Trumpos naujienos

RIBOJAMAS EISMAS. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad atliekami archeologiniai tyrimai Radvilos gatvėje. Šiuo metu tyrimai atliekami Radvilos gatvės atkarpoje nuo Nepriklausomybės aikštės iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie Biržų pilies tilto. Planuojama, kad transporto eismas šioje atkarpoje bus uždraustas iki birželio mėn. vidurio. Šiuo metu privažiuoti prie pilies prieigų galima J. Bielinio gatve.

KORONAVIRUSO INFEKCIJA RAJONE. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, gegužės 5 - 6 dienomis Biržų rajone patvirtinti 3 koronaviruso infekcijos atvejai.
Sergančių žmonių skaičius rajone gegužės 6 d. – 59.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 6311 asmenys, iš jų 2665 – antrąja vakcinos doze.
„Gyvos“ eilės principu antradienį „AstraZeneca“ vakcina buvo paskiepyti 56, o ketvirtadienį – 74 gyventojai. Tokiu principu skiepijimas vyko ir penktadienį. Į eilę be išankstinės registracijos stojo 50 žmonių.
SUSIRGIMAI KORONAVIRUSU. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, gegužės 1-3 d. Biržų rajone patvirtinti 3 koronaviruso infekcijos atvejai. Gegužės 4 dieną nustatyti dar 4 susirgimai koronavirusu.
Rokiškio ligoninės covidiniame skyriuje vakar buvo gydomi 3 biržiečiai. Du iš jų – vienos šeimos nariai.
Sergančių žmonių skaičius rajone gegužės 4 dieną – 62.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 6032 asmenys, iš jų 2457 – antrąja vakcinos doze.

BEVEIK 9,9 TŪKST. BIRŽIEČIŲ PATEIKĖ PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARACIJAS. Pasibaigus pajamų deklaravimui, Biržų rajone beveik 9,9 tūkst. gyventojų pateikė pajamų mokesčio deklaracijas. Taip pat 590 gyventojų deklaravo turimą turtą, o per 3,1 tūkst. gyventojų skyrė dalį sumokėto GPM paramai.
Šiemet kaip niekada anksti buvo pradėtos grąžinti GPM permokos. Biržų rajone iš viso 7 tūkst. gyventojų turės būti sugrąžinta 1,4 mln. eurų. Iki šios dienos permokas (0,7 mln. eurų) jau gavo pusė teisingai deklaracijas pateikusių gyventojų. Paskutinė diena grąžinti permokoms – liepos 31-oji.
Taip pat 1,5 tūkst. gyventojų deklaravo 1,2 mln. eurų mokėtiną GPM sumą.
Už 2020 m. pajamas turėjo deklaruoti 1144 individualią veiklą vykdančių Biržų rajono gyventojų, iš kurių 90 proc. šią pareigą atliko laiku. Dėl užimamų pareigų turto deklaracijas turėjo pateikti 835 valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, tačiau laiku tai padarė 590 gyventojų.
PRISIEKĖ TRYS NAUJI BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIAI. Ketvirtadienį vykusiame Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdyje prisiekė trys nauji savivaldybės tarybos nariai – Jurgita Augustinavičienė, Almantas Bružas ir Edita Čepokienė.
Jurgita Augustinavičienė yra Lietuvių tautininkų ir respublikonų frakcijos narė, pakeitusi mero patarėja tapusią Joaną Kvedaravičienę. Almantas Bružas, TS-LKD frakcijos narys, pakeitė savivaldybės administracijos direktore tapusią Irutę Varzienę. Edita Čepokienė (LVŽS frakcija) dirbs vietoje savo noru tarybą palikusio Kęstučio Armono.
Posėdyje taip pat patvirtintos atsinaujinusių tarybos komitetų sudėtys. Jurgita Augustinavičienė dirbs Socialinio vystymo komitete, Almantas Bružas – Ekonomikos ir finansų, o Edita Čepokienė − Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komitete.

AIKŠTEI SUTEIKTAS NEPRIKLAUSOMYBĖS PAVADINIMAS. Ketvirtadienį Biržų rajono savivaldybės taryba vienbalsiai suteikė Biržų mieste prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios esančiai aikštei Nepriklausomybės pavadinimą.
„Pagaliau tarybos sprendimu įteisinome iki šiol visuomenėje ir rašytiniuose šaltiniuose naudojamą aikštės pavadinimą“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas.
Tarybos sprendimu aikštei suteiktas ne tik pavadinimas, bet ir nustatytos jos geografinės charakteristikos.

PASVEIKINO. Biržų rajono savivaldybės vadovai ir administracijos darbuotojai pasveikino Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausiąją specialistę Aldoną Jurkštaitę asmeninės sukakties proga.
Savivaldybės meras Vytas Jareckas A. Jurkštaitei įteikė padėką už nuoširdų ilgametį darbą, profesionalumą ir svarų indėlį sprendžiant paramos būstui teikimo savivaldybės gyventojams klausimus.
A. Jurkštaitė Biržų rajono savivaldybės administracijoje dirba nuo 1990 m. liepos 16 d.

PADĖKA.
Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas ir administracijos direktorė Irutė Varzienė susitiko su vadovo pareigas paliekančiu UAB „Biržų vandenys“ direktoriumi Rimantu Martinoniu.
Įmonės vadovui įteikta mero padėka už nuoširdų darbą ir svarų indėlį vystant Biržų rajono savivaldybės vandentvarkos ūkį, rūpinimąsi rajono bendruomenės gerove.
R. Martinonis įmonei vadovavo 8 metus.
MIRČIŲ PERPUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad 2021 m. balandžio mėnesį įregistruota 14 gimimų: 5 berniukai ir 9 mergaitės. Įregistruoti 3 vaikai, gimę užsienio valstybėje, 1 dvynukų pora, 4 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Tuo tarpu mirčių buvo dukart daugiau – 32. Per balandį mirė 12 moterų, 19 vyrų, iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 92 metų, moteris – 94 metų.
Balandį įregistruota 1 santuoka ir 3 santuokų nutraukimai.
ŠILDYMO SEZONĄ PLANUOJAMA BAIGTI GEGUŽĖS 1 D. Atsižvelgus į orų prognozę, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra daugiau nei tris paras iš eilės prognozuojama žemesnė negu 10°C, 2020−2021 m. šildymo sezono pabaiga buvo atidėta. Šildymo sezoną planuojama baigti gegužės 1 d.
Daugiabučių namų gyventojai savo pastatų šildymą gali baigti kitu laiku, negu savivaldybės administracijos nustatyta šildymo sezono pabaiga. Šiuo atveju valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka turi organizuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų − sprendimų priėmimą dėl pastatų šildymo kitu laiku. Valdytojas apie priimtą sprendimą praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas duoda leidimą pastato valdytojui arba prižiūrėtojui sprendimą įgyvendinti.

DĖL GEROVĖS TEKS NEPATOGUMŲ.
Biržų savivaldybė pranešė, kad praeitą savaitę pradėtas įgyvendinti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų D. Poškos g., P. Jakubėno g., Parko g., Maironio g., Biržų m. II etapo statybos projektas. Projekto įgyvendinimo metu bus tiesiami magistraliniai vandentiekių tinklai ir atšakos iki gyventojų valdų ribos. Nuotekų tinklai jau yra nutiesti. Šio projekto etapo įgyvendinimo metu bus tiesiamos tik nuotekų tinklo atšakos iki gyventojų valdų ribos.
Projekto įgyvendinimo metu gali būti trukdžių važiuojant D. Poškos, P. Jakubėno, Parko, Maironio gatvėmis, tačiau visiškai uždaryti šių gatvių neplanuojama.

VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJA PARDUOS TURTO. Valstybinių miškų urėdija nuolat atsinaujina ir modernizuoja savo turtą, tad netrukus pasiūlys 187 turto vienetus, kuriuos bus galima įsigyti el. aukcionuose www.evarzytynes.lt sistemoje. Parduodamą turtą įmonė vertina apie 1 mln. eurų.
Valstybinių miškų urėdija planuoja parduoti įmonei nebereikalingą turtą – lengvąją ir sunkiąją techniką: automobilius, medvežes, medkirtes, priekabas. Didžioji dalis parduodamo turto bus lengvieji automobiliai.

KEIČIASI AUTOMOBILIŲ REGISTRACIJA. Nuo gegužės 1 d. keičiasi iš užsienio įvežamų transporto priemonių įsigijimo ir registracijos procesas. Jei planuojate pirkti automobilį užsienyje, svarbu žinoti, kad nuo šiol dar prieš įvežant jį į Lietuvos teritoriją jam reikės gauti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Na, o jei pirksite automobilį, kuris jau yra Lietuvos teritorijoje, tuomet būtinai paprašykite pardavėjo, kad jis pateiktų SDK. Be šio kodo nebus galimybės registruoti transporto priemonės savo vardu.

PIRMĄ KARTĄ LIETUVOJE: VAIKŲ IKI 3 M. TĖVAI GAUS SPECIALIAS SMS ŽINUTES.
Vaikų iki 3 metų tėvams laiku atliepti mažylių poreikius padės socialinė iniciatyva „MaMaDu“ – visi norintieji galės gauti nemokamus patarimus SMS žinutėmis, parengtus remiantis Harvardo mokslininkų tyrimais.
Ši iniciatyva paremta vaiko raidos specialistų pastebėjimais, kad pirmosios 1000 gyvenimo dienų yra lemtingai svarbios vaiko fizinei, emocinei ir psichologinei savijautai ateityje. Tėvai ar globėjai, norintys gauti kassavaitinius patarimus apie vaikų emocinę ir psichologinę būklę, miegą, pažintinius užsiėmimus, jau dabar gali užsiregistruoti tinklalapyje mamadu.lt. Tam tereikia nurodyti vaiko amžių ir savo telefono numerį.

PER KETURIAS DIENAS – DEŠIMT NAUJŲ SUSIRGIMŲ KORONAVIRUSU. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, nuo balandžio 23 iki 27 dienos Biržų rajone buvo patvirtinti 10 koronaviruso atvejų. Iš jų 1 atvejis – Biržų ligoninėje.
Redakcijos žiniomis, infekcija nustatyta pacientui.
Sergančių žmonių skaičius rajone balandžio 27 dieną – 62.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 5779 asmenys, iš jų 1825 – antrąja vakcinos doze.
Biržų savivaldybė praneša, kad karantino reikalavimų atlaisvinimas lemia gyventojų testavimo dėl COVID-19 apimčių didėjimą — šią savaitę numatyta patikrinti viešojo maitinimo įstaigų, kultūros centro darbuotojus.
SERGANČIŲ ŠERNŲ NENUSTATYTA. Medžiotojai savo mėgstamos veiklos nenutraukia – į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyrių atvežami patikrai sumedžiotos šernienos mėginiai, kurie afrikinio kiaulių maro tyrimams vežami į Vilnių. Kaip informavo laikinoji skyriaus vadovė, vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Rasa Stanevičienė, kol kas nenustatytas nė vienas užsikrėtęs šernas. Tokia džiugi tendencija stebima visus šiuos metus.

AKORDEONININKŲ KONKURSE. Balandžio pradžioje Pasvalio muzikos mokykla organizavo nuotolinį Panevėžio regiono jaunųjų akordeonininkų konkursą-festivalį „Aš – artistas“. Jame dalyvavo ir Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos akordeonininkai Osvaldas Mištautas ir Benas Noreika. Juos moko mokytoja ekspertė Ala Fetingienė.
O. Mištautas antrają vietą laimėjo B grupėje, o B. Noreika antras buvo C grupėje.

