Trumpos naujienos

VASARIO 16-OSIOS AKTO VERTIMĄ RADO BIRŽIETIS. Vasario 16-osios nepriklausomybės akto vertimas į vokiečių kalbą Vatikane buvo rastas prieš 13 metų, trečiadienį paskelbė portalas delfi.lt.
Tai portalas pranešė praėjusią savaitę LRT televizijai paskelbus, kad mašinraštį Vatikano slaptajame archyve rado mokslininkas Darius Antanavičius.
Tačiau monsinjoras Rolandas Makrickas, kilęs ir Biržų, teigia, kad minėtą Antano Smetonos, Jono Vileišio, Jurgio Šaulio ir Justino Staugaičio pasirašytą dokumentą jis pats rado ir tai paskelbė 2004 metais, o knygoje publikavo dar 2006 metais.
„Sveikintinos Lietuvos istorikų bei savo šalies istorija besidominčių žmonių pastangos ieškoti istorinių šaltinių įvairių pasaulio valstybių archyvuose, tačiau norisi pastebėti, kad anksčiau minėti dokumentai Vatikano slaptojo archyvo fonduose jau buvo rasti ir apie tai paskelbta 2004 metais, o 2006 metais jie buvo publikuoti ketvirtajame tome „Chiesa e Storia“ (liet. „Bažnyčia ir istorija“) istorinių knygų serijoje Romoje“, – teigė R. Makrickas.
Nepriklausomybės aktą 1918 metais Vilniuje pasirašė Lietuvos Taryba. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai. Vieną jų šių metų kovą Berlyno diplomatiniame archyve rado profesorius Liudas Mažylis, jis buvo parašytas ranka, pranešė bernardinai.lt.

GYVENTOJAMS VMI GRĄŽINS 400 TŪKST. EURŲ. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad mokesčių administratorius 2018 m. pradžioje gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas, kurios susidarė savivaldybių taryboms pritaikius papildomas lengvatas. Perskaičiavus žemės mokestį 10-tyje savivaldybių, gyventojų sąskaitas be jokių papildomų prašymų pasieks apie 400 tūkst. eurų, teigiama pranešime spaudai.
VMI duomenimis, iš viso šalyje yra per 993 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. 2017 m. apskaičiuota žemės mokesčio suma siekia 31,4 mln. eurų.
Daugiau informacijos visais mokesčių klausimais, gyventojai gali rasti VMI internetiniame tinklalapyje, taip pat paskambinę trumpuoju numeriu 1882. Telefoninės konsultacijos yra įrašomos ir saugomos 5 m. bei prilygsta rašytinėms konsultacijoms.

BITININKAI KVIEČIAMI TEIKTI PARAIŠKAS. Šalies bitininkai vėl gali teikti paraiškas gauti valstybės paramą. Žemės ūkio ministerijai patikslinus Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2017–2019 metų programos priemonių įgyvendinimo taisykles, paraiškų pagal programos priemones pateikimo terminas numatytas nuo 2018 m. sausio 2 d. iki vasario 5 d.
ATRANKA. 2017 m. gruodžio 14 d. įvyko pretendentų atranka į Biržų savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus referento pareigas. Atrankoje dalyvavo 2 pretendentai.
Komisija tinkamiausia eiti pareigas pripažino Ireną Zamauskienę.
Irena Zamauskienė 2005 m. baigė Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegiją, įgijo teisininko profesinę kvalifikaciją. Dirbo UAB „Taurenė“ (pardavėja), Biržų rajono apylinkės teisme (posėdžių sekretorė), D. Linkevičiaus ūkyje (vadybininkė).

PAPUOŠTOS SAVIVALDYBĖS PATALPOS. Biržų savivaldybės patalpose tvyro jauki Kalėdų laukimo nuotaika, kurią šios įstaigos darbuotojams ir čia užsukantiems biržiečiams sukūrė floristės Ramutė Plepienė ir Edita Petrauskienė (gėlių salonas „Floros natos“), Lina Januševičienė (IĮ „Gėlių namai“), Lidija Briedienė ir Ligita Zakrienė (Lidijos Briedienės individualios veiklos gėlių salonas).
Antrojo aukšto fojė kruopščiai sukurtais karpiniais papuošė biržietė tautodailininkė, karpinių meistrė Saigūnė Rožėnienė. Tautodailininkės darbai - baltas popieriaus ažūras, kuriame meniškai pavaizduoti ne tik tautiniai, gamtos, bet ir Biržų miesto simboliai.

TRĘŠTI LAUKUS GALIMA IKI GRUODŽIO 31 D. Žemės ūkio ministerija informuoja, kad tręšimo sezonas pratęsiamas iki gruodžio 31 d.
Primenama, kad galioja nuostata, draudžianti mėšlą ir (ar) srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės.
Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir arčiau kaip per 300 m nuo gyvenvietės be seniūno sutikimo.

ŽMONES SUSKAIČIUOS NEUŽSUKDAMI Į NAMUS. Kitą visuotinį gyventojų ir būstų surašymą, vyksiantį 2021 metais, Statistikos departamentas ketina atlikti elektroniniu būdu – surinkęs visus reikiamus duomenis iš kitų registrų ir netrukdydamas pačių gyventojų, tačiau tam dar reikia sukurti e. sistemą, kuriai pinigų pernai pristigo, rašo „Verslo žinios“.

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠLAIDOS PADIDĖJO. 2016 m. einamosios sveikatos priežiūros išlaidos sudarė 2,6 mlrd. EUR ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 156 mln. EUR, arba 6,4 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Vieno šalies gyventojo sveikatos priežiūrai 2016 m. vidutiniškai buvo išleista 899,4 EUR, tai 65 EUR (7,8 proc.) daugiau nei 2015 m. ir 126,8 EUR (16,4 proc.) daugiau nei 2014 m.
DOVANOS EGLIŲ ŠAKAS. Generalinė miškų urėdija organizuoja renginį „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kurio metu visos Lietuvos miškų urėdijos darbuotojai miestų bei miestelių aikštėse dovanoja gyventojams kalėdines medžių šakas.
Biržų miškų urėdijos miškininkai gruodžio 20 d. nuo 13 val. biržiečių lauks ir kalėdines šakas dovanos J. Janonio aikštėje – priešais kultūros centrą, Vabalninko gyventojų – Žolinės aikštėje šalia bažnyčios.

ŠAUKIAMI SAVIVALDYBĖS TARYBOS KOMITETŲ POSĖDŽIAI. Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų – gruodžio 18 d. 9 val. (pirmadienį);
Socialinių reikalų, sveikatos apsaugos ir teisėtvarkos – gruodžio 18 d. 14 val. (pirmadienį);
Švietimo, kultūros ir sporto – gruodžio 19 d. 9 val. (antradienį);
Investicijų, verslo, turizmo vystymo, ekonomikos ir biudžeto – gruodžio 19 d. 14 val. (antradienį).
Posėdžiai įvyks savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus salėje.

SANTUOKOS. Biržų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 2018 metais santuokas numatyta registruoti
sausio 27 d., vasario 17 d., balandžio 28 d., gegužės 12 d. ir 26 d., birželio 9 d.; 16 d. ir 29 d., liepos 18 d. ir 28 d., rugpjūčio 11 d. 18 d. ir 25 d., rugsėjo 15 d., spalio 20 d., lapkričio 17 d., gruodžio 29 d.

ŠALIES EMIGRANTAMS – SAVIVALDYBIŲ KVIETIMAS BENDRADARBIAUTI. Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) šalies savivaldybėms pristatė projektą „Globalūs regionai“, kuriuo siekiama integruoti išvykusius lietuvius į savo gimtojo miesto ar rajono gyvenimą.
LSA sukūrė virtualios platformos modelį savivaldybėms, kurio dėka visi užsienyje gyvenantys lietuviai galės bendradarbiauti su savo gimtojo miesto savivaldybe. Žmonės elektroninio įrankio dėka gaus naudingos informacijos apie savo regioną ir apie galimybes sugrįžti į jį dirbti bei gyventi. Savivaldybės galės konsultuotis su išeiviais įvairiais aktualiais klausimais, pasitelkti juos viešinant investicinį ir turizmo potencialą.
POSĖDŽIAUS KOMITETAI. Šaukiami savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai: Investicijų, verslo, turizmo vystymo, ekonomikos ir biudžeto - gruodžio 8 d. 9 val. (penktadienį).
Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų - gruodžio 11 d. 9 val. (pirmadienį).
Komitetai planuoja svarstyti UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ 2018–2020 m. investicijų plano suderinimą, Biržų rajono savivaldybės būsto fondo ir socialinio būsto fondo sąrašus ir kt.
Švietimo, kultūros ir sporto bei Socialinių reikalų, sveikatos apsaugos ir teisėtvarkos komitetai kviečiami dalyvauti kitų komitetų posėdžiuose ir pareikšti savo poziciją dėl teikiamų sprendimų projektų.
Posėdžiai įvyks savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus salėje.

