Trumpos naujienos

RIBOJAMAS EISMAS. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad atliekami archeologiniai tyrimai Radvilos gatvėje. Šiuo metu tyrimai atliekami Radvilos gatvės atkarpoje nuo Nepriklausomybės aikštės iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie Biržų pilies tilto. Planuojama, kad transporto eismas šioje atkarpoje bus uždraustas iki birželio mėn. vidurio. Šiuo metu privažiuoti prie pilies prieigų galima J. Bielinio gatve.

KORONAVIRUSO INFEKCIJA RAJONE. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, gegužės 5 - 6 dienomis Biržų rajone patvirtinti 3 koronaviruso infekcijos atvejai.
Sergančių žmonių skaičius rajone gegužės 6 d. – 59.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 6311 asmenys, iš jų 2665 – antrąja vakcinos doze.
„Gyvos“ eilės principu antradienį „AstraZeneca“ vakcina buvo paskiepyti 56, o ketvirtadienį – 74 gyventojai. Tokiu principu skiepijimas vyko ir penktadienį. Į eilę be išankstinės registracijos stojo 50 žmonių.
SUSIRGIMAI KORONAVIRUSU. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, gegužės 1-3 d. Biržų rajone patvirtinti 3 koronaviruso infekcijos atvejai. Gegužės 4 dieną nustatyti dar 4 susirgimai koronavirusu.
Rokiškio ligoninės covidiniame skyriuje vakar buvo gydomi 3 biržiečiai. Du iš jų – vienos šeimos nariai.
Sergančių žmonių skaičius rajone gegužės 4 dieną – 62.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 6032 asmenys, iš jų 2457 – antrąja vakcinos doze.

BEVEIK 9,9 TŪKST. BIRŽIEČIŲ PATEIKĖ PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARACIJAS. Pasibaigus pajamų deklaravimui, Biržų rajone beveik 9,9 tūkst. gyventojų pateikė pajamų mokesčio deklaracijas. Taip pat 590 gyventojų deklaravo turimą turtą, o per 3,1 tūkst. gyventojų skyrė dalį sumokėto GPM paramai.
Šiemet kaip niekada anksti buvo pradėtos grąžinti GPM permokos. Biržų rajone iš viso 7 tūkst. gyventojų turės būti sugrąžinta 1,4 mln. eurų. Iki šios dienos permokas (0,7 mln. eurų) jau gavo pusė teisingai deklaracijas pateikusių gyventojų. Paskutinė diena grąžinti permokoms – liepos 31-oji.
Taip pat 1,5 tūkst. gyventojų deklaravo 1,2 mln. eurų mokėtiną GPM sumą.
Už 2020 m. pajamas turėjo deklaruoti 1144 individualią veiklą vykdančių Biržų rajono gyventojų, iš kurių 90 proc. šią pareigą atliko laiku. Dėl užimamų pareigų turto deklaracijas turėjo pateikti 835 valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, tačiau laiku tai padarė 590 gyventojų.
PRISIEKĖ TRYS NAUJI BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIAI. Ketvirtadienį vykusiame Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdyje prisiekė trys nauji savivaldybės tarybos nariai – Jurgita Augustinavičienė, Almantas Bružas ir Edita Čepokienė.
Jurgita Augustinavičienė yra Lietuvių tautininkų ir respublikonų frakcijos narė, pakeitusi mero patarėja tapusią Joaną Kvedaravičienę. Almantas Bružas, TS-LKD frakcijos narys, pakeitė savivaldybės administracijos direktore tapusią Irutę Varzienę. Edita Čepokienė (LVŽS frakcija) dirbs vietoje savo noru tarybą palikusio Kęstučio Armono.
Posėdyje taip pat patvirtintos atsinaujinusių tarybos komitetų sudėtys. Jurgita Augustinavičienė dirbs Socialinio vystymo komitete, Almantas Bružas – Ekonomikos ir finansų, o Edita Čepokienė − Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komitete.

AIKŠTEI SUTEIKTAS NEPRIKLAUSOMYBĖS PAVADINIMAS. Ketvirtadienį Biržų rajono savivaldybės taryba vienbalsiai suteikė Biržų mieste prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios esančiai aikštei Nepriklausomybės pavadinimą.
„Pagaliau tarybos sprendimu įteisinome iki šiol visuomenėje ir rašytiniuose šaltiniuose naudojamą aikštės pavadinimą“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas.
Tarybos sprendimu aikštei suteiktas ne tik pavadinimas, bet ir nustatytos jos geografinės charakteristikos.

PASVEIKINO. Biržų rajono savivaldybės vadovai ir administracijos darbuotojai pasveikino Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausiąją specialistę Aldoną Jurkštaitę asmeninės sukakties proga.
Savivaldybės meras Vytas Jareckas A. Jurkštaitei įteikė padėką už nuoširdų ilgametį darbą, profesionalumą ir svarų indėlį sprendžiant paramos būstui teikimo savivaldybės gyventojams klausimus.
A. Jurkštaitė Biržų rajono savivaldybės administracijoje dirba nuo 1990 m. liepos 16 d.

PADĖKA.
Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas ir administracijos direktorė Irutė Varzienė susitiko su vadovo pareigas paliekančiu UAB „Biržų vandenys“ direktoriumi Rimantu Martinoniu.
Įmonės vadovui įteikta mero padėka už nuoširdų darbą ir svarų indėlį vystant Biržų rajono savivaldybės vandentvarkos ūkį, rūpinimąsi rajono bendruomenės gerove.
R. Martinonis įmonei vadovavo 8 metus.
MIRČIŲ PERPUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad 2021 m. balandžio mėnesį įregistruota 14 gimimų: 5 berniukai ir 9 mergaitės. Įregistruoti 3 vaikai, gimę užsienio valstybėje, 1 dvynukų pora, 4 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Tuo tarpu mirčių buvo dukart daugiau – 32. Per balandį mirė 12 moterų, 19 vyrų, iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 92 metų, moteris – 94 metų.
Balandį įregistruota 1 santuoka ir 3 santuokų nutraukimai.
ŠILDYMO SEZONĄ PLANUOJAMA BAIGTI GEGUŽĖS 1 D. Atsižvelgus į orų prognozę, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra daugiau nei tris paras iš eilės prognozuojama žemesnė negu 10°C, 2020−2021 m. šildymo sezono pabaiga buvo atidėta. Šildymo sezoną planuojama baigti gegužės 1 d.
Daugiabučių namų gyventojai savo pastatų šildymą gali baigti kitu laiku, negu savivaldybės administracijos nustatyta šildymo sezono pabaiga. Šiuo atveju valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka turi organizuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų − sprendimų priėmimą dėl pastatų šildymo kitu laiku. Valdytojas apie priimtą sprendimą praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas duoda leidimą pastato valdytojui arba prižiūrėtojui sprendimą įgyvendinti.

DĖL GEROVĖS TEKS NEPATOGUMŲ.
Biržų savivaldybė pranešė, kad praeitą savaitę pradėtas įgyvendinti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų D. Poškos g., P. Jakubėno g., Parko g., Maironio g., Biržų m. II etapo statybos projektas. Projekto įgyvendinimo metu bus tiesiami magistraliniai vandentiekių tinklai ir atšakos iki gyventojų valdų ