Paskaičiuota, kad sulaikytasis policijos komisariatui padarė 173 eurų nuostolį.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

PER KARŠČIUS PAMOKOS GALI BŪTI TRUMPINAMOS. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad esant karštiems orams, kai patalpose temperatūra didesnė negu 28 laipsniai, ugdymo procesas gali būti koreguojamas, t. y. užsiėmimus patariama rengti kitose erdvėse – lauke, parke ar vėsesnėse patalpose.
Taip pat mokyklų bendruomenėms rekomenduojama, atsižvelgus į iš anksto numatomą karštesnį orą, trumpinti pamokas, rengti jas tik iki pakylant minėtai temperatūrai. Apie trumpesnį laiką mokykloje turėtų būti informuojami mokinių tėvai.

SMURTAVO. Birželio 4 – osios vakare Biržuose, Kilučių gatvėje, žodinio konflikto metu namuose neblaivi (1,77 prom.) moteris, gimusi 1957 metais, smurtavo prieš neblaivų (1,01 prom.) vyrą, gimusį 1953 – aisiais. Įtariamoji sulaikyta.

VAIRUOTOJAS.
Antradienio vakare Papilio seniūnijos Roviškėlės kaime neblaivus vyras, gimęs 1974 metais, vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą savos gamybos traktorių. Įtariamasis, kuriam nustatytas 2,13 promilės girtumas, sulaikytas.

SUSIMUŠĖ.
Birželio 3 dieną Nemunėlio Radviliškio miestelyje vyras smurtavo prieš kitą vyrą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

GIRTAS.
Pirmadienį Vabalninko miestelyje, J. Biliūno – B. Sruogos gatvių sankryžoje, neblaivus Palaimos kaimo gyventojas, gimęs 1957 metais, vairavo automobilį „Audi A4“. Įtariamasis, kuriam nustatytas 2,56 promilės girtumas, sulaikytas.
MIRČIŲ TRISKART DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje per 2019 m. gegužės mėnesį įregistruota 15 gimimų – 8 berniukai ir 7 mergaitės. Įregistruoti 3 užsienio valstybėje gimę vaikai, 3 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Per mėnesį įregistruotos 45 mirtys – 26 moterų ir 19 vyrų. Vyriausias amžiumi miręs vyras – 95 metų, moteris – 97 metų.
Įvyko 7 santuokos – iš jų 4 įregistruotos bažnyčios nustatyta tvarka.
Išsituokė 7 poros. Užsienio valstybėje nutrauktų santuokų neįregistruota.

DARBO UŽMOKESTIS BIRŽUOSE AUGO, BET KAIMYNAI LENKĖ.
Pirmajame 2019 m. ketvirtyje Biržų rajono savivaldybėje vidutinis bruto mėnesio atlyginimas, palygimus su ankstesniu ketvirčiu, augo 2,4 proc. Šiuo metu jis yra 974,1 euro. Lyginant su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, jis išaugo 14 proc.
Vidutinis atlyginimas neto („į rankas“) Biržuose – 636,8 euro, pranešė Statistikos departamentas.
Biržų rajono savivaldybėje vidutinis darbuotojų skaičius – 4932. Lyginant su ankstesniu ketvirčiu jis augo 0,1 proc., tačiau palyginus su ankstesniais metais, šis skaičius sumažėjo 1,3 proc.
Biržų savivaldybė pagal bruto darbo užmokestį yra 45 vietoje tarp 60-ies.
Pirmąją vietą užima Vilniaus miestas (1458,4 Eur), antrąją – Kauno miestas (1293 Eur), trečiąją – Klaipėda (1286 Eur). Paskutiniąją poziciją užima Zarasai (897,7 Eur).
Kaimynai pasvaliečiai – 38 vietoje (1004,2 Eur), rokiškėnai – 31 (1019,4 Eur), kupiškėnai – 40 (982,9 Eur).

RASTAS SPROGMUO. Praėjusį sekmadienį apie pietus Parovėjos seniūnijos Spalviškių kaime renkant akmenis atviroje teritorijoje rastas sprogmuo.
Įvestas planas „SKYDAS“. Atvykus ugniagesiams ir policijai vietoje budėta tol, kol J. Vitkaus inžinierinio bataliono išminuotojai sprogmenį sunaikino vietoje.
Sunaikinta Antrojo pasaulinio karo 82 milimetrų minosvaidžio mina.
ALGOS. Biržų savivaldybės taryba sprendė dėl poliklinikos direktoriaus Leonido Sologubovo mėnesinės algos kintamosios dalies dydžio nustatymo. Visais balsais nustatytas kintamasis mėnesinės algos dydis – 40 proc. pastoviosios mėnesinio atlyginimo dalies. Taip pat buvo priimtas sprendimas ligoninės direktoriui Petrui Bimbai nustatyti 30 proc. pastoviosios mėnesinės algos kintamąjį dydį. Kintamasis dydis sveikatos apsaugos įstaigų vadovams nustatytas vieneriems metams.

LANKYTINOS VIETOS. Pakeistas Biržų rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašas: į jį įtrauktas Sodeliškių dvaro sodybos senovinės technikos ir buities muziejus.

VAIKŲ LITERATŪROS SKYRIUS VASAROS ŠEŠTADIENIAIS NEDIRBS. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius birželio 1 d. - rugsėjo 1 d. šeštadieniais nedirbs.
Lankytojai laukiami nuo pirmadienio iki penktadienio 10.00 - 18.00 val.
Pirmasis mėnesio penktadienis - švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
MAUDYKLOSE VANDUO ŠVARUS. Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad gauti Biržų Širvėnos ežero Centrinės ir Jaunimo parko bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai (mėginiai laboratoriniams tyrimams paimti 2019-05-20). Minėtų maudyklų vandens kokybė atitinka nustatytą normą, maudytis galima.
Vandens temperatūra bandinio ėmimo metu Apaščios upės A. Dauguviečio parke buvo +17,6 C°, Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje +17,4 C°, Jaunimo parke +16,8 C°. Kitas mėginys bus imamas birželio 3 d.

PRAĖJUSIOS SAVAITĖS ĮVYKIAI. Praėjusią savaitę Biržų rajone policija reagavo į 76 pranešimus apie įvykius. Iš jų 8 atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai - 6 dėl fizinio skausmo sukėlimo (iš jų 4 smurto artimoje aplinkoje atvejai). Po vieną ikiteisminį tyrimą pradėta dėl sukčiavimo ir dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam, kai nustatytas per 1,5 promilės neblaivumas.
Išaiškintas 41 kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nustatyta 13 neblaivių dviratininkų, trys pėsčiųjų padaryti pažeidimai. Po du vairuotojus vairavo transporto priemones neblaivūs ir neturėdami tam teisės. Išaiškinta 10 saugos diržų ir šalmų nenaudojimo atvejų.
Pagal kitus Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius surašyti 25 administracinių nusižengimų protokolai - 3 dėl alkoholinių gėrimų gėrimo viešoje vietoje, 2 dėl narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, 3 dėl nepilnamečių vartoto alkoholio, 1 dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, 2 dėl tėvų valdžios nepanaudojimo, 1 dėl vagystės.
Policijoje registruoti 2 eismo įvykiai, iš jų vienas - dėl susidūrimo su gyvūnu. Eismo įvykiuose žuvusių ar sužeistų žmonių nebuvo.

DEGĖ BOILERIS IR ŠAKOS.
Gegužės 24 dieną Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai skubėjo į Žemaitės gatvę. Gautas pranešimas, kad dega boileris.
Atvykus ugniagesiams rūsio patalpoje degė elektros laidai. Kvietusi moteris gaisrą užgesino iki atvykstant ugniagesiams.
Nudegė apie pusantro metro kabelio. Namą teko išvėdinti.
Tos pačios dienos ryte gautas pranešimas, kad Gulbinių kaime dega sukrautos šakos. Jos buvo užgesintos.
Gegužės 26 – osios vakare ugniagesiams teko skubėti į Vabalninko seniūnijos Natiškių kaimą. Ant važiuojamosios kelio dalies buvo nuvirtęs medis.
Gegužės 25 dieną ugniagesiai sulaukė ir melagingo pranešimo. Paskambinęs neprisistatęs vaikas pasakė, kad Vabalninke, Kalno gatvėje, dega ūkinis pastatas. Pokalbio metu vaikas išjungė telefoną.
Atvykus ugniagesiams nurodytu adresu, jokio gaisro nebuvo.

SUSITIKIMAS. Gegužės 23 dieną Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas ir Seimo narys Viktoras Rinkevičius susitiko su VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriumi Arvydu Skorupsku. Buvo kalbama apie efektyvios asmens sveikatos priežiūros Biržų rajono gyventojams teikimą, aptarti Likėnų reabilitacijos ligoninės ateities strateginių planų metmenys. Sutarta, kad Likėnų reabilitacijos ligoninės perspektyvinį planą artimiausiu metu pristatys Panevėžio regioninės plėtros komisijai, o vėliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

IŠSIRINKO KOMITETŲ PIRMININKUS IR JŲ PAVADUOTOJUS. Biržų rajono savivaldybės tarybos komitetai patvirtino mero siūlytas kandidatūras į komitetų pirmininkus ir jų pavaduotojus. Šią kadenciją dirbs trys komitetai.
Ekonomikos ir finansų komiteto  pirmininkas bus Aidas Vaitkevičius, pavaduotoja – Audronė Garšvaitė. Be jų, šiame komitete dirbs Viktoras Kurganovas, Danutė Martinkėnienė, Sigutis Štrėmas, Ritas Vaiginas ir Irutė Varzienė.
Socialiniam vystymo komitetui vadovaus Stasė Eitavičienė, pavaduotoju patvirtintas Dalius Jakubėnas. Šiame komitete dirbs Arūnas Anskinas, Tomas Četvergas, Astra Korsakienė, Joana Kvedaravičienė, Valdemaras Valkiūnas ir Mantas Visockas.
Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas – Dalius Drevinskas, pavaduotojas – Kęstutis Armonas. Šiam komitetui priklausys Vaida Dževečkaitė – Klepeckienė, Audrius Jukna, Petras Plepys, Arūnas Remeika ir Vilius Trečiokas.

MENINIO SKAITYMO KONKURSE. Gegužės 21 d. Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokykloje vykusiame savivaldybės meninio skaitymo konkurse dalyvavo 34 skaitovai.
1-2 kl. grupės laimėtojai: I vieta – Nojus Štarolis, („Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Daiva Šimienė); II vieta – Matas Labakojis (Vabalninko Balio Sruogos gimnazija, mokytoja Janina Žukauskienė); III vieta – Jorūnė Simanavičiūtė (Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Stanislava Tauterienė).
3-4 kl. grupės laimėtojai: I vieta – Liutauras Miežiūnas (Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Danguolė Briedienė); II vieta – Eivydas Dūda (Papilio pagrindinė mokykla, mokytoja Albina Povilauskienė); III vieta – Danielė Vaitužytė („Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Nida Mikšienė).

SUTUOKTUVĖS. Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius pranešė, kad šio mėnesio pabaigoje tuoksis dvi poros.
Gegužės 23 dieną aukso žiedus sumainys Andrius Kuzmickas ir Erika Novikova.
Gegužės 25 d. Biržų pilyje tuoksis Lukas Čerka ir Greta Užubalytė.
2019 metais santuokas numatyta registruoti: gegužės 23 d. ir 25 d.,  birželio 1 d., 7 d., 8 d., liepos 4 d., 5 d., 6 d., 12 d., 13 d., 20 d., 27 d., rugpjūčio 2 d., 3 d., 10 d., 17 d., 21 d., 22 d., 30 d., rugsėjo 28 d., spalio 19 d.

SMURTAS. Gegužės 20 – osios vakare neblaivus biržietis, gimęs 1976 metais, pasiskundė, kad Kęstučio gatvėje prieš jį smurtavo du nepažįstami asmenys. Nukentėjusiajam nustatytas 2,91 promilės girtumas.

NUSIPLIKĖ DALĮ KŪNO. Biržų ligoninės Chirurgijos ir traumatologijos skyriuje gydomas 30 – metis Biržų rajono gyventojas.
Vyrui nustatyti veido, rankos, šono nudegimai.
Žmogus serga epilepsija. Vieno priepuolio metu jis atsirėmė į krosnį ir užsivertė verdančio vandens puodą.
Gydytojas – traumatologas, daktaras Olgertas Kvedaravičius sakė, kad pacientas po truputį sveiksta, jo būklė gerėja. Tikimasi, kad odos persodinimo operacijos neprireiks.
Per pastarąjį pusmetį tai pirmas dėl nudegimų gydomas skyriaus pacientas.

