Trumpos naujienos

IŠ SENAMIESČIO PAŠALINTA REKLAMA. Biržų senamiestyje, šalia Agluonos upės pakrantės, kur vasarą veikia fontanai, ant krantinės sienos neliko militarizuotos reklamos. Ji nuimta šią savaitę.
Lietuvos kariuomenę reklamuojantis tentas šalia buvusio banko pastato, kur šiuo metu įsikūrusi KASP Vyčio apygardos 5 rinktinės 509 lengvoji pėstininkų kuopa ir šauliai, buvo pastatytas praėjusių metų vasarį.
„Šiaurės rytai“ rašė, kad leidimas šiam tentui laikyti buvo gautas metams.
Šiais metais Lietuvos kariuomenė vėl kreipėsi į rajono savivaldybę, prašė sutartį pratęsti.
Biržų rajono meras Vytas Jareckas dėl šios reklamos tarėsi su savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistais. Nutarta, kad šis tentas nedera senamiestyje, o atsidengusią aptrupėjusią sieną galima ateityje sutvarkyti.
Savivaldybės administracija kariškius informavo, kad sutartis nebus pratęsta, ir iki kovo 1 dienos paprašė tentą nuimti. Taip ir buvo padaryta.

ARDYMO „ŽYGIAI“ VABALNINKE. Ketvirtadienį Vabalninke seniūnijos darbuotojai ne kūrė, o griovė. Griovimo objektu tądien buvo varnų lizdai, kurių sunaikinta apie 50. Seniūnija išsinuomavo automobilinį keltuvą, tačiau ne prie visų norimų taškų pavyko privažiuoti. Pasak seniūno Laimučio Braždžionio, paukščių lizdai sunaikinti miesto centre, parke, Beržų alėjoje, Beržų gatvėje.
Polaidis sparčiai naikina pašalo likučius, todėl penktadienį Vabalninko aplinkkelyje turėjo atsirasti transporto svorį ribojantys ženklai. Be to, tirpstantis sniegas atveria šiukšlių lobynus, kuriuos taip pat turės sutvarkyti seniūnijos darbuotojai. Anot L. Braždžionio, apmaudu, kad darbams kol kas negalima pasitelkti socialinių pašalpų gavėjų, nes to neleidžia karantino sąlygos.

UŽ KONTRABANDINES CIGARETES SKIRTA BAUDA. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai Parovėjos kaime gyvenančiai 1975 metais gimusiai V.B. skyrė administracinę baudą. Ji nemenka – 5500 eurų.
Ši bauda skirta už tai, kad moteris pakartotinai – trečią kartą per penkerius metus – namuose laikė didelį kiekį kontrabandinių cigarečių ir jas pardavinėjo.
V. B. 2020 m. liepos 16 dieną savo namuose Parovėjos kaime laikė 365 pakelius kontrabandinių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurias įsigijo Lietuvoje. Bendra laikytų cigarečių vertė – 1178,95 eurai.
Teismo sprendimu cigaretės konfiskuotos.
Šis nutarimas gali būti skundžiamas.
PARAŠAI DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO PIRMININKO PAŠALINIMO. Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen antradienį įteikti internetu surinkti parašai dėl Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus pašalinimo iš parlamentinio Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų. Dvi dėžes su parašais atnešę asmenys teigia surinkę per 300 tūkst. šią iniciatyvą remiančių parašų. „Sumaišyti viešieji ir privatūs interesai, žiūrima vienos siauros visuomenės grupės teisės, nėra atsižvelgiama į visuomenės daugumos interesus“, –sakė vienas iš akcijos iniciatorių apie iniciatyvos priežastis. V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad nei ji, nei Seimo valdyba negali pašalinti parlamentaro iš komiteto vadovo pareigų. „Jei mes gyventume tokioje valstybėje, kur Seimo vadovas ar Seimo valdyba galėtų pašalinti Seimo narį iš komiteto pirmininko posto, tai kažin ar galėtume vadintis demokratine valstybe“, – sakė ji. „Visada tai yra Seimo nario apsisprendimas, yra frakcijos apsisprendimas“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen. T. V. Raskevičių į Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovus pasiūlė Laisvės partija.

MAŽIAU PIRKO VAISTŲ NUO VIDURIAVIMO. Vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ suskaičiavo, kad 2020-aisiais, palyginti su 2019 metais, chirurginių kaukių pardavimai išaugo net 128 kartus, dezinfekcinių priemonių – 4 kartus, o termometrų – 2 kartus. Palyginus 2019 su 2020 metais, gerokai išaugo vitaminų pardavimai. Pavyzdžiui, vien vitamino D pernai nupirkta 83 proc. daugiau nei užpernai.Pastebima, kad preparatų nuo viduriavimo pardavimai 2020 metais smuko daugiau nei trečdaliu palyginti su 2019-aisiais. „Karantino metu apie 30-40 proc. sumažėjo antidiarėjinių vaistų pardavimai – vadinasi, žmonės rečiau sirgo žarnyno infekcinėmis ligomis. Galime konstatuoti, kad į gerąją pusę pakito didelės dalies žmonių higienos bei ligų prevencijos įpročiai“, – pokyčius komentuoja vaistinės generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

PASIŪLĖ DRAUDIMĄ GYVŪNAMS AUGINTINIAMS.
Neseniai Lietuvos rinkoje atsiradusi nauja augintinių – šunų ir kačių – draudimo paslauga įgyja pagreitį: ja domisi ne tik fiziniai asmenys, bet ir bendrovės. Gargžduose įsikūrusi bendrovė „Mars Lietuva“ augintinio draudimą įtraukė į beglobį gyvūną priglaudusiems darbuotojams siūlomą skatinimo paketą. „Augantį naminių gyvūnų draudimo poreikį pajutome jau per pirmąjį karantiną. Daugiau laiko namie praleidžiantys šalies gyventojai pradėjo labiau rūpintis kartu laiką leidžiančiais šunimis ir katėmis, o jų neturintys – ėmė iš prieglaudų ar pirko“, – pasakojo draudimas.lt aptarnavimo grupės vadovė Vita Drabovičienė.
Pasak draudimo specialistų, žmones sudomino naujoji paslauga – per dieną sulaukiama 70-80 užklausų.
PAGERBĖ. Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas minint Vasario 16 -ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, tradiciškai aplankė paminklus, skirtus žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, bei Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno kapą.
Biržų mieste meras V. Jareckas kartu su Biržų miesto seniūnijos seniūne Kristina Undzėniene atminimo ir pagarbos žvakutes uždegė bei trispalvių gėlių puokštes padėjo prie Švyturio gatvėje esančios Rezistentų kapavietės, prie memorialo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę bei prie Atminimo lentos, skirtos pokario metais nužudytų partizanų atminimui įamžinti.
Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno atminimą meras pagerbė kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Regina Statkuviene. Prezidento patarėja ant signataro kapo Lietuvos Respublikos Prezidento vardu, pagerbiant 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarą, padėjo gėlių kompoziciją.