„MAXIMA“ DIRBS ILGIAU. Nuo gegužės 1 dienos ilginamas dalies prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių darbo laikas. Tradiciškai vasaros sezono metu „Maxima“ parduotuvėse bus galima apsipirkti ir vėlesnėmis valandomis.
Vasaros sezono metu didžioji dalis X formato parduotuvių (tokia yra Biržuose, Vytauto gatvėje) dirbs iki 22 valandos.

IŠMOKOS UŽ KATILŲ KEITIMĄ – GYVENTOJAI JAU GALI TEIKTI PRAŠYMUS.
Gyventojai nuo pirmadienio gali teikti prašymus subsidijoms, keičiant dujas, anglis ar kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius biokuro katilais arba šilumos siurbliais.
Tam numatyta 6 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra. Į maksimalią 14,5 tūkst. eurų paramą gali pretenduoti nuosavų namų ar butų gyventojai. Kompensacinė išmoka neteikiama sodo namų savininkams arba jei pastatas šildomas centralizuotai. Prašymai kompensacijoms bus priimami mėnesį.
KLARNETININKUI – PIRMOJI VIETA. Balandžio 10 d. Vlado Jakubėno muzikos mokyklos klarnetininkas Eimantas Zujus (II kl.) dalyvavo pirmajame respublikiniame nuotoliniame klarnetininkų solistų konkurse „Clarinetto virtuoso“ Kaišiadorių meno mokykloje. Jis užėmė I vietą ir apdovanotas laureato diplomu. Eimantą moko mokytojas metodininkas Gitas Korsakas.
KORONAVIRUSO ATVEJAI POLIKLINIKOJE IR VABALNINKO VAIKŲ DARŽELYJE. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, balandžio 21 – 22 dienomis dieną Biržų rajone užfiksuoti 6 koronaviruso infekcijos atvejai.
Iš jų 1 susirgimas patvirtintas Vabalninko B. Sruogos gimnazijoje. Infekcija palietė gimnazijos ikimokyklinį skyrių – vaikų darželį. Susirgus pedagogei izoliuojasi viena įstaigos grupė.
Iš balandžio 22 dieną nustatytų 3 susirgimų vienas susijęs su savivaldybės poliklinika. Susirgo slaugytoja, kuri buvo nesiskiepijusi. Nusiteikusių prieš skiepus medikių poliklinikoje yra ne viena.
Balandžio 29 dieną Biržų rajone buvo 59 sergantieji.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 5405 asmenys, iš jų 1767 – antrąja vakcinos doze.

BIRŽIEČIAI NUO KORONAVIRUSO GYDOMI ROKIŠKYJE. Biržų ligoninėje nebėra „covidinio“ skyriaus. Pasak ligoninės direktoriaus Petro Bimbos, skyrius nebeveikia jau kone mėnesį – nuo kovo 29 dienos.
Koronaviruso užklupti Biržų, Kupiškio rajonų gyventojai vežami gydyti į Rokiškio ligoninę, o pasvaliečiai – į Panevėžį.
Pasak savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Kęstučio Knizikevičiaus, uždaryti rajonų ligoninėse veikusius „covidinius“ skyrius yra Panevėžio apskrities ligoninės sprendimas. Jis esą priimtas atsižvelgus į sumažėjusį ligonių skaičių.
Statistikos departamento duomenimis, iki praėjusio trečiadienio apskrityje buvo nustatyti 153 nauji koronaviruso infekcijos atvejai. Tarp jų 10 – Biržuose.
Kiek šiuo metu stacionare gydoma biržiečių, K. Knizikevičius ir Biržų rajono savivaldybės ligoninės vadovas P. Bimba teigė informacijos neturintis. Tokios informacijos nėra ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro Biržų skyriuje.
Rokiškio savivaldybės ligoninės vakar dienos duomenimis, biržiečių, gydomų „covidiniame“ skyriuje, šiuo metu nėra.
PRISIEKS NAUJI SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIAI. Balandžio 29 dieną planuojamas sušaukti Biržų savivaldybės tarybos poėdis turėtų prasidėti tarybos narių priesaika. Posėdis vyks nuotoliniu būdu, tačiau politikų priesaiką tiesiogiai priims Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovas. Prisieks trys nauji į tarybą ateinantys nariai – Jurgita Augustinavičienė, Almantas Bružas ir Edita Čepokienė. Jie pakeis tarybos narių mandatų netekusius respublikonę Joaną Kvedaravičienę, konservatorę Irutę Varzienę ir „valstietį“ Kęstutį Armoną. Pastarasis tarybos nario mandato atsisakė savo noru, o administracijos direktore tapusios I. Varzienės bei mero patarėja dirbsiančios J. Kvedaravičienės pareigos nesuderinamos su darbu taryboje.
TARP MĖGSTAMIAUSIŲ KNYGŲ - JONO IR ADOLFO MEKŲ „GYVENIMO LAI(Š)KAI“. Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojai.
2020 m. skaitytojų mėgstamiausios tapo šios knygos: suaugusiųjų prozos kategorijoje – Akvilės Kavaliauskaitės „Kūnai“ (BALTO leidybos namai); poezijos kategorijoje – Enrikos Striogaitės „Žmonės“ (leidykla „Naujasis lankas“); publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijoje – Jono ir Adolfo Mekų „Gyvenimo lai(š)kai“ (sudarytojas Kęstutis Pikūnas; leidykla „Post scriptum. Littera“); knygų vaikams kategorijoje – Vainiaus Bako ir Marijos Smirnovaitės „Ką manė kamanė“ (leidykla „Žalias kalnas“); knygų paaugliams kategorijoje – Ignės Zarambaitės „Juodavandeniai“ (leidykla „Nieko rimto“).
Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005-ųjų. Akciją rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
PLANUOJAMA ŠILDYMO SEZONO PABAIGA. Atsižvelgus į švietimo įstaigų vadovų nuomonę ir į orų prognozę, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra tris paras iš eilės prognozuojama aukštesnė negu 10°C, 2020−2021 m. šildymo sezoną planuojama baigti balandžio 20 d.
Daugiabučių namų gyventojai savo pastatų šildymą gali baigti kitu laiku negu Savivaldybės administracijos nustatyta šildymo sezono pabaiga.

ŽURNALISTAI TURĖS TEISĘ NEMOKAMAI GAUTI INFORMACIJĄ IŠ REGISTRŲ.
Seimas ketvirtadienį įtvirtino žurnalistų teisę neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų. Visuomenės informavimo įstatymo pataisos įsigalios nuo liepos.
Pataisomis nustatyta, kad žurnalistai gali nemokamai gauti duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Žurnalistai iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojo galės gauti aktualius ir istorinius juridinio asmens dalyvių ar naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai. Registrų informaciją galės gauti žurnalistai, turintys darbo sutartį su visuomenės informavimo priemone, kuriai rengia informaciją. Informacijos skleidėjas galės turėti ne daugiau kaip du galiojančius rimtus profesinius pažeidimus ir turėtų nebūti priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų kategorijai.

AKREDITUOTA SOCIALINĖ PRIEŽIŪRA. Nuo 2021 m. sausio 1 d. teikiama tik akredituota vaikų dienos socialinė priežiūra. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą teikia 7 vaikų dienos centrai:
• VšĮ „Pagalbos centras“ Biržų vaikų ir jaunimo dienos centras;  
• VšĮ „Pagalbos centras“ Pačeriaukštės seniūnijos vaikų dienos centras;
• VšĮ „Pagalbos centras“ Papilio seniūnijos vaikų ir jaunimo dienos centras;
• VšĮ „Vaiko užuovėja“ „Vaiko užuovėja“;
• Paramos centras „Spindulys“;
• Labdaros ir paramos fondas „Vilties šviesa“ Biržų vaikų dienos centro „Vilties šviesa“;
• Labdaros ir paramos fondas „Vilties šviesa“ paauglių dienos centras „Vilties šviesa“.
Akreditacija suteikiama trejiems metams.
KORONAVIRUSAS BIRŽUOSE. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, balandžio 14 -15 dienomis Biržų rajone patvirtinti 4 koronaviruso infekcijos atvejai.
Sergančių žmonių skaičius rajone balandžio 15 dieną – 58.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 4865 asmenys, iš jų 1587 – antrąja vakcinos doze.
Į KĄ KREIPTIS DĖL BIRŽŲ MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO. Biržų rajono savivaldybė primena, kad apie pastebėtus gedimus ar nesklandumus gatvių apšvietimo sistemoje gyventojai nedelsdami gali pranešti Biržų miesto seniūnijai telefonu 8 450 31 596, el.p.arba rangovui UAB „Eismus“ tel. +370 616 13977, el.p. info@eismus.lt.
GRIOVYJE RASTAS ŠERNAS MARO AUKA NEBUVO. Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai lengviau atsiduso. Iš Nacionalinės laboratorijos atėjo atsakymas, kad jų išsiųsto šerno mėginiuose afrikinio kiaulių maro nerasta.
Kritęs šernas buvo rastas griovyje, Geidžiūnų kaime. Įtarta, kad jis galėjo sirgti afrikiniu kiaulių maru.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Vitalija Drevinskienė sakė, kad pastebima, jog šernų skaičius padidėjęs. Tai matoma pagal sumedžiojamus šernus, jų daugiau pastebi ir rajono medžiotojai.
Laimė, nustatoma vis mažiau afrikinio kiaulių maro atvejų. Šiais metais Biržų rajone nebuvo nustatyta nė vieno. Praėjusiais metais buvo keturi – du metų pradžioje, vienas gegužės mėnesį bei vienas gruodį.

KORONAVIRUSAS IR SKIEPAI. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ balandžio 10-12 dienų duomenimis, Biržų rajone patvirtinti 4 koronaviruso infekcijos atvejai.
Balandžio 13 dieną nustatyti dar 2 susirgimai. Rajone koronavirusu sergančių žmonių skaičius balandžio 13 dieną išaugo iki 61.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 4676 asmenys (21,87 % rajono gyventojų), iš jų 1390 – antrąja vakcinos doze.
65 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų paskiepyta 47,16 proc.
Vakar Biržuose vyko skiepijimas vakcina „Pfizer“, kurios turėta 390 dozių. Penktadienį skiepijimui skirta 246 „Pfizer“ ir 130 „AstraZeneca“ vakcinos dozių.

FINANSAVIMĄ GAVO 5 KULTŪROS PROJEKTAI. Lietuvos kultūros taryba paskyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai – finansuoti Biržų rajono savivaldybės biudžetinių kultūros įstaigų 5 projektai.
Lietuvos kultūros tarybos lėšomis finansuojamos programos „Tolygi kultūrinė raida“ įgyvendinimo 2021 m. projektų dalinio finansavimo sąraše – penki projektai, teikti Biržų rajono savivaldybės biudžetinių kultūros įstaigų. Dalinis finansavimas skirtas Biržų kultūros centro projektui - Neįgaliųjų teatrų festivalis „Gerumo sparnai“, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ projektui „Tarptautinis festivalis „Baroko pavasaris Biržuose 2021“, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos 3 projektams – „Reprezentacinė knyga „Biržų krašto siluetai“, „Neparašyti tekstai“, „Teigiantis gyvenimą“ (Baliui Sruogai-125)“.