AUKŠTAITIJOS ARMONIKA. Birželio 8 d. 11 val. Biržų kultūros centre jau 48 kartą vyks tradicinė armonikininkų šventė „Aukštaitijos armonika 2019“. Tai pats seniausias etnokultūros renginys Biržų rajone. Kaip ir kasmet, liaudies muzikantai džiugins mūsų širdis nuoširdžiai atliekamomis unikaliomis melodijomis, savitomis muzikavimo tradicijomis.
Armonikininkai kviečiami registruotis iki gegužės 31 d. Biržų kultūros centre tel. +370 450 32017 (nuo 8 iki 17 val.) arba +370 682 40098 (Jūratė Garnelienė)

IŠTUOKŲ DAUGIAU NEI SANTUOKŲ. Biržų savivaldybės  Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje per 2019 m. balandžio mėnesį įregistruota 20 gimimų – 11 berniukų ir 9 mergaitės. 7 vaikai gimė užsienio valstybėse. 6 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus. 1 vaikas gimė vienišai motinai.
Per balandį įregistruotos 38 mirtys – 22 moterų, 16 vyrų. Vyriausias amžiumi vyras mirė turėdamas 92 metus, moteris – 94 metų.
Balandį įregistruotos 5 santuokos. 1 santuoka sudaryta užsienio valstybėje. 4 santuokos įregistruotos Lietuvoje. Bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų neįregistruota.
Išsituokė 8 poros. Užsienio valstybėje nutrauktų santuokų neįregistruota.

NUVALYTI TERŠALAI IR UŽGESINTA ŽOLĖ. Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gegužės 8 dieną gavo pranešimą, kad Karaimų gatvėje ant važiuojamosios kelio dalies yra išsilieję tepalų. Ugniagesiai 500 metrų ilgio ruože rado išsiliejusių naftos produktų.
Panaudojus sorbentą ir rankinį inventorių surinkti teršalai. Nuplauta važiuojamoji kelio dalis.
Kitą dieną jau tradiciškai degė žolė ir krūmai Biržuose, Dvaro gatvėje. Išdegė apie vieną arą atviros teritorijos.

KVIEČIA PATIKRAI.
Onkoklubas „Stenkimės nugalėti ligas“ kviečia visas 50-69 m. moteris į nemokamą krūtų patikrą Vilniaus onkologijos institute birželio 21 d. (turėti šeimos gydytojo siuntimą su prierašu pagal programą).
Teirautis pirmininkės, tel. 8~611 87 849.
KUPRIŲ KOPLYČIOJE – ŠV. STANISLOVO ATLAIDAI. Gegužės 11 d. (šeštadienį) Vabalninko seniūnijoje vyks Šv. Stanislovo atlaidai. 12 val. bus aukojamos Šv. Mišios Kuprių kaimo koplyčioje. 13.30 val. vyks atstatyto kryžiaus šventinimas Remeikių kaime. 14 val. rengiamas pobūvis Čypėnų Respublikoje.

DEGĖ ŽOLĖ.
Gegužės 7 dieną Biržuose, Dvaro gatvėje, degė žolė. Atvykus ugniagesiams, nuo liepsnų buvo užsidegusi ir apleisto pastato siena.
Gaisro metu išdegė apie vieną arą sausos žolės. Nudegė apie 1 kvadratinį metrą apleisto pastato sienos.

PINIGINĖ. Gegužės 7 – osios vakare Biržų rajone gyvenanti moteris, gimusi 1948 metais, pranešė, kad į jos namus Rinkuškių kaime įėjęs pažįstamas vyras pavogė piniginę. Nuostolis – 150 eurų. Įtariamasis, gimęs 1976 metais, sulaikytas.

SMURTAS. Į policiją kreipėsi Biržuose gyvenanti moteris, gimusi 1991 metais. Ji pasiskundė, kad gegužės 8 – osios naktį prieš ją smurtavo pažįstamas, gimęs 1993 metais.

PAČERIAUKŠTĖJE. Gegužės 10 d. 20 val. Pačeriaukštės kultūros namuose organizuojamas renginys, skirtas Motinos dienai paminėti.

ORGANŲ DONORYSTĖS. Pritariančiųjų organų donorystei skaičius perkopė 30 000 – sutikimą organų donorystei po savo mirties jau pasirašė 30 012 Lietuvos gyventojų, informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras. Iš jų 19 835 sutikimus pasirašė moterys ir 10 177 – vyrai. 9520 sutikimų buvo pasirašyta elektroniniu būdu, o 20492 – užpildžius popierinę formą.
Šiuo metu organų, audinių ir ląstelių transplantacijų Lietuvoje laukia 470 sergančiųjų, iš jų – 26 vaikai. Donoro inksto transplantacijos laukia 163, kasos ir inksto komplekso – 8, plaučių – 7, širdies – 46, širdies ir plaučių komplekso – 3, kepenų transplantacijos – 74 žmonės. 90 recipientų būtina ragenos transplantacija, 79 – kaulų čiulpų transplantacija. Kai kurie sergantieji miršta, transplantacijos taip ir nesulaukę.
Šiemet Lietuvoje atliktos 103 transplantacijos: 33 inksto transplantacijos (31 recipientui transplantuoti mirusių donorų inkstai ir dviem – gyvų donorų inkstai), 8 kepenų, 1 širdies, 10 ragenos ir 51 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija.
JAU PREKIAUJA LIETUVIŠKOMIS BRAŠKĖMIS. Lietuvių pamėgtų braškių sezonas – jau netrukus. Buvo prognozuojama, kad po poros savaičių į prekyvietes turėtų plūstelti lietuviškų braškių banga, išstumsianti iš Pietų šalių įvežtas saldžiarūgštes uogas.
Prieš kelias dienas atrodė, kad plūstelėjusi neįprastos šilumos banga artėjantį braškių sezoną kiek paankstino. Bet staigiai atvėsę orai dar gali niekais paversti ūkininkų lūkesčius.
Pirmų braškių kaina turguje – „kosminė“ – 12-15 eurų už kilogramą.

SKIRS KOMPENSACIJAS. Atsižvelgiant į sunkią ūkininkų, 2018 m. nukentėjusių nuo sausros, padėtį, bus kompensuoti jų patirti nuostoliai. Nuostolius atlyginti Vyriausybė numato dviem žingsniais. Pirmuoju nuostolių kompensavimo etapu Žemės ūkio ministerija skirs 8,5 mln. eurų. Finansų ministerija nagrinėja galimybę dėl papildomų lėšų skyrimo antruoju etapu. Tikimasi, kad antrojo etapo išmokos žemdirbius pasieks dar šiais metais.

MIRTIS. Gegužės 5 – osios naktį Valiuliškių kaime namuose rastas miręs vyras, gimęs 1967 metais. Pirminės apžiūros metu išorinių smurto žymių nenustatyta.

POLICIJA PRANEŠA PRAĖJUSIOS SAVAITĖS ĮVYKIUS. Praėjusią savaitę Biržų rajone registruoti 65 pranešimai apie įvairius įvykius. Pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai: du dėl grasinimo nužudyti, du dėl vagysčių, po vieną asmens buvimo vietai ir mirties priežasčiai nustatyti.
Išaiškinti 52 administraciniai nusižengimai, iš jų 33 - kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Gegužės 2 dieną Biržuose, J. Janonio aikštėje, sulaikytas neblaivus automobilį vairavęs R. K. Jam nustatytas 0,46 promilės girtumas.
Taip pat sustabdyti trys neblaivūs dviratininkai. Balandžio 29 dieną Pasvalio gatvėje sustabdytas E. K. (1,49 prom.). Gegužės 1 dieną Biržuose, Sąjungos gatvėje, dviratį vairavo neblaivus (1,12 prom.) J. P. Gegužės 5 dieną Sąjungos – V. Kudirkos gatvių sankryžoje dviratį vairavo neblaivus (1,48 prom.) J. U.
Šeši automobilių vairuotojai nesinaudojo saugos diržais, du vairavo transporto priemones neturėdami tam teisės.

EKONOMINIŲ VERTINIMŲ RODIKLIS.
Ekonominių vertinimų rodiklis 2019 m. balandį buvo 11 ir, palyginti su kovu, padidėjo 3 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 9, statybos ir prekybos – 3 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Pramonės pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė.
VĖJARODĖ. Kučgalio kaimo bendruomenės prašymu Papilio seniūnija nupirko vėjarodę. Ji pastatyta šalia Kučgalio kaimo šaltinėlio. Pasak seniūno Reno Čygo, vejarodė nebrangi, kainavo 34 eurus. Ši vieta yra nemažas traukos centras. Žmonės semiasi švarų šaltinėlio vandenį, šalia jo poilsiauja.

ARTIMIAUSIOS SANTUOKOS. Biržų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad gegužės 17 dieną tuoksis Vytautas Gučas ir Goda Vedlūgaitė, Butautų dvare - Arūnas Petrulionis ir Sandra Šimienė.
2019 METAIS SANTUOKAS NUMATYTA REGISTRUOTI:
Gegužės 17 d., 23 d. ir 25 d., birželio 1 d., 7 d., 8 d., liepos 4 d., 5 d., 6 d., 12 d., 13 d., 20 d., 27 d., rugpjūčio 2 d., 3 d., 10 d., 17 d., 21 d., 22 d., spalio 19 d.

MAMAS MOTINOS DIENOS PROGA SVEIKINS 80 PROC. APKLAUSTŲJŲ. Šį sekmadienį Lietuvoje tradiciškai bus švenčiama Motinos diena. 80 proc. apklaustų vyresnių kaip 15 metų gyventojų nurodė sveikinsią mamas šios dienos proga, rodo „Kantar“ tyrimas. Artėjant šventei, tik 16 proc. gyventojų nežinojo, ką dovanos. Vidutinė dovanos mamai vertė planuojama apie 35 EUR.
Sveikinti planuojama ir anapilin iškeliavusias mamas – aplankant kapus, padedant gėlių ar uždegant žvakių, užsakant pamaldas.

BRANGIAUSIOS ARIAMOS ŽEMĖS HEKTARO KAINA PRIARTĖJO PRIE 6000 EURŲ. Nors vidutinis žemės našumo balas yra aukštesnis Pasvalio ir Kėdainių rajonuose, brangiausiai ariama žemė parduodama ir nuomojama Joniškio rajone.
Vidutiniškai brangiausiai – 5090 eurų už vieną hektarą ariamos žemės įsigydami pernai mokėjo Marijampolės apskrities žemdirbiai, bet didžiausia tokios žemės kaina buvo Joniškio rajone – 6063 eurai už hektarą.
Sparčiai prie 6000 eurų už hektarą kainos artėjo Pakruojo rajonas (pernai vidutiniškai už vieną hektarą ariamos žemės čia mokėta 5987 eurai), Pasvalio (5953 Eur/ha) bei Šakių (5921 Eur/ha) rajonai.
Nuomotis vieną hektarą dirbamos žemės 2018 metais brangiausiai kainavo Šiaulių apskrities ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Joniškio rajone pernai žemės nuomotojams mokėta 167 Eur/ha, Pakruojo rajone – 158 Eur/ha.
Šie ir kiti duomenys nurodyti naujausiame Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinyje „Agrorinka“.
Žemės našumo žemėlapis ArcGis skelbia, kad vidutinis žemės našumo balas Pasvalio rajone yra 52,4, Kėdainių rajone – 51,5, o Joniškio rajone – 50,6, Šakių – 48,8, Marijampolės – 48,4, Pakruojo – 47,5, Biržų – 47,5.
KIRS PUŠIS. Biržų savivaldybė informuoja, kad skubiai bus šalinamos vabzdžių ligų apipultos pušys A. Dauguviečio parke (parko teritorija prie vandens telkinių). Šiuo etapu bus nupjauta 18 pušų ir 1 beržas (kirtimo priežastis – stiebo puvinys). Siekiant išsaugoti kuo daugiau pušų šioje teritorijoje, jos bus intensyviai stebimos ir pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams skubiai šalinamos.

ŠAUKĖSI PAGALBOS. Balandžio 29 dieną bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi socialinė darbuotoja pranešė, kad Biržuose, Sąjungos gatvėje, gyvenanti jos globotinė neatidaro durų ir šaukiasi pagalbos.
Atvykę ugniagesiai išdaužė durų stiklą ir atrakino duris. Viduje rasta ant grindų gulinti 1939 metais gimusi moteris.
Į vidų įleisti medikai moterį apžiūrėjo ir ją išvežė į ligoninę.