PASIŪLYMAS 2022-UOSIUS PASKELBTI JONO MEKO METAIS. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl 2022 metų paskelbimo Jono Meko metais“ – praėjusią savaitę buvo paskelbta 15min.lt naujienų portale.
Šį pasiūlymą minimai komisijai sausio antrojoje pusėje pateikė Biržų r. savivaldybės meras Vytas Jareckas, pritardamas siūlymo iniciatoriui Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai priklausančiam Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centrui.
Siūlymo pagrindas yra artėjančios žymaus menininko, Biržų garbės piliečio 100-osios gimimo metinės. Jonas Mekas gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Semeniškių kaime. Gimtojo kaimo kapinaitėse jis yra ir palaidotas.
„Siūlome 2022 m. paskelbti Jono Meko metais už ypatingus šio menininko nuopelnus pasaulio kultūrai, jo blaivų požiūrį į gyvenimo realijas, nesavanaudišką siekį kurti ir skatinti kuriančiuosius, už tikrą, nesuvaidintą meilę Lietuvai ir Semeniškiams ir už pasaulio megapoliuose neprarastą lietuviškumą“, - rašo Vilmantė Vorienė, Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė, rašte, pateiktame Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.
RĄSTAI. Vasario 8 dieną ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad ties Ripeikių kaimu  kelyje Biržai – Suostas, važiuojamojoje dalyje ir kelkraštyje, pamesti rąstai. Gelbėtojai rąstus nuo kelio patraukė.

MIESTUOSE DIDĖJO ORO TARŠA. Atšalus orams ir intensyviau kūrenant, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, viršijantis paros ribinę vertę, šiemet Lietuvoje išsilaikė 19 dienų.
Tarša stebima oro kokybės tyrimų stotyse, kurios veikia arčiau individualiai šildomų gyvenamųjų namų, kurių dalis šildomi kietuoju kuru – malkomis arba anglimis.
Individualų būstą šildant kietuoju kuru išmetamas didžiausias kiekis sveikatai pavojingų sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų, patvariųjų organinių teršalų.

KARANTINO ŠVELNINIMAS.
Ministrų kabinetas pirmadienį preliminariai sutarė, kad švelninant karantiną nuo kito pirmadienio galėtų atsidaryti grožio salonai ir atskirą įėjimą turinčios ne maisto prekių parduotuvės, jei vienam klientui ar pirkėjui užtikrinamas 20 kvadratinių metrų plotas. Vyriausybė trečiadienį  iš esmės patvirtino karantino atlaisvinimo schemą. Karantino ribojimų atlaisvinimo strategijoje iš viso numatyti keturi scenarijai, suskirstyti pagal sergamumo rodiklius, ir nuoseklūs atlaisvinimo žingsniai visose srityse, tiek šalies mastu, tiek savivaldybėse.

NORĖTŲ GRĮŽTI Į LIETUVĄ.
40,5 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių rimtai galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą, rodo Užimtumo tarnybos užsakyta užsienyje gyvenančių tautiečių apklausa.
12,4 proc. ne tik svarsto, bet ir teigia labai norintys sugrįžti.
Pasak tarnybos, sugrįžti į gimtąją šalį svetur gyvenančius lietuvius labiausiai motyvuotų geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą (60,7 proc.). 40,5 proc. paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką, 28,4 proc. – galimybę dirbti mėgstamą darbą, 26 proc. – kultūrinius bei politinius pokyčius Lietuvos visuomenėje.

LIŪDNA STATISTIKA.
Šį sausį Lietuvoje mirė apie 5 tūkst žmonių – pusantro tūkstančio arba 41 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, rodo trečiadienį Statistikos departamento paskelbti demografiniai rodikliai. Sausį Lietuvoje mirė 4 981 žmogus, kai 2020 metų sausį – 3 530 žmonių. Taip pat, lyginant su pernai sausiu, sumažėjo ir gimusiųjų: šiemet jų buvo 1 678, pernai sausį – 1 923. Bendrai Lietuvoje gyventojų per mėnesį sumažėjo daugiau kaip 3 tūkstančiais: sausio pradžioje jų buvo 2 795 175, o vasario pradžioje – 2 792 155.
PRAŠO SUPRATINGUMO IR ATSAKOMYBĖS. Užklupus šalčiams ir iškritus sniegui, vis daugiau gyventojų savo automobilius palieka gatvėje ar bendrojo naudojimo vietose visai žiemai. Šalikelėse palikti gausiai apsnigti automobiliai blogina kitų eismo dalyvių matomumą, taip apsunkina eismą ir kelia grėsmę eismo saugumui bei trukdo kelininkams atlikti sniego valymo darbus gatvėse.
Kad būtų išvengta nelaimių, Biržų rajono savivaldybė prašo automobilių savininkus ir naudotojus pasirūpinti, kad gatvėse ar kitose viešosiose vietose jų palikti automobiliai nekeltų grėsmės saugiam eismui.
Automobilių savininkus informuoja, jog draužiama gatvėse, kiemuose bei kitose viešose vietose laikyti neeksploatuojamus, neturinčius galiojančios techninės apžiūros, draudimo dokumentų automobilius. Asmenims, nesilaikantiems nustatytų tvarkos reikalavimų, gresia administracinės nuobaudos.
BIRŽUOSE PAŽEIDIMŲ NERADO. Aplinkos apsaugos departamentas 2020 m. patikrino 370 ūkio subjektų, kurių veikla susijusi su padangų atliekų tvarkymu. Pažeidimų nustatyta 102 ūkio subjektų veikloje, iš jų 9 ūkio subjektuose nustatyti pažeidimai susiję su netinkamu padangų atliekų tvarkymu.
Biržų aplinkos apsaugos inspekcija, atlikusi 3 planinius patikrinimus, pažeidimų nenustatė.