VBE LENGVESNI NEBUS. Vis labiau artėjant valstybiniams brandos egzaminams (VBE), nerimsta kalbos dėl to, kokio sunkumo ir kokio pobūdžio užduotys turėtų būti pateiktos abiturientams. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė R. Krasauskienė pranešė, kad dėl nuotolinio mokymo brandos egzaminai nebus lengvesni (užduočių sunkumas išliks toks pat), bet bus atsižvelgta į situaciją bei atsisakyta tam tikrų užduočių. R. Krasauskienė pabrėžė, kad, pavyzdžiui, mokiniai neturėjo galimybės atlikti laboratorinių gamtos mokslų darbų, todėl egzamino užduotyse labiau akcentuojamos bus teorinės žinios. Anot jos, taip pat nebus akcentuojami ir kai kurie lietuvių literatūros kūriniai, kuriuos ne visi mokiniai gali būti spėję perskaityti.
VBE sesija prasidės birželio 7 d. lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu.

Į MOKYKLAS GRĮŽTA PRADINUKAI. Biržų rajono savivaldybėje, kaip ir kitose savivaldybėse, kuriose 14 dienų COVID-19 ligos sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų yra mažesnis kaip 200 atvejų, leidžiamas pradinukų ugdymas mišriu būdu mokinių ir pedagogų netestuojant kaupinių metodu.
Balandžio 8 d. vyko Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistų ir bendrojo ugdymo mokyklų vadovų pasitarimas. Mokyklų vadovai, skyrių vedėjai informavo, kad po mokinių atostogų, nuo balandžio 12 d., kontaktiniu būdu bus mokomi visi pradinių klasių mokiniai.
 Mokyklų vadovai, bendruomenės ieško geriausių sprendimų, kaip užtikrinti saugumo reikalavimus, kad pradinis ugdymas kuo ilgiau galėtų vykti įprastu būdu.
Vyriausybė nuolat peržiūrės savivaldybių, kuriose gali būti nustatomos švelnesnės karantino režimo priemonės negu visoje šalyje, sąrašą. Padidėjus sergamumo rodikliams, savivaldybės iš jo bus išbrauktos ir turės pereiti prie testavimo kaupinių metodu arba nuotolinio ugdymo.

KULTŪROS PAVELDAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje žinoma daugiau kaip 500 objektų, turinčių kultūrinę vertę. Kultūros vertybių registre įrašyti 474 objektai, iš jų: 108 saugomi valstybės, 19 archeologiniai paveldo objektų, 30 architektūros kompleksų, 15 pavienių statinių, 9 kultūros paveldo objektai, paskelbti paminklais, 80 istorinių, memorialinių vietų, 206 dailės kultūros vertybės, viena urbanistinė vietovė.
Kultūros vertybių sąrašas nuolat papildomas naujais objektais.
Savivaldybėje yra 83 neveikiančios kapinės – istorijos paminklai, 62 laidojimo vietos.

KEIČIASI VADOVAS. Nuo pirmadienio keičiasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vedėjas. Pasitraukus iš šių pareigų ilgamečiam vadovui Adolfui Rinkūnui, laikinai pareigas eis vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Rasa Stanevičienė. Vėliau bus skelbiamas konkursas užimti vedėjo pareigas.
IZOLIUOJASI DVI VAIKŲ DARŽELIO „DRUGELIS“ GRUPĖS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, Biržų lopšelyje-darželyje ,,Drugelis“ šią savaitę patvirtinti du koronaviruso infekcijos atvejai.
Susirgus dviem pedagogėms, laikinai nutrauktas dviejų ikimokyklinio ugdymo grupių darbas. Iš viso izoliacijoje yra 18 vaikų.
Pasak įstaigos direktoriaus Andriaus Tauros, vienos grupės vaikai izoliuosis iki balandžio 16 dienos. Kitos grupės izoliacija baigsis anksčiau, nes koronavirusu susirgusi darbuotoja jau kurį laiką darželyje nedirbo – turėjo ligos pažymėjimą.  
Pasak A. Tauros, visi įstaigos darbuotojai yra nuolat tikrinami dėl infekcijos. Testavimas atliekamas kas 70 dienų. Nuo koronaviruso paskiepyti tik tie, kurie sutiko.
„Yra žmonių, kurie nesiskiepijo. Aš turiu gerbti jų nuomonę, kokia ji bebūtų“, - sakė lopšelio – darželio „Drugelis“ direktorius A.Taura.
Sergančių žmonių skaičius rajone balandžio 6 dieną buvo 56.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 3677 asmenys, iš jų 1291 – antrąja vakcinos doze.
MIRUSIŲJŲ DAUGIAU NEI GIMUSIŲJŲ, SKYRYBŲ DAUGIAU NEI SANTUOKŲ. Biržų rajono savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informavo, kad 2021 m. kovo mėnesį įregistruota14 gimimų: 5 berniukai ir 9 mergaitės. Įregistruotas 1 vaikas gimęs užsienio valstybėje, 4 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Kovą registruotos 44 mirtys: 23 moterų, 21 vyro, iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 87 metų, moteris – 93 metų.
Per kovą įvyko 3 santuokos, iš jų 2 įtrauktos į apskaitą užsienio valstybėje sudarytos santuokos. 8 poros išsituokė.

TURGAUS PREKIAUTOJAMS SIŪLO LAIKINAS PREKYBOS VIETAS. Kadangi ūkininkų turgavietė šiuo metu veiklos nevykdo, siekdama išspręsti iškilusią problemą dėl prekybos vietų trūkumo, Biržų savivaldybės administracija susisiekė su greta esančios turgavietės (J. Basanavičiaus g. 3, Biržai) administratore, kuri patikino, kad dalį prekybininkų ši turgavietė gali priimti, nes dar turi laisvų vietų.
Savivaldybės administracija savo ruožtu taip pat pasiūlė papildomas prekybos vietas automobilių stovėjimo aikštelėje, greta J. Bielinio gatvės.
Papildomai nustatytos prekybos vietos J. Janonio aikštėje, palei Vytauto gatvę. Ši teritorija prekybai bus naudojama iki tol, kol joje prasidės statybos darbai (2-3 mėn.).
Dėl prekybos automobilių stovėjimo aikštelėje greta J. Bielinio gatvės bei J. Janonio aikštėje informacijos prašoma teirautis Biržų miesto seniūnijoje (tel. 8 671 36 825).

ŠERNAI SKENDUOLIAI. Kaip informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Vitalija Drevinskienė, pastarosiomis dienomis Biržų rajone rastos dvi šernų gaišenos. Pirmoji aptikta praėjusią savaitę netoli Kvetkų gyvenvietės Nemunėlio upėje. Dabar sunku pasakyti, ar tai vietinis nelaimėlis, ar nelegalas, bandęs pasiekti mūsų kraštą iš kaimyninės Latvijos. Anot specialistės, tai nedidelis gyvūnas, apie metų amžiaus. Paimtas jo mėginys, jau gautas atsakymas iš Vilniaus laboratorijos – šernas afrikiniu kiaulių maru nesirgo.
Ketvirtadienį kitas šernas rastas Geidžiūnų kaimo laukuose, griovyje. Šis skenduolis didelis, suaugęs šernas. Mėginiai kiaulių maro tyrimui išsiųsti, atsakymas greičiausiai ateis tik po Velykų.
PADĖKOS RAŠTAS. Kovo 30 d. VšĮ Biržų ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjui Olgertui Kvedaravičiui asmeninės sukakties proga buvo įteiktas Biržų rajono savivaldybės mero padėkos raštas už ilgametį, nepriekaištingą darbą, nuopelnus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai ir aktyvią visuomeninę veiklą.

PASIPRIEŠINIMAS. Antradienio ryte Biržuose, Vytauto gatvėje, policijos komisariato patalpose, pristatytas vagyste įtariamas vyras, gimęs 1974 metais, pasipriešino pareigūnui. Jis kelis kartus valstybės tarnautojui spyrė į koją. Įtariamasis sulaikytas.

AUGINTINIUS BUS PRIVALOMA ŽENKLINTI. Seimas antradienį priėmė Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad naminiai augintiniai turės būti ženklinami, o gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų bus laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir užtrauks bausmes. Įstatyme numatoma, kad katės, šunys ir šeškai turės būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki katės, šuns ar šeško perdavimo kitam savininkui.
GAISRAS DARŽINĖJE. Sekmadienio rytą labai laimingai pasibaigė Biržų mieste kilęs gaisras. Žemaitės gatvėje, ūkiniame pastate, užsidegė šiukšlės.
Medinis vieno aukšto pastatas būtų supleškėjęs, jei ne akylas kaimynas. Vyras iškvietė ugniagesius, ir gaisras buvo likviduotas. Daržinėje degusias šiukšles ugniagesiai užgesino, jas išmetė į kiemą. Pastatas nenukentėjo.
Anot gaisro priežastis tyrusio Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo specialisto Nerijaus Gudo, gaisro priežastimi tapo neatsargiai numesta neužgesinta nuorūka.
DARBUOTOJŲ SKAIČIUS BIRŽUOSE MAŽĖJA. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 23 savivaldybėse nuo 0,1 (Akmenės ir Tauragės rajonų) iki 22,3 proc. (Neringos). Likusiose savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,1 proc. iki 7 proc. Radviliškio rajono savivaldybėje vidutinis darbuotojų skaičius beveik nepakito, pranešė Statistikos departamentas.
2020 m. ketvirtąjį ketvirtį Biržų savivaldybėje buvo 4843 darbuotojai. Per ketvirtį jų skaičius mažėjo 1,2 proc., per metus – 0,6 proc.
PAGAL DARBO UŽMOKESTĮ BIRŽAI UŽIMA 39 VIETĄ. Per metus (2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 3,5 iki 19,3 proc., pranešė Statistikos deprtamentas. Biržų savivaldybėje darbo užmokestis (bruto) 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 1209,5 EUR. Palyginus su ankstesniu ketvirčiu, jis augo 1,4 proc. Per metus jis išaugo net 15,9 proc.

Didžiausią bruto darbo užmokestį – 1 727 EUR – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 202,8 EUR viršijo šalies vidurkį.

Mažiausiai (1 055,5 EUR) uždirbo Zarasų rajono savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai.
Pagal bruto darbo užmokestį Biržų savivaldybė užima 39 vietą. Šalyje yra 60 savivaldybių.
MIRČIŲ PUSKETVIRTO KARTO DAUGIAU NEI GIMIMŲ. 2021 m. vasario mėnesį Biržų savivaldybėje įregistruota 17 gimimų: 9 berniukų ir 8 mergaičių. 3 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 2 vaikai gimė vienišoms mamoms.
Vasarį įregistruota net 60 mirčių: 31 moters, 29 vyrų. Iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 94 metų, moteris – 97 metų.
Per mėnesį įregistruota 1 santuoka ir 2 santuokos nutraukimai.
IŠ SENAMIESČIO PAŠALINTA REKLAMA. Biržų senamiestyje, šalia Agluonos upės pakrantės, kur vasarą veikia fontanai, ant krantinės sienos neliko militarizuotos reklamos. Ji nuimta šią savaitę.
Lietuvos kariuomenę reklamuojantis tentas šalia buvusio banko pastato, kur šiuo metu įsikūrusi KASP Vyčio apygardos 5 rinktinės 509 lengvoji pėstininkų kuopa ir šauliai, buvo pastatytas praėjusių metų vasarį.
„Šiaurės rytai“ rašė, kad leidimas šiam tentui laikyti buvo gautas metams.
Šiais metais Lietuvos kariuomenė vėl kreipėsi į rajono savivaldybę, prašė sutartį pratęsti.
Biržų rajono meras Vytas Jareckas dėl šios reklamos tarėsi su savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistais. Nutarta, kad šis tentas nedera senamiestyje, o atsidengusią aptrupėjusią sieną galima ateityje sutvarkyti.
Savivaldybės administracija kariškius informavo, kad sutartis nebus pratęsta, ir iki kovo 1 dienos paprašė tentą nuimti. Taip ir buvo padaryta.