PAS KAIMYNUS. Rokiškio rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį iš mokyklų direktorių pareigų atleido mirtiną avariją sukėlus įtariamą Augutį Tymuką, vadovavusį Kamajų Antano Strazdo gimnazijai, ir su juo automobiliu važiavusį Jūžintų Juozo Otto Širvydo pagrindinės mokyklos direktorių Eimutį Mališauską.
Abu mokyklų vadovai iš pareigų atleisti savo noru.
Įtariama, kad A. Tymukas pirmadienio vakarą neblaivus vairavo automobilį ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą mirtinai sužalojo iš sugedusio automobilio išlipusią moterį bei sužalojo jos sūnų, jis gydomas ligoninėje. Apgadintas automobilis rastas Kamajų miestelyje. Jame policijos pareigūnai rado prie vairo miegantį gimnazijos direktorių.
Abiem direktoriams nustatytas vidutinis 1,87 prom. girtumas.

PAMINKLAS REFORMACIJAI. Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS), bendradarbiaudama su LR Kultūros ministerija bei Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija, 2017 m. organizavo atvirą skulptūrinių - architektūrinių idėjų Lietuvos reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimui įamžinti Vilniuje, Reformatų parke, konkursą.
Daugiausiai vertinimo komisijos balsų surinko projektas „Stelos“ (UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius).
Apie projektus plačiau – Lietuvos dailininkų sąjungos tinklalapyje.

DAUGĖJA VAIKŲ GLOBĖJŲ. Lietuvoje ne su savo tėvais šiuo metu gyvena kone 10 tūkst. vaikų. Trečdalis jų – 2896 – įkurdinti globos namuose, kiti gyvena vadinamosiose šeimynose ir su globėjais. Savivaldybių specialistai pabrėžia, kad vis daugiau žmonių apsisprendžia globoti tėvų globos netekusius vaikus.
Vien šiemet iš šeimų dėl nepriežiūros buvo paimti 2164 vaikai. Globoti giminystės ryšiais su jomis nesusijusius vaikus šiais metais ryžosi 288 šeimos.
VABALNINKO SENIŪNIJOJE APŠVIESTOS GATVĖS, ĮRENGTI LAUKO TUALETAI. Vabalninko seniūnija įgyvendino dar vieną kaimų gatvių apšvietimo projektą. Ančiškių kaimo gatvėse ant esamų atramų sumontuota 19 natrio šviestuvų, įrengtos 2 naujos apskaitos. Vabalninko mieste, daugumos gyventojų prašymu, Balio Sruogos gatvės gale einant link Kosmonautų gatvės ant jau esamų atramų sumontuoti 4 nauji gatvių šviestuvai ir įrengta nauja apskaita.
Gatvių apšvietimas įjungtas 2017 m. spalio 31 d. Šiuo metu Vabalninko seniūnijoje gatvių apšvietimas įrengtas Ramongalių, Šukionių, Meilūnų, Mieliūnų ir Ančiškių kaimuose. Darbus atliko UAB „Biržų montuotojas“.
Prieš lapkričio 1 d. prie Vabalninko seniūnijos veikiančių kapinių (Deikiškių, Jasiuliškių, Lebeniškių ir Ančiškių) įrengti nauji lauko tualetai. 2016 m. nauji tualetai įrengti prie Kuprių, Šukionių ir Lamokėlių kapinaičių.

PAROVĖJOS SENIŪNIJOJE IŠRINKTI SENIŪNAIČIAI. Biržų rajono savivaldybės administracijos Parovėjos seniūnijoje 2017 m. spalio 24–31 dienomis įvyko seniūnaitijų seniūnaičių rinkimai.
Išrinkti seniūnaičiai: Būginių seniūnaitijoje – Tadas Micikevičius; Drąseikių seniūnaitijoje – Jonas Niaura; Medeikių seniūnaitijoje – Nijolė Bagamolova; Parovėjos seniūnaitijoje – Emilija Januševičienė; Užušilių seniūnaitijoje – Audronė Burbulienė.

LAPKRIČIO 25 D. KVIEČIA KELIAUTI VILNIAUS KONFERENCIJOS DALYVIŲ PĖDSAKAIS. Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, Biržų rajono savivaldybė ir Biržų krašto muziejus „Sėla“ lapkričio 25 d. kviečia biržiečius paminėti 1917 m. rugsėjo 18-22 d. vykusios Vilniaus konferencijos, paklojusios pamatus Lietuvos valstybės atkūrimui, 100-metį.
10 val. atminimo kelionė Vilniaus konferencijos dalyvių, Biržų krašto atstovų, pėdsakais. Kelionės metu lankysime Biržų kraštui atstovavusių Vilniaus konferencijos dalyvių gimtąsias, gyventas ir amžinojo poilsio vietas. Išvykstame iš aikštelės prie Biržų pilies tilto.
(Būsimos kelionės dalyvius prašome registruotis tel. 8 450 33390, 8 655 57738 arba el. paštu l. kuncyte@birzumuziejus. lt)
16 val. Biržų ir Pasvalio muziejininkai pristatys Biržams ir Pasvaliui atstovavusius 1917 m. Vilniaus konferencijos delegatus, bus pasidalinta atminimo kelionės įspūdžiais (pilies arsenalo salė).
Renginys nemokamas.
MIRČIŲ PERPUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per 2017 m. spalio mėnesį įregistruota 19 gimimų (7 berniukai ir 12 mergaičių). 14 vaikų gimė Lietuvoje, 5 – užsienio šalyse. 12 vaikų gimė susituokusiems tėvams, 7 vaikams pripažinta tėvystė.
Per tą laiką įregistruotos 44 mirtys (21 vyras ir 23 moterys).
Spalį buvo 5 santuokos, 10 ištuokų. Santuokos lapkričio mėnesį registruojamos 4 d. ir 25 d.

PASIKEITĖ BENDROVĖS VADOVAS. Medeikių žemės ūkio bendrovei, priklausančiai AB „Linas Agro Group“, nebevadovauja Albertas Patkauskas. Kaip informavo UAB „Linas Agro“ konsultacijų vadovas Gintaras Kazakevičius, direktorių kaita vyko akcininkų sprendimu.
Nuo lapkričio 3 dienos nuolatiniu Medeikių ŽŪB direktoriumi paskirtas laikinai šias pareigas ėjęs Darius Landauskas. Iki paskyrimo vadovu jis dirbo ūkio agronomu.

DOMINAVO ASMENINIO TURTO VAGYSTĖS. Spalio mėnesį Biržų rajono policijos komisariate registruojamų įvykių registre įregistruoti 358 pranešimai, iš jų dėl nusikalstamų veikų pradėti 69 ikiteisminiai tyrimai.
Ištirta 41 nusikalstama veika, kaip ir ankstesniais mėnesiais dominuoja asmeninio turto įvairios vagystės (9), į teismą perduota byla, kurioje trys įtariamieji vykdė asmeninio turto vagystes, sukčiavimai („Alio, mama“) Biržų mieste ir rajone – 2. Kaip ir visoje šalyje, Biržų miestas ir rajonas - ne išimtis: buvo nustatyti 4 asmenys, kurie vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio.
4 asmenys bus baudžiami dėl melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo metu.
Dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėta 16 ir baigta 11 ikiteisminių tyrimų - dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, pranešė Biržų policijos komisariatas.

SMURTAVO. Lapkričio 2 dieną į policiją kreipėsi neblaivi (2,17 prom.) moteris, gimusi 1968 metais. Ji pranešė, kad Biržuose prieš ją smurtavo neblaivus buvęs sutuoktinis, gimęs 1963 metais.

VĖLINIŲ VAGYS. Mirusiųjų pagerbimo dienoms artėjant vagys rausėsi ir Biržų miesto viešųjų erdvių želdynuose. Biržų miesto seniūnas Vytas Jareckas pranešė, kad iš J. Janonio aikštėje esančių erdvinių kompozicijų pavogta penkiolika viržių kelmelių. „Labiausiai tikėtina, kad vogtos gėlės nukeliavo į kapus“, - sako seniūnas.
BALTIJOS ŠALIŲ KAIMO MOTERŲ KONFERENCIJA. Spalio 6-7 d. Estijoje, Tartu mieste, vyko penkioliktoji tarptautinė trijų Baltijos šalių Estijos, Latvijos ir Lietuvos kaimo moterų konferencija tema „Etninė kultūra - mūsų stiprioji pusė“. Į Estiją vyko 28 Lietuvos ūkininkių draugijos narių delegacija, vadovaujama LŪD pirmininkės Virginijos Žliobienės. LŪD Biržų skyrius į konferenciją delegavo keturias savo nares - tai Genovaitę Valeckienę, Danutę Žemaitienę, Ritą Bieliakienę, Jūratę Ratnikienę.