KVIETIMAS. Biržų rajono savivaldybė kviečia teikti paraiškas 2021 m. sporto klubams ir visuomeninių organizacijų veikloms finansuoti iš savivaldybės biudžeto lėšų. Paraiškas prašoma pateikti savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui (Vytauto g. 38, tel. 8 450 43 149) arba Biržų rajono kūno kultūros ir sporto centrui (Rotušės g. 2) iki 2021 m. vasario 19 d.
LATVIJA UŽSIDARO. Nuo vasario 10 iki 24 dienos bus draudžiama dėl nesvarbių priežasčių atvykti į Latviją iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės zonos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės.
Vyriausybės sprendime patikslinama, kad atvykti į Latviją leidžiama tik dėl neatidėliotinų ir svarbių priežasčių, kuriomis laikomas darbas, studijos, šeimos reikalai, gydymas, tranzitas ir nepilnamečių palyda, grįžimas į savo gyvenamąją vietą ar laidotuvės. Be to, ir toliau bus taikomi epidemiologinio saugumo reikalavimai, o tai reiškia, kad atvykstantieji į Latviją vis tiek privalės atlikti COVID-19 testą ir laikytis saviizoliacijos.
PO PIRMOJO SKIEPO SUSIRGUSIUS SKIEPYS VĖLIAU. Praėjusio penktadienio (sausio 29 dienos) duomenimis, Biržų rajone buvo patvirtinti 9 koronaviruso infekcijos atvejai. Iš jų 1 infekcijos atvejis nustatytas lopšelyje-darželyje „Genys“, 1 atvejis – lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“.
Vakar gautais duomenimis, sausio 30 dieną pranešta apie dar 6 sergančius žmones, tarp jų – ir vieną šeimą.
Savivaldybę pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymas dėl skiepijimo žmonių, koronavirusu susirgusių po pirmojo skiepo. Jie bus skiepijami po trijų mėnesių.
Kaip ŠR rašė, paskiepijus Legailių globos namų gyventojus ir personalą po savaitės dauguma jų susirgo.
TARP NESIKUKLINUSIŲ – IR VALDEMARAS VALKIŪNAS. Praėjusiais metais Seimo nariai išleido 1 mln. 408 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Nepaisant pernai galiojusių ribojimų, susijusių su koronavirusu, parlamentarų išlaidos smarkiai nesiskyrė nuo 2019 metais panaudotos sumos. Tuomet parlamentinei veiklai išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų.
Praėjusių metų lapkritį pradėję dirbti per pusšimtis Seimo naujokų gana aktyviai įsitraukė į šį procesą. Dauguma jų per pusantro mėnesio spėjo išleisti daugiau kaip po 1 tūkst. eurų, o ketvirtadalis panaudojo maksimalias sumas – daugiau kaip po 1800 eurų. Tarp pastarųjų yra ir vienas turtingiausių parlamentarų Valdemaras Valkiūnas.
Dažniausiai pinigai leisti automobiliams ir suvenyrams, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos skelbiama ataskaita.
Parlamentinei veiklai skirtų pinigų pernai, kaip ir anksčiau, nenaudojo konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė.

MIRČIŲ BEVEIK KETURIS KARTUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad 2021 m. sausio mėnesį įregistruota 13 gimimų: 9 berniukų ir 4 mergaičių. 6 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 1 vaikas gimė vienišai mamai.
Per sausį įregistruotos 48 mirtys: 26 moterų, 22 vyrų. Iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 92 metų, moteris – 99 metų.
Sausį vyko 2 santuokos: 1 įtraukta į apskaitą užsienio valstybėje. Išsituokė 5 poros.

NEFORMALIAJAM VAIKŲ ŠVIETIMUI IŠ BIUDŽETO SKIRIAMA 17 MLN. EURŲ. Šiais metais neformaliajam vaikų švietimui iš biudžeto skiriama 17 mln. eurų, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Pinigai, skirti neformaliajam vaikų švietimui, bus paskirstyti savivaldybėms, atsižvelgiant į mokinių, kurie praėjusių metų rugsėjo 1 dienos mokėsi pagal bendrojo ugdymo programas, skaičių.
Lėšos savivaldybėms bus skiriamos tolygiai kiekvienam ketvirčiui, įskaitant ir vaikų vasaros atostogų mėnesius, todėl neformaliojo vaikų švietimo būreliai galės vykti ir vasarą.
Ministerijos duomenimis, kasmet neformaliojo vaikų švietimo veiklose dalyvauja apie 60 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.
VYKSTANT Į LATVIJĄ REIKIA TURĖTI NEIGIAMĄ COVID-19 TESTĄ. Vykstant į Latviją privalu turėti neigiamą COVID-19 testą, informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Neigiamas testas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 72 valandas.
Be to, tebegalioja anksčiau nustatyti reikalavimai dėl saviizoliacijos ir privalomų specialiųjų anketų pildymo.
Į Latviją atvykstantiems asmenims reikia izoliuotis dešimčiai dienų, o medicinos darbuotojams – 14 dienų.
Sustiprinta kontrolė toliau atliekama įvažiuojant į Latviją per šešis pagrindinius kelius pasienyje su Lietuva.
Tai buvusių pasienio kontrolės punktų Būtingė – Rucava, Kalviai – Meitenė, Saločiai – Grenctalė, Germaniškis – Skaistkalnė, Obeliai – Subatė ir Smėlynė – Medumi vietos.