ARDYMO „ŽYGIAI“ VABALNINKE. Ketvirtadienį Vabalninke seniūnijos darbuotojai ne kūrė, o griovė. Griovimo objektu tądien buvo varnų lizdai, kurių sunaikinta apie 50. Seniūnija išsinuomavo automobilinį keltuvą, tačiau ne prie visų norimų taškų pavyko privažiuoti. Pasak seniūno Laimučio Braždžionio, paukščių lizdai sunaikinti miesto centre, parke, Beržų alėjoje, Beržų gatvėje.
Polaidis sparčiai naikina pašalo likučius, todėl penktadienį Vabalninko aplinkkelyje turėjo atsirasti transporto svorį ribojantys ženklai. Be to, tirpstantis sniegas atveria šiukšlių lobynus, kuriuos taip pat turės sutvarkyti seniūnijos darbuotojai. Anot L. Braždžionio, apmaudu, kad darbams kol kas negalima pasitelkti socialinių pašalpų gavėjų, nes to neleidžia karantino sąlygos.

UŽ KONTRABANDINES CIGARETES SKIRTA BAUDA. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai Parovėjos kaime gyvenančiai 1975 metais gimusiai V.B. skyrė administracinę baudą. Ji nemenka – 5500 eurų.
Ši bauda skirta už tai, kad moteris pakartotinai – trečią kartą per penkerius metus – namuose laikė didelį kiekį kontrabandinių cigarečių ir jas pardavinėjo.
V. B. 2020 m. liepos 16 dieną savo namuose Parovėjos kaime laikė 365 pakelius kontrabandinių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurias įsigijo Lietuvoje. Bendra laikytų cigarečių vertė – 1178,95 eurai.
Teismo sprendimu cigaretės konfiskuotos.
Šis nutarimas gali būti skundžiamas.
PARAŠAI DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO PIRMININKO PAŠALINIMO. Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen antradienį įteikti internetu surinkti parašai dėl Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus pašalinimo iš parlamentinio Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų. Dvi dėžes su parašais atnešę asmenys teigia surinkę per 300 tūkst. šią iniciatyvą remiančių parašų. „Sumaišyti viešieji ir privatūs interesai, žiūrima vienos siauros visuomenės grupės teisės, nėra atsižvelgiama į visuomenės daugumos interesus“, –sakė vienas iš akcijos iniciatorių apie iniciatyvos priežastis. V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad nei ji, nei Seimo valdyba negali pašalinti parlamentaro iš komiteto vadovo pareigų. „Jei mes gyventume tokioje valstybėje, kur Seimo vadovas ar Seimo valdyba galėtų pašalinti Seimo narį iš komiteto pirmininko posto, tai kažin ar galėtume vadintis demokratine valstybe“, – sakė ji. „Visada tai yra Seimo nario apsisprendimas, yra frakcijos apsisprendimas“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen. T. V. Raskevičių į Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovus pasiūlė Laisvės partija.

MAŽIAU PIRKO VAISTŲ NUO VIDURIAVIMO. Vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ suskaičiavo, kad 2020-aisiais, palyginti su 2019 metais, chirurginių kaukių pardavimai išaugo net 128 kartus, dezinfekcinių priemonių – 4 kartus, o termometrų – 2 kartus. Palyginus 2019 su 2020 metais, gerokai išaugo vitaminų pardavimai. Pavyzdžiui, vien vitamino D pernai nupirkta 83 proc. daugiau nei užpernai.Pastebima, kad preparatų nuo viduriavimo pardavimai 2020 metais smuko daugiau nei trečdaliu palyginti su 2019-aisiais. „Karantino metu apie 30-40 proc. sumažėjo antidiarėjinių vaistų pardavimai – vadinasi, žmonės rečiau sirgo žarnyno infekcinėmis ligomis. Galime konstatuoti, kad į gerąją pusę pakito didelės dalies žmonių higienos bei ligų prevencijos įpročiai“, – pokyčius komentuoja vaistinės generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

PASIŪLĖ DRAUDIMĄ GYVŪNAMS AUGINTINIAMS.
Neseniai Lietuvos rinkoje atsiradusi nauja augintinių – šunų ir kačių – draudimo paslauga įgyja pagreitį: ja domisi ne tik fiziniai asmenys, bet ir bendrovės. Gargžduose įsikūrusi bendrovė „Mars Lietuva“ augintinio draudimą įtraukė į beglobį gyvūną priglaudusiems darbuotojams siūlomą skatinimo paketą. „Augantį naminių gyvūnų draudimo poreikį pajutome jau per pirmąjį karantiną. Daugiau laiko namie praleidžiantys šalies gyventojai pradėjo labiau rūpintis kartu laiką leidžiančiais šunimis ir katėmis, o jų neturintys – ėmė iš prieglaudų ar pirko“, – pasakojo draudimas.lt aptarnavimo grupės vadovė Vita Drabovičienė.
Pasak draudimo specialistų, žmones sudomino naujoji paslauga – per dieną sulaukiama 70-80 užklausų.
PAGERBĖ. Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas minint Vasario 16 -ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, tradiciškai aplankė paminklus, skirtus žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, bei Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno kapą.
Biržų mieste meras V. Jareckas kartu su Biržų miesto seniūnijos seniūne Kristina Undzėniene atminimo ir pagarbos žvakutes uždegė bei trispalvių gėlių puokštes padėjo prie Švyturio gatvėje esančios Rezistentų kapavietės, prie memorialo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę bei prie Atminimo lentos, skirtos pokario metais nužudytų partizanų atminimui įamžinti.
Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno atminimą meras pagerbė kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Regina Statkuviene. Prezidento patarėja ant signataro kapo Lietuvos Respublikos Prezidento vardu, pagerbiant 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarą, padėjo gėlių kompoziciją.

PASIŪLYMAS 2022-UOSIUS PASKELBTI JONO MEKO METAIS. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl 2022 metų paskelbimo Jono Meko metais“ – praėjusią savaitę buvo paskelbta 15min.lt naujienų portale.
Šį pasiūlymą minimai komisijai sausio antrojoje pusėje pateikė Biržų r. savivaldybės meras Vytas Jareckas, pritardamas siūlymo iniciatoriui Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai priklausančiam Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centrui.
Siūlymo pagrindas yra artėjančios žymaus menininko, Biržų garbės piliečio 100-osios gimimo metinės. Jonas Mekas gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Semeniškių kaime. Gimtojo kaimo kapinaitėse jis yra ir palaidotas.
„Siūlome 2022 m. paskelbti Jono Meko metais už ypatingus šio menininko nuopelnus pasaulio kultūrai, jo blaivų požiūrį į gyvenimo realijas, nesavanaudišką siekį kurti ir skatinti kuriančiuosius, už tikrą, nesuvaidintą meilę Lietuvai ir Semeniškiams ir už pasaulio megapoliuose neprarastą lietuviškumą“, - rašo Vilmantė Vorienė, Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė, rašte, pateiktame Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.
RĄSTAI. Vasario 8 dieną ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad ties Ripeikių kaimu  kelyje Biržai – Suostas, važiuojamojoje dalyje ir kelkraštyje, pamesti rąstai. Gelbėtojai rąstus nuo kelio patraukė.

MIESTUOSE DIDĖJO ORO TARŠA. Atšalus orams ir intensyviau kūrenant, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, viršijantis paros ribinę vertę, šiemet Lietuvoje išsilaikė 19 dienų.
Tarša stebima oro kokybės tyrimų stotyse, kurios veikia arčiau individualiai šildomų gyvenamųjų namų, kurių dalis šildomi kietuoju kuru – malkomis arba anglimis.
Individualų būstą šildant kietuoju kuru išmetamas didžiausias kiekis sveikatai pavojingų sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų, patvariųjų organinių teršalų.

KARANTINO ŠVELNINIMAS.
Ministrų kabinetas pirmadienį preliminariai sutarė, kad švelninant karantiną nuo kito pirmadienio galėtų atsidaryti grožio salonai ir atskirą įėjimą turinčios ne maisto prekių parduotuvės, jei vienam klientui ar pirkėjui užtikrinamas 20 kvadratinių metrų plotas. Vyriausybė trečiadienį  iš esmės patvirtino karantino atlaisvinimo schemą. Karantino ribojimų atlaisvinimo strategijoje iš viso numatyti keturi scenarijai, suskirstyti pagal sergamumo rodiklius, ir nuoseklūs atlaisvinimo žingsniai visose srityse, tiek šalies mastu, tiek savivaldybėse.

NORĖTŲ GRĮŽTI Į LIETUVĄ.
40,5 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių rimtai galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą, rodo Užimtumo tarnybos užsakyta užsienyje gyvenančių tautiečių apklausa.
12,4 proc. ne tik svarsto, bet ir teigia labai norintys sugrįžti.
Pasak tarnybos, sugrįžti į gimtąją šalį svetur gyvenančius lietuvius labiausiai motyvuotų geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą (60,7 proc.). 40,5 proc. paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką, 28,4 proc. – galimybę dirbti mėgstamą darbą, 26 proc. – kultūrinius bei politinius pokyčius Lietuvos visuomenėje.

LIŪDNA STATISTIKA.
Šį sausį Lietuvoje mirė apie 5 tūkst žmonių – pusantro tūkstančio arba 41 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, rodo trečiadienį Statistikos departamento paskelbti demografiniai rodikliai. Sausį Lietuvoje mirė 4 981 žmogus, kai 2020 metų sausį – 3 530 žmonių. Taip pat, lyginant su pernai sausiu, sumažėjo ir gimusiųjų: šiemet jų buvo 1 678, pernai sausį – 1 923. Bendrai Lietuvoje gyventojų per mėnesį sumažėjo daugiau kaip 3 tūkstančiais: sausio pradžioje jų buvo 2 795 175, o vasario pradžioje – 2 792 155.
PRAŠO SUPRATINGUMO IR ATSAKOMYBĖS. Užklupus šalčiams ir iškritus sniegui, vis daugiau gyventojų savo automobilius palieka gatvėje ar bendrojo naudojimo vietose visai žiemai. Šalikelėse palikti gausiai apsnigti automobiliai blogina kitų eismo dalyvių matomumą, taip apsunkina eismą ir kelia grėsmę eismo saugumui bei trukdo kelininkams atlikti sniego valymo darbus gatvėse.
Kad būtų išvengta nelaimių, Biržų rajono savivaldybė prašo automobilių savininkus ir naudotojus pasirūpinti, kad gatvėse ar kitose viešosiose vietose jų palikti automobiliai nekeltų grėsmės saugiam eismui.
Automobilių savininkus informuoja, jog draužiama gatvėse, kiemuose bei kitose viešose vietose laikyti neeksploatuojamus, neturinčius galiojančios techninės apžiūros, draudimo dokumentų automobilius. Asmenims, nesilaikantiems nustatytų tvarkos reikalavimų, gresia administracinės nuobaudos.
BIRŽUOSE PAŽEIDIMŲ NERADO. Aplinkos apsaugos departamentas 2020 m. patikrino 370 ūkio subjektų, kurių veikla susijusi su padangų atliekų tvarkymu. Pažeidimų nustatyta 102 ūkio subjektų veikloje, iš jų 9 ūkio subjektuose nustatyti pažeidimai susiję su netinkamu padangų atliekų tvarkymu.
Biržų aplinkos apsaugos inspekcija, atlikusi 3 planinius patikrinimus, pažeidimų nenustatė.