GRASINO. Balandžio 29 – osios vakare Kaunių kaime gyvenanti moteris, gimusi 1972 metais, pranešė, kad namuose jai grasino buvęs vyras, gimęs 1973 – aisiais. Įtariamasis sulaikytas.
PASITARIMAS DĖL LIKĖNŲ. Balandžio 25 d. Vyriausybės rūmuose vyko pasitarimas dėl Likėnų kurorto vystymo galimybių ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninės perspektyvų. Pasitarime pas Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį dalyvavo Seimo nariai Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Biržų savivaldybės meras Vytas Jareckas, Savivaldybės tarybos narys Vidas Eidukas.
Pasitarimo metu buvo diskutuojama dėl Likėnų kurorto vystymo galimybių ir finansavimo šaltinių Likėnų reabilitacinės ligoninės gydomojo korpuso rekonstrukcijai užbaigti.
2018 m. sustabdžius Likėnų reabilitacinės ligoninės gydomojo korpuso projekto finansavimą liko nesuremontuota apie 2200 kv. m patalpų (40 lovų palatos, maisto, gydomojo purvo paruošimo patalpos, kineziterapijos salė, procedūrų patalpos), neįsigyta reikalinga įranga, pranešė Biržų rajono savivaldybė.
ŠILDYMO SEZONAS BAIGĖSI PRIEŠ VELYKAS. Vadovaujantis Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A-308 „Dėl 2018 – 2019 m. šildymo sezono pabaigos“, nustatyta 2018–2019 metų šildymo sezono pabaiga – balandžio 19 d. Šiuo įsakymu taip pat nustatyta, kad šilumos vartotojai, suderinę su šilumos tiekėju, turi teisę, jeigu yra techninės galimybės, patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos, nepažeidžiant higienos normų.

PANEVĖŽIO APSKRITIES GYVENTOJŲ SĄSKAITOS PASIPILDYS 224 TŪKST. EURŲ. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pradėjo gyventojams grąžinti pajamų mokesčio permokas, todėl į beveik 1,5 tūkst. Panevėžio apskrities gyventojų sąskaitų jau bus pervesta 224 tūkst. eurų. Pirmiausia permokos grąžinamos teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams. VMI sąrašus permokų grąžinimui sudaro atsitiktine tvarka. Naujausiais duomenimis, nuo metų pradžios už visus mokestinius laikotarpius Panevėžio apskrityje iš viso gauta apie 73 tūkst. pajamų ir 3 tūkst. turto deklaracijų, prašymų skirti dalį pajamų mokesčio paramai – apie 8 tūkst. Nuo metų pradžios už visus mokestinius laikotarpius pajamų deklaracijas pateikė daugiau nei 61 tūkst. gyventojų. Daugiau nei 36 tūkst. Panevėžio apskrities gyventojų pateikė deklaracijas su grąžintina GPM suma, jiems bus grąžinta 6,2 mln. eurų GPM permokų suma. Apie 15 tūkst. gyventojų pateikė deklaracijas su mokėtina GPM suma, jie turės sumokėti 4,7 mln. eurų GPM.

PRIEŠNUODŽIAI.
Stresą dažnai patiriantys teigia net 90 proc. šalies gyventojų. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Jos metu taip pat paaiškėjo, kad svarbiausiais streso „priešnuodžiais“ laikomi bendravimas su šeima (55 proc.) ir miegas (53 proc.). Tad specialistai teigia, kad artėjančios Velykos – puiki proga bent trumpam pabėgti nuo streso.

EKSPORTUOTŲ IR IMPORTUOTŲ PREKIŲ KAINŲ POKYČIAI. Eksportuotų ir importuotų prekių kainos 2019 m. vasarį, palyginti su sausiu, padidėjo po 0,5 proc.
Iš eksportuotų prekių labiausiai – 6,2 proc. – pabrango betono, cemento ir gipso gaminiai. Atliekos, atliekų surinkimo produktai pabrango 4,3 proc., rafinuoti naftos produktai – 4 proc., bet atpigo elektra – 16,9 proc., gyvi gyvūnai ir gyvūniniai produktai – 6,2 proc., baterijos ir akumuliatoriai – 5,7 proc., pranešė Lietuvos statistikos departamentas.
ŠILUMOS KAINA BIRŽUOSE – DIDŽIAUSIA LIETUVOJE. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, balandžio mėnesį mažiausia šilumos kaina yra AB „Kauno energija“ aptarnaujamiems vartotojams (4,23 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,62 ct/kWh su PVM).

BUTE GELBĖTOJAI NIEKO NERADO. Balandžio 11 dieną į Biržų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą kreipėsi Vilniaus gatvės gyventoja. Moteris sakė, kad kaimynystėje gyvenanti 87 metų senolė neatsiliepia ir neatidaro durų. Ji baiminosi, kad moteriai galėjo kas nors nutikti.
Atvykę ugniagesiai panaudojo parankines priemones ir pro duris pateko į butą. Viduje nieko nebuvo.
Tą patį vakarą ugniagesiai buvo kviečiami į Biržuose, Tylos – Lankų gatvių sankryžą. Atviroje teritorijoje degė žolė.
Išdegė apie du arus žolės. Ji užgesinta parankinėmis priemonėmis.

PAJAMAS JAU DEKLARAVO KAS TREČIAS SMULKUSIS VERSLININKAS. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad pajamas iš individualios veiklos už 2018 metus jau deklaravo 4,6 tūkst. Panevėžio apskrities gyventojų. Deklaracijas iki gegužės 2 dienos už minėtą laikotarpį dar turi pateikti beveik 15,9 tūkst. savarankiškai dirbusių gyventojų. Pastarieji raginami suskubti ir pasekti jau deklaravusiųjų pavyzdžiu.
NUO TREČIADIENIO – SVARBUS DRAUDIMAS VAIRUOTOJAMS. Nuo trečiadienio įsigalioja draudimas važinėti žieminėmis dygliuotomis padangomis.
Naudoti vasarines padangas transporto priemonių vairuotojai jau gali nuo balandžio 1 d.
Vasarinių padangų sezonas trunka nuo balandžio pradžios iki lapkričio 10 dienos. Kelių eismo taisyklės šiuo laikotarpiu rekomenduoja naudoti būtent vasarines padangas, tačiau nedraudžiama eksploatuoti ir kitokių padangų, jei jos nėra dygliuotos.
Motociklų, mopedų, triračių, keturračių ir priekabų naudotojai vasarines padangas gali naudoti jau nuo kovo pradžios, jei važiuojamoji kelio danga nėra apledėjusi.

DEGĖ ŽOLĖ. Pirmadienio vakare ugniagesiai skubėjo į Širvėnos seniūnijos Ripeikių kaimą. Atvykus 25 arų plote degė žolė ir laužas.
Gaisras buvo užgesintas panaudojus vandens švirkštą ir parankines priemones.

SŪNUS. Balandžio 8 – osios vakare neblaivi moteris, gimusi 1955 metais, pranešė, kad prieš ją smurtavo neblaivus sūnus, gimęs 1977 metais. Nukentėjusiai nustatytas 2,77 promilės girtumas, sūnui – 3,09 promilės.

MOKINIŲ RAŠTINGUMO KONKURSAS „MAŽASIS DIKTANTAS“. Balandžio 3 d. vyko mokinių raštingumo konkursas „Mažasis diktantas“ rajono etapas 3-4 klasių mokiniams. 3 klasių grupėje dalyvavo 14 mokinių, 4 klasių grupėje 11 mokinių.
3 klasių nugalėtojai:
I vieta – Lukas Rakickas, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Irena Pakalnienė;
II vieta – Ovidijus Svoinialo, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Irena Pakalnienė;
II vieta – Mantė Simonavičiūtė, Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Nida Jakutienė;
II vieta – Vesta Stapulionytė, Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Bronislava Sajienė;
II vieta – Akvilė Valbasaitė, Biržų r. Papilio pagrindinė mokykla, mokytoja Vita Januševičienė;
III vieta – Eimantė Baniulytė, Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos gimnazija, mokytoja Sigita Vinciūnienė;
III vieta – Gabija Šveikauskaitė, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Gražina Trečiokienė;
III vieta – Dominykas Tamuliūnas, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Renata Ališauskienė;
III vieta – Adrijans Puzinš, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Renata Ališauskienė.
4 klasių nugalėtojai:
I vieta – Simonas Šarkiūnas, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Danguolė Briedienė;
II vieta – Raminta Bajoraitė, Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Nida Mikšienė;
III vieta – Beatričė Trečiokaitė, Biržų r. Pabiržės pagrindinė mokykla, mokytoja Gražina Girdžiuvienė.
MIRUSIŲ KETURISKART DAUGIAU NEI GIMUSIŲ. Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per 2019 m. kovo mėnesį įregistruota 10 gimimų – 2 berniukai ir 8 mergaitės. Įregistruotas 1 užsienio valstybėje gimęs vaikas, 4 vaikams pripažinta tėvystė.
Kovo mėnesį mirčių įregistruota keturis kartus daugiau nei gimimų.
Mirė 43 asmenys – 28 moterys, 15 vyrų. Vyriausias amžiumi miręs vyras - 87 metų, moteris – 103 metų.
Įregistruotos 7 santuokos. Bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų kovo mėnesį neįregistruota.
Išsituokė 3 poros, jų santuokos nutrauktos Lietuvoje.

DEGĖ ŽOLĖ.
Balandžio 1 – osios vakare Vabalninko seniūnijos Gaižiūnų kaime 10 arų plote pavieniais židiniais degė žolė. Gaisras likviduotas panaudojus vandens švirkštą ir rankinį inventorių.
Gaisro metu išdegė 6 arai pievos. Manoma, kad ugnis kilo neatsargiai numetus nuorūką.

MUŠTYNĖS.
Balandžio 1 – osios vakare Gajūnų kaime susipyko du kaimynai. Neblaivus vyras (2,47 prom.), gimęs 1980 metais, pranešė, kad prieš jį smurtavo neblaivus dešimčia metų vyresnis kaimynas. Įtariamasis, kuriam nustatytas 2,40 promilės girtumas, sulaikytas.
SAVAITĖS ĮVYKIAI. Praėjusią savaitę Biržų rajone užregistruoti 87 pranešimai apie įvairius įvykius. Pradėti 9 ikiteisminiai tyrimai: 1 dėl vagystės, 1- dėl viešosios tvarkos pažeidimo, 4 - dėl fizinio skausmo sukėlimo (smurtas artimoje aplinkoje), 1 - dėl netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimo, laikymo arba realizavimo, 1 – dėl neteisėto naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo ir 1 - dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (vairuotojas vairavo automobilį būdamas girtas, kurio girtumas buvo didesnis nei 1.50 promilių)
Nustatyti 43 administraciniai nusižengimai, iš jų 27- dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų: 2 neblaivūs dviratininkai, 2 vairuotojai vairavo automobilius nesegėdami saugos diržų, 2 vairavo neturėdami tam teisės, 6 asmenys vairavo automobilius kalbėdami mobiliojo ryšio telefonais ir 6 vairuotojai nepraleido pėsčiųjų per perėją. Dvylika vairuotojų nesilaikė kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų ar kitų Kelių eismo taisyklių.
Per savaitę Biržų rajono keliuose įvyko 3 eismo įvykiai, sužeistų ar žuvusių nebuvo.

KONTROLĖS KOMITETO POSĖDIS. Kovo 27 d. 14 val. Civilinės metrikacijos skyriaus salėje įvyks Biržų savivaldybės tarybos kontrolės komiteto posėdis. Jame bus svarstomas Kontrolės ir audito tarnybos 2018 m. veiklos ataskaitos projektas.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą Kontrolės komitetas svarsto savivaldybės kontrolės ir audito veiklos plano įvykdymo ataskaitą, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei kontrolės ir audito tarnybos veiklos.

 

GIRTŲ VAIRUOTOJŲ POLICIJA Į LIGONINES NEBEVEŽIOS. Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam nutarimui, kuris numato naują tvarką tikrinant vairuotojų girtumą. Joje numatyta, kad daugiau nei 1,5 promilės įpūtusiam vairuotojui teks į matuoklį pūsti ne vieną, o du kartus ir to užteks girtumui patvirtinti. Pareigūnams su pažeidėju į ligoninę vykti tirti kraujo nebereikės. Be to, už vengimą tikrintis girtumą iškart bus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šie pakeitimai įsigalios nuo balandžio pirmos dienos

PADĖKOS RAŠTAS. Kovo 15 dieną savivaldybės mero padėkos raštas asmeninės sukakties proga įteiktas Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos chorinio dainavimo, bendrojo fortepijono mokytojai metodininkei Viktorijai Morkūnienei - už ilgametį pedagoginį darbą, chorinės muzikos puoselėjimą bei Biržų krašto muzikinės kultūros sklaidą.