DĖL BIRŽŲ POLIKLINIKOS PACIENTŲ SKIEPIJIMO VAKCINA NUO COVID. Mieli pacientai, užtikriname, kad visi VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos pacientai, norintys pasiskiepyti vakcina nuo COVID-19, bus paskiepyti iš karto, kai tik vakcinos atkeliaus. Kadangi nėra galimybės žinoti tikslių vakcinų pristatymo datų, poliklinika negali vykdyti pacientų registracijos dėl šio skiepijimo. Tačiau poliklinikos darbuotojai iš telefonų Nr. 8-671-73997 ir Nr. 8-600-89027 skambina pacientams ir tikslinasi jų kontaktinius telefonus bei teiraujasi, ar pacientai norės skiepytis, ar turės galimybę patys atvykti, kad tuomet, kai jau bus žinoma tiksli skiepijimo data, galėtų apie tai pacientus informuoti ir užregistruoti.
Labai prašome pacientų netrukdyti savo šeimos gydytojų dėl skiepijimo. Visą būtiną informaciją skelbsime poliklinikos interneto puslapyje www.birzupoliklinika.lt ir susieksime su Jumis asmeniškai.
VASARĮ IŠLEIDŽIAMA POPULIARIOSIOS AUTORĖS K. SABALIAUSKAITĖS KNYGA. „PETRO IMPERATORĖ II“. Šiandien jau aiškus atsakymas į klausimą, kone dažniausiai pastaruoju metu skaitytojų užduotą leidyklos „Baltos lankos“ atstovams ir menotyros mokslų daktarei rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei: kada pasirodys antroji „Petro imperatorės“ dalis? Laukiamiausias lietuviškas romanas „Petro imperatorė II“ skaitytojus pasieks vasario pabaigoje, o šiandien pradedama išankstinė prekyba, rašoma leidyklos pranešime žiniasklaidai.
Pirmoji dilogijos knyga „Petro imperatorė“, pasirodžiusi 2019 m., sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir tapo bene didžiausiu lietuvių prozos bestseleriu per 30 Nepriklausomybės metų: pirmasis tiražas buvo išpirktas dar nepasiekęs prekybos vietų, iš viso išleistos net septynios romano laidos, kurių bendras egzempliorių skaičius viršija 80 tūkstančių. Kritikų ir skaitytojų balsais romanas „15min.lt“ geriausių knygų rinkimuose išrinktas 2019-ųjų Metų knyga.
IKI VASARIO GALITE GAUTI IKI 5 TŪKST. EURŲ TRANSPORTO PRIEMONEI. Liko kiek mažiau nei dvi savaitės, kol galite tikėtis kompensacijos naujo automobilio įsigijimui, sunaikinę seną, taršią transporto priemonę. Iki šio termino galima gauti ir nuo 2 iki 4 tūkst. eurų kompensaciją, jei įsigijote elektromobilį. Iki vasario 1 d. galima pildyti paraiškas gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją, jei sunaikinote taršų automobilį ir įsigysite mažiau taršų.

NUO TREČIADIENIO VERSLAS GALI KREIPTIS DĖL PARAMOS. Vyriausybė patvirtino tvarkos aprašą, kuriuo numatoma, kad nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės galės gauti subsidiją, jeigu jų pajamos krito bent 30 proc., vertinant nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos. Dėl tokios paramos verslininkai galės kreiptis jau nuo trečiadienio, VMI paskelbus kvietimą.
Numatyta, kad dėl subsidijų gali kreiptis tos įmonės, kurių apyvarta 2020 m. lapkričio 1 d.–2021 m. sausio 31 d. krito bent 30 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

PAŽEIDIMŲ KAINA. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų išaiškinti pažeidimai kai kurioms įmonėms 2020 m. kainavo itin daug. Didžiausia aplinkai padaryta žala (1178 193 eurai) už taršą nuotekomis apskaičiuota Kauno valdybos aptarnaujamoje teritorijoje. Viena įmonė pagal susitarimą už aplinkai padarytą žalą (303 105 eurus) atlygino iš karto. Didžiausia juridiniam asmeniui skirta bauda siekia 28 tūkst. eurų.

PAKARTOTINIS SKIEPIJIMAS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, sausio 15 – 17 dienomis Biržų rajone patvirtinta 17 koronaviruso infekcijos atvejų.
Iš viso Biržų rajone sausio 17 dieną sergančių žmonių skaičius – 175.
Šią savaitę rajone pradėtas pakartotinis skiepijimas nuo koronaviruso. Revakcinuoti bus pirmieji 10 skiepyti ligoninės darbuotojai.
Naujų asmenų skiepijimas priklausys nuo to, ar bus užtikrintas vakcinos antrajam skiepijmui tiekimas.


PRITARĖ PASIŪLYMAMS. Pritarta paslaugų paskirties pastato – automatinės automobilių plovyklos, Biržų r., Širvėnos sen., Valantiškio k. 1, statybos projektiniams pasiūlymams. Projektinius pasiūlymus parengė UAB „Rusnė“, pranešė Biržų savivaldybė.

SMURTAS. Sausio 8 dieną policijai pranešta apie Kalėdų šventės įvykį. Biržuose gruodžio 25 dieną prieš 2000 metais gimusį vyrą smurtavo dvejais metais vyresnis biržietis.

VAGYSTĖ. Sausio 9-osios vakare pastebėtas įsilaužimas į Gataučių kaimo sodybą. Pavogta namo viduje buvusių alkoholinių gėrimų, dėl to patirtas 20 eurų nuostolis.
Į KONTEINERIUS EGLUTES MESTI DRAUDŽIAMA. Biržų miesto seniūnija informuoja, kad gyventojai eglutes ir jų šakas gali palikti prie mišrių komunalinių atliekų konteinerių, ten jos bus surinktos bei išvežtos į kompostavimo aikštelę.
Gyventojai eglutes patys gali nuvežti į Biržų rajono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (Krantinės g. 1, Biržų k.).
Primenama, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius eglutes mesti draudžiama.


GATVIŲ REMONTO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad gruodžio 28 dieną pritarta Susisiekimo komunikacijų (gatvių) Biržų m. P. Jakubėno g. rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
Taip pat informuoja, kad yra parengti Susisiekimo komunikacijų (gatvių) Biržų miesto B. Dauguviečio, Rinkos, S. Dagilio, Pirties ir Žemaitės gatvių kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai.
GINKLAS. Pirmadienio vakare Naciūnų kaime apžiūros metu pas vyrą, gimusį 2002 metais, rastas nešaunamasis ginklas kastetas.

VAGYSTĖ. Sausio 5 dieną Biržų kaime įsibrauta į namą ir bandyta pavogti ten esantį turtą. Nuostolis – penki šimtai eurų.
SMURTAS. Sausio 1 d. apie 21 val. Biržuose, S. Daukanto gatvėje, konflikto metu, vyras (gim. 1989 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 1978 m.) ir pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Nuostolis – 155 eurų. Įtariamasis sulaikytas.

NARKOTIKAI. Gruodžio 31 d. po vidurnakčio 0.01 val. Biržuose, Kęstučio gatvėje, sulaikytas pilietis, įtariama, disponavęs narkotinėmis medžiagomis. Dalinės apžiūros metu pas vyrą (gim. 2001 m.) rasta augalinės kilmės, įtariama, narkotinė medžiaga. Įtariamasis sulaikytas.