KVIETIMAS. Biržų rajono savivaldybė kviečia teikti paraiškas 2021 m. sporto klubams ir visuomeninių organizacijų veikloms finansuoti iš savivaldybės biudžeto lėšų. Paraiškas prašoma pateikti savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui (Vytauto g. 38, tel. 8 450 43 149) arba Biržų rajono kūno kultūros ir sporto centrui (Rotušės g. 2) iki 2021 m. vasario 19 d.
LATVIJA UŽSIDARO. Nuo vasario 10 iki 24 dienos bus draudžiama dėl nesvarbių priežasčių atvykti į Latviją iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės zonos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės.
Vyriausybės sprendime patikslinama, kad atvykti į Latviją leidžiama tik dėl neatidėliotinų ir svarbių priežasčių, kuriomis laikomas darbas, studijos, šeimos reikalai, gydymas, tranzitas ir nepilnamečių palyda, grįžimas į savo gyvenamąją vietą ar laidotuvės. Be to, ir toliau bus taikomi epidemiologinio saugumo reikalavimai, o tai reiškia, kad atvykstantieji į Latviją vis tiek privalės atlikti COVID-19 testą ir laikytis saviizoliacijos.
PO PIRMOJO SKIEPO SUSIRGUSIUS SKIEPYS VĖLIAU. Praėjusio penktadienio (sausio 29 dienos) duomenimis, Biržų rajone buvo patvirtinti 9 koronaviruso infekcijos atvejai. Iš jų 1 infekcijos atvejis nustatytas lopšelyje-darželyje „Genys“, 1 atvejis – lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“.
Vakar gautais duomenimis, sausio 30 dieną pranešta apie dar 6 sergančius žmones, tarp jų – ir vieną šeimą.
Savivaldybę pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymas dėl skiepijimo žmonių, koronavirusu susirgusių po pirmojo skiepo. Jie bus skiepijami po trijų mėnesių.
Kaip ŠR rašė, paskiepijus Legailių globos namų gyventojus ir personalą po savaitės dauguma jų susirgo.
TARP NESIKUKLINUSIŲ – IR VALDEMARAS VALKIŪNAS. Praėjusiais metais Seimo nariai išleido 1 mln. 408 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Nepaisant pernai galiojusių ribojimų, susijusių su koronavirusu, parlamentarų išlaidos smarkiai nesiskyrė nuo 2019 metais panaudotos sumos. Tuomet parlamentinei veiklai išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų.
Praėjusių metų lapkritį pradėję dirbti per pusšimtis Seimo naujokų gana aktyviai įsitraukė į šį procesą. Dauguma jų per pusantro mėnesio spėjo išleisti daugiau kaip po 1 tūkst. eurų, o ketvirtadalis panaudojo maksimalias sumas – daugiau kaip po 1800 eurų. Tarp pastarųjų yra ir vienas turtingiausių parlamentarų Valdemaras Valkiūnas.
Dažniausiai pinigai leisti automobiliams ir suvenyrams, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos skelbiama ataskaita.
Parlamentinei veiklai skirtų pinigų pernai, kaip ir anksčiau, nenaudojo konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė.

MIRČIŲ BEVEIK KETURIS KARTUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad 2021 m. sausio mėnesį įregistruota 13 gimimų: 9 berniukų ir 4 mergaičių. 6 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 1 vaikas gimė vienišai mamai.
Per sausį įregistruotos 48 mirtys: 26 moterų, 22 vyrų. Iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 92 metų, moteris – 99 metų.
Sausį vyko 2 santuokos: 1 įtraukta į apskaitą užsienio valstybėje. Išsituokė 5 poros.

NEFORMALIAJAM VAIKŲ ŠVIETIMUI IŠ BIUDŽETO SKIRIAMA 17 MLN. EURŲ. Šiais metais neformaliajam vaikų švietimui iš biudžeto skiriama 17 mln. eurų, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Pinigai, skirti neformaliajam vaikų švietimui, bus paskirstyti savivaldybėms, atsižvelgiant į mokinių, kurie praėjusių metų rugsėjo 1 dienos mokėsi pagal bendrojo ugdymo programas, skaičių.
Lėšos savivaldybėms bus skiriamos tolygiai kiekvienam ketvirčiui, įskaitant ir vaikų vasaros atostogų mėnesius, todėl neformaliojo vaikų švietimo būreliai galės vykti ir vasarą.
Ministerijos duomenimis, kasmet neformaliojo vaikų švietimo veiklose dalyvauja apie 60 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.
VYKSTANT Į LATVIJĄ REIKIA TURĖTI NEIGIAMĄ COVID-19 TESTĄ. Vykstant į Latviją privalu turėti neigiamą COVID-19 testą, informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Neigiamas testas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 72 valandas.
Be to, tebegalioja anksčiau nustatyti reikalavimai dėl saviizoliacijos ir privalomų specialiųjų anketų pildymo.
Į Latviją atvykstantiems asmenims reikia izoliuotis dešimčiai dienų, o medicinos darbuotojams – 14 dienų.
Sustiprinta kontrolė toliau atliekama įvažiuojant į Latviją per šešis pagrindinius kelius pasienyje su Lietuva.
Tai buvusių pasienio kontrolės punktų Būtingė – Rucava, Kalviai – Meitenė, Saločiai – Grenctalė, Germaniškis – Skaistkalnė, Obeliai – Subatė ir Smėlynė – Medumi vietos.

DĖL BIRŽŲ POLIKLINIKOS PACIENTŲ SKIEPIJIMO VAKCINA NUO COVID. Mieli pacientai, užtikriname, kad visi VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos pacientai, norintys pasiskiepyti vakcina nuo COVID-19, bus paskiepyti iš karto, kai tik vakcinos atkeliaus. Kadangi nėra galimybės žinoti tikslių vakcinų pristatymo datų, poliklinika negali vykdyti pacientų registracijos dėl šio skiepijimo. Tačiau poliklinikos darbuotojai iš telefonų Nr. 8-671-73997 ir Nr. 8-600-89027 skambina pacientams ir tikslinasi jų kontaktinius telefonus bei teiraujasi, ar pacientai norės skiepytis, ar turės galimybę patys atvykti, kad tuomet, kai jau bus žinoma tiksli skiepijimo data, galėtų apie tai pacientus informuoti ir užregistruoti.
Labai prašome pacientų netrukdyti savo šeimos gydytojų dėl skiepijimo. Visą būtiną informaciją skelbsime poliklinikos interneto puslapyje www.birzupoliklinika.lt ir susieksime su Jumis asmeniškai.
VASARĮ IŠLEIDŽIAMA POPULIARIOSIOS AUTORĖS K. SABALIAUSKAITĖS KNYGA. „PETRO IMPERATORĖ II“. Šiandien jau aiškus atsakymas į klausimą, kone dažniausiai pastaruoju metu skaitytojų užduotą leidyklos „Baltos lankos“ atstovams ir menotyros mokslų daktarei rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei: kada pasirodys antroji „Petro imperatorės“ dalis? Laukiamiausias lietuviškas romanas „Petro imperatorė II“ skaitytojus pasieks vasario pabaigoje, o šiandien pradedama išankstinė prekyba, rašoma leidyklos pranešime žiniasklaidai.
Pirmoji dilogijos knyga „Petro imperatorė“, pasirodžiusi 2019 m., sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir tapo bene didžiausiu lietuvių prozos bestseleriu per 30 Nepriklausomybės metų: pirmasis tiražas buvo išpirktas dar nepasiekęs prekybos vietų, iš viso išleistos net septynios romano laidos, kurių bendras egzempliorių skaičius viršija 80 tūkstančių. Kritikų ir skaitytojų balsais romanas „15min.lt“ geriausių knygų rinkimuose išrinktas 2019-ųjų Metų knyga.
IKI VASARIO GALITE GAUTI IKI 5 TŪKST. EURŲ TRANSPORTO PRIEMONEI. Liko kiek mažiau nei dvi savaitės, kol galite tikėtis kompensacijos naujo automobilio įsigijimui, sunaikinę seną, taršią transporto priemonę. Iki šio termino galima gauti ir nuo 2 iki 4 tūkst. eurų kompensaciją, jei įsigijote elektromobilį. Iki vasario 1 d. galima pildyti paraiškas gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją, jei sunaikinote taršų automobilį ir įsigysite mažiau taršų.

NUO TREČIADIENIO VERSLAS GALI KREIPTIS DĖL PARAMOS. Vyriausybė patvirtino tvarkos aprašą, kuriuo numatoma, kad nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės galės gauti subsidiją, jeigu jų pajamos krito bent 30 proc., vertinant nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos. Dėl tokios paramos verslininkai galės kreiptis jau nuo trečiadienio, VMI paskelbus kvietimą.
Numatyta, kad dėl subsidijų gali kreiptis tos įmonės, kurių apyvarta 2020 m. lapkričio 1 d.–2021 m. sausio 31 d. krito bent 30 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

PAŽEIDIMŲ KAINA. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų išaiškinti pažeidimai kai kurioms įmonėms 2020 m. kainavo itin daug. Didžiausia aplinkai padaryta žala (1178 193 eurai) už taršą nuotekomis apskaičiuota Kauno valdybos aptarnaujamoje teritorijoje. Viena įmonė pagal susitarimą už aplinkai padarytą žalą (303 105 eurus) atlygino iš karto. Didžiausia juridiniam asmeniui skirta bauda siekia 28 tūkst. eurų.

PAKARTOTINIS SKIEPIJIMAS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, sausio 15 – 17 dienomis Biržų rajone patvirtinta 17 koronaviruso infekcijos atvejų.
Iš viso Biržų rajone sausio 17 dieną sergančių žmonių skaičius – 175.
Šią savaitę rajone pradėtas pakartotinis skiepijimas nuo koronaviruso. Revakcinuoti bus pirmieji 10 skiepyti ligoninės darbuotojai.
Naujų asmenų skiepijimas priklausys nuo to, ar bus užtikrintas vakcinos antrajam skiepijmui tiekimas.


PRITARĖ PASIŪLYMAMS. Pritarta paslaugų paskirties pastato – automatinės automobilių plovyklos, Biržų r., Širvėnos sen., Valantiškio k. 1, statybos projektiniams pasiūlymams. Projektinius pasiūlymus parengė UAB „Rusnė“, pranešė Biržų savivaldybė.

SMURTAS. Sausio 8 dieną policijai pranešta apie Kalėdų šventės įvykį. Biržuose gruodžio 25 dieną prieš 2000 metais gimusį vyrą smurtavo dvejais metais vyresnis biržietis.