 

MUZIEJŲ LANKYTOJŲ SKAIČIUS IŠAUGO PENKTADALIU. 2018 metais Lietuvos muziejuose apsilankė daugiau kaip 5 mln. lankytojų – palyginus su 2017 m., apsilankymų skaičius išaugo 21 procentu, o su 2016 m. – 26 procentais. Šį skaičių sudaro pavieniai ir organizuoti lankytojai, fondų lankytojai, edukacinių užsiėmimų bei muziejaus organizuojamų renginių lankytojai ir jų dalyviai.

Tokius pokyčius rodo statistinės ataskaitos, kurias Kultūros ministerijai pateikė 104 šalies muziejai: 4 nacionaliniai, 15 respublikinių, 55 savivaldybių, 22 žinybiniai ir 8 nevalstybiniai muziejai.

 

VAIKŲ IR MOKSLEIVIŲ – LIAUDIES KŪRYBOS ATLIKĖJŲ KONKURSAS „TRAMTATULIS“. Kovo 1 d. Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokykloje vyko konkurso „Tramtatulis“ vietinis turas 3-19 metų vaikams. Į regioninį turą vyksta:

3-6 metų amžiaus grupėje: Marija Janulytė, Biržų lopšelis-darželis „Genys“, skyrius „Rugelis“ dainininkė, mokytoja Vigilija Macienė.

7-10 metų amžiaus grupėje: Miglė Meženskaitė, Biržų r. Papilio pagrindinės mokyklos dainininkė, mokytoja Vigilija Macienė.

11-14 metų amžiaus grupėje: Gabija Pavilionytė, Aistė Tatorytė, Goda Dovydėnaitė, Margarita Dicytė, Viktorija Dicytė, Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos skudutininkės, mokytoja Aušra Butkauskienė.

15-19 metų amžiaus grupėje: Dainininkai: Karolis Parčiauskas ir Valdas Ratkevičius, Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytoja Nijolė Kaulinienė.

Ragininkai: Saulius Voras, Valdas Ratkevičius, Ugnius Kairys, Romualdas Vaitaitis, Karolis Parčiauskas, Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytoja Nijolė Kaulinienė.

Kanklininkas Romualdas Vaitaitis, Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytoja Nijolė Kaulinienė.

Skudutininkai: Saulius Voras, Valdas Ratkevičius, Ugnė Rožėnaitė, Rasa Pipinytė. Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytoja Nijolė Kaulinienė.

 

KAINŲ POKYČIAI. 2019 m. vasarį, palyginus su sausiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,1 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo daržovių, bankų teikiamų paslaugų, atostogų išvykų kainų padidėjimas bei avalynės, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, spirituotų gėrimų kainų sumažėjimas, praneša Statistikos departamentas.

SAVIVALDOJE ŠIEK TIEK PADAUGĖS MOTERŲ. Po sekmadienį įvykusių rinkimų savivaldybių tarybose šiek tiek padaugės moterų, tačiau pagal lyčių lygybę Lietuva ir toliau atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, naujose tarybose dirbs 424 moterys ir 1037 vyrai. Moterys sudarys 29 proc. tarybos narių – keturiais procentiniais punktais daugiau nei dabar.
Iš 16 per pirmąjį turą išrinktų merų trys yra moterys. Dar devynios moterys varžysis antrajame ture – Elektrėnų, Kelmės, Klaipėdos, Lazdijų, Mažeikių, Plungės, Prienų, Šilutės ir Ukmergės rajonuose.
Vidutiniškai ES moterys sudaro 32 proc. tarybos narių ir 15 proc. merių, rodo Vilniuje įsikūrusio Europos lyčių lygybės instituto duomenys.
Būsimojoje Biržų rajono savivaldybės taryboje turėtų darbuotis 8 moterys iš 25 narių. Tai sudaro 32 proc. Šioje kadencijoje taryboje darbavosi 7 moterys.

PRESTIŽINĖ PREMIJA – IŠ BIRŽŲ KILUSIAM FOTOGRAFUI. Dvylikai Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusių kūrėjų buvo įteiktos Vyriausybės kultūros ir meno premijos.
Tarp jų premija paskirta ir iš Biržų kilusiam fotomenininkui Ramūnui Danisevičiui, Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus. Nuo 2008 m. premijos dydis siekia 340 bazinių socialinių išmokų dydžių.

„TĖVŲ LINIJA“. Į „Tėvų liniją“ pasitarti įvairiais vaikų auklėjimo klausimais jau galima skambinti ne tik vakarais, bet ir dieną – nuo 11 iki 13 val. Tad nemokamos anoniminės psichologų pagalbos visoje Lietuvoje sulauks daugiau tėvų, globėjų ir senelių.
„Kaip bandomasis projektas prieš pusantrų metų startavusi „Tėvų linija“ parodė, kad profesionalių psichologo konsultacijų poreikis – labai didelis. Tėvai nori pasitarti, kaip reaguoti į vaikų elgesį, kaip susivaldyti ir bendrauti su atžalomis, kad būtų išlaikyti geri santykiai. Tačiau dėl riboto „Tėvų linijos“ darbo laiko į daugiau kaip pusę skambučių nebuvo atsiliepta“, - sako „Tėvų linijos“ vadovė, Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė.
Dabar nemokamu numeriu 8 800 900 12 galima skambinti darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val.

LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO PREZIDENTAS ŽILVINAS ŠILĖNAS VADOVAUS JAV ORGANIZACIJAI. Septynerius metus Lietuvos laisvosios rinkos institutui vadovaujantis Žilvinas Šilėnas nuo balandžio pabaigos vadovaus organizacijai JAV „Foundation for Economic Education“.
Kol bus paskirtas naujas nuolatinis prezidentas, institutui vadovaus viceprezidentė Edita Maslauskaitė.
„Tai, kad Žilvinas vadovaus vienai solidžiausių, jau septyniasdešimt metų veikiančiai pasaulinei organizacijai yra ir visos Lietuvos laisvosios rinkos instituto veiklos įvertinimas. Per pastaruosius metus institutas padarė didelį proveržį švietėjiškoje veikloje. Pasaulinį pripažinimą pelnė ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą“, iš kurio kasmet mokosi daugiau kaip 22 tūkstančiai Lietuvos moksleivių, prisidedame prie mokymo programų atnaujinimo – ekonomikos mokymą siekiame sujungti su etika ir pilietiniu ugdymu. Žilvinui vadovaujant institutas net du kartus laimėjo prestižinį tarptautinį Templetono laisvės apdovanojimą“, – pasakoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto tarybos pirmininkė Elena Leontjeva.

LIETUVIO SVAJONIŲ BŪSTAS. Turėdami neribotas finansines galimybes, daugiau nei pusė šalies gyventojų gyvenamąjį būstą rinktųsi didmiestyje – jaunimą labiausiai vilioja senamiesčio dvasia ir centro šurmulys, vyresnius gyventojus – atokesni didmiesčių rajonai bei priemiesčiai. Kas šeštas šalies gyventojas apskritai pasirinktų gyvenimą atokesniame gamtos prieglobstyje šalia upės ar ežero. Tokias gyventojų preferencijas atskleidė „Citadele“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.
Aktyviausiai būsto rinka regionuose pirmąjį šį metų pusmetį augo Neringos, Pasvalio r., Vilkaviškio r. Švenčionių r. ir Kretingos r. savivaldybėse. Čia per pirmąjį 2018 m. pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, būsto sandorių skaičius augo nuo 39 iki 23 proc.
Mažiausiai Lietuvos gyventojai gundosi kraustytis į kaimo vietoves, mažas gyvenvietes ar miestelius. Tyrimo duomenimis, kaimuose ir miesteliuose, kur gyventojų skaičius neviršija 5 tūkst., norėtų gyventi 12 proc. apklaustųjų.

KELIAME INKILUS. VĮ Valstybinių miškų urėdija kviečia visus prisidėti prie pasiruošimo šiltajam sezonui ir kovo 21 d. Pasaulinės miškų dienos proga kartu kelti inkilus, reikšmingus paukščių išlikimui ir miško išsaugojimui. Inkilų kėlimo šventė vyks 26 Valstybinių miškų urėdijos padaliniuose.
BAROKO PAVASARIS BIRŽUOSE. „Su pavasariu į Biržus vėl pargrįžta užburianti baroko muzika“, - pranešė kasmetinio senosios muzikos festivalio „Baroko pavasaris Biržuose“ organizatoriai. Festivalio atidarymas – kovo 11 d. 16 val. Biržų pilies rūmuose, bibliotekos salėje.

BIRŽŲ TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETE (TAU). Kovo 13 d. 9.00 val. Biržų ŠPT (Vytauto g. 32) vyks projekto „54+“ 8 akad. val. mokymai „Efektyvus viešas kalbėjimas“. Į mokymus kviečiami asmenys nuo 55 m. iki pensinio amžiaus. Pageidaujantys dalyvauti mokymuose registruojasi telefonu: 8 683 31 259 iki kovo 6 d.

POKYČIAI NUO KOVO 1-OSIOS. Jau nuo kovo pirmosios Lietuvoje įvyks ne vienas pokytis. Primename svarbiausius: įsigaliojo didesni etilo alkoholio akcizų tarifai, užsieniečiams žemos kvalifikacijos darbams nebereikės kvalifikacinių dokumentų, įsigalioja nauja vaistų pardavimo tvarka, didėja tarifai tabako produktams, bet mažėja Konkurencijos tarybos įmokų tarifai ir dar keli pokyčiai.
SAVIVALDYBĖS TARYBOS KOMITETŲ POSĖDŽIAI. Komitetai posėdžiaus tokia tvarka:
Švietimo, kultūros ir sporto – vasario 11 d. 9 val. (pirmadienis);
Investicijų, verslo, turizmo vystymo, ekonomikos ir biudžeto – vasario 11 d. 14 val. (pirmadienis);
Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų – vasario 12 d. 9 val. (antradienis);
Socialinių reikalų, sveikatos apsaugos ir teisėtvarkos – vasario 12 d. 15 val. (antradienis).

MUZIKOS OLIMPIADOJE. Vasario 5 d. Biržų Kaštonų pagrindinėje mokykloje vyko Lietuvos mokinių muzikos olimpiados rajono etapas 6-8 klasių mokiniams.
6-8 klasių grupės nugalėtojai:
I vieta - Žygimantas Augustas Žygelis (Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Rasa Stanulevičienė);
II vieta - Lauryna Bukytė (Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Jolanta Vasiliūnienė).

FIZIKOS OLIMPIADOJE. Vasario 1 d. vyko 8 klasių mokinių fizikos olimpiados rajono etapas. Rajono etape dalyvavo 21 dalyvis. Olimpiadoje nugalėjo Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos mokiniai, kurių mokytojas Gediminas Girdžius.
I vietą užėmė Dominykas Lapienis, II vietą – Armandas Slapšys, III vietą – Gintarė Tamonytė.
PADĖKOS RAŠTAS. Sausio 11 d. savivaldybės mero Valdemaro Valkiūno padėkos raštas įteiktas VšĮ Biržų ligoninės gydytojai Marijai Valaitienei asmeninės sukakties proga už ilgametį, nuoširdų, sąžiningą ir profesionalų darbą žmonių sveikatos labui, aktyvią visuomeninę veiklą.

PERNAI GIMIMŲ BUVO MAŽIAU, MIRČIŲ – DAUGIAU. Civilinės metrikacijos skyrius informuoja apie praėjusius 2018-uosius metus. Čia per 2018 m. įregistruoti 195 gimimai (2017 m. – 262). 150 vaikų gimė Lietuvoje, 45 – užsienio valstybėse. Gimė 105 berniukai ir 90 mergaičių, 106 vaikai gimė susituokusiems tėvams, 78 vaikams pripažinta tėvystė, 11 vaikų gimė vienišoms mamoms.
2018 metais įregistruotos 452 mirtys (2017 m. – 422), iš jų 13 – užsienio valstybėse mirusių asmenų.
Susituokė 146 poros. 3 santuokos užregistruotos Lietuvoje su užsienio valstybių piliečiais, taip pat registruota 11 santuokų, sudarytų užsienyje.
Santuoką nutraukė 57 sutuoktinių poros, iš jų 2 – užsienio valstybėse.

RENGINYS VABALNINKE. Sausio 13 d. 14 val. Vabalninko kultūros namuose vyks Laisvės gynėjų dienos paminėjimas.