SKAUSMAS. Vyras, gimęs 2000 metais, pranešė, kad sausio 1 – osios naktį Biržų rajone pažįstamas vyras, gimęs 1995 metais, žodinio konflikto metu sudavė į veidą ir šoną. Įtariamasis sulaikytas.
BIRŽUOSE  POPULIARIAUSI VARDAI – EMA IR HERKUS. Gruodį mirčių skaičius daugiau nei penkiskart viršijo gimimus.
Per 2020 metus Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 194 gimimai: 101 berniukas ir 93 mergaitės. Iš jų 50 užsienio valstybėse gimusių vaikų. 55 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 12 vaikų gimė vienišoms mamoms.
 Populiariausi vardai: mergaičių – Ema, Sofija, Gabija, Lėja, Iglė, berniukų – Herkus, Jokūbas, Matas, Tajus, Ajus, Emilis. Retesni vardai: mergaičių – Domilė, Šiaurė, Benita, Petra, berniukų – Emiras, Markas, Edas, Adrijus.
Per metus įregistruotos 488 mirtys: 236 moterų, 252 vyrų. Iš jų 8 užsienio valstybėse mirę asmenys.
Įvyko 103 santuokos: 2 santuokos registruotos Lietuvoje su užsienio valstybių piliečiais, 6 santuokos sudarytos užsienio valstybėse, bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos 29 santuokos.
56 santuokos nutrauktos, iš jų 3 ištuokos užsienio valstybėse.
2020 m. gruodžio mėnesį buvo įregistruota 11 gimimų – 7 berniukai ir 4 mergaitės. Įtraukti į apskaitą 2 užsienio valstybėje gimę vaikai,  2 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Įregistruota 61 mirtis – 30 moterų ir 31 vyro. Vyriausias amžiumi miręs vyras – 94 metų, moteris – 95 metų.
Vyko 5 santuokos, o 1 pora išsituokė.

KIRS MEDŽIUS. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad mieste bus kertami medžiai. Architektūros ir urbanistikos skyrius inicijavo gatvės želdinių (12 liepų), augančių šalia pagrindinės Biržų miesto Vytauto gatvės (šalia žemės sklypo Vytauto g. 36 ir žemės sklype Vytauto g. 38) būklės vertinimą. Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija įvertino ir nustatė, kad minėtoje vietoje augančios didelės liepos akivaizdžiai nusilpusios, stipriai pažeistos ligų ir kenkėjų, kelia pavojų žmonių sveikatai ir turtui. Todėl numatoma šalinti pavojingus medžius ir šioje teritorijoje pasodinti naujus sodinukus. Planuojama pasodinti sodmenų kokybės reikalavimus atitinkančius sodinukus (8 liepas).
Lėšos gatvių želdiniams nupjauti ir atsodinti skirtos iš Aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos.
Želdinių šalinimo darbų pradžia planuojama artimiausiu metu.

NEBELIEKA DANTŲ PROTEZAVIMO EILIŲ. Valstybinė ligonių kasa (VLK) praneša gerą naujieną visiems, kurie turi teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Išspręsta dešimtmečio problema – eilių nebelieka, sakoma VLK pranešime. Nuo sausio dantų protezavimo paslaugą bus galima gauti praktiškai iš karto.
Be to, pacientui nereikės vargti pildant įvairius dokumentus bei gaišti laukiant ligonių kasų laiškų. Sutrumpėjęs paslaugos kelias bus patogesnis, naudingesnis ir pacientams, ir medikams.

KORONAVIRUSAS ŠV. VINCENTO PAULIEČIO GLOBOS NAMUOSE. Gruodžio 24 ir 25 dienomis Biržų rajone patvirtinti 24 koronaviruso infekcijos atvejai. 9 iš jų nustatyti Biržų Šv.Jono Krikštytojo parapijos Šv. Vincento Pauliečio globos namuose. Pastarieji 9 susirgimai nauji – iš viso šiuose globos namuose serga 18 gyventojų ir 2 darbuotojai.

Pasak globos namų direktorės Irenos Jurgaitienės, sergantieji globotiniai gyvena antrajame pastato aukšte. Nedideliame name gyvena 24 žmonės, todėl išlaikyti saugius atstumus darbuotojams yra gana didelis iššūkis.„Laimė, kad į abu aukštus turime du atskirus įėjimus ir liftą“,- sako direktorė. Ji dėkinga darbuotojams, sąžiningai ir nuoširdžiai atliekantiems pareigas šituo sudėtingu laikotarpiu. Iš sergančiųjų globotinių tik viena garbaus amžiaus gyventoja gydoma ligoninėje Kiti pagal sveikatos būklę prižiūrimi globos namuose. Tarp ligonių yra ir vaikščioti negalinčių senolių.  

„Darbuotojos dirba dviem pamainomis - prižiūri globotinius, girdo arbatomis, vitaminais. Džiaugiuosi, kad darbuotojos pagal išgales saugosi, neišsilaksto dėl tikrai nelengvų sąlygų. Iš visos širdies dėkoju joms ir tikiu, kad šis košmaras baigsis be galimų pačių liūdniausių pasekmių“, - kalbėjo I.Jurgaitienė gruodžio 26 dieną, šeštadienį. Pirmadienį globos namuose vėl bus tikrinami gyventojai ir darbuotojai.

Iš viso Biržų rajone gruodžio 25 dieną buvo 185 žmonės, sergantys CIVID – 19 liga.