PASKELBĖ LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ INDEKSĄ. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau septintą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą. Lyderio pozicijas jau trečius metus iš eilės išlaikė sostinė, o toliau šešių didžiųjų savivaldybių reitinge rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas.
Mažųjų savivaldybių lydere tapo Klaipėdos rajono savivaldybė, o nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Tiesa, LLRI kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų didėja.
Pasak specialistų, geriausios savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.
Vertinant bendrai, svarbiausi žmonių gerovei rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. mažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas.
Savivaldybėse pernai mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. pajamų Radviliškio r. sav. iki 101 proc. Vilniaus m. sav.
Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 proc. žmonių. Daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.
Ko derėtų imtis savivaldybėms, kad gyvenimas jose gerėtų.
„Mano patarimas – žiūrėti į miestą šeimininko, bet ne pono akimis, o pigiausia yra kopijuoti geriausias praktikas. Reikia žiūrėti, ką kiti daro kitaip. Tarkime, vis dar yra savivaldybių, kurios bando pritraukti užsienio investicijas neturėdamos puslapio anglų kalba“, – patarė LLRI vadovas Žilvinas Šilėnas.
Lietuvos savivaldybių indeksas yra kasmetinis LLRI leidinys, pradėtas leisti 2011 m. Jis parodo, kiek ir kaip savivaldybėse yra užtikrinama žmogaus ekonominė laisvė.
„MAISTO BANKUI“ IR BIRŽIEČIAI AUKOJO GAUSIAI. „Maisto banko“ akcijos metu per pastarąsias dvi dienas parduotuvėse pirkėjai nepasiturintiems paaukojo maisto už 421 tūkst. eurų.
Tai – didžiausia „Maisto banko“ akcijoje paaukoto maisto vertė, skelbiama pranešime.
„Maisto banko“ akcijai šįkart talkino net 8583 savanoriai – socialinių organizacijų aktyvistai, jaunimas, socialiai atsakingo verslo bendrovių kolektyvai.
Surinktą maistą socialinės organizacijos išdalins skurdžiau gyvenantiems žmonėms iki artėjančių Kalėdų. Dalis didmiesčiuose surinkto maisto bus perduota atokesnėms kaimiškoms vietovėms.
Nespėję dalyvauti „Maisto banko“ akcijoje 2 eurų auką gali skirti skambindami telefono numeriu 1343.
„Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius sakė, kad Biržuose paaukoti 3749 vienetai maisto produktų už 4182 eurus.
„Maisto banko“ akcijoje Biržuose dalyvavo 85 savanoriai, šešiose parduotuvėse produktus rinko tiek pat organizacijų.

VAIRAVO NEBLAIVŪS. Spalio 22 dieną Biržų rajone nustatyti du neblaivūs vairuotojai. Klausučių kaime traktorių vairavo neblaivus A. K. (0,29 prom.), o Biržuose, Ramiojoje gatvėje, automobilį neblaivi D. T. (1,19 prom.).
Spalio 18 dieną Biržuose, Vilniaus gatvėje, dviračiu važiavo neblaivus M. L. (0,82 prom.).
Spalio 15 dieną Juostaviečių kaime dviračiu važiavo išgėręs J. B. Jam nustatytas 1,33 prom. girtumas.
POSĖDIS. Spalio 20 d. Biržuose (pilies arsenalo salėje, Radvilos g. 3) posėdžiavo Lietuvos savivaldybių asociacijos Švietimo ir kultūros komitetas.

STARTUOJA „MAISTO BANKO“ AKCIJA. Penktadienį ir šeštadienį prekybos centruose – tradicinė „Maisto banko“ labdaros akcija. Organizatoriai teigia, kad didžiausia šių metų naujovė – galimybė maisto sunkiau gyvenantiems žmonėms aukoti internetu.
Kaip ir kaskart, kviečiama aukoti ilgai negendančių produktų, kurie pasieks sunkiau gyvenančias šeimas, socialinių organizacijų globojamus, neįgaliuosius ir senyvo amžiaus žmones.
„Maisto banko“ duomenimis, paaukotas maistas bus skirtas 53 tūkstančiams gyventojų. Dalis jų maisto gaus labdaros valgyklose ar dienos centruose, kitiems maistas bus dalijamas paketais.
Dvi dienas truksianti akcija rengiama prekybos centruose daugiau kaip 70 miestų. Tikimasi, kad, sudarius sąlygas maistą aukoti ir internetu, žmonės drąsiau rinksis greičiau gendančius mėsos, žuvies ir pieno produktus, kurie iš parduotuvių bus pristatomi tiesiai į „Maisto banko“ sandėlius.

NAUJIENA MOKYKLOSE – INTEGRUOTAS SOCIALINIS UGDYMAS. Ne mokyti kalti faktus, bet ugdyti socialiai sąmoningą moksleivį. Dešimt mokyklų Lietuvoje, po tiek pat Latvijoje ir Estijoje šiemet išbandys naują socialinio ugdymo programą – integruotas ekonomikos, etikos ir pilietinio ugdymo pamokas.
Tokios vienerių mokslo metų trukmės programos tikslas – padėti 9-12 klasių mokytojams mokyti suprasti socialinės tikrovės reiškinius, ugdyti socialiai sąmoningus moksleivius. Pamokose keliami klausimai apie aktualias socialines problemas: skurdą, vartotojiškumą, socialinius tinklus, propagandą ir kt. Šios programos iniciatorius – Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, taip pat Edukologijos universitetu ir Vytauto Didžiojo gimnazija.
„Šiandieniame pasaulyje faktų kalimas praranda prasmę. Išmoktus faktus mokiniai pamiršta jau iškart po atsiskaitymo. Socialinėje tikrovėje viskas nuolatos kinta, todėl svarbu išmokyti mąstyti, besikeičiant aplinkybėms, ugdyti gebėjimą argumentuoti, atsirinkti ir vertinti informaciją. Faktai ir informacija sensta ir keičiasi, bet kritinio mąstymo kompetencija reikalinga visuomet“, – teigia M. Vyšniauskaitė.

KAINŲ POKYČIAI. 2017 m. liepos mėn., palyginus su birželio mėn., eksportuotų prekių kainos sumažėjo 0,3 proc., importuotų prekių – 0,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
POETĖ KNYGOS NEBEPRISTATYS. Spalio 21 d. Aušros Kaziliūnaitės knygos „esu aptrupėjusios sienos“ pristatymas ir susitikimas su autore Biržų bibliotekos salėje neįvyks, nes poetė atšaukė savo renginį.

ĮVYKO KONKURSAS. Spalio 13 d. įvyko konkursas į valstybės tarnautojo savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Konkurse dalyvavo du pretendentai. Jame komisija šias pareigas eiti tinkamą pripažino Vaclovą Kurkauską.
 Jis įgijęs mechanikos inžinerijos bakalauro ir mechanikos inžinerijos magistro kvalifikacijas (Aleksandro Stulginskio universitetas). Dirbo A. Stulginskio universitete (jaunesnysis mokslo darbuotojas, asistentas), Kauno technikos kolegijoje (dėstytojas valandininkas). Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. dirbo profesijos mokytoju Kupiškio technologijų ir verslo mokykloje.

PADĖKOS RAŠTAS.
Spalio 17 d. Nemunėlio Radviliškio kultūros įstaigos 60-mečio proga Nemunėlio Radviliškio seniūnijos gyventojai Reginai Gasiūnienei už indėlį kuriant ir formuojant kultūrinį seniūnijos gyvenimą įteiktas savivaldybės mero Valdemaro Valkiūno padėkos raštas.

KADA KALTININKAI KALTĘ SUVERČIA NUKENTĖJUSIEMS. Draudikai įspėja apie atvejus, kai atsakomybę už eismo įvykius prisiima ne jų kaltininkai, o įkalbėti ar kitaip emociškai paveikti nukentėję automobilių vairuotojai.
„Deklaracijų pildymas nelaimės vietoje dažniausiai vyksta itin nemaloniomis aplinkybėmis. Žmonės būna paveikti streso, emociškai pažeidžiami, taip pat papildomą emocinį krūvį suteikia ir jų transporto priemonių sukuriamas nepatogumas kitiems vairuotojams ar dėl susidūrimo susidariusi spūstis piko metu. Dar veikia kiti dirgikliai – ant galvos kapsintis lietus arba tamsus paros metas. Tokiomis sąlygomis dažnai pasinaudoja avarijos kaltininkas ir priverčia prisiimti atsakomybę nekaltą transporto priemonės vairuotoją“, – sako „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.

KROVINIŲ VEŽIMAS. 2017 m. antrąjį ketvirtį visų rūšių transportu krovinių vežta 15,2 proc. daugiau nei 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Palyginus su 2016 m. antruoju ketvirčiu, išaugo krovinių vežimas kelių transportu (22,6 proc.), ir geležinkelių transportu (7,1 proc.). Mažiau krovinių vežta Lietuvos oro linijų bendrovių lėktuvais (30,4 proc.), vidaus vandenų transportu (8,9 proc.) ir jūrų transportu (2,9 proc.).
RADYBOS. Rugsėjo 19 d. Biržų girioje buvo rastas juodos spalvos kelioninis lagaminas, kuriame buvo sudėti įvairūs daiktai, t. y. automobiliniai grotuvai, spausdintuvas, DVD grotuvas ir t. t. Biržų policija mano, kad minėti daiktai gali būti vogti iš negyvenamų sodybų. Jei kas yra pasigedęs panašių daiktų, galima atvykti į Biržų rajono policijos komisariatą ir juos atpažinti. Telefonas pasiteirauti – 8 616 46350.

LAMOKĖLIŲ KOPLYČIOJE – ATLAIDAI. Spalio 7 d., šiandien, 12 val., Lamokėlių koplyčioje vyks Šv. Pranciškaus atlaidai.