BIRŽUOSE – VYRIAUSYBĖS PRIIMAMASIS. Sausio 8 dieną Biržų rajono gyventojus Savivaldybės administracijos patalpose priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų atstovai. Galimybe gauti konsultacijas aktualiais klausimais pasinaudojo ir į priėmimą užsiregistravo 16 mūsų rajono gyventojų. Daugiausia klausimų pateikta Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos ministerijos atstovams, biržiečių problemas taip pat išklausė Vyriausybės kanceliarijos, Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijų specialistai.

KIEK KAINUOJA ŽEMĖS SKLYPAI? Registruotų centro duomenimis, visų šalyje esančių ir įvertintų žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per metus vidutiniškai padidėjo 8 proc.: žemės ūkio paskirties - apie 18 proc., gyvenamosios paskirties - 3 proc., komercinės grupės žemės - 2 proc. Žymus (30 proc. ir didesnis) žemės ūkio paskirties vidutinis rinkos vertės augimas fiksuotas tose savivaldybių teritorijose, kuriose yra aukštesnis žemės ūkio naudmenų našumo balas, pavyzdžiui, Pasvalio, Plungės, Tauragės, Telšių, Biržų, Klaipėdos, Kupiškio, Mažeikių, Panevėžio ar Ukmergės rajonuose, taip pat atskirose rekreacinėse teritorijose Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybėse.

AR KOMPENSUOJAMI SKIEPAI NUO TYMŲ?
Ligonių kasų specialistai pastaruoju metu sulaukia vis daugiau gyventojų klausimų dėl skiepų nuo tymų. Jie teiraujasi, kam šie skiepai priklauso, ar reikia už juos mokėti. Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėjos Linos Reinartienės, Lietuvoje nemokamai nuo tymų skiepijami tik vaikai.
GYVENTOJŲ POKYTIS. Statistikos departamento duomenimis, vien per metus (nuo 2017 m. liepos iki 2018 m. liepos) iš Lietuvos išvažiavo daugiau nei 23 tūkstančiai žmonių. Tai tiek gyventojų, kiek jų šių metų liepą buvo Biržų rajono savivaldybėje (23413). Per metus jų sumažėjo 772 (2017 m. buvo 24185). Kaimyninėje Pasvalio savivaldybėje procesai panašūs – čia per metus sumažėjo 702 gyventojais. Šiuo metu Pasvalio savivaldybės gyventojų daugiau nei Biržų – 23684.
Kupiškio savivaldybėje gyvena 16972 žmonės (per metus sumažėjo 368). Rokiškio savivaldybėje 2018 m. gyveno 29102 žmonės (sumažėjo 788). Panevėžio rajono savivaldybėje – 35502 gyventojai (sumažėjo 368).

PAS KAIMYNUS. Panevėžio miesto apylinkės teismas kaltu dėl mažametės tvirkinimo pripažino 66 metų mediką ir metams skyrė laisvės apribojimo bausmę.
Nuteistasis taip pat turės atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, penktadienį pranešė prokuratūra.
66 metų Panevėžio rajono gyventojas A.Š., turintis aukštąjį medicininį išsilavinimą, teisiamųjų suole atsidūrė paaiškėjus apie jo nederamą elgesį su 14 metų neturinčia mergaite.

INFORMATIKOS OLIMPIADOJE. 2018 m. gruodžio 11 d. Biržų švietimo pagalbos tarnyboje vyko informatikos (programavimo) olimpiados rajono etapas 8-12 klasių mokiniams. Dalyvavo 11 mokinių.
8-12 klasių mokinių rezultatai:
I vieta – Martynas Vidugiris, Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytoja Rima Mikalajūnienė;
I vieta – Paulius Alekna, Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytojas Ernestas Ranonis;
II vieta – Karolis Parčiauskas, Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytoja Rima Mikalajūnienė.

ETNINĖS KULTŪROS OLIMPIADOJE. 2018 m. gruodžio 13 d. Biržų švietimo pagalbos tarnyboje vyko pirmą kartą Lietuvoje vyko Etninės kultūros olimpiada.
6–8 klasių grupės laimėtojai: Rolandas Kleinys (Biržų r. Medeikių pagrindinė mokykla, mokytoja Neringa Simonavičienė); Justina Voraitė (Biržų r. Pabiržės pagrindinė mokykla, mokytoja Žydrūnė Klungienė).
9-12 klasių grupės laimėtojai: Karolis Parčiauskas (Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytoja Nijolė Kaulinienė); Austėja Jankauskaitė (Vabalninko Balio Sruogos gimnazija, mokytoja Zita Kumpelienė).
PADĖKOS RAŠTAI. Gruodžio 26 d. šventinio kalėdinio renginio metu savivaldybės mero Valdemaro Valkiūno padėkos raštas asmeninės sukakties proga įteiktas Biržų kultūros centro dailininkui Egilui Skujai už Biržų krašto kultūros reprezentavimą.
Savivaldybės meras padėkos raštą taip įteikė Austrai Skujytei už aukštus sportinius pasiekimus bei Biržų vardo garsinimą.

BAIGIA PRIIMTI KANDIDATŲ Į MERUS DOKUMENTUS. Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir savivaldybių rinkimų komisijos baigė priimti kandidatų dalyvauti savivaldos rinkimuose pareiškinius dokumentus.
Visi registruoti kandidatų sąrašai ir jų pateikti dokumentai viešai bus paskelbti vasario 2 dieną.
VRK duomenimis, politinės kampanijos dalyviais yra užsiregistravę 18 partijų, 97 visuomeniniai rinkimų komitetai, keli save iškėlę politikai.
Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2019 metų kovo 3 dieną.

Kultūra ir bendruomenė

Apie saulėgrąžų lukštus kapinėse

Paskutiniai rudens darbai eina į pabaigą ir kūnas grimzta į malonų (s) tingulį, kartu tarsi surūdijusia spyna storasieniame kiaute mėgindamas užrakinti ir mintis.

 

Socialinę antropologiją studijavusios Vidos Endriukaitytės manymu, prievartinis lapų grėbstymas nuo senelių kapų prieš lapkričio šventes nieko gero neduos paaugliui, su kuriuo niekas rimtai nekalba apie mirtį.

Ritos Gudės nuotr.

Bet Vėlinės. Kapų tvarkymo įkarštis. Kalėdiniam dar galėtum iš principo atsispirti, o šitam neišeina. Taigi ir šitas noras viešai (pasi) kalbėti parsivežtas iš... kapinių. Šio rašinio intensija banali – saulėgrąžos, aptiktos ten besitvarkant. Pačios šiukšlės – smulkmė – nušlavei, ir tiek tos bėdos. Bet jos – ne vėjo atneštos. Va ir driekiasi minčių čiuptuvėliai gyvenimo ir mirties, laidojimo, mirusiųjų paminėjimo švenčių tradicijų, kapinių kultūros temų link. Ir atsiranda noras ne šiaip sau mąstyti jaukiai susisupus į šiltą pledą, o tą mąstymą artikuliuoti. Apie daugelį intymių dalykų kalbėti (s) nėra taip paprasta. Šitoks kalbėjimas išstumia už komforto, saugumo zonos. Staiga tampi nuogas ir pažeidžiamas. Nes svarstyti minėtas temas dažnai jaučiamės neįgalūs. Ypač jaunesnės kartos žmonės: trūksta žinių, patirties, neturime vertinimo atskaitos taško. Manome, kad kalbėti apie mirtį prilygsta šventvagystei, arba kabinamės į pakraščius, paniškai bijodami gelmės. Idant savo apmąstymuose nepaklysčiau, sau ir, norėčiau tikėti, kitiems rūpimus klausimus adresuoju labai konkrečiam, artimam žmogui, kurio sveika nuovoka, autoritetu pasitikiu. Ir kurio klausti, klausti kvailai ir neišmanančiai... nebijau. Vida Endriukaitytė – mano literatūrologijos studijų bendrakursė ir bičiulė. 2005 m. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete Vida baigė teologijos bakalauro studijas. 2007 m. tame pačiame universitete įgijo sociologijos magistro laipsnį (socialinės antropologijos studijų kryptis). Mergina kilusi iš, anot jos pačios, labai mažo, kiek provincialaus, žemdirbyste besiverčiančių ir labai darbščių zanavykų miestelio – Šakių, gyvena ir dirba Kaune.

– Tiesą sakant, nemanau, kad tas saulėgrąžas gliaudė ir spjaudė suaugę, sąmoningi žmonės. Galbūt šiukšlintojas nė nesusizgribo darąs kažką neleistino. Tikriausiai jam apie kapinių kultūrą, pagarbą mirusiems niekas neaiškino arba aiškino nepakankamai, neįtikinamai, ne laiku. Vida, kaip Tau atrodo, kas, kada ir kaip apie tai turėtų kalbėti, kad nuo mažens visam gyvenimui būtų įsisąmoninta, kaip tokiose vietose ir situacijose elgtis dera, o kaip nedera?
– Pradėsiu iš labai toli, bet man atrodo, kad dabartinės visuomenės požiūris į mirtį labai dviprasmiškas. Iš vienos pusės šiandieninis pasaulis skambiai įvardijamas kaip mirties kultūros nešėjas, iš kitos pusės matome absoliutų mirties ignoravimą. Mums patinka jauni, gražūs, sveiki žmonės, o senatvė ir negalia – tai tarsi kažkoks nesusipratimas, trukdžiai, su kuriais reikia kovoti ir šią kovą būtinai laimėti. Mirtis tarsi nustumiama į nuošalę, apie ją nekalbama. O jei ir kalbama, tikrai ne taip, kaip apie ją kalba kapines tebegrėbstančių močiučių karta.
Prisimenu neseną vienos Lietuvos pramogų pasaulio personos viešą skelbimą, kad ji rengiasi atšvęsti žuvusio brolio mirtį, neva šis to būtų norėjęs. Jau nekalbu apie tai, kad tokie mirties „pažymėjimo“ būdai visiškai prasilenkia su krikščioniška pasaulėžiūra, tačiau jie išryškina ir kitą svarbią problemą – gedulo laikotarpio nebuvimą. Regis, formuojamas supatimas, jog gedulo laikas, arba noras liūdėti dėl amžinybėn iškeliavusio artimo ir brangaus žmogaus, tapo nebetinkamas, pasenęs, neefektyvus būdas. Tai dar viena priežastis, kodėl kapinės nebesuvokiamos kaip sakrali vieta. Saulėgrąžų lukštai kapinėse yra vengimo ar negebėjimo mąstyti, kalbėtis apie mirtį pasekmė. Paaugliškas maištas ir savo drąsos įrodinėjimas sėdint ant antkapio ir spjaudant saulėgrąžas su draugais temstant yra viena. Tačiau to paties paauglio nesupratimas, kas yra mirtis, mėginimas tolinti ar įvairiais būdais neigti šį reiškinį yra situacijos, kai su juo apie tai niekada nebuvo rimtai kalbama (ir todėl dabar jis nemato problemos kapinėse spjaudydamas saulėgrąžas), rezultatas. Tokiu atveju ir prievartinis lapų grėbstymas nuo senelių kapų lapkričio švenčių išvakarėse nieko gero neduos.

– Kodėl tvarkyti, prižiūrėti kapines yra labiau moterų pareiga? Ar aš klystu? Žinoma, kapinėse matau nemažai vyrų, tačiau moteris regiu dažniau. Ir iš asmeninės patirties žinau, kad vyrai šitos iniciatyvos imasi vangiau, jei apskritai imasi. Žinau konkrečių atvejų, kai kapus apleidžia. Galbūt yra per siauras supratimas: neva šluoti, grėbstyti, sodinti gėles yra moteriškas darbas?
– Paprasčiausiai moterys turi daugiau atsakomybės, jaučia pareigą. Abejoju, kad jos visos labai dėl to džiaugiasi, bet čia jau lyčių vaidmens problema visuomenėje. Jeigu moteris ištekėjo, pas mus laikoma norma, kad jai atitenka rūpestis ir vyro giminės kapais. Žinoma, paskui vyro giminė dar ir aptaria, įvertina, kas ir kaip tuos kapus sutvarkė.
Į kapines tėvai mane vedėsi nuo tada, kiek tik save atsimenu. Tikriausiai ši patirtis lėmė, kad man kapinės yra visiškai priprasta ir negąsdinanti vieta. Kapines lankyti mėgstu. Man ypač patinka mamos tėviškės miestuko kapinės. Nedidelės, netoli bažnyčios, su daug senų medžių. Su laiku požiūris į kapus keitėsi, bet kapų tvarkyti nepamėgau iki šiol. Mano galva, ten reiktų eiti pasimelsti ar šiaip pabūti. Jeigu yra toks noras. Tai noriu pabrėžti. Auginti ir puoselėti gėlynus, mano supratimu, gana keista lietuvių tradicija. O vyrišką požiūrį mėginsiu pailiustruoti tokia realia situacija. Mano pusbrolis jau studijavo universitete, o būdamas pirmakursis turėjo filosofijos įvadą. Tąsyk, kaip ir kiekvienais metais, mudu su savo tėvais grėbėme lapus nuo kapų ir tikrai dėl to nebuvome itin laimingi. Mūsų šeimos labai katalikiškos, bet po antro lapų išnešimo pusbrolis pusbalsiu paklausė: „Jei mes tikime, kad siela yra nemirtinga ir tas kūnas kape jau tikriausiai sunykęs, aš nesuprantu, kurių galų mes visa tai darom?“ Aišku, teiginys daugeliu atvejų neatlaikytų kritikos, bet gal vyrai turi daugiau valios pasakyti, ką iš tikro galvoja? Kad ir tokiu klausimu.