POLICIJA PAŽEIDĖJUS BAUS GRIEŽTAI. Biržų rajono policijos pareigūnai jau šios savaitės viduryje keliuose įrengė postus, kuriose stabdė į Biržus važiuojančius automobilius.
Trečiadienį buvo sustabdyta 200 automobilių. Iš jų šeši buvo sugrąžinti atgal ir kelionės tęsti nebegalėjo.
Iki penktadienio ryto buvo sustabdyta 219 automobilių. Iš jų keli buvo sugrąžinti.
Biržų policijos komisariato vadovas Deividas Valtaris sakė, kad dalis važiuojančiųjų tiesiog nesugebėjo paaiškinti priežasties, kur ir kodėl važiuoja. Tarkim, iš Pandėlio į Biržus vykusi šeima tikino bandysianti nueiti į parduotuves ir paieškoti dovanėlių.
„Norintys įvažiuoti į Biržų rajoną asmenys turi turėti gyvenamąjį plotą arba vykti į laidotuves. O iš esmės išvykti iš gyvenamosios vietos yra draudžiama“, - apie reikalavimus kalbėjo policijos vadovas.
Tiesa, postai praverčia ir atliekant policijos operatyvinę veiklą. Tarkim, ketvirtadienį vos pastačius postą prie jo dviračiu privažiavo jau savaitę ieškomas žmogus iš Užušilių kaimo. Jis tikino sugyventinei nepranešęs, kad yra gyvas ir sveikas, nes sugedo telefonas. Kad buvo ieškomas, sakė nežinąs. O pats jis buvo išvažiavęs pas draugus į Pasvalio rajoną.
Pasak D.Valtario, policijos pareigūnai griežtai stebės ir baus asmenis, kurie nesilaiko karantino reikalavimų.
Ketvirtadienį administracinėmis baudomis buvo nubausti du asmenys. Vienas vyras teikė paslaugas nedėvėdamas apsauginės kaukės. Kitas asmuo važiavo dviračiu taip pat be kaukės.

SUSIRGO DAR DEŠIMT BIRŽIEČIŲ. Gruodžio 17 dienos (ketvirtadienio) duomenimis, Biržų rajone patvirtinta 10 koronaviruso infekcijos atvejų. Iš jų 1 infekcijos atvejis patvirtintas ligoninės pacientui, kitas – savivaldybės administracijos darbuotojui. 11 sirgusiųjų COVID-19 liga pasveiko.Iš viso Biržų rajone gruodžio 17 dieną sergančių žmonių skaičius buvo 153, pasveiko 221 žmogus. Nuo karantino pradžios Biržų rajone patvirtinti 384 ligos atvejai. Savivaldybės pateiktais duomenimis, mirė 10 COVID-19 sirgusių žmonių.

LIETUVOS PAŠTAS KVIEČIA MOKESČIUS SUMOKĖTI PO KALĖDŲ. Nors sugriežtėjus karantino ribojimams Lietuvos paštas veiklą tęs įprastai, laikantis saugumo reikalavimų bei atsižvelgiant į dvigubai išaugusį siuntinių srautą, eilių pašto skyriuose išvengti nepavyks. Kadangi pašto skyriuose galima ne tik išsiųsti ar atsiimti siuntas, bet ir atsiskaityti už komunalines paslaugas, Lietuvos paštas ragina klientus neskubėti ir nebūtinas finansines operacijas atidėti vėlesniam laikui – po Kalėdų.   

TEISMŲ DARBAS NESTABDOMAS. Sugriežtinus karantino sąlygas, teismų darbas nestabdomas – jis bus organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus išimtis, kai asmenims reikia susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teismo posėdžiuose, teigia Sveikatos apsaugos ministerija.

Naujienos

Vytautas Džėja: „Stengiausi nedalyti nepagrįstų pažadų“

Žinantis kelią pas savo krašto žmones ir galintis tą kelią parodyti kitiems. Seniūnas, kuriam nereikia ilgai galvoti, kuo ypatingas kiekvienas seniūnijos gyventojas. Administracijos vadovas, niekada neparodęs paniekos dėl žurnalisto nenuovokos ar susierzinimo dėl užduotų nepatogių klausimų. Niekada nepasakęs „ aš už tai neatsakingas“. Dirbęs kritikų laviną atlaikiusioje koalicijoje, neišdavęs komandos netgi pačiu sunkiausiu metu.

Pokalbis su pastaruoju metu ekologu dirbusiu Vytautu Džėja, pareigas savivaldybėje palikusiu prieš pat 65 metų sukaktį.

 

– Neseniai baigėte darbą savivaldybės administracijoje, atsisveikinote su tarnybos bičiuliais ir kolegomis. Ar buvo daug liūdesio? O gal džiaugsmo, kad dabar galėsite miegoti, nekankinamas sapnų apie neišspręstas (o gal ir išspręsti neįmanomas) problemas?
– Gal kažkiek buvo liūdnoka, bet viskam yra pradžia ir pabaiga. Jau turiu didelį 47 metų darbo stažo bagažą, tai manau, kad laikas ir pailsėti. O džiugu buvo, kad atsisveikinti atėjo nemažai buvusių bendradarbių.


– „Svarbiausia – išgirsti žmogų“, - tokią mintį Jūs kadaise pasakėte „Šiaurės rytams“. Tada, 2009- ųjų spalį, dar dirbote Pačeriaukštės seniūnu. Ar dabar, praėjus devyneriems metams, galėtumėt pasakyti tą patį? O gal ketverius metus buvimas savivaldybės administracijos direktoriumi suformavo kitokį požiūrį? Pavyzdžiu, kad gal neįmanoma visų išgirsti?
– Tikrai taip. Galėčiau pasakyti tą patį. Dirbant seniūnu žmonės kreipdavosi į mane dėl įvairių problemų. Visada stengiausi žmones išgirsti, padėti jiems. Buvimas savivaldybės administracijos direktoriumi požiūrio į žmogų nepakeitė. Pasikeitė tik pareigos. Ir gal problemos, dėl kurių jie kreipdavosi, būdavo kitokios. Visada norėjosi kažką daugiau padaryti, negu tavo pareigybė numato.
Pradėjus 1992 metais dirbti Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje socialiniu darbuotoju kartu prasidėjo ir visas socialinės politikos įgyvendinimas rajone ir respublikoje. Jau tada teko daug ginčytis ir įrodinėti, kad ne ta kryptimi einama, kad toks pašalpų mokėjimas neskatina žmonių darbui. Trumpai norėčiau prisiminti kai kuriuos epizodus iš savo darbo praeities.