VAGYSTĖ. Sausio 9-osios vakare pastebėtas įsilaužimas į Gataučių kaimo sodybą. Pavogta namo viduje buvusių alkoholinių gėrimų, dėl to patirtas 20 eurų nuostolis.
Į KONTEINERIUS EGLUTES MESTI DRAUDŽIAMA. Biržų miesto seniūnija informuoja, kad gyventojai eglutes ir jų šakas gali palikti prie mišrių komunalinių atliekų konteinerių, ten jos bus surinktos bei išvežtos į kompostavimo aikštelę.
Gyventojai eglutes patys gali nuvežti į Biržų rajono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (Krantinės g. 1, Biržų k.).
Primenama, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius eglutes mesti draudžiama.


GATVIŲ REMONTO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad gruodžio 28 dieną pritarta Susisiekimo komunikacijų (gatvių) Biržų m. P. Jakubėno g. rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
Taip pat informuoja, kad yra parengti Susisiekimo komunikacijų (gatvių) Biržų miesto B. Dauguviečio, Rinkos, S. Dagilio, Pirties ir Žemaitės gatvių kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai.
GINKLAS. Pirmadienio vakare Naciūnų kaime apžiūros metu pas vyrą, gimusį 2002 metais, rastas nešaunamasis ginklas kastetas.

VAGYSTĖ. Sausio 5 dieną Biržų kaime įsibrauta į namą ir bandyta pavogti ten esantį turtą. Nuostolis – penki šimtai eurų.
SMURTAS. Sausio 1 d. apie 21 val. Biržuose, S. Daukanto gatvėje, konflikto metu, vyras (gim. 1989 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 1978 m.) ir pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Nuostolis – 155 eurų. Įtariamasis sulaikytas.

NARKOTIKAI. Gruodžio 31 d. po vidurnakčio 0.01 val. Biržuose, Kęstučio gatvėje, sulaikytas pilietis, įtariama, disponavęs narkotinėmis medžiagomis. Dalinės apžiūros metu pas vyrą (gim. 2001 m.) rasta augalinės kilmės, įtariama, narkotinė medžiaga. Įtariamasis sulaikytas.

SKAUSMAS. Vyras, gimęs 2000 metais, pranešė, kad sausio 1 – osios naktį Biržų rajone pažįstamas vyras, gimęs 1995 metais, žodinio konflikto metu sudavė į veidą ir šoną. Įtariamasis sulaikytas.
BIRŽUOSE  POPULIARIAUSI VARDAI – EMA IR HERKUS. Gruodį mirčių skaičius daugiau nei penkiskart viršijo gimimus.
Per 2020 metus Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 194 gimimai: 101 berniukas ir 93 mergaitės. Iš jų 50 užsienio valstybėse gimusių vaikų. 55 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 12 vaikų gimė vienišoms mamoms.
 Populiariausi vardai: mergaičių – Ema, Sofija, Gabija, Lėja, Iglė, berniukų – Herkus, Jokūbas, Matas, Tajus, Ajus, Emilis. Retesni vardai: mergaičių – Domilė, Šiaurė, Benita, Petra, berniukų – Emiras, Markas, Edas, Adrijus.
Per metus įregistruotos 488 mirtys: 236 moterų, 252 vyrų. Iš jų 8 užsienio valstybėse mirę asmenys.
Įvyko 103 santuokos: 2 santuokos registruotos Lietuvoje su užsienio valstybių piliečiais, 6 santuokos sudarytos užsienio valstybėse, bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos 29 santuokos.
56 santuokos nutrauktos, iš jų 3 ištuokos užsienio valstybėse.
2020 m. gruodžio mėnesį buvo įregistruota 11 gimimų – 7 berniukai ir 4 mergaitės. Įtraukti į apskaitą 2 užsienio valstybėje gimę vaikai,  2 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Įregistruota 61 mirtis – 30 moterų ir 31 vyro. Vyriausias amžiumi miręs vyras – 94 metų, moteris – 95 metų.
Vyko 5 santuokos, o 1 pora išsituokė.

KIRS MEDŽIUS. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad mieste bus kertami medžiai. Architektūros ir urbanistikos skyrius inicijavo gatvės želdinių (12 liepų), augančių šalia pagrindinės Biržų miesto Vytauto gatvės (šalia žemės sklypo Vytauto g. 36 ir žemės sklype Vytauto g. 38) būklės vertinimą. Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija įvertino ir nustatė, kad minėtoje vietoje augančios didelės liepos akivaizdžiai nusilpusios, stipriai pažeistos ligų ir kenkėjų, kelia pavojų žmonių sveikatai ir turtui. Todėl numatoma šalinti pavojingus medžius ir šioje teritorijoje pasodinti naujus sodinukus. Planuojama pasodinti sodmenų kokybės reikalavimus atitinkančius sodinukus (8 liepas).
Lėšos gatvių želdiniams nupjauti ir atsodinti skirtos iš Aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos.
Želdinių šalinimo darbų pradžia planuojama artimiausiu metu.

NEBELIEKA DANTŲ PROTEZAVIMO EILIŲ. Valstybinė ligonių kasa (VLK) praneša gerą naujieną visiems, kurie turi teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Išspręsta dešimtmečio problema – eilių nebelieka, sakoma VLK pranešime. Nuo sausio dantų protezavimo paslaugą bus galima gauti praktiškai iš karto.
Be to, pacientui nereikės vargti pildant įvairius dokumentus bei gaišti laukiant ligonių kasų laiškų. Sutrumpėjęs paslaugos kelias bus patogesnis, naudingesnis ir pacientams, ir medikams.

KORONAVIRUSAS ŠV. VINCENTO PAULIEČIO GLOBOS NAMUOSE. Gruodžio 24 ir 25 dienomis Biržų rajone patvirtinti 24 koronaviruso infekcijos atvejai. 9 iš jų nustatyti Biržų Šv.Jono Krikštytojo parapijos Šv. Vincento Pauliečio globos namuose. Pastarieji 9 susirgimai nauji – iš viso šiuose globos namuose serga 18 gyventojų ir 2 darbuotojai.

Pasak globos namų direktorės Irenos Jurgaitienės, sergantieji globotiniai gyvena antrajame pastato aukšte. Nedideliame name gyvena 24 žmonės, todėl išlaikyti saugius atstumus darbuotojams yra gana didelis iššūkis.„Laimė, kad į abu aukštus turime du atskirus įėjimus ir liftą“,- sako direktorė. Ji dėkinga darbuotojams, sąžiningai ir nuoširdžiai atliekantiems pareigas šituo sudėtingu laikotarpiu. Iš sergančiųjų globotinių tik viena garbaus amžiaus gyventoja gydoma ligoninėje Kiti pagal sveikatos būklę prižiūrimi globos namuose. Tarp ligonių yra ir vaikščioti negalinčių senolių.  

„Darbuotojos dirba dviem pamainomis - prižiūri globotinius, girdo arbatomis, vitaminais. Džiaugiuosi, kad darbuotojos pagal išgales saugosi, neišsilaksto dėl tikrai nelengvų sąlygų. Iš visos širdies dėkoju joms ir tikiu, kad šis košmaras baigsis be galimų pačių liūdniausių pasekmių“, - kalbėjo I.Jurgaitienė gruodžio 26 dieną, šeštadienį. Pirmadienį globos namuose vėl bus tikrinami gyventojai ir darbuotojai.

Iš viso Biržų rajone gruodžio 25 dieną buvo 185 žmonės, sergantys CIVID – 19 liga.

POLICIJA PAŽEIDĖJUS BAUS GRIEŽTAI. Biržų rajono policijos pareigūnai jau šios savaitės viduryje keliuose įrengė postus, kuriose stabdė į Biržus važiuojančius automobilius.
Trečiadienį buvo sustabdyta 200 automobilių. Iš jų šeši buvo sugrąžinti atgal ir kelionės tęsti nebegalėjo.
Iki penktadienio ryto buvo sustabdyta 219 automobilių. Iš jų keli buvo sugrąžinti.
Biržų policijos komisariato vadovas Deividas Valtaris sakė, kad dalis važiuojančiųjų tiesiog nesugebėjo paaiškinti priežasties, kur ir kodėl važiuoja. Tarkim, iš Pandėlio į Biržus vykusi šeima tikino bandysianti nueiti į parduotuves ir paieškoti dovanėlių.
„Norintys įvažiuoti į Biržų rajoną asmenys turi turėti gyvenamąjį plotą arba vykti į laidotuves. O iš esmės išvykti iš gyvenamosios vietos yra draudžiama“, - apie reikalavimus kalbėjo policijos vadovas.
Tiesa, postai praverčia ir atliekant policijos operatyvinę veiklą. Tarkim, ketvirtadienį vos pastačius postą prie jo dviračiu privažiavo jau savaitę ieškomas žmogus iš Užušilių kaimo. Jis tikino sugyventinei nepranešęs, kad yra gyvas ir sveikas, nes sugedo telefonas. Kad buvo ieškomas, sakė nežinąs. O pats jis buvo išvažiavęs pas draugus į Pasvalio rajoną.
Pasak D.Valtario, policijos pareigūnai griežtai stebės ir baus asmenis, kurie nesilaiko karantino reikalavimų.
Ketvirtadienį administracinėmis baudomis buvo nubausti du asmenys. Vienas vyras teikė paslaugas nedėvėdamas apsauginės kaukės. Kitas asmuo važiavo dviračiu taip pat be kaukės.

SUSIRGO DAR DEŠIMT BIRŽIEČIŲ. Gruodžio 17 dienos (ketvirtadienio) duomenimis, Biržų rajone patvirtinta 10 koronaviruso infekcijos atvejų. Iš jų 1 infekcijos atvejis patvirtintas ligoninės pacientui, kitas – savivaldybės administracijos darbuotojui. 11 sirgusiųjų COVID-19 liga pasveiko.Iš viso Biržų rajone gruodžio 17 dieną sergančių žmonių skaičius buvo 153, pasveiko 221 žmogus. Nuo karantino pradžios Biržų rajone patvirtinti 384 ligos atvejai. Savivaldybės pateiktais duomenimis, mirė 10 COVID-19 sirgusių žmonių.

LIETUVOS PAŠTAS KVIEČIA MOKESČIUS SUMOKĖTI PO KALĖDŲ. Nors sugriežtėjus karantino ribojimams Lietuvos paštas veiklą tęs įprastai, laikantis saugumo reikalavimų bei atsižvelgiant į dvigubai išaugusį siuntinių srautą, eilių pašto skyriuose išvengti nepavyks. Kadangi pašto skyriuose galima ne tik išsiųsti ar atsiimti siuntas, bet ir atsiskaityti už komunalines paslaugas, Lietuvos paštas ragina klientus neskubėti ir nebūtinas finansines operacijas atidėti vėlesniam laikui – po Kalėdų.   

TEISMŲ DARBAS NESTABDOMAS. Sugriežtinus karantino sąlygas, teismų darbas nestabdomas – jis bus organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus išimtis, kai asmenims reikia susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teismo posėdžiuose, teigia Sveikatos apsaugos ministerija.

Biržiečiai, gynę Lietuvos valstybę

Gyvenimo kryžkelėse - žmonių likimai

Neseniai buvęs skaudus eismo įvykis netoli Papilio vėl atgaivino vietos žmonių prisiminimus apie kitados toje vietoje buvusį Pavariškių kaimą, apie dabartinės kelių sankryžos vietoje stovėjusią sodybą, iš kurios partizanauti į mišką išėjo trys broliai. Atgijo kalbos apie kryžkelėje ilgai stovėjusį sodybą menantį kryžių, kurio sovietų valdžia ilgai nedrįso nugriauti. Apie nelaimes, kurios čia prasidėjo, kryžių nugriovus.