– Man būtų sunku sutikti su tokia „vyriška logika“. Jeigu nebūtų tradicijos tuos kapus tvarkyti, tada gali nelikti, kaip kad pati sakei, kur ateiti pasimelsti. Juk po samanomis, piktžolėmis ir pūvančiais lapais dūlančios kapavietės gali nė neberasti. Man regis, ta kapinių priežiūros taisyklėmis savivaldybių patvirtinta tvarka yra ne tik reikalinga, bet ir privaloma. Tvarkyti apleistus kapus bažnyčia, mokykla skatina mokinius, jaunimą, rengiamos senų, nykstančių kapinių tvarkymo akcijos, jau nekalbu apie atsakingų tarnybų darbą. Tvarkyti kone visai nunykusių tremtinių kapinaičių savanorių ekspedicijos vyksta net į Sibirą! Manau, tai gera ir teisinga praktika. Kitas klausimas, kai dėl to tvarkymo smarkiai perlenkiama, bet apie tai paklausiu vėliau.
– Šita tema į galvą lenda daugybė minčių. Galime kalbėti apie laikmečio, kapinių tradicijų bei mirties suvokimo kitimą. Nežinau, kaip Jūsų krašte, bet Zanavykijoje, kur stipriai nepasidarbavo kolūkių melioracija, laukuose kai kur yra išlikusios kaimo kapinaitės. Aptvertos arba ne. Dažniausiai aukštesnėse vietose, su šalia augančiais medžiais. Kai kur likę kryžiai. Aišku, ne mediniai. Va, apie tuos medinius ir akmeninius paminklus man labai knieti pakalbėti.
Nieko nei prieš vienus, nei prieš kitus neturiu. Tačiau norėčiau pabrėžti medinių kryžių ar antkapių svarbą. Jie laikini. Kaip ir kapai. Dabartinėje žmonių sąmonėje įsigyveno mintis apie amžino poilsio „įvietinimą“ kapinėse, ant kapo užritinus akmens luitą. Kartais tie antkapiai būna tikri meno kūriniai, kartais pasitenkinama kuklesniais. Bet kiek laiko ỹra akmuo? Šimtmetį? Daugiau? Todėl kapinės plečiasi. Yra daugybė nelankomų, neprižiūrimų kapų. Ir daugeliu atveju tai ne iš blogos valios. Tiesiog žmonės, kurie žino, kas tuose kapuose palaidota, patys numiršta arba pasensta ir pasiligoja, tad nebegali tų kapų lankyti.
Mano garbaus amžiaus tėvai kalbėdavo, kad būtent tose kaimo kapinaitėse buvo statomi mediniai kryželiai. Jie per laiką natūraliai supūdavo ir sugriūdavo, o per Vėlines kaimas bendrai besimelsdamas kapinėse sukraudavo laužą ir juos sudegindavo. O nunykusiuose kapuose buvo laidojami kiti mirusieji. Aišku, ne visada. Čia matau tradicijos nebijoti išnykti pagrindą. Kapinės dažnai būdavo netoli kaimo ir nekėlė užmaršties baimės. Vėlinės būtent ir yra ta diena, kai prisimeni savo mirusius artimuosius. Visus.
Tavo minėtos misijos į Sibirą lyg ir paneigtų mano ankstesnius pastebėjimus, kurių išvada ta, jog nereikėtų daryti tragedijos dėl natūraliai nykstančių kapų. Tačiau Sibiro kapinaičių išskirtinumą sukuria situacija, t. y. tragedija, dėl kurios tie žmonės ten atsidūrė. Ir kapinaitės su kitokiais kryžiais tos tragedijos kontekste traktuojamos ne kaip įprasta kapavietė, o kaip tautos kančios simbolis.
Kita vertus, pastebėtina, kad laikmetis, gyvenimo sąlygos, įvairios aplinkybės ir netgi urbanistinis kraštovaizdis keičia pačių kapinių esmę. Tai, kas anksčiau buvo intymi gedulo ir rimties vieta mažame kaimelyje ar miestuke, dabar tampa didžiulių miestų planavimo ir higienos problema. Pvz., Vilniaus Karveliškių kapinės tikrai nekelia tokių jausmų kaip mažos kaimo kapinaitės ar Antakalnio, Bernardinų kapinės. Kapinės praranda sakralumą ne tik dėl neaprėpiamų savo plotų, bet ir dėl komercializuoto gyvenimo atspindžių. Jos gyvena tarsi miestas. Kaip miestas suskirstomas šaltais mikrorajonais, taip ir kapinės skirstomos kvartalais. Atsiranda ne tik religinė, bet ir praktinė būtinybė keisti netgi laidojimo būdą.

– Manau, turime pakalbėti ir apie tą būdą, kuris kol kas yra apipintas mitais ir kelia nepagrįstų baimių. Tikriausiai abi turime galvoje kremavimą. Kodėl didelė visuomenės dalis, o ypač vyresnio amžiaus žmonės taip nepatikliai, netgi priešiškai į tai žiūri? Ką apie tai sako bažnyčia?
– Pasiuntu kiekvieną kartą, vos išgirdusi kliedesius (ne tik pasauliečių) apie tai, jog kūno negalima deginti.
Manau, kad žmonėms svarbu išgirsti, todėl pasakysiu, kad katalikų bažnyčia kremavimui neprieštarauja. Žmogaus kūnas po jo mirties yra gerbtinas kaip Šventosios Dvasios buveinė. Ir tas mirusiojo kūno gerbimas yra ne tik katalikų, o dar iš antikos atėjęs paprotys. Prisiminkime senuosius graikų mitus ir Antigonę, nakčia iš priešų išvogusią brolio kūną, kad galėtų jį deramai palaidoti. Arba Achilą, kuris įskaudino ir pažemino priešą, išniekindamas jo nukauto sūnaus kūną. Ir tai buvo dvigubas skausmas. Ir šeimos kančia. Esu skaičiusi, jog, regis, Pirmojo pasaulinio karo metu būdavo sutariamas nepuolimo laikas, kad po mūšio abi pusės galėtų surinkti ir palaidoti mirusius, ne tik vengiant ligų, bet ir iš pagarbos žuvusiems kareiviams.
Taigi grįžkime prie kremavimo. Bažnyčia tam neprieštarauja, o kalbas, esą sudegintas mirusysis neprisikels ar prisikėlęs bus nepilnavertis ir pan. skatina nesuvokimas to, kas yra sakoma Šv. Rašte. O ten sakoma, kad Paskutinio Teismo dieną mirusieji Kristuje bus prikelti su nauju kūnu. Tai naujo, amžino gyvenimo kūrimas su perkeistu kūnu, kuris neturi nieko bendra su tuo, kurį žmogus turėjo žemėje. Bažnyčia kremuotą kūną laidoja, jei tolimesnės apeigos neprasilenkia su jos mokymu ir tokiu pasirinkimu nėra paneigiamas Dievas, prisikėlimo idėja. Tačiau pabrėžiama, kad urna su mirusiojo pelenais privalo būti pagarbiai palaidota kolumbariume ar žemėje. Bažnyčia nepritaria pelenų barstymui ant vandens (jūros, ežero ir kt.), tėviškės laukuose, daržuose ar kitose brangiose vietose. Lygiai kaip nepriimta išmėtyti mirusio žmogaus kūno dalis ar laikyti jas namie įsivaizduojant, jog mirusiajam ar mums patiems nuo to bus smagiau, maloniau ir pan. Čia svarbu esminė žmogaus pomirtinio gyvenimo samprata. Po mirties žmogaus dvasia atsiskiria nuo kūno. Ir tikroji žmogaus savastis nebelieka čia, žemėje, net jei pelenus išbarstytume nuostabiausiose vietose.

– Grįžkime prie mirties „šventimo“, taip pat Tavo paminėto mirties temos ignoravimo, absoliutaus neigimo, sąmoningo ar nesąmoningo atsisakymo gedėti. Galbūt čia yra ir šūsnimis dabar leidžiamų pozityvios mąstysenos arba, gal pavadinčiau, populiariosios psichologijos (kaip tapti protingam, laimingam, turtingam ir pan.) knygų, ezoterinės literatūros, gausios informacijos apie kitas religijas, empirinės patirties (pvz., kelionės į Indiją, Tibetą ir t. t.), kitų religijų propaguojamų dvasinių praktikų. Jokiu būdu neteigiu, kad visa tai neturi nė menkiausio racionalumo grūdo. Bet visgi. Ar tai nėra paskata taip įtikėti savo sąmonės, pasąmonės, kūno ir kitomis galiomis, kad mirties tema absoliutaus pozityvo kontekste tampa nebeaktuali, nebemąstoma? Dabar populiaru kalbėti apie reinkarnaciją, Visatos dėsnius, pasąmonę, įvairius energetinius darinius. Gal iš šitos pusės galima pasakyti, kad žmonės kaip tik nebebijo išnykti, nes tiki, jog vėl atgims. Tada kažkaip viskas paprasčiau atrodo ir mirtį galbūt iš tiesų galima atšvęsti kaip vieno sunkaus etapo pabaigą?
– Visi paminėti dalykai neturi nieko bendro su krikščionišku tikėjimu. Netgi akivaizdžiai jam prieštarauja. Kad būtų paprasta ir aišku, pasakysiu, jog aš, kaip katalikė, tikiu, kad Dievas mane sukūrė unikalia būtybe. Mano mirtis yra neišvengiamas įvykis, kuris atsitiks mano gyvenime, ir aš tai turiu suvokti. Tai skausminga ir baisu, nes yra nežinoma, be to, apie tai niekas negali papasakoti. Bet aš remiuosi tikėjimu į Kristaus asmenį, kuris prisikėlė ir pažadėjo mane, kaip Jį tikinčią, prikelti. Todėl atsisakau tikėti, kad po mirties aš virsiu driežu, beržu ar netgi sultono dukra, kaip atsisakau tikėti, kad prieš tai buvau pingvinas. Mano gyvenimas yra Dievo dovana. Vienintelė, ypatinga, neturinti jokių ciklinių pasikartojimų. Tad netikiu atgimimais įvairiomis formomis, virtimu kitomis energijomis, pasąmonėmis ar dar kokiais nors rytietiškai šiaurietiškais būdais. Nekalbu apie išpažįstančius kitas religijas. Kalbu tik tiems, kurie mano, kad išpažįsta katalikų tikėjimą (Vėlinės, apie kurias čia daugiausiai kalbame, irgi yra katalikų bažnyčios šventė), bet ne visada žino, kas ten sakoma, nes tikrasis katalikų bažnyčios mokymas yra apaugęs prietarais ir dabartinių žmonių sąmonėje dažnai susipynęs su kitomis religijomis.

– Neseniai skaičiau interviu su energoinformatikos profesoriumi Jonu Algimantu Dainausku. Apie karmas, priežasties ir pasekmės dėsnius ir t. t. Jis teigia, kad reinkarnacija kilo iš budizmo, bet iki VI a. neva buvo pripažįstama ir krikščionybėje, o vėliau atmesta. Kaip reaguosi?
– Jau titulas energoinformatikos profesorius kelia man nerimą ir nepasitikėjimą. Negaliu pasakyti, kokiais šaltiniais jis remiasi sakydamas, kad pirmaisiais amžiais krikščionys pripažino reinkarnaciją. Akcentuočiau, kad pirmaisiais krikščionybės amžiais, kai formavosi bažnytinio mokymo tradicija ir netgi evangelijų kanonas, gali būti, jog sektos, kurios laike save krikščioniškomis, išpažino reinkarnaciją. Pavyzdžiui, gnostikai kalbėjo apie vieną bendrą visatos protą. O XXI amžiuje atsirado „Da Vinčio kodas“, kuris „atskleidė“ Dievo ir bažnyčios paslaptį. Tikiuosi, supranti, kur lenkiu. Kad reinkarnacija kilusi iš budizmo, jis visiškai teisus. Budizmas iš principo teigia pasikartojančių gyvenimų galimybę, tačiau krikščionys laiką ir gyvenimą supranta kaip linijinį reiškinį, kuris niekada negrįžta jokia forma į tą pačią vietą.