Kaip Onos Milienės globos namus kūrėme
Buvo įsteigti Legailių vienišų ir pasenusių žmonių globos namai, kurių pirmieji gyventojai kaip tik ir buvo iš Nemunėlio Radviliškio seniūnijos. Tačiau daugelis jų nelabai norėjo važiuoti į Legailius, sakė, geriau būtų gyventi arčiau savo gimtų namų. Bendraujant su vieniša, dabar jau mirusia, Ona Miliene ji prasitarė, kad jai nuobodu po vyro mirties vienai gyventi. Klausė, gal kas neturi artimų ar kam nors, kaip ir jai, nuobodu vienai ar vienam – gal būtų galima gyventi kartu. Taip mano iniciatyva1993 metų rudenį prasidėjo Onos Milienės senelių namų įkūrimas. Nebuvo viskas taip paprasta. Priežastis - kai kuriems tuometiniams Nemunėlio Radviliškio kaimo bendruomenės aktyvistams dėl tam tikrų priežasčių nepatiko, kad šie namai atsirastų. Siūlė ieškoti kitų patalpų. Bet Ona Milienė pasakė, kad savo sprendimo nekeis. Buvo parengti globos namų nuostatai, bet atėjo 1994-1995 metų žiema, pasižymėjusi daugybe sniego ir pūgomis. O reikėjo tuometę Biržų notarę Svajonę Šaltauskienę atvežti pas Oną Milienę dėl globos namų įregistravimo. Notarę pavyko atvežti tik kovo pradžioje. Vietomis teko vežti laukais, vietomis, padedant seniūnijos traktoriui, nes kelininkų technika buvo bejėgė prieš didžiules pusnis, o kai kur keliai buvo nevalyti iki pat pavasario.
Su Ona Miliene buvo sutarta, kad šių namų steigėja bus reformatų parapija (toks buvo jos noras). Atvykus notarei S. Šaltauskienei ir pradėjus prašyti steigėjo (reformatų parapijos) registracijos dokumentų, pasirodė, kad jų nėra. Tada notarė sako O. Milienei, kad vistiek reikia laukti registracijos dokumentų, o gal geriau būtų, kad steigėjai būtų abi parapijos, tada seneliai nebūtų skirstomi pagal tikėjimą. Taip ir sutarėme. Pasirodo, ir katalikų parapijos registracijos dokumentų nėra. Parapijų registracijos dokumentų tvarkymas užsitęsė daugiau kaip metus.


Dėl Pačeriaukštės asfaltavimo tartasi Giruliuose
1997 metais pradėjęs dirbti Pačeriaukštės seniūnijos seniūnu pamačiau, kokios prastos gyvenvietės gatvės. Tada iškėliau sau pagrindinį uždavinį - šių gatvių sutvarkymą. Pradėjau domėtis įvairiomis galimybėmis, kaip gauti lėšų gatvių dangai atnaujinti. Supratau, kad iš kelių priežiūrai rajonui skirtų lėšų to nebus galima padaryti, kad reikia ieškoti kitų galimybių. Vieną išeitį mačiau, kad kažkaip reikėtų susitikti su Socialdemokratų partijos pirmininku ir tuomečiu susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi. Sužinojęs, kad jis dalyvaus Socialdemokratų partijos sąskrydyje Giruliuose nutariau, kad pradiniam pokalbiui tai labai tinkama vieta. Niekas iš Biržų socialdemokratų į sąskrydį nevažiavo, tad savo automobiliu, pasiėmęs du pačeriaukštiečius, nuvykau į Girulius. Sąskrydyje pavyko pakalbinti A. Butkevičių. Jau po savaitės gavau kvietimą kartu su meru Regimantu Ramonu atvykti į Susisiekimo ministeriją, atsivežti gyvenvietės gatvių nuotraukų. Nuvykus į ministeriją ir ministrui A. Butkevičiui parodžius Pačeriaukštės gatvių nuotraukas, jis pasakė, kad čia reikia ne einamojo gatvių remonto, bet gatvių rekonstrukcijos su paviršinio vandens nuvedimu. Skyrė 300 tūkst. litų tai gyvenvietės daliai (iki mokyklos), kuri turi vandens nuvedimą ir nereikia rekonstrukcijos, o kitai daliai prašė daryti projektą. Tada vėl kilo daug klausimų, ar vėl neteks gatvių dangos gadinti remontuojant senus melioracijos įrenginius, senus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Tada kalbant su rajono vadovais buvo ieškoma galimybių šiems projektams įgyvendinti. Pavyko padaryti viską su kai kuriais niuansais. Taip Pačeriaukštės gyvenvietės gatvių tvarkymas arba nuo idėjos įgyvendinimo pradžios praėjo daugiau kaip dešimt metų. Pačeriaukštės gyvenvietėje iš viso buvo įgyvendinti penki projektai.
Dirbant administracijos direktoriumi iššūkiai ir atsakomybė žymiai išaugo. Didžiausią dėmesį skyriau rajono biudžetui, jo suformavimui, išlaidų analizei. Kaip ir visada, didžiausia rajono biudžeto dalis tenka švietimui. Vieno moksleivio išlaikymas mokykloje rajone buvo beveik dvigubai didesnis už respublikos vidurkį, o kai kuriose mokyklose net trigubai brangesnis. Labai didelių lėšų reikalavo pastatų šildymas. Ir čia žiūrėjau, kaip ir kur galima būtų sutaupyti, ieškojau įvairių galimybių. Pavyko pakeisti pasenusius labai neekonomiškus katilus Nemunėlio Radviliškio, Germaniškio, Kratiškių ir Vabalninko mokyklose, mano iniciatyva buvo įvykdyti Nemunėlio Radviliškio mokyklos su vaikų darželiu, vaikų darželio „Vyturėlis“ ir Papilio kultūros namų renovacijos projektai.
Kita labai užsisenėjusi problema buvo estrados pylimai. Čia taip pat daug kur ieškojau, iš kokių lėšų būtų galima juos pašalinti. Ir kalbantis su Saugomų teritorijų departamento vadovais bei specialistais atsirado maža viltis, kad jeigu kartais čia atsirastų nuo kitų vykdomų projektų sutaupytų lėšų, jas būtų galima panaudoti pylimų pašalinimui. Na, ir įvyko mažas stebuklas.


– Vadovaujant savivaldybės administracijai ar dirbant ekologu daug sykių teko žadėti žmonėms tai, kuo ir pats sunkiai tikėjote?
– Dirbdamas administracijos direktoriumi stengiausi nedalyti nepagrįstų, nepamatuotų pažadų, nors tą būdavo pakankamai sunku pasakyti. Neleidau kitiems ir pats nenurodžiau savivaldybės darbuotojams atlikti politikų ar kitų asmenų pageidaujamų, tačiau, pagal mane, neteisėtų veiksmų. Darbas manęs niekada nevargino - vargino neteisybė ir įvairios paskalos bei intrigos. Stengdavausi į tai per daug nekreipti dėmesio. Pagalvodavau, kad neverta savęs kankinti dėl kažkokių neteisybių ir gaišti tam laiką, nes viską sprendžia būtent laikas ir...