Broniaus Žilinsko pasakojime - skaudi ir tragiška XX a. Lietuvos istorija.

„Ten, kur buvo mūsų namai, dabar kelių sankryža. Kaip aš prisimenu, kaimas buvo nedidelis, gal trys sodybos. Per vidurį ėjo keliukas, mūsų sodyba buvo apsodinta didelėmis liepomis. Tokią aš jį prisimenu vaiko akimis. Namus nugriovė greitai po to, kai mus išvežė. Buvo nauja klėtis, tai ją nukėlė kažkur į Papilį. Liko stovėti tik prie namų buvęs kryžius. Jis buvo medinis, senas, po kiek laiko nuvirto, gulėjo apsamanojęs. Vėliau toje vietoje kažkas kitą - mažesnį kryžių buvo pastatę, medine tvorele aptvėrę. Kalba, kad kryžių statė Papilio klebono iniciatyva. Kai darė tą sankryžą, tai ir kryžių nuvertė, ir liepas nupjovė.
O apie nelaimes tai nieko nežinau“, - sako Bronius Žilinskas, gimęs toje kryžkelės vietoje stovėjusioje sodyboje ir iki tremties į Sibirą bėgiojęs kaimelio takais ir pievomis.

 

Kur prasidėjo vaikystė

„Gimiau Pavariškiuose 1942 metų pabaigoje. Buvau vienturtis sūnus Katrės ir Petro Žilinskų šeimoje. Tėvas turėjo tris brolius – Juozą, Bronių ir Vladą. Vladas buvo vyriausias, vedęs gyveno Mieleišiuose. Bronius buvo jauniausias. Senelis Pavariškiuose turėjo apie 50 ha žemės ir miško. Bet ir vaikų iš dviejų santuokų buvo vienuolika. Todėl išdalinus žemę sūnums ir išmokėjus dalis dukterims ne tiek daug visko liko. Tėvelis buvo eigulys, prižiūrėjo Papilio dvaro mišką. Tai grafienė už gerą priežiūrą tėvui buvo dovanojusi tris hektarus miško. Prieš karą tėvas ketino statytis naujus namus, kurti vienkiemį savo žemėje. Buvo ten akmenų, rąstų prisivežęs. Ruošėsi gyventi...


        

Petras Žilinskas šaulio uniforma. XX a. 4 deš. 

Partizano likimas

Mano tėvas Petras ir dėdė Bronius buvo šauliai. Trys broliai – Petras, Juozas ir Bronius Žilinskai išėjo partizanauti. Užėjus rusams, tėvą norėjo paimti į kariuomenę, nors jam jau buvo 33 metai. Gal tėvas ir būtų ėjęs, bet mama pradėjo sakyti, kad niekur neitų – esą karas praslinks, ir vėl gyvensime kaip gyvenę. Tada tėvas ėmė slapstytis, išėjo į mišką, jo brolis Juozas jau buvo pas partizanus. Tikrai žinau, kad visi broliai dalyvavo Svilių kautynėse. Tėtis pasakojo, jog dvi kulkos kliudė kailinių skverną, bet kūno nesiekė. Vieną kartą 1945 metų vasarą tėvas sugrįžo į namus, per naktį pabuvo, o ryte vėl ketino traukti į būrį. Mama išėjo į kiemą, apsižvalgė, kad viskas ramu, nieko įtartino nematyti. Išėjo tėtis per sodybą miško link, pro pamiškėje buvusią pirtį. Ir tiesiai ant pasalos. Pasirodo, namai buvo apsupti. Suimtą jį atvarė į kiemą, paklupdė. Tėtis man yra pasakojęs, kad močiutė buvo atvedusi mane atsisveikinti. Bet aš to neprisimenu, man tada tik ketvirti metai ėjo. Išvarė jį į Papilį. Tėvas pasakojo, kad kažkoks rusas karininkas užšoko jam ant nugaros ir liepė nešti. Kiek palaikę Papilyje, tėvą išvežė į Panevėžį. Ten tardė, daugiausia naktimis. Anot tėčio, būdavo, tardytojas apsimauna tokią storą guminę pirštinę ir trenkia jam į veidą. Nugriuvusį apipila vandeniu, atgaivina, pasodina ant kėdės ir vėl klausinėja. Iš Panevėžio pervežė į Kauną, o iš ten jau kelias driekėsi į lagerį Vorkutoje. Tėvas buvo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams nutrėmimo. Kaune kalėjime jis susitiko ir brolį Juozą. Kaip ir kur dėdę Juozą suėmė, aš nežinau. Bet į lagerį Vorkutoje iš Kauno jie važiavo jau kartu“, – pasakojo B. Žilinskas.


Brolių Golgota

„Tėvas lageryje Vorkutoje dirbo šachtoje, kasė anglį. Kaip pasakojo, daužydavo jie anglies gyslą kirtikliais, laužtuvais. Rankos buvo pilnos pritrintos nuospaudų, laužtuvo suimti nebegalėdavo. Po pamainos grįždavo suodinas ir nuvargęs, o dar reikėdavo stovėti eilėje prie maisto davinio. Eilės didelės, o išduodavo tik pro vieną langelį. Miegodavo ant gultų su visais drabužiais. Sakė, ryte žadina į darbą, žiūrėk, tai vienas, tai kitas nebesikelia – mirė naktį.
Dėdė Juozas mirė lageryje Vorkutoje. Kaip pasakojo tėvas, kol jie abu buvo drauge, jis brolį, kiek galėjo, palaikė. Labai nusiminęs ir pasidavęs Juozas buvo, netikėjo, kad gyvas iš lagerio išeis. Labai daug rūkė, net duonos davinį į rūkalus mainė. Vėliau brolius išskyrė į skirtingus lagerius. Tėvas netrukus pakliuvo į ligoninę. Gydytojas, pamatęs pavardę, jo klausė, ar šis turėjo brolį. „Tai žinok, kad brolio nebėra. Mirė“, - pasakęs medikas.
Šachtoje tėvas vos nežuvo. Nuleido į šachtą pirmą vadinamąjį narvą su mediena štolnių tvirtinimui. Ir ten apačioje kažkas užstrigo. Antras leidosi narvas su žmonėmis, tiesiai ant tų rąstų. Laimei, tik koją smarkiai jam sužalojo. Iššliaužė tėvas pro šoninį horizontalų išėjimą, o ten kažkoks viršininkas bestovįs. Tas kad ims šaukti, esą dar dirbti rimtai nepradėjo, o jau susižeidė. Ima, sakė tėvas, uolienos gabalus ir daužo mane. Vis tik tėvas pateko į ligoninę, o čia tada ir sužinojo apie brolio mirtį.

Dalyvavo tėvas ir Vorkutos kalinių sukilime 1953 metais. Vyrai nėjo į darbą, reikalavo režimo sušvelninimo, atlyginimo už darbą ir kitų lengvatų. Su vietine lagerio valdžia nesiderėjo, reikalavo aukštesnės vadovybės. Atvažiavo generolas, lagerių viršininkas. Kalinių atstovai sakė pageidavimus, o generolas užsirašinėjo. Jam išvykus, apsupo lagerį kariuomenė, per garsiakalbius šaukia, kad visi išeitų. Išėjo vyrai iš barakų. Čia juos pradėjo skirstyti – atskaičiuoja 100 žmonių grupę ir varo į tundrą, kitą grupę – į kitą pusę. Galvojo, kad sušaudyti veda. Nuvarė kažkiek kilometrų, susodino ant žemės ir liepė laukti. Pavakary vėl pakėlė ir parvarė atgal. Grįžo kaliniai į barakus, o ten nuo langų grotos nuimtos, duonos atnešta, dar kažkas pakeista. Kituose lageriuose buvo ir kruvinų susirėmimų, daug kalinių žuvo“, - tėvo pasakojimus mena B. Žilinskas.


 

Pasakotojo dėdė Bronius Žilinskas su žmona Julija. Partizanų būrio vadas žuvo 1945 metų birželio mėnesį Satkūnų km. Julija Žilinskienė mirė senelių namuose. XX a. 4 deš.

Iš muziejaus „Sėla“ fondų.

Dėdė Bronius

Jauniausias brolis Bronius Žilinskas liko partizanauti.
„Atrodo, dėdė Bronius karo metais buvo tarnavęs lietuviškame policijos batalione ar vokiečių kariuomenėje, buvęs fronte Rusijoje prie Velikije Luki. Jis sakė, jog matė ir vokiečius, ir rusus, ir kad iš Lietuvos jis niekur nesitrauks. Buvo partizanų būrio vadas.

Tėvas pasakojo, kad partizanams labai reikėjo ginklų ir šaudmenų. Vos praėjus frontui, Biržų girios pakraštyje rusų kariuomenė turėjo įsirengusi šaudmenų lauko sandėlį, saugojo jį vienas sargybinis. Sugalvojo vyrai, kad tą sandėlį reikia paimti. Dėdė Bronius prisėlino ir nuginklavo sargybinį. Tėtis sakė, kad brolis sargybiniui paaiškino rusiškai, kad jis yra baltasis partizanas, tačiau jam nieko nedarys. Partizanai buvo pasiruošę transportą, du vežimus prisikrovė šovinių bei granatų ir išvažiavo. Tas sargybinis sakė: „O ką man dabar daryti? Aš eisiu su jumis“. Tačiau Bronius kartu eiti neleido, sakė, kad jis gali eiti savo keliais. Nežinia, kaip savieji nubaudė tą kareivėlį, kad jis sandėlio nenusaugojo.

Tėtės pasakojimu, brolis Bronius buvo labai smarkus vyras. Kai tarnavo Lietuvos kariuomenėje, vis atostogų gaudavo už nuopelnus. Tai už gaisro gesinimą, tai dar už kažkokius kitus žygius. Karo metais į tėviškę buvo grįžęs su vokiete moterimi.
Apie dėdės Broniaus likimą ilgai nieko nežinojome. Ateidavo stribai, vis klausinėdavo, kur jis yra. Statydavo mamą prie sienos, aš jai ant rankų, o girtas stribas šautuvą įrėmęs šaukia: „Sakyk, banditka, kur Bronius“. O iš kur mamai žinoti - jis čia beveik nesirodė. Dabar žinau, kad žuvo, palaidotas Papilio partizanų kapinyne“, - pasakojo vyras.


Mamos vargai

„Mamai už viską teko atkentėti, ją stribai ir į rūsį Papilyje uždarę buvo. Tikriausiai ir dėdės Juozo žmoną taip pat šokdindavo. Gyvenome ant kalnelio, tai matydavome, kaip pulkas skrebų nuo Papilio ateina. Mama jau dreba – ir vėl ją klausinės, prie sienos statys, gąsdins. Tėtė jau buvo suimtas, buvo jau į rudenio pusę. Javai buvo suvežti į klojimą, laukėme kūlimo. Atėjo skrebai ir uždegė tą klojimą. Gal galvojo, kad ten bunkeris ar kokia slėptuvė įrengta yra.