– Lietuvoje yra apie dešimtį religinių konfesijų. Dauguma jų turi valstybinio pripažinimo statusą. Tarkime, Biržų krašte nuo seno gyvena nemažai evangelikų reformatų. Tačiau pastaruoju metu sparčiai gausėja ir istoriškai / tradiciškai lietuviams, regis, visiškai svetimų religijų išpažinėjų. Nemanau, kad dabar turėtume tai plačiau aptarti, tik manęs vis tiek neapleidžia mintis, kad tos religijos galbūt pasirenkamos ir dėl to, kad bent jau iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastesnės, lengvesnės, mažiau griežtos, reiklios jų išpažinėjams. Net ir tarp šių dienų lietuvių menininkų kurį laiką vyravo (gal ir tebevyrauja) mada, o gal poreikis gilintis į Rytų religijas, tas patirtis užfiksuoti. Žodžiu, tema žiauriai plati, bet noriu pasidalinti literatūrologo Marijaus Šidlausko įžvalga, išsakyta 2011 m. akademiniame vasaros seminare „Literatūros salos“ Krasnogrudoje (Lenkija), minint Česlovo Milošo 100-ąsias gimimo metines, kurią ir pati tikriausiai atsimeni – esą žmonės vengia asmeninės atsakomybės už savo gyvenimą, šalia esančius, todėl renkasi religiją, kuri ne tokia griežta, mažiau įpareigojanti. Čia tikriausiai išpažinėjo terminas nelabai tinka. Gal prijautėjas būtų tiksliau? Galbūt tokiame supaprastintame kontekste ir mirties šventimas ima labai normaliai atrodyti?
– Netikinčiųjų kontekste? Taip. Tik, manau, kiekvienas psichologas pasakytų, kad po savaitės kelti linksmybes artimo žmogaus mirties „proga“ yra nenormalu, nes per tokį trumpą laiką negali būti iki galo suvoktas pats mirties faktas. Lieka nebent apsimesti, kad suvoki. O čia jau veidmainystė. Kad būtų aiškiau, pasakysiu taip: aš, kaip katalikė, tikiu, kad mano artimas nėra išnykęs amžiams, bet yra kitame gyvenime, Dievo prieglobstyje. Taip, kaip budistas ar induistas galbūt tiki, kad jo miręs artimasis jau perėjo, sakykim, į kitą egzistencijos ratą. Abu mes netikim, kad mūsų mirę artimieji išnyko, bet tai nereiškia, kad mudviem nesinori rėkti nuo stogų, kaip mums draskančiai širdį gaila, jog daugiau niekada su mirusiuoju nebesėdėsim prie bendro pusryčių stalo. Liūdesys netekus žmogaus, kad ir kokia forma tikint į jo pomirtinį gyvenimą, yra natūralus. Žinoma, mirties šventimą galima laikyti susitaikymo su mirties faktu forma, būdu, tačiau tokiu atveju norma būtų galima laikyti ir raudas vestuvių dieną, kai moteris praranda vieną ir įgyja kitą socialinį statusą. Tačiau iš sociologijos taško pastebėsiu, kad tokios tradicijos mūsų amžiuje nebėra. Šis paprotys nunyko, o mirties šventimas dar netapo tradicija, net jei taip daro garsenybės. Ir, kol daugybė žmonių netiki žmogiško (kūniško) gyvenimo tęstinumu po mirties, vargu ar taps. Žmogus retai gali daryti savo laisva valia tai, ko jo nemoko visuomenė. Kalbu apie tradicijas, taisykles, papročius.
Dėl minties, kad galbūt kitos religijos labiau padeda susitaikyti su savo mirties baime ar artimo netektimi, turiu dvi atsakymo galimybes. Pirmoji – katalikų bažnyčia asmeniškai man turi visus atsakymus ir būdus tą susitaikymą pasiekti. Dėl netikinčiųjų ar išpažįstančių kitas religijas, negaliu nieko komentuoti. Bet kuriuo atveju svarbus psichologinis komfortas. T. y. kas (kokios priemonės, būdai) padeda konkrečiam žmogui susitaikyti su mirtimi ir netgi įveikti mirties baimę. Bet tai jau nebe religijos, o psichologijos dalykai.

– Pereikime prie šermenų, laidotuvių ir kitų su mirusiųjų pagerbimu susijusių mūsiškų tradicijų. Kas turėtų būti esminio, o kas yra šių dienų papročiai / įpročiai, transformuojantys, o gal net deformuojantys jas? Kas iškreipia ne tik jų formas bet pakeičia ir turinį? T. y., kodėl kartais nebe sugebame reaguoti, elgtis adekvačiai? Pavyzdžiui, šalia salės, kurioje guli pašarvotas mirusio žmogaus kūnas, gretimoje patalpoje kartais vyksta kone giminų susitikimo balius, kuriame valgoma, geriama (alkoholis taip pat), garsiai bendraujama. Po šarvojimo salę leidžiama lakstyti vaikams, o ir patys artimieji be perstojo zuja pirmyn atgal. O šarvojimo salėje pusbalsiu, nesivaržant aptarti velionį, jo gimines, artimuosius, mylimuosius, draugus ir priešus, pažįstamus ir nepažįstamus seniai tapo norma.
Apstulbino situacija, kai vos įėjus į šarvojimo salę man buvo pasiūlyta kavos ir užkandžių, nors kelionei sugaišau vos valandą, o tame mieste turiu galybę galimybių ir vietų pavalgyti ar atsigerti. Dar labiau šokiravo, kai analogiškas pasiūlymas buvo teikiamas ir vietiniams! Ir tokių pavyzdžių, aišku, yra begalės iki visai absurdiškų. Čia prisiminiau pagonis: „Žmonės savo giminių kapų lankyti ėjo pienu, midumi, alumi nešini, vaišes ten kėlė, ratelius šoko, vamzdžius pūtė ir būgnus mušė“. Tai baltų kultūros dalis, tačiau taip žmonės elgėsi prieš keletą šimtmečių ir visai kitokių paskatų, kitokio tikėjimo ir tradicijų vedini.
– Šitas klausimas man labai patinka. Seniai norėjau, kad kas nors viešai pakalbėtų apie šitą maisto šlamštimą šermenų metu. Taigi man labai nepatinka lietuvių šermenų ir laidotuvių tradicijos. Pradėsiu nuo šermenų. Mūsų krašte tai pavirto į farsą ar kažkokią brangaus spektaklio su velioniu priešakyje variaciją. Ir šiuo atveju tai nėra naujas reiškinys. Kaip tik miestietiškose šermenų tradicijose dabar pastebiu geresnių bruožų.
Man vis prisimena prieš kelerius metus Lietuvoje rodytas amerikiečių serialas „Šešios pėdos po žeme“ apie laidojimo namų verslu užsiimančią šeimą. Taigi per keletą metų savo TV ekranuose galėjome pamatyti daugybę formų, būdų, tradicijų gedėti, švęsti, rengti laidotuves, šermenis. Vis tik yra kažkokios normos, atskaitos taškai, dėl kurių mes vienaip ar kitaip vertiname pasirinktus šermenų, laidojimo būdus. Ir tie pas mus paplitę būdai neretai yra kritikuotini. Pirmiausia, dėl per mažo dėmesio velionio artimiesiems. Mano supratimu, artimo žmogaus mirtis yra toks skausmingas ir intymus reiškinys, kuris beveik visada ištinka netikėtai ir sukelia tiek širdgėlos, kad norisi tik gūžtis ir tyliai galvoti, kaip visa tai ištverti. Tačiau tai neįmanoma! Vietoj to mes turime turgaus, valgyklos tipo ar panašios žmonių grūsties situaciją, kaip Tu ir minėjai, labai susijusią su maisto kultūra. Ir vietoje to, kad žmogus turėtų galimybę vienas ar su pačiais artimiausiais žmonėmis pabūti, pagedėti, jis yra įsukamas į kažkokį klaikų kaleidoskopą. Prisimenu šermenis kaime, draugės namuose. Buvo vasara, tvanku, gausybė žmonių. Lauke rūkė būrelis vyrų, su puokštėmis zujo moterys. Lyg tų žiedų išlaikymas iki laidotuvių būtų švnčiausia jų misija. Nelabai taktiška apie tokias patirtis pasakoti, tačiau atokiau nuo visų, neabejotinai pasislėpusią nuo pašalinių akių, už garažo durų išvydau tyliai raudančią velionio dukrą. Ši jauna moteris privalėjo „koordinuoti“ visas apeigas. Ir man taip baisu pasidarė, kad ji per visus šermenis tikriausiai tą vienintelę minutę privatumo raudai ir teturėjo, nes vėliau vėl mačiau ją, rikiuojančią vainikus, duodančią nurodymus šeimininkėms, sutinkančią atvykusius giminaičius. Nežinau, gal tai kiekvieno asmeninis reikalas ir galbūt kitiems situacija atrodė kitaip.
Dar gerokai anksčiau, kalbėdama su vyresne moterimi, esu užsiminusi, kad tokie gausūs ir iškilmingi pietūs šermenų ir laidotuvių metu nėra labai tinkami. Buvau aršiai sukritikuota, nes esą net pokariu, neturint iš ko pagaminti normalių karštų patiekalų, atvykėliams buvo verdama sriuba. Manau, kad tais laikais, kai žmonės kokiu suklypusiu vežimu, traukiamu palaikio arklio visą dieną ar bent pusdienį sušalę kratydavosi iš vieno rajono į kitą, juos pamaitinti buvo normalu. Tačiau dabartinime mobilumo ir įvairių patogumų amžiuje tai nebėra taip aktualu. Nebent norima vieniems prieš kitus pasirodyti.

– Gal tas „pasirodymas“ ne visada savanoriškas, bet gi negali nusileisti kitiems, nes „ką žmonės pasakys?“ Absurdiškai skamba, bet panašu į konkurenciją: kad tik nebūtų prasčiau, pigiau, kukliau, negu kaimyno, giminaičio, bendradarbio, pažįstamo. Nes visi minėtieji susirinks, aptars ir procentais įvertins kaip labai mylėjai savo artimą. Tuo, žinoma, mikliai ir sumaniai naudojasi verslininkai, o tau tereikia bakstelėti pirštu į patiekalų meniu ar puokščių, vainikų, karstų, antkapių katalogą. Jie pasakys, kas šiuo metu madinga, „ant bangos“, draugiškai patars, kas dabar „priimta“, kad neapsijuoktum, neliktum neišmanėliu, balta varna. Panašiai, mano galva, jau senokai yra ir su šermenimis, ir su laidotuvėmis, ir su kapinių tvarkymu. Net ir dabartinės Vėlinės, anot etnologės Gražinos Kadžytės, skirtos ne mirusiems prisiminti, pagerbti, o gyviesiems pasirodyti prieš gyvuosius.
Mūsų pokalbis rimtas, bet negaliu neprisiminti šypsnį keliančio draugės pasakojimo. Prieš keletą metų ji dalyvavo laidotuvėse, kuriose jai teko garbė nešti mirusiojo našlės mylimam velioniui užsakytą vainiką. Na, vainikas buvo prašmatnus, maždaug jos ūgio. Negana to, kad vainiką moteris vos galėjo atplėšti nuo žemės, jį teko vilkti nemenką atstumą per milžiniškas vieno Lietuvos didmiesčio kapines. Mėnesį po laidotuvių moteris kentė aštrų nugaros skausmą ir visaip tą vainiką plūdo. Tad kas ir kaip turėtų būti daroma, kad neperlenktume lazdos, o deramai pagerbtume mirusįjį?
– G. Kadžytė yra tūkstančiu procentų teisi. Tačiau naivu būtų tikėtis, kad arši komercinė kova tarp laidotuvių namų, floristų ir visų kitų firmų staiga pasibaigs, kad visą šį balastą staiga išstums blaivus suvokimas, kam yra skirtos gedulo dienos. Naivu, bet tikėtis galima. Bent jau ekonominių krizių metu žmonės atgauna bent dalį sveiko proto, vaišių meniu susiaurindami iki kavos ir sumuštinių. Gėlių ir vainikų reikalas racionalumu nė iš tolo nedvelkia.
Geriau negu minėti žmogaus dydžio vainikai, manau, yra vokeliai. Aišku, jeigu jie teikiami protinga forma. Bet ne privalomi. Vis tik laidotuvės kainuoja labai daug. Kai kuriems laidotuvių verslininkams, plešiantiems marazmines kainas už kostiumus ir sukneles velioniams, reikėtų nukapoti nagus. Jie puikiai moka „užjausti“ mirusiojo artimuosius netekties valandą ir pažadėti „viskuo pasirūpinti“. Ir taip pasirūpina, kad laidotuvėms tenka atiduoti viską, ką turi, vokelius ir dar iš kaimyno pasiskolinti. Deja, laidotuvės neišvengiams dalykas, todėl žmonės priversti naudotis laidojimo namų paslaugomis. Gali nesituokti, nesikrikštyti ir negerti, bet laidoti neatsisakysi. Senovėje, mirus žmogui, nelaimės ištiktai šeimai viskuo padėdavo kaimas: vyrai kasdavo duobę, moterys prausdavo ir rengdavo velionį, ruošdavo šermenis, maistą ir skolindavo viską, ko tik prireikia. Žodžiu, vyko tokie natūriniai mainai. Dabar atėjo vokelių eilė. Manau, tai yra teisingas požiūris pasidalinti nelaimėlį užgriuvusia našta ar bent taip išreikšti savo supratimą, kiek viskas kainuoja.