JAU SKIEPIJAMA NEMOKAMA SEZONINIO GRIPO VAKCINA. Valstybinės ligonių kasos (VLK) nupirkta gripo vakcina, kuria nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, jau pasiekė šalies gydymo įstaigas.
Šiais metais VLK nupirktas gripo vakcinų kiekis yra didžiausias per pastaruosius kelerius metus – net 123 470 dozių, o pernai buvo nupirkta 110 000, užpernai – 95 280 gripo vakcinos dozių. Sezoninio gripo vakcinos šiemet bus išdalinta 508 Lietuvos gydymo įstaigoms, kurios siūlys savo pacientams pasiskiepyti. Kaip ir anksčiau, taip ir šiais metais, šios gripo vakcinos gydymo įstaigoms pristatomos etapais.
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais dar prieš prasidedant epideminiam gripo laikotarpiui. Spalis – lapkritis, pasak specialistų, pats tinkamiausias metas skiepytis nuo šios ligos.
Gyventojai, priklausantys rizikos grupei ir norintys pasiskiepyti nuo gripo, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs žmogaus sveikatos būklę, jis pacientą nusiųs pas skiepijančius specialistus arba į vakcinacijos kabinetą.
PRADEDAMAS ŠILDYMO SEZONAS. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2017 m. spalio 4 d. pradedamas 2017-2018 m. šildymo sezonas.

VIENUOLIKTASIS KONSTITUCIJOS EGZAMINAS. Spalio 3 d. Biržuose vyko 11 - ojo Konstitucijos egzamino pirmasis etapas. Egzamine savivaldybėje dalyvavo 1 pilietė, kuri pateko į antrąjį egzamino etapą. Biržų „Saulės“ gimnazijoje, „Aušros“, Kaštonų pagrindinėse mokyklose moksleiviai taip pat pasitikrino savo Konstitucijos žinias.
„PAGALBOS CENTRO“ INFORMACIJA. Viešoji įstaiga „Pagalbos centras“ vykdydama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą bei Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo programą, spalio – lapkričio mėnesiais organizuoja įvairius seminarus, mokymus, paskaitas. Spalio 20 dieną numatomas seminaras socialiniams darbuotojams „Konfliktinių situacijų sprendimas dirbant su socialinės rizikos šeimomis“, kurį ves psichologė A. Lingienė.
Spalio 25 dieną planuojama paskaita šeimoms „Kodėl reikia leisti vaikams jausti jausmus, kaip su jais tvarkytis tėvams“, lektorė – psichoterapeutė A. Bechterevė.
Lapkričio 6 d. vyks mokymai rajono mokyklų bendruomenių atstovams, pedagogams, kaimų bendruomenės atstovams bei kitiems specialistams, dirbantiems su vaikais, tema „Smurto prieš vaikus rūšys, pasekmės, atpažinimas“. Taip pat, vykdant minėtus projektus, numatoma organizuoti psichologės A. Lingienės paskaitas „Patyčioms ir smurtui – NE“ Pačeriaukštės ir Papilio mokyklų bendruomenėms, diskusijas su Biržų, Papilio, Pačeriaukštės vaikų dienos centrų vaikais apie patyčių ir smurto pasekmes, vykdyti užsiėmimus su vaikais „Iš gatvės į mokyklą“.
Dėl papildomos informacijos, registracijos į išvardintus renginius prašome kreiptis tel. 865377139.

BIRŽŲ RAJONO POLICIJAI – SVEIKINIMAI. Biržų policijos komisariato bendruomenė spalio 2 dieną priėmė sveikinimus profesinės šventės – Angelų sargų dienos - proga. Policijos darbuotojus sveikino LR Seimo, Biržų savivaldybės atstovai ir kt. Už aktyvią veiklą Policijos dienos proga policijos komisariato viršininkas Marius Jablonskas policijos rėmėjams Ingai Arlikevičienei, Vaidui Matuzevičiui, Laimontui Kizniui ir Audriui Naktiniui įteikė padėkas ir kuponus „Šiaurės rytų“ prenumeratai. Policijos darbuotojus dainomis pasveikino ir Papilio kultūros namų vokalinis moterų kvartetas „Rovėjūnės“.
VYKO ATRANKA. Rugsėjo 20 d. įvyko pretendentų atranka į Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialisto pareigas. Joje dalyvavo 11 pretendentų, daugiausia balų surinko Genovaitė Tatorienė.
G. Tatorienė yra baigusi ekonomikos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Dirbo Biržų autotransporto įmonėje technologe, Biržų rajono statybos organizacijoje inžiniere, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje inspektore, buhaltere individualioje įmonėje. Nuo 2013 m. dirbo Socialinės paramos skyriaus vyresniąja specialiste, nuo 2017 m. liepos 3 d. – šio skyriaus socialinių išmokų specialiste pagal terminuotą sutartį.

PAŽENKLINTI BIRŽŲ RAJONO PILIAKALNIAI. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendradarbiaudamas su Biržų rajono savivaldybe, šiemet į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ženklinimo programą įtraukė visus tris Biržų rajone esančius į Kultūros paveldo registrą įtrauktus piliakalnius: Širvėnos seniūnijoje esantį, neseniai sutvarkytą Rinkuškių-Juodelių piliakalnį, vadinamą Velniakalniu (unikalus kodas 1908); toje pat seniūnijoje esantį Klausučių piliakalnį (unikalus kodas 1907) ir Papilio seniūnijoje esantį Žiobų piliakalnį (unikalus kodas 1918).
Rugsėjo mėnesį buvo atliekami matavimai, fotofiksavimas, GPS nustatomos tikslios jų ribos. Prie kiekvieno piliakalnio pastatyti nauji šiuolaikiški ženklai, informuojantys, jog tai - valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Kad informacija apie piliakalnį būtų išsamesnė, ant kiekvieno žyminčio ženklo įmontuotos lentelės su visu piliakalnio pavadinimu. Kituose dėl turtingesnės praeities žinomuose piliakalniuose lentelės supažindina su jų istorija. Lentelėje įspaustas QR kodas, kuris leidžia, nuskenavus jį mobiliuoju telefonu, gauti daugiau informacijos apie objektą, praneša Biržų rajono savivaldybė.

DIDĖS SOCIALINĖ PARAMA. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo kitų metų didinti valstybės remiamas pajamas iki 122 eurų. Dėl to padaugės socialinę paramą gaunančių žmonių skaičius, augs kai kurios išmokos, teigiama ministerijos pranešime spaudai.
Valstybės remiamos pajamos šiuo metu yra 102 eurai. Šis dydis taikomas skaičiuojant socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenims, būsto šildymo kompensacijas, teisę į nemokamą mokinių maitinimą ir kitas išmokas. Ministerija skaičiuoja, kad, padidinus valstybės remiamas pajamas 20 eurų, socialinę paramą galinčių gauti gyventojų padaugės 40 tūkst., o dar 80 tūkst. žmonių gaus didesnes pašalpas.
Tam iš valstybės biudžeto per metus papildomai reikės 6,8 mln. eurų, o iš savivaldybių biudžetų – 64,8 mln. eurų lėšų.
ATRANKA. Atranką į pakaitinio valstybės tarnautojo – Biržų savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas laimėjo Gitana Kanaverskienė. Jos išsilavinimas – vadybos ir verslo administravimo bakalauras (Kauno technologijos universitetas). Prieš tai dirbo buhaltere UAB „Swedlit AB Baltija“, UAB „Biržų duona“, vyr. buhaltere labdaros ir paramos fonde „Vilties šviesa“.

DUKRA. Rugsėjo 13 dieną į policiją kreipėsi Biržuose gyvenanti 1951 metais gimusi moteris. Ji pranešė, kad iš Biržų ligoninės Antrojo vidaus ligų skyriaus išėjo ir negrįžo jos 1998 metais gimusi dukra. Policijos žiniomis, dukra vėliau atsirado.

VALĖ TERŠALUS. Biržų ugniagesiams rugsėjo 14 dieną teko vykti į Vabalninko seniūnijos Guodžių kaimą. Gautas pranešimas, kad susidūrė automobiliai „Fiat“, „Audi“ ir „Volkswagen Transporter“, išsiliejo tepalai. Atvykus ugniagesiams 10 kvadratinių metrų plote buvo išsilieję tepalai. Panaudojus sorbentą ir parankines priemones kelio danga nuvalyta.

RUDENĖJANT KELIUOSE – MIGRUOJANČIŲ ŽVĖRIŲ PAVOJUS. Važiuodami užmiestyje vairuotojai yra priversti vis atidžiau stebėti ne tik anksčiau tamsos apgaubiamą kelią, bet ir būti pasiruošę galimam netikėtam pavojui iš šalia besidriekiančių miškų ar laukų. Ekspertų teigimu, rudenį suaktyvėjanti laukinių žvėrių migracija didina automobilių susidūrimo su į kelią išbėgusiais miško gyventojais riziką. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ skaičiuoja, kad tokių atvejų šiemet iš viso užfiksuota 316, o per pirmąsias rudens savaites dėl šių eismo įvykių į draudikus kreipėsi kelios dešimtys vairuotojų.
Susidūrimų su laukiniais žvėrimis metu ne tik apgadinami automobiliai, bet ir sužalojami žmonės, o tokių įvykių metu patirta žala šiemet siekė daugiau nei 416 tūkst. eurų.
VYKSTA LIFTO ĮRENGIMO PARUOŠIAMIEJI DARBAI. Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas praneša, kad įstaigoje bus sumontuota nauja švedų gamybos keltuvo aparatūra. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai. Keltuvas po Naujųjų metų turi būti sumontuotas per dešimt dienų. Pacientams labai reikalingo įrenginio kaina – 28 tūkstančiai eurų. Tam bus ieškoma ir rėmėjų lėšų.