Sudegino visus nekultus javus, likome be grūdų. Sudegė ir ten buvę visokie žemės ūkio padargai, lineika, kitas turtas. Tada ir kaimynui daržinę uždegė. Stovėjo apsupę, šautuvus atstatę, gal kas iš liepsnų išlįs.
Kai tėtė buvo kalėjime Panevėžyje, mama susiruošė jį aplankyti, nuvežti maisto ir drabužių. Pasikinkė arklį ir išvažiavo į Panevėžį. Nuvažiavus niekas ten jos neleido nei pasimatyti, nei daiktų perduoti. Paėmė arklį su visu vežimu, įvarė į kalėjimo kiemą ir vartus uždarė. Paaiškino taip: „Jūsų vyras yra areštuotas, todėl jo turtas priklauso valstybei ir yra konfiskuojamas“. Ir parėjo mama pėsčia iš Panevėžio į namus be arklio ir vežimo.
Kai į Sibirą išvežė, mama sakė, kad jai net palengvėjo – nebeateis stribai, nebestumdys, ginklu nebegrasins“.


Tremtis

„Ištrėmė mus 1948 metais gegužės mėnesį, naktį. Mūsų namas buvo dviejų galų, kitoje pusėje gyveno dėdės Juozo šeima – žmona ir dukra, mano pusseserė. Išvežė ir jas. Prisimenu, atvarė pas mus ir daugiau aplinkinių vietų žmonių, kuriuos surinko išvežimui. Tarp jų buvo ir Juodgudis, gyvenęs gal už kilometro, į Satkūnų pusę. Jo sūnus Vilius Juodgudis vėliau tapo lakūnu, Biržų aeroklubo įkūrėju. Atvarė jį, pasodino troboje ant suolo. Langas buvo praviras, nes šilta, pavasaris. Vyras tik apsidairė, strykt per langą, per keliuką – į sodą. O sodas – iki pat miško, ir pabėgo. Šaudė į jį, bet kliudė tik ranką. Daug ginkluotų stribų ir kareivių buvo, mačiau net kulkosvaidžius. Gal bijojo, kad partizanai neužpultų. Bet Juodgudžiams nuo tremties pabėgti nebuvo lemta – vėliau, gal jau 1951 metais, juos vis tiek suėmė ir išvežė.

Nuvežė mus į Biržus pro Papilį, Kubilius. Kubiliuose gyveno mamos brolis, jie jau žinojo, kad mus veža, atėjo atsisveikinti. Atsimenu, jie man tokį švarką davė, kad kelionėje nesušalčiau. Pakeliui dar kelias šeimas įsodino. Nuvežus į Panevėžį ilgai teko laukti, kol suformavo geležinkelio sąstatą. Žmonių daug, kalnai ryšulių, maišų, visokios mantos. Mama pasakojo, kad aš buvau pradėjęs verkti, prašyti, kad važiuotume į namus. Tuo metu atstūmė vagonus ir mama pasakė, kad dabar važiuosime į namus...“


Sibiro platumos

„Atvežė mus į Čeremchovo miestą, netoli Irkutsko. Ten rūsiuose, gal buvusiuose daržovių sandėliuose, apgyvendino. Po kelių parų susodinę į sunkvežimius išvežė į taigą, į Sajanų kalnų pusę. Nuvežė į gyvenvietę, Talniki pavadinimu.

Ten buvo tuščia mokykla, joje apnakvydino Atėjo ruduo, reikia mokyklą mokiniams atlaisvinti. Sukrovė mus, keliolika šeimų, į vikšrinio traktoriaus priekabą ir vėl per kalnus, per miškus iškeliavome. Atsidūrėme gyvenvietėje, pavadintoje Suchaja. Kitus lietuvius irgi išmėtė aplinkui po nedidelius kaimelius. Ant upės kranto sukalta tokia pašiūrė iš lentgalių, ten gultai, vienas prie kito. O jau ruduo, šalta. Vyrai pjovė pušis, statė ilgą baraką. Ten irgi buvo gultai, per vidurį „buržuikos“ kūrenosi. Daug tame kaime lietuvių buvo privežta, gal 50 – 60. Visus varė į miško ruošos darbus – davė kirvius, pjūklus ir pirmyn. Gyvenvietė priklausėme miškų pramonės ūkiui, mūsų kaimas buvo vienas iš to ūkio padalinių, išsimėčiusių po taigą. Pjovė tremtiniai medžius, genėjo šakas, arkliais rąstus tempdavo mediniais bėgiais prie upės. Ten ruošdavo, kraudavo į rietuves, žiemą tiesiai ant ledo. Pavasarį pakildavo vanduo ir viskas išplaukdavo pasroviui.“


Kova už duoną

„Kai suaugusieji išeidavo darban, vaikai vieni likdavo. Bet turėjome vieną rimtą darbą – paimti duoną, nes mama darbe būdavo. Pinigų už darbą niekas nemokėjo, duodavo maisto korteles. Pagal jas išduodavo duoną. Vietoje kepyklos nebuvo, veždavo duoną daugiau kaip iš už dvidešimties kilometrų. Kol atveždavo, visi per naktį laukdavo eilėje. Būdavo, išgirstame, kad per kalnus traktorius burzgia – reiškia, atvažiuoja. Lauki, lauki eilėje, o kai atidaro tą parduotuvę, tai grūdasi visi, eilių nebežiūrėdami. Mus, vaikus, dažnai suaugę nustumdavo. Gerai, kad koks suaugęs žmogus prilaikydavo, kad neprispaustų ar nesumintų. Maisto trūko. Už septynių kilometrų buvo rusų sentikių gyvenvietė.

Tai tremtiniai, kurie turėjo kokių gražesnių daiktų – rankšluosčių, rūbų – nešdavo tenai keisti į maistą, daugiausia daržoves. Paskui ir lietuviai ėmė daržus sodinti. Sunkus darbas buvo žemės lopinėlį atsikovoti – reikėjo kelmus išrauti, šaknis iškasti, iškapoti. Mamai ir brolienei buvo sunkiau, jos vienos moterys buvo, be vyrų.
Tėvą 1956 metais iš lagerio paleido ir jis atvažiavo pas mus. Pradžioje jis kvietė mus pas save į Vorkutą. Bet ten šalčiai, kitas klimatas, poliarinės naktys. Tada jis atsikraustė, pradėjo dirbti medienos sandėlyje. Į namus važiuoti dar negalėjome, tėvui dar galiojo penkerių metų tremties terminas. Gyvenimas tada kiek pagerėjo, mama galėjo nebeiti į darbą, rūpintis namais. Net karvę nusipirkome gyvenvietėje už 14 kilometrų, tai atsivarėme ją per kalnus ir miškus.“


Gyvenimo mokyklos

„Priėmė mus vietiniai žmonės gerai, niekas neužkabinėjo, fašistais nevadino, kaip kitur pasitaikydavo. Su rusų vaikais sutariau, draugavome, žaidėme, į mokyklą kartu ėjome. Baigiau šešias klases ir nusprendžiau, kad užteks. Mama dar man nupirko tokį gražų parkerį aksominiame dėkle, sakė, kad gal geriau mokytis pradėsiu. Bet nepadėjo. Pradėjau dirbti, arkliu vežiojau malkas. Buvo man gal 14 metų. Vėliau dirbau šaltkalviu. Dar prieš kariuomenę buvau pradėjęs mokytis upeiviu. Paskaičiau laikraštyje, kad FZO mokykla (Gamyklos mokymo mokykla, profesinės technikos mokyklos tipas Sovietų Sąjungoje 1940 – 1963 m. – aut.) kviečia mokytis upių laivų katilų kūrikų bei laivų surinkėjų profesijos. Mes trise ir nusprendėme važiuoti mokytis Baigiau tą mokyklą, pavasario navigacijoje jau dirbau baržų buksyre. Tuo metu statė Bratsko hidroelektrinę ant Angaros upės. Mes į tą statybą Angara baržomis plukdėme medžiagas ir įrengimus.


Vėl Lietuvoje

„Lietuvon grįžau pirmasis iš šeimos po kariuomenės 1966 metais. Apsistojau Laužadiškyje, pas mamos seserį, nes tėviškės namų jau nebebuvo. Grįžus reikėjo ieškoti darbo. Važiuodamas autobusu už vairo pamačiau pažįstamą vairuotoją.

Mes kartu buvome Sibire, kartu į mokyklą ten ėjome. Jis grįžo anksčiau ir dirbo autoįmonėje vairuotoju. Jis ir pakvietė ateiti, sakė, jog įmonėje šaltkalvių trūksta. 1967 metų pradžioje ir pradėjau darbą. Dirbau autoįmonėje dvidešimt metų. Po to pusbrolis pakvietė eiti dirbti pagal sutartį į kolūkį, ten didesnis uždarbis buvo. Ruošėme medieną, dirbome ir Latvijoje. Po Nepriklausomybės, atsiradus valstybių sienoms, teko grįžti. Nuėjau dirbti į Biržų miškų ūkį, iš ten 2005 metais išėjau į pensiją“.


Tėvų klajonės

„Man parvažiavus po metų grįžo ir tėvai, irgi pas mamos seserį prisiglaudė. Bet tėvas negalėjo Lietuvoje prisiregistruoti. Klausė pasų stale, kodėl jo neregistruoja, juk skirtą bausmę su kaupu atliko. „Už senus griekus“, - toks buvo atsakymas. Tada patraukė tėvai darbo ieškoti į Latviją. Apsistojo netoli Neretų buvusiame kolūkyje. Davė jiems tuščią vienkiemį, tėvas jį kiek atremontavo ir liko gyventi. Dirbo prie statybos ir remonto darbų kaip dailidė. Vėliau persikraustė į kitą vietą, praktiškai ant Lietuvos – Latvijos rubežiaus.Ten vienkiemyje irgi gyveno lietuvis, Bruzgulys pavarde. Jis išsikėlė į Lietuvą, tai tėvas iš jo tą vienkiemį nupirko. Atkūrus Nepriklausomybę, tėvai sugrįžo gyventi pas mane. Bet tėtis jau sirgo, mirė 1992 metais. Mama dar kurį laiką pagyveno“.


Šeima

„Žmoną Jureną sutikau Beržiniuose, Juliaus Janonio gimtinėje. Buvau atvažiavęs pas dėdę Vladą į Mieleišius. Sėdėjome gryčioje, kalbėjomės ir atėjo tokia mergaitė. Sako, kad kviečia į Beržinius ateiti. Mat ten prieš savaitę buvo dėdinos giminėje krikštynos, ir turbūt liko alaus. Sako dėdė, kad pas mus svečias. „Tai ir svečią pasiimkit“, - sako mergina. Nuėjome, ten dar vieną pažįstamą iš Sibiro laikų sutikau. Taip ir prasidėjo mūsų su būsimąja žmona pažintis, iki vestuvių privedusį. Apsiženijome 1967 metais, ilgai nelaukę. 1975 metais pradėjome gyventi Biržuose, pasistatėme namus. Statytis padėjo tėvai, uošviai, kaimynai. Vienintelė mūsų dukra Dangyra dabar gyvena Beržinių kaime, o anūkas Evaldas dirba Islandijoje“.

Tarp šūsnies senų nespalvotų jaunystės nuotraukų iš Sibiro matyti ir šiuolaikiškų, spalvotų. „Ne visi lietuviai į tėvynę grįžo, dalis pasiliko gyventi Sibire. Jaunystės vietų nuotraukas man atsiunčia Vytautas Valentėlis, gyvenantis Irkutske. Jo tėvas irgi buvo partizanas, žuvo ir palaidotas Papilyje“, - pasakojo biržietis Bronius Žilinskas.


Antanas Vaičeliūnas
2020-10-31


0.468725