– Kokius maloniausius žodžius, išgirstus išeinant iš darbo, norisi prisiminti?
– Labai daug gražių žodžių buvo ne tik paskutinę darbo dieną - kiti atėjo ir anksčiau arba skambino. Galbūt maloniausia buvo išgirsti, kad buvo gera dirbti kartu ir kad, kaip visada, nešiočiausi gerą nuotaiką.


– Jums valstybės tarnyboje teko pereiti ir ugnį, ir vandenį, ir varines valdžios „triūbas“. Jūsų praktinė patirtis ir žinios – didelė vertybė savivaldybei. Ar būtų tokia politinė jėga, su kuria ryžtumėtės vėl dalyvauti rinkimuose ir patekti į savivaldybės tarybą? Gal tai būtų galimybė ne tik dalytis patirtimi, bet pačiam taip staigiai nesitraukti iš aktyvaus bendruomeninio gyvenimo?
– Dar apie tai rimtai negalvoju. Pasiūlymų turiu, bet dar neskubu priimti sprendimo.


– Savivaldybėje iš viso ištarnavęs 26 metus darbą baigėte būdamas ekologu. Juo dirbote trejus metus. Visą ketverių metų kadenciją buvote administracijos direktoriumi, keturiolika metų - Pačeriaukštės seniūnu, o penkerius – Nemunėlio Radviliškio seniūnijos socialiniu darbuotoju. Jei tektų pridėjus ranką prie širdies pasakyti, kurios pareigos Jums buvo arčiausiai dūšios, ką įvardytumėte?
– Visur, kur ir ką dirbau, stengiausi atlikti man pavestą darbą gerai. Jeigu stengiesi, tai ir rezultatai kažkokie yra, nors gal kartais lūkesčiai būna didesni, tačiau tai natūralu. Todėl negalėčiau įvardyti ar išskirti kai kurių pareigų, visos buvo pakankamai įdomios. Gal dirbant seniūno darbą jaučiau didesnes galimybes atsiskleisti – tam padėjo kasdieninis bendravimas su žmonėmis, seniūnijos gyventojų lūkesčių įgyvendinimas. Dirbant savivaldybės administracijos direktoriumi teko išgyventi dėl Pačeriaukštės ir Nausėdžių kultūros namų renovacijos projektų, kai dėl rangovo kaltės teko nutraukti pradėtus darbus, paskaičiuoti nekokybiškai atliktų darbų vertę ir skelbti naują pirkimą. Tai dar gerai, kad tas rangovas tik du projektus turėjo, nes kaimyniniame rajone ta įmonė paliko penkis nebaigtus projektus. Gal ir galima įtarti, kad kuris nors rangovas nelabai patikimas, bet pagal galiojantį Viešujų pirkimų įstatymą darbų nenupirksi kitaip - tik pagal pasiūlytą mažiausią kainą.
Darbų ir medžiagų kainos kasmet kyla, rangovas nebegali įdarbinti gerų darbuotojų ir vadovų, o iš paimtų atsitiktinių darbuotojų nebus nei darbų spartos, nei kokybės.


– Ne sykį esate kartojęs, jog pačia didžiausia vertybe laikote savo šeimą. Ar jau didelės Jūsų anūkės Viltė ir Justė? Gal dabar jos jau turi brolių, sesių ar pusseserių su pusbroliais?
– Apie mūsų anūkus galiu pasakoti ir pasakoti. Visi jie skirtingi ir kiekvienas savaip įdomus. Taip, Viltė ir Justė jau didelės. Jos yra mūsų vyriausios dukros Jolitos ir žento Tomo dukros. Viltė ūgiu jau lenkia močiutę. Turi jos pusbrolį Paulių ir pusseserę Gabiją. Tai mūsų jaunėlės dukros Aigos ir žento Pauliaus vaikai. Labai smagu, kai visi atvažiuoja pas mus, o jei mes nuvažiuojame į Vilnių, tai pas vieną ar kitą dukrą susirenkame visi.


– Ar esate geras senelis, dėl anūkų meilės sugebantis konkuruoti su močiute? Kokios Jūsų savybės labiausiai padeda bendraujant su dukrų vaikais?
– Na, ar esu geras senelis, gali pasakyti anūkai. Konkuruoti su močiute dėl anūkų meilės nereikia.
Myliu labai visus, labai įdomu bendrauti su mažąja dvejų metukų Gabija. Su ja susikalbėti kartais man dar reikia „vertėjo“. Negaliu išskirti kažkokių savo kaip senelio savybių - viskas gaunasi tiesiog natūraliai. Anūkui Pauliukui labai patinka kaime. Mes ir su traktoriumi važiuojam, ir žemę bedžiojam, ir daug kitokių ūkinių darbų susirandam.


– Su žmona Danute dažnai lėkdavote į Vilnių pas Aigą ir Jolitą... Ar tas vaikų ir anūkų lankymo grafikas keisis, kai nebereikės kasryt skubėti į tarnybą?
– Kiek leisdavo galimybės, visada stengdavomės nuvažiuoti aplankyti dukrų šeimas. Ypač dirbant administracijos direktoriumi tos galimybės buvo ribotos dėl laiko trūkumo. Na, tas vaikų lankymo grafikas tikrai neretės. Pasiilgstam anūkų, pakalbame, kad jau reikia važiuoti į Vilnių, ir važiuojame. Dabar turėsim didesnes galimybes aplankyti dukrų šeimas. Mums lengviau nuvažiuoti pas jas.


– Žmonės dažnai atideda kokias nors svajones, tikėdami, kad jas pavyks įgyvendinti išėjus „į pensiją“. Ar tikite tuo? Daug turite atidėtų svajonių?
– Kol leidžia sveikata, norėčiau pakeliauti automobiliu - tai geriausia priemonė atsipalaidavimui.
Norėčiau nuvykti aplankyti brolius ir jų šeimas Amerikoje ir Sankt-Peterburge.

 

– Linkiu, kad šitie norai pildytųsi, ir kad niekada nereikėtų atidėti mylimiems žmonėms sakomų gerų žodžių.


Alfreda Gudienė
2018-12-01


0.359445