SAUGOKIMĖS PAUKŠČIO GRIPO. Biržų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba naminių paukščių laikytojams primena, kad prasidėjo rudeninė paukščių migracija. Rugsėjo – spalio mėnesiais laikomi naminiai paukščiai turi būti uždaryti. Jie neturi turėti kontakto su laukiniais paukščiais. Šios priemonės būtinos, kad būtų apsisaugota nuo gresiančio paukščių gripo.

FINANSIŠKAI STABILŪS JAUČIASI MAŽIAU NEI PUSĖ LIETUVOS GYVENTOJŲ.
Tik kiek mažiau negu pusė Lietuvos gyventojų (47 proc.) jaučiasi finansiškai stabilūs, rodo „Ergo“ draudimo grupės užsakymu Latvijos sociologinių tyrimų bendrovės SKDS Baltijos šalyse atliekamų apklausų naujausi rezultatai.
Taip tvirtino 48 proc. respondentų Estijoje ir 53 proc. Latvijoje.
Materialinio bei finansinio saugumo rodiklis Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, nedidėja nuo 2014 metų, o Estijoje per šį laikotarpį jis nežymiai pakilo.
Labiausiai užtikrinti dėl savo karjeros yra estai, iš kurių net 44 proc. turi labai aiškius planus artimiausiems dvejiems metams. Lietuvoje savo karjerą yra susiplanavę 40 proc., Latvijoje – 38 proc. gyventojų.
Kiek daugiau nei trečdalis gyventojų visose trijose Baltijos šalyse turi planą, kaip išlaikyti pajamų šaltinį: Lietuvoje – 39 proc., Estijoje – 35 proc., Latvijoje – 34 procentai.
Tyrimo duomenimis, santaupų turi didžioji dauguma visų šalių gyventojų – 86 proc. Lietuvoje, 82 proc. Latvijoje ir 87 proc. Estijoje.
Vertindami savo ateitį, tik pusė (50 proc.) Lietuvos gyventojų galėjo patvirtinti, jog turi stabilią gyvenamąją vietą mažiausiai dvejiems metams. Latvijoje ir Estijoje šis ateities vertinimo rodiklis – 61 proc., Estijoje – 60 procentų.
Šio sociologinio tyrimo metu gyventojai taip pat vertino pasitenkinimą gyvenimo kokybe bei gebėjimą kontroliuoti gyvenimą balais nuo vieno iki dešimties. Respondentų Lietuvoje šio vertinimo vidurkis – 6,81 balo, Latvijoje ir Estijoje – 6,61 balo.
Tyrimo metu buvo apklausta po 1000 Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.
GIMIMŲ IR MIRČIŲ SKAIČIUS SUVIENODĖJO. Biržų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per 2017 m. rugpjūčio mėnesį įregistruoti 32 gimimai (20 berniukų ir 12 mergaičių). 24 vaikai gimė Lietuvoje, 8 – užsienio šalyse. 13 vaikų gimė susituokusiems tėvams, 16 vaikų pripažinta tėvystė, 3 vaikai gimė vienišoms motinoms. Per mėnesį įregistruotos 34 mirtys (19 vyrų ir 15 moterų). Susituokė 27 poros, išsiskyrė 7.
Rugsėjo mėnesį santuokos registruojamos 16 d. ir 18 d.

BYLA. Šiandien Panevėžio apygardos teismas planuoja pradėti baudžiamosios bylos, kurioje biržietis laidojimo paslaugų įmonės direktorius A. J. kaltinamas valstybės tarnautojo papirkimu, o buvusi Biržų rajono policijos komisariato tyrėja J. S. – kyšio paėmimu, nagrinėjimą. Moteris kaltinama kyšį gavusi už tai, kad tarnybos metu sužinotą informaciją apie mirusius asmenis net septynis kartus perdavė laidojimo paslaugų įmonės direktoriui A. J.

STATISTINIS AVARIJŲ SUKĖLĖJAS – Į TREČIĄ DEŠIMTĮ ĮKOPĘS VYRAS. Per septynis šių metų mėnesius iš viso užfiksuota beveik 10 tūkstančių eismo įvykių, rodo Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenys. Beveik 40 proc. avarijų sukėlė vyrai, tarp kurių rizikingiausia amžiaus kategorija – 26-30 metų. Trečią dešimtį įpusėję vyrai sukėlė daugiausiai – per 600 – eismo įvykių, tai sudaro 6 proc. visų užfiksuotų avarijų.
„ERGO Insurance“ duomenimis, kritinė vyrų amžiaus riba, kai stipriai sumažėja jų sukeliamų eismo įvykių, yra 36 metai. 36-40 metų amžiaus grupės vairuotojai padarė 400 – dviem šimtais mažiau – eismo įvykių nei dešimtmečiu jaunesnės amžiaus grupės atstovai. 51-55 ir 56-60 metų amžiaus kategorijos vairuotojai vyrai padaro vidutiniškai po 300 avarijų.
Rizika tarp vairuojančių vyrų vėl išauga tarp vyresnių nei 65 metų vairuotojų, kurie per šiuos metus sukėlė 465 avarijas.
Vertinant vairuojančių moterų statistiką, pastebima panaši tendencija – 36 metų ir vyresnės moterys keliuose sukelia mažiau avarijų nei jaunesnės. Tiesa, itin nedaug eismo įvykių nutinka pačių jauniausių – iki 25 metų – vairuojančių moterų amžiaus kategorijoje.
51-55 ir 56-60 metų amžiaus vairuojančios moterys pateko į vidutiniškai 140 avarinių situacijų – daugiau nei dvigubai rečiau nei tos pačios amžiaus kategorijos vairuotojai vyrai.

KAINŲ POKYČIAI.
2017 m. birželio mėn., palyginus su gegužės mėn., eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,1 proc., importuotų prekių – 1,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
PADĖKOS RAŠTAS. Rugsėjo 1 d. Biržų savivaldybės mero padėkos raštas įteiktas Gražinai Ryser, Biržų „Saulės“ gimnazijos anglų kalbos mokytojai metodininkei, asmeninės sukakties proga už nuoširdų ilgametį pedagoginį darbą ir profesionalumą, puikius jos mokinių akademinius pasiekimus, dalykinių ir bendrųjų kompetencijų tobulinimą bei mokinių skatinimą siekti pažangos.

MAUDYKLOSE VANDUO ŠVARUS. Biržų visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad rugpjūčio 28 d. buvo paimti paskutiniai vandens mėginiai trijose Biržų rajono savivaldybėje esančiose maudyklose: Širvėnos ežero centrinėje ir Jaunimo parko bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko.
Visų maudyklų pagrindiniai vandens kokybės parametrai atitinka reikalavimus. Vandens temperatūra bandinio ėmimo metu buvo Apaščios upėje +14 C°, Jaunimo parko Širvėnos ežere +13,3 C°, Širvėnos centrinėje maudykloje +13,2 C°. Mėginių paėmimo metu maudyklų vandens žydėjimo požymių nepastebėta. Šių metų maudymosi sezono metu nebuvo nustatyta tarša.
Maudyklose maudytis galima ir pasibaigus maudymosi sezonui, tačiau vandens kokybė nebebus tiriama.

DARBO UŽMOKESTIS. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginus su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (4 proc.) apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 2,2 proc. Tauragės iki 3,1 proc. Šiaulių.
Biržų rajone vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis buvo 660,9 Eur. Vidutinis darbuotojų skaičius rajone – 5185. Palyginus su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, jų sumažėjo 1,4 proc. Pagal bruto darbo užmokestį Biržų rajonas užima 42 vietą tarp 60 savivaldybių.