– Ką minėtais klausimais sako bažnyčia?
– Bažnyčia pirmiausia akcentuoja žmogaus nuoširdumą ir pagarbą velioniui. Man keistai atrodo žūtbūtinis noras karstą su mirusiuoju tempti į bažnyčią net ir tuo atveju, kai velionis ten nesilankė arba net tam prieštaravo. Esu įsitikinusi, kad ir tikintieji, ir netikintys turi savų būdų gedėti, ir, jeigu krikščioniškos tradicijos kažkam nėra priimtinos, jų laikytis dėl formalumo nematau prasmės. Juolab kai tai tampa patiems sunkiai ištveriamu ir kitiems akivaizdžiu farsu. Čia galiu pacituoti pažįstamą kunigą, kuris teigė jautęsis tikras melagis, laidotuvių apeigose, prie karsto tardamas apeigų žodžius: „... velionį, kuris tavimi tikėjo ir pasitikėjo“, kai tuo tarpu visi susirinkusieji aiškiai žinojo negatyvią velionio poziciją Bažnyčios klausimu. Kita vertus, negaliu toleruoti dvasininkijos manipuliacijų šioje srityje, kai atsisakoma laidoti ir panašiai. Visi pakrikštytieji ir viešai Bažnyčios neišsižadėję asmenys turi teisę į kriksčioniškas laidotuves.
Kapų sakralumas, laidojimo tradicijos ir kt. turėtų būti mirusiojo ir jo artimųjų tikejimo arba netikėjimo nuoširdi pasekmė. Manau, tris vakarus kankinantis sėdėti prie mirusiojo kūno ir klausytis nesuprantamų giesmių, laidoti su bažnyčia bei ant kapo statyti kryžių, jei pats nesi, o ir mirusysis nebuvo tikintis, ir paskutinę gyvenimo akimirką nepareiškė kitokios valios, vien „dėl tradicijų“ taip elgtis nėra gerai. Šitai noriu pabrėžti. Taip pat norėčiau, kad žmonės išdrįstų prisipažinti sau ir kitiems kuo tiki ir kuo netiki. Taip būtų jiems bei visiems aplinkiniams paprasčiau ir lengviau.
Prisiminiau labai gražią, pamokančią istoriją. Mano močiutės brolį per Antrąjį pasaulinį karą sušaudė rusai. Jis buvo ligonis, paprasčiausiai nespėjo išbėgti pasislėpti ir jį nušovė. Viskas vyko labai nuošaliame kaime, kurio kapinaitės buvo vidury laukų. Eina frontas. Iš vienos pusės vokiečiai, iš kitos – rusai. Taigi nušovė vieną dieną, o laidojo kitą, kai sukalė karstą. Žodžiu, visur zvimbia kulkos. Mano senelis pasikviečia kaimyną, pasikinko arklį ir važiuoja į kapinaites laidoti mirusiojo. Be kunigo, šermenų. Nuvažiuoja jie tuos du kilometrus, iškasa duobę, tačiau dviese įleisti karsto, nors ir stiprūs, vyrai nepajėgia. Senelis apsidairo aplink, bet nėra ko pasišaukti. Kaimynai vienas nuo kito per kelis kilometrus nutolę. Be to, šaudo. Netoli kapinaičių, sukritę už krūmų atsišaudo rusai. Senelis eina pas juos. Nežinau, kaip paaiškino, ko jam reikia, nes rusiškai nemokejo. Išmoko tik Sibire. Bet du jauni kareivukai atėjo, nusiėmė kepures, persižegnojo pagal save, padėjo nuleisti karstą ir grįžo, iš kur atėję. Taigi prieš mirtį visi lygūs ir pagarba mirsusiam tikriausiai yra universalus žmogišas dalykas, nepriklausantis nei nuo religijos, nei nuo tautybės, nei nuo ko kito.

– Liūdnai graži, net romantiška istorija, tačiau, kad jau prakalbom, tai gal užbaikim apie tai, kas vyksta čia ir dabar. Turiu galvoje dabartinę kapinių tvarkymo kultūrą. Ji pastaruoju metu smarkiai keičiasi dėl gana suprantamų priežasčių – žmonių migracijos, emigracijos. Vieni tėvams mirus išsikelia į kitus miestus, kiti išvažiuoja į užsienį ir grįžta kartą, du į metus, gal dar rečiau. Žinoma, situacija vėlgi naudinga verslininkams. Internete galima rasti firmų skelbimų, kurios už tam tikrą mokestį periodiškai tvarko kapus visoje Lietuvoje. Kiti renkasi ne firmas, bet artimųjų kapus sutvarko savo nuožiūra: uždengia akmens plokštėmis, užberia dekoratyvia skalda, iškloja akmens masės plytelėmis, dirbtine žole, trinkelėmis. Padeda dirbtinių gėlių – nevysta. Bet blunka.
Gal blunka ne tik gėlės, bet ir mūsų jausmai, atmintis? Nors kiekvieną kartą, kai matau savo mamą ir kitas giminės moteris su didele meile, rūpesčiu, kartais net perdėtu skrupulingumu tvarkančias savo tėvų, senelių, brolių kapus, atsisakau tuo patikėti. Gal mes esam paskutinė tokia karta? O gal jau net nebesam?
– Šiuo klausimu būsiu pragmatiška. Nematau nieko smerktina, kad įmonės tokias paslaugas siūlo, o žmonės jomis naudojasi. Svetimiems leisti tvarkyti savo artimųjų kapus atrodo tarsi šventvagystė, tačiau netvarkomi kapai šiuo atveju būtų dar baisiau. Kita vertus, neteisinga manyti, kad kapo ar antkapio išskirtinumas yra mūsų meilės ir pagarbos matas. Tai tik mūsų pačių puikybės pasireiškimas, sąžinės nuraminimas, savipaguoda. Ir kapus iš dalies tvarkome dėl savęs. Antra vertus, laikydamiesi tradicijos, taisyklių. Samdytos paslaugos gal ir neatrodo labai nuoširdu, „romantiška“, bet šiais laikais jos neišvengiamos. Kaip ir laidojimo namai. Suprantama, tai yra komercinė erdvė ir, atrodo, protu nesuvokiama ir neapsakomai klaiku, kai netekties prislėgtam žmogui pateikiamas laidotuvių paslaugų katalogas.
Kartais samdyti kapus prižiūrinčias firmas tenka ne savo noru, o vykdant mirusiojo valią palaidoti jį toli nuo artimųjų gyvenamosios vietos. Juk tikrai esi sutikusi močiučių, kurios prisako paguldyti, pavyzdžiui, „tik šalia brolio“, arba senelis grasina pargrįžti ir vaidentis, jei miręs nebus palaidotas tėviškėje. Tai rodo, kad konkreti vieta žmogui vis tik yra labai svarbi. Kitas dalykas, kad tą vietos svarbą dažniausiai akcentuoja vyresnio amžiaus žmonės, išlaikę tos vietos sakralumo pojūtį, suvokimą. Juk jei mudviejų kas paklaustų, kur norėtume būti palaidotos, ką atsakytume? Nežinau, kaip Tu, bet man tai nesvarbu.
Gal svarbiau už viską yra mirusiojo prisiminimas. Juk tikriausiai kiekvienas žmogus šiek tiek bijo, kad bus visų užmirštas, jo žemiškajam pavidalui išnykus. Simone de Beauvoir savo romane „Visi žmonės mirtingi“ sukūrė personažą, kuris išgėrė stebuklingo eliksyro ir tapo nemirtingas. Taip keliaudamas per istoriją vienu metu jis sutiko aktorę. Ši, sužinojusi apie jo nemirtingumą, pareikalavo, kad vyras amžiams įsimintų jos veidą, taip tikėdamasi amžinos atminties. Galima tai vadinti moteriška tuštybe, nors su tuo kategoriškai nesutikčiau. Greičiau tai bendražmogiškas siekis neišnykti. O tam Vėlinės ir yra – kad susitiktų gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai. Kaip sakydavo vienas senas klebonas, per Vėlines mes su žvakėm lankom jų miestą...

– Bet Vėlinės yra lapkričio 2-ąją, o žmonės kapus lanko jau lapkričio 1 d., kuri yra Visų Šventųjų diena. Kuo šios dienos skiriasi?
Lapkričio 1-ąją Katalikų Bažnyčia prisimena ir pagerbia visus šventuosius. Tai asmenys, kurie savo gyvenimu liudijo tikėjimą ir kuriems bažnyčia suteikė šventųjų titulus. Šie žmonės jau pasiekę Dangaus laimę, jiems galime melstis. Lapkričio 2 d. švenčiame Vėlines. Tai yra visų mirusiųjų diena. Bet ne visi mirusieji yra šventieji. Vėlinės yra rimties (ne gedulo) šventė, kai prisimenami visi mirusieji ir už juos meldžiamasi Katalikų Bažnyčioje. Kitos krikščioniškos konfesijos šiuo klausimu turi kitokias tradicijas. Tai, kad dvi šventės buvo suplaktos į vieną, tikriausiai turėjo įtakos ir buvusi politinė santvarka.

– Ar gali būti, kad ką tik minėtų švenčių netrukus neliks kam švęsti? Turiu galvoje, kad jau užaugo nebe Vėlinių, o Helovino (Halloween) karta?
– Helovinas, pastaruoju metu tapęs neatskiriama nepriklausomoje Lietuvoje gimusios ir užaugusios, amerikietiškų filmų bei serialų, komiksų formuotos kartos švente, turinčia krikščioniškų ir pagoniškų bruožų, švenčiamas Visų Šventųjų išvakarėse (angl. All Hallows’ Eve), spalio 31 d. Šventė sumišusi su keltiškas šaknis turinčia naujųjų derliaus metų švente (tikriausiai rastume bendrų bruožų ir su lietuviškomis Ilgėmis), kai buvo tikima, kad tai diena, kai į gyvųjų pasaulį leidžiama grįžti mirusiųjų pasaulio dvasioms. Šiuolaikinis Helovinas – absoliučiai komercinis produktas. Ir tie šviečiantys išsišiepę moliūgai ant palangių, voratinkliais puošti barai bei persirengėlių vakarėliai manęs visai neerzintų, jei nebūtų pateikiami, kaip kažkas nepalyginamai smagesnio už nuobodų kapų lankymą. Tai absoliučiai skirtingi dalykai. Aišku, kad siausti vakarėlyje jaunimui smagiau. Tik gal nereikėtų taip supriešinti ar painioti dviejų skirtingų reiškinių. Vienas jų turi labai giliai žmogišką ir netgi intymų savęs pažinimo elementą, o kitas yra tiesiog smagus pasidūkimas.

– Prieš keletą metų svečiavaisi Biržuose. Kokią žinutę Biržams, biržiečiams norėtum pasiųsti sutinkant šias šventes?
– Tada miestas man pasirodė labai kultūringai ir netgi kosmopolitiškai išsprendęs visus konfesinius klausimus. Visgi Radvilų šaknys. Biržų Evangelikų Reformatų Bažnyčia globoja nemažą tikinčiųjų bendruomenę, kurią Vėlinių kontekste matau kaip labai ekumenišką ir tolerantišką. Jiems linkiu tokiais ir išlikti, o visiems bendrai – lapkričio šventes pažymėti pagal savo asmeninius įsitikinimus. Savęs pažinimas ir tvirtas žinojimas, kuo tiki, – vieni svarbiausių žmogaus gyvenime.


Jurgita Ratkevičienė
2013-10-31



0.387976