APGYVENDINIMO PASLAUGOS. 2017 m. pirmąjį pusmetį, palyginus su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, daugiau turistų sulaukė 8 apskričių apgyvendinimo įstaigos, o mažiau – 2, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Apgyvendintų turistų skaičius labiausiai išaugo Tauragės apskrityje (55,8 proc.). Šiaulių ir Panevėžio apskrityse turistų apgyvendinta atitinkamai 15,6 ir 1,1 proc. mažiau nei 2016 m. pirmąjį pusmetį. Daugiausia svečių priėmė Vilniaus (548,7 tūkst.), Klaipėdos (253,9 tūkst.), Kauno (197,7 tūkst.) ir Alytaus (169,7 tūkst.) apskričių apgyvendinimo įstaigos – jose nakvojo 90,4 proc. šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų. Daugiausia užsieniečių (60,9 proc.) nakvojo Vilniaus apskrities apgyvendinimo įstaigose. Kauno, Klaipėdos ir Alytaus apskričių apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję atitinkamai 13,8, 11,6 ir 8 proc. visų užsieniečių.
Biržų rajone pirmąjį šių metų pusmetį buvo apgyvendinta 2,9 tūkst. turistų, iš jų viešbučiuose - 1,8 tūkst. Palyginus su pernai metų atitinkamu laikotarpiu, turistų apgyvendinta 6,2 proc. daugiau (viešbučiuose – 20,4 proc. daugiau).
NAUJI MOKYKLINIAI AUTOBUSAI. Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė tris 19 vietų autobusus IVEKO DAILY 50C15 Biržų rajono savivaldybės teritorijoje veikiančioms švietimo įstaigoms. Biržų technologijų ir verslo mokymo centrui ir Biržų mokyklai-darželiui „Vyturėlis“ autobusai skirti mokinių pavėžėjimui, o Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos gimnazijai mokinių pavėžėjimui autobusas skirtas vietoje seno susidėvėjusio mokyklinio autobuso.
Rugpjūčio 29 d. šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė mokyklinius autobusus iškilmingai perdavė savivaldybėms. Vilniuje, Katedros aikštėje, vykusiame iškilmingame perdavime dalyvavo Biržų savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas.
LOPŠELIS-DARŽELIS „RUGELIS“ TAPO SKYRIUMI. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu lopšelis-darželis „Rugelis“ reorganizuotas prijungiant jį prie lopšelio-darželio „Genys“. Nuo rugsėjo 1 d. „Rugelis“ tampa „Genio“ skyriumi, kuriame tęsiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymas.

TARP DOSNIAUSIŲ PIENO SUPIRKĖJŲ – MEDEIKIUOSE ESANTI ĮMONĖ. Stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo ir kai kurios pieno supirkimo įmonės Žemės ūkio ministerijai pateikė informaciją apie žalio pieno supirkimo kainą, kai pienas buvo pirktas iš stambių pieno gamintojų, parduodančių daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, ir iš smulkių. Iš viso informaciją pateikė 559 bendrovės, rašo„Lietuvos žinios“. Kainų suvestinėje nurodytos kainos, kuriomis buvo mokama tiekėjams, kuriems nebuvo taikoma nuoskaitų, ir tiems, kuriems per mėnesį buvo taikyta bent viena nuoskaita. Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės skyriaus vedėja Lina Tepelienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad nuoskaitos taikomos kaip sankcija už patiektą ne visus reikalaujamus kokybės parametrus atitinkantį pieną.
Dosniausiai ir šykščiausiai už pieną mokėjusių supirkėjų kainos skyrėsi daugiau nei dukart. Antai buvusios Biržų akcinės pieno bendrovės (Biržų r., Medeikiai) vietoje įsikūrusi Šveicarijos kapitalo pieno miltelių gamintoja UAB „Hochdorf Baltic Milk“ už toną pieno (be nuoskaitų) praėjusį mėnesį mokėjo vidutiniškai 368,1 euro, kooperatyvas „Eko Žemaitija“ (Telšiai) – 313,1 euro, AB „Pieno žvaigždės“ – 294,5 euro, o ŽŪK „Pieno šaltinis“ (Rietavo r.) – 180,3, ŽŪK „Ėriškių pienas“ (Panevėžio r.) – 188,7, Griškabūdžio ŽŪB (Šakių r.) – 189,5 euro. Pieno tiekėjams, kuriems buvo taikoma nuoskaitų, už toną pieno buvo mokama nuo 301,3 („Hochdorf Baltic Milk“), 276,3 („Eko Žemaitija“), 265,3 (UAB „Melbras“, Vilkaviškio r.) iki 84,6 (ŽŪK „Šiaurės pienas“, Pakruojo r.), 142,6 (UAB „Rimdalė, Raseinių r.), 149,2 euro (ŽŪK „Sodžiai“, Ukmergės r.) Stambiesiems pieno gamintojams liepą už toną natūralaus pieno (4 proc. riebumo ir 3,3 proc. baltymingumo) buvo mokama vidutiniškai 336,1 euro. Dosniausios buvo minėtos Biržų rajono bendrovė (374 eurai), „Pieno žvaigždės“ (346 eurai), AB „Rokiškio sūris“ (342 eurai), UAB „Marijampolės pieno konservai“ (340 eurų).

KELEIVIŲ VEŽIMAS. 2017 m. antrąjį ketvirtį visų rūšių transportu keleivių vežta 2,9 proc. mažiau, palyginus su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Keleivių vežimo apyvarta (skaičiuojama tūkstančiais keleivio kilometrų) padidėjo 8,1 proc.
MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS. Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad rajono maudyklose pagrindiniai tiriamieji rodikliai atitinka higienos normos reikalavimus. Mėginių paėmimo metu 2017-08-14 maudyklų vandens žydėjimo požymių nepastebėta. Vandens mikrobiologinės taršos rodikliai atitinka Lietuvos higienos normos HN92 : 2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Vandens temperatūra bandinio ėmimo metu buvo Apaščios upėje +17,2 C°, Jaunimo parko Širvėnos ežere +19,8 C°, Širvėnos centrinėje maudykloje +18,0 C°. Kitas mėginys bus imamas rugpjūčio 28 d.

JAUNIMAS NESKUBA TUOKTIS IR SUSILAUKTI VAIKŲ. 2016 m. buvo 6 jaunos mamos, kurioms nebuvo sukakę 15 metų, 2015 m. tokių mamų buvo 8, 2014 m. – 11. Sumažėjo ir 15–19 metų amžiaus mamų – nuo 1 136 2015 m. iki 1 016 2016 m. Kaip ir ankstesniais metais, 25–29 metų amžiaus moterys gimdė dukart dažniau nei 20–24 metų amžiaus – atitinkamai 10 901 ir 4 706 naujagimiai per metus. Vidutinis pirmą vaiką gimdančių moterų amžius buvo 27,3 metų (2015 m. – 27,1 metų)
Didėjo ir vidutinis pirmą kartą susituokusiųjų amžius: 2016 m. vidutinis pirmą kartą susituokusių vyrų amžius buvo 30 metų, moterų – 27,7 metų, 2015 m. – vyrų – 29,7 metų, moterų – 27,4 metų, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
ĮVYKS SUSITIKIMAS ŠILUMOS ŪKIO KLAUSIMAMS APTARTI. Rugpjūčio 24 d. 8.20 val. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus salėje (Vytauto g. 38, II a.) įvyks Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komiteto bei UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ atstovų susitikimas, kuriame bus aptarti klausimai dėl šilumos ūkio padėties, perspektyvų Biržų rajone bei šilumos kainų mažinimo galimybių.

PANEVĖŽIO APSKRITYJE DARBĄ PRADEDA DEVYNI NAUJI PAREIGŪNAI.
Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate priesaikos žodžius ištarė net 9 nauji pareigūnai.
Apsivilkę uniformą nauji pareigūnai sieks tarnyboje realizuoti studijų metu įgytas žinias ir įgūdžius, stengsis nuolat tobulėti.
Prisiekusius pareigūnus sveikino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, Mindaugas Ambraziūnas. Jis džiaugėsi būriu jaunų ir energingų žmonių, dirbsiančių Tėvynės labui.
Policijos kapelionas Eugenijus Troickis palaimino naujus pareigūnus, linkėjo, kad Dievo palaima lydėtų asmeniniame gyvenime ir tarnyboje, kai teks priimti svarbius sprendimus.

SUGYVENTINIS ŠUKIONYSE. Rugpjūčio 18-osios naktį, apie 01.00 val., neramu buvo Šukionių kaimo sodyboje. Į namus grįžęs neblaivus (1,53 prom.) 47 metų vyras smurtavo prieš 18 metų jaunesnę savo moterį (sugyventinę).

SUGYVENTINIAI VABALNINKE. Rugpjūčio 18- osios naktis pažymėta smurtu ir Vabalninke. Paryčiais, apie 4 val., grįžęs išgėręs (1,7 prom.) 36 metų sugyventinis smurtavo prieš dvejais metais jaunesnę sugyventinę. Moteriškė buvo išgėrusi daugiau – jai nustytas 2,74 prom. girtumas.

9 IŠ 10 JAUNŲJŲ GYDYTOJŲ LIEKA LIETUVOJE. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, visuomenėje plačiai paplitusi nuomonė, kad daugelis medicinos studijas baigusių jaunuolių išvyksta į užsienį, tėra mitas. Analizuojant 2014–2016 m.  medicinos rezidentūros absolventų duomenis, pastebima, jog beveik 94 proc. gydytojo specialisto kvalifaciją įgijusių asmenų dirba Lietuvoje, teigiama MOSTA pranešime žiniasklaidai.  
2014 m. medicinos rezidentūrą Lietuvoje baigė ir gydytojo specialisto kvalifikaciją įgijo 393, 2015 m. – 381, 2016 m. – 414 asmenys.
KOMITETŲ POSĖDŽIAI. Planuojami Biržų rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai:
Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų – rugpjūčio 25 d. 13 val. (penktadienį).
Socialinių reikalų, sveikatos apsaugos ir teisėtvarkos – rugpjūčio 28 d. 15 val. (pirmadienį).
Investicijų, verslo, turizmo vystymo, ekonomikos ir biudžeto – rugpjūčio 29 d. 10 val. (antradienį).
Švietimo, kultūros ir sporto – rugpjūčio 29 d. 14 val. (antradienį).
Pastaba: komitetų posėdžiai vyks Civilinės metrikacijos skyriaus salėje.

PASVALYJE - „BOBŲ VASARA“. „Rugpjūčio 18 – 19 d. Pasvalyje, Vytauto D. aikštėje, vyks festivalis „Bobų vasara 2017“. Daugiau inf. www.bobuvasara.cool

KRYŽIAUS STALINIZMO AUKOMS ATMINTI ŠVENTINIMAS. Rugpjūčio 13 dieną, 13 valandą, bus šventinamas kryžius, pastatytas Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios šventoriuje. Stalinizmo 1941 – 1991 metų aukoms atminti skirtą kryžių savo lėšomis pastatė Šiauliuose gyventis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys Stanislovas Daugis. Nemunėlio Radviliškis – jo gimtasis kraštas. S. Daugis gimė 1948 metais netoli Nemunėlio Radviliškio esančiame Lujėnų kaime, o 1949 – aisiais, būdamas tik 8 mėnesių, su tėvais patyrė tremtį. 1958 – aisiais grįžęs į gimtinę Nemunėlio Radviliškyje baigė mokyklą. Yra buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Biržų skyriaus vadovu.

PLINTA APGAULINGOS SMS ŽINUTĖS. Šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis.
Apie tai įspėjimą išplatino Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT).
Atitinkamus pranešimus sukčiai siunčia ir elektroniniais laiškais.

KVIETIMAS. Biržų miesto seniūnija kviečia visus biržiečius pasistengti ir miesto šventei atnaujinti seniai dažytus namų fasadus, tvoras, susitvarkyti kiemų teritorijas, papuošti gėlėmis lauko balkonus ar terasas. Sukurkime jaukią aplinką sau ir miesto svečiams.

Biržų Jungtinėje metodistų bažnyčioje - permainos. Čia kuriasi naujas kunigas, atvykęs į Biržus gyventi su šeima.

Estų tautybės Andrus Kask penkerius metus dirbo metodistų kunigu Vilniuje. Nuo šiol jis paskirtas į Biržus.

Kunigas Biržuose su šeima gyvens Jungtinės metodistų bažnyčios patalpose Kęstučio gatvėje, antrame aukšte. Jo žmona Lena biržiečiams gerai pažįstama. Moteris ketverius metus dirbo Biržų metodistų bažnyčios medicinos kabinete.

Ankstesnio šios bažnyčios kunigo Giedriaus Jablonskio įgaliojimai ir tarnystė laikinai suspenduoti. Tai bažnyčios vadovybė nusprendė po to, kai G. Jablonskio žmona Aušrinė pasinaudojo jai patikėta neįgalios šiaulietės banko kortele ir iš jos pasiėmė dideles sumas pinigų.

Naujienos

Ar kirsis Koalicijos ir Mero prospektai?

Biržiečiai dar nespėjo pamiršti Rotušės gatvės rekonstrukcijos peripetijų. Praeitos kadencijos rajono valdžiai šią statybą paskelbus valdančiosios koalicijos prioritetu, gatvei iškart prilipo Koalicijos prospekto vardas. Regis, panašių užmojų turi ir dabartinė savivaldybės vadovybė, tik mostai platesni. Ketinama rekonstruoti Kęstučio gatvę, kuri kertasi su Rotušės gatve.

„Čia tokia ypatinga gatvė, ji turi būti ori, linksma ir „nespaudžianti“ žiemą vasarą“, – kalbėjo į miesto architekto, dizainerio ir kraštovaizdžio specialisto vaidmenį įsijautęs meras V. Valkiūnas (centre). 

Privalomas projektų pristatymas visuomenei paprastai būna nuobodus reikalas. Viena, apie juos skelbiama santūriai, todėl visuomenės atstovų tuose svarstymuose dažniausiai ir nepasirodo. Antra, jei ir ateina koks nors žmogus pasiklausyti ir pasižiūrėti, tai klausimų ar pasiūlymų jis arba neturi, arba jie neturi jokio ryšio su svarstomu dalyku. Tenka pripažinti, kad visuomenėje nėra susiformavusio didelio poreikio dalyvauti svarstant miesto infrastruktūros objektų rekonstrukcijos ar kūrimo reikalus. Verčiau palaukti, kol darbai baigsis, o tada jau rypuoti, kaip viskas baisu, neskoninga ir brangu. Ketvirtadienį Biržų savivaldybėje vykęs Kęstučio gatvės šaligatvių ir apšvietimo rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų svarstymas su miesto visuomene buvo maloni išimtis. Tiesa, plačiosios visuomenės masės buvo labai menkos, joms atstovavo vienintelė politikė Stasė Eitavičienė. Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad trumpam buvo užsukęs ir Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyriaus darbuotojas Vytautas Cechanavičius. Tačiau jį domino ne visuma, o detalės. Tiksliau, kaip projekte atsispindi memorialinis paminklinis akmuo priešais UAB „Laidotva“ duris.
Lyg ir džiugu…
Vis tik svarstyme buvo linksma. Ir tai neabejotinas Biržų rajono savivaldybės mero Valdemaro Valkiūno nuopelnas. Meras ir jo kariauna – administracijos direktoriaus pavaduotojas Audris Mukas, Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Giedrius Neviera, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Munikienė bei Biržų seniūnas Vytas Jareckas - svarstymo išvakarėse vaikštinėjo Kęstučio gatve, žiūrėjo į projekto popierius ir lygino juos su realia aplinka. Todėl susitikimui su projektuotojais savivaldybės atstovai buvo paruošę.
Kaip ir reikėjo tikėtis, daugiausia pastebėjimų turėjo meras V. Valkiūnas.
Rengiamas Kęstučio gatvės rekonstrukcijos projektas neliečia gatvės važiuojamosios dalies. Jame kalbama apie naujus išplatintus šaligatvius bei šiuolaikišką gatvės apšvietimą. Šiaurinėje gatvės pusėje, arčiau Širvėnos ežero, šaligatvis bus padalintas pėstiesiems ir dviratininkams, o kitoje pusėje – skirtas tik pėstiesiems. Atsiras poilsio salelės su suoliukais, šiukšlių dėžėmis bei dviračių stovais. Planuojama, kad šaligatvis už žiedinės sankryžos nusidrieks ir Skaistkalnės gatvės pakraščiu bei susijungs su jau esančiu dviratininkų taku į Rinkuškius.
Tokia yra esmė projektinių pasiūlymų, kuriuos paruošė konkursą laimėjusios AB „Panevėžio keliai“ projektų vadovas Martynas Jokubauskis su komanda.


Gražiau nei Vilniuje

Sakoma, kad norint galima prikibti ir prie stulpo. Prie jų pirmiausia ir prikibo meras V. Valkiūnas, projektuotojų pareikalavęs parodyti siūlomas gatvės apšvietimo žibintų atramas. „Pas mus turi būti gražiau negu Vilniuje ar kituose miestuose“, - kokybės kartelę atramoms kilstelėjo meras. Jo netenkino projektuotojų pasiūlyti atramų variantai. Meras pareiškė, kad jis tyrinėjęs kitus miestus virtualiai Google Web žemėlapiuose ir ieškojęs ten tinkamų atramų pavyzdžių. Greičiausiai V. Valkiūnas kalbėjo apie „Google Maps“ žemėlapių funkciją „Street View“, leidžiančią matyti panoraminius gatvių vaizdus. Kaip ten bebūtų, virtualioje erdvėje tinkamų stulpų merui aptikti nepavyko. Projektuotojai siūlė pasižiūrėti kituose miestuose svarbesnėse vietose pastatytas žibintų atramas. Jos merui pasirodė ganėtinai patrauklios, bet kainos buvo per didelės. Aklavietėn patekusią diskusiją išgelbėjo projekto vadovas M. Jokubauskis, pasiūlęs savivaldybei paskirti atsakingą žmogų, su kuriuo projektuotojai galėtų aptarti, kaip turėtų atrodyti pasirinktos atramos „pagal gerbiamo mero viziją“, nes, anot M. Jokubauskio, nuo pasirinktų atramų dydžio priklausys ir jų išdėstymas bei apšviestumo skaičiavimas. „Didesnės atramos šioje gatvėje galėtų būti, tačiau reikia, kad jos visai nebūtų kolchozinės. Reikia, kad kažkas būtų kitaip, įdomesnės formos. Ir kad nebūtų brangios. Kęstučio gatvė pas mus bus kaip prospektas“, - samprotavo V. Valkiūnas.
„Čia mero prospektas, čia turi būti ypatingas statinys“, - rimtai teigė seniūnas V. Jareckas
„Kaip Ramono aikštė irgi“, - pritarė L. Munikienė. Tikėtina, kad ji užsiminė apie R. Ramono valdymo metais įrengtą kelis milijonus kainavusią aikštę Biržų centre.
Galiausiai atramų klausimu nuspręsta padaryti pauzę, o ryšininku tarp savivaldybės ir projektuotojų paskirtas Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Januševičius.


Margųjų raštų pynė

Nusileidus žemėn nuo apšvietimo atramų kalbėta apie šaligatvio trinkeles. Projekto vadovas pacitavo ką tik gautą Biržų regioninio parko direkcijos raštą, kuriame sakoma, jog pagal projektą dviračių tako dalyje numatytos raudonos spalvos trinkelės. Todėl ši spalva dominuos kraštovaizdžio elementų atžvilgiu. Regioninis parkas siūlo apsvarstyti raudonos trinkelių spalvos „slopinimo“ ar kitus variantus. „Mes be jų rašto vakar šitą pastebėjome. Mes patys genijai“, - kuklumu netryško V. Valkiūnas. Jis sakė, jog raudonų plytelių raštą reikia pamarginti gelsva spalva, o į pilką grindinį įterpti raudonos spalvos fragmentų. G. Nevieros nuomone, marginimas neturėtų būti chaotiškas, spalviniai perėjimai turėtų būti sklandūs. Jo nuomone, kaip akcentai, pilkame grindinyje gerai atrodytų pavienės juodos spalvos trinkelės. „Čia tokia ypatinga gatvė, ji turi būti ori, linksma ir nespaudžianti žiemą vasarą“, - sakė V. Valkiūnas. Pasiūlymų kaipmat atsirado įvairiausių - nuo muzikinių simbolių iki valstybės himno žodžių išdėjimo šaligatvio grindinyje. Paskutinio pasiūlymo iškart atsisakyta, merui suabejojus gatvės gyventojų edukaciniais gebėjimais.
Diskutuota dėl lietaus vandens nuvedimo latakų, jų konstrukcijos ir ilgaamžiškumo. Kaip žinia, balų ant šaligatvių paprastai nebūna. Tačiau Kęstučio gatvėje yra kontorų, kurių įėjimo durys yra žemiau šaligatvio. „Lietaus nuvedimą reikia išspręsti prie to paminklinio akmens, ten įėjimas žemiau nei šaligatvis“, - atkreipė dėmesį L. Munikienė. „O kaip dabar tas vandenėlis bėga?“- domėjosi M. Jokubauskis. „Kol kas niekas nesiskundė, bet kai padarysime šaligatvį, gali atsirasti tokia bėda“, - sakė L. Munikienė. „Vienas iš variantų - pakelti namą aukštyn, kad įėjimas būtų aukščiau nei projektuojama danga“, - linksmai pasiūlė projekto vadovas. „Namą nugriauti, paminklą palikti“, - viziją šiuo klausimu turėjo ir meras V. Valkiūnas. „Tačiau kas bus, jei po rekonstrukcijos pas mus eis pastato savininkas ir skųsis, kad pas ji pradėjo bėgti vanduo?”- G. Nevierai vis dar buvo neramu dėl galimų pasekmių. „Sakysime, kad dievas nubaudė ir atsakymą žino tik Viešpats“, - ramiai išeitį pasiūlė meras.
Nuspręsta šioje vietoje sprendimą priimti statybos metu kartu su darbų rangovu.


Stabmeldystė ar žvyrmeldystė?

Nemažai buvo kalbėta apie Kęstučio gatvės želdinius. Panašu, kad daugumos medžių laukia liūdnas likimas. Neabejotinai kris medžiai ties siaurojo geležinkelio pabaiga. Čia šaligatvis gerokai pasistums bėgių link, nes šioje vietoje projektuojama autobusų sustojimo „kišenė“. Pradžioje galvota, kad „kišenėje“ turi tilpti net trys autobusai. Greičiausiai savivaldybėje kažkas tikėjosi, kad tokie didžiuliai žmonių srautai plūs gėrėtis siaurojo geležinkelio kompleksu. Projektuotojai siūlė šiek tiek apmalšinti įkarštį ir statyti sustojimo vietą tik dviem autobusams. Seniūno V. Jarecko nuomone, vietos ten yra pakankamai, nupjautus medžius bus galima atsodinti šiek tiek toliau. Kur kas labiau žaliasis rūbas turėtų nukentėti šiaurinėje gatvės pusėje, kur bus pėsčiųjų ir dviratininkų takas. Jo plotis bus mažiausiai 2,5 metro, todėl į šią zoną paklius ne tik medžiai bet ir kai kurios gyvatvorės. Pasak seniūno V. Jarecko, gatvėje yra daug medžių išpuvusiais kamienais ir pažeistomis šaknimis, todėl juos reikia šalinti statybos metu, o ne atidėti šiuos neišvengiamus darbus ateičiai, kai šaligatviai bus sutvarkyti.
Projekto vadovas V. Jokubauskis atkreipė dėmesį, kad techninėse projekto sąlygose medžių šalinimas nebuvo numatytas, priešingai, buvo siūloma kiek galima daugiau išsaugoti želdinių. Dabar gi kalbama priešingai.
Kalbant apie medžių šalinimą ir atsodinimą, vieningos nuomonės nebuvo. Meras V. Valkiūnas laikėsi pozicijos, kad gatvėje liktų kuo mažiau medžių, nes taip patogiau miesto seniūnui šaligatvius valyti. „Kaip jis su Bobcat’u važinės, sniegą valys?“ - samprotavo vadovas. Meras sakė įsivaizduojantis šią gatvę kaip „technogeninę zoną“. V. Jareckas tam neprieštaravo, akivaizdu, kad seniūnui labiau patiktų prižiūrėti gatvę, kurioje mažai lapų ir krentančių šakelių. G. Neviera siūlė pasižiūrėti į kitus miestus, kur medžiai auga ar sodinami šaligatvio dangoje ir kaip tai pagyvina gatvės vaizdą. Pagaliau, anot G. Nevieros, medžiai šiek tiek pridengia baisius Kęstučio gatvės namų fasadus. L. Munikienė nuogąstavo dėl požeminių komunikacijų gausos, kuri neleis atsodinti želdinių.
Kalbant apie mažąją gatvės architektūrą, užkliuvo projekte siūlomi dviračių stovai, kurie numatyti greta poilsio suoliukų. Poilsio zonas ketinama įrengti kas 150 metrų. Mero nuomone, tokie dviračių stovai yra niekam tikę. Anot V. Valkiūno, dabar tokius stovus pastatė prie „Iki“ prekybos centro, ir kiekvienas gali pasižiūrėti į „šią pabaisą“. Projektuotojai atrėmė, kad kitokie stovai užima pernelyg daug vietos, pastačius juose dviračius užstatomas praėjimas.
Sutarta, kad apibendrintos pastabos ir pasiūlymai raštu bus pateikti projektuotojams artimiausiomis dienomis. Projektuotojai darbus turi baigti iki rugpjūčio mėnesio pradžios.
„Meldžiamės medžiams ir žvyrui. Žvyro Lietuvoje būtinai turi visur būti. Vokietijoje žvyro nepamatysi niekur, o Lietuvoje - visi stabmeldžiai ir žvyrmeldžiai“, - nacionalinio charakterio ypatumus aiškino V. Valkiūnas.


Mintys, kilusios kalbų pasiklausius

Renginyje buvo linksma, bet kartu ir šiek tiek baugu. O baugu buvo dėl to, kad mero pastebėjimai, linksmi kliedesiai ir didingos vizijos nenugultų projektuotojų popieriuose kaip tikras pinigas. Žinia, meras, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo nuomonę apie daugelį dalykų. Jam gali patikti ar nepatikti žydra spalva, lenktos ar kampuotos formos, gatvių medžiai ar pasaulio sankloda. Jis, kaip laisvas žmogus ir politikas, turi teisę apie viską išsakyti savo nuomonę. Sąžiningai mokančiam mokesčius miestelėnui nusispjauti, kaip bus valomi gatvių šaligatviai ir ar tai bus patogu rangovui. Miestelėnui svarbu, kad gatvė būtų švari ir jauki, želdiniais slepianti aplink stūksantį architektūrinį skurdą. Kad būtų skoningas šaligatvis, patogus suolelis ir geras apšvietimas. Kas trokšta technogeninio peizažo, gali pasivaikščioti Rotušės gatvės atkarpa nuo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios iki Kęstučio gatvės. Biržiečiui svarbu, kad miesto svečiai nesismagintų besityčiodami iš jų miesto socialiniuose tinkluose platindami nuotraukas ir sąmojį, koks kičas ar beskonybė čia, Biržuose, klesti.
Kad taip neatsitiktų, tam savivaldybėje ir dirba būrys specialistų, kurie turi įvertinti, kas yra rimtos pastabos ar pasiūlymai, o kas tiesiog niekų tauzijimas. Tik per jų kompetencijų filtrą praėję pasiūlymai ar pastebėjimai gali virsti kūnu, jie ir turi prisiimti atsakomybę už kreivus projektinius ar techninius sprendimus.
Juos, tuos specialistus, turi gatvėse badyti pirštais miestelėnai ir šaukti pavymui „gėda pelėda“, jei dumba nauji šaligatviai, plyšta gatvių asfaltas ar kaupiasi balos po piliečių langais. Vadinasi, jie nepatikrino, apsiriko, nekontroliavo, apsižioplino, nesuvokė. Šiame darbe, perfrazuojant prezidentę Dalią Grybauskaitę, nepakanka vien jėgos ir drąsos - reikia dar ir proto. Galima pridurti, kad reikia ir tvirto stuburo.


Antanas Vaičeliūnas
2017-06-15


0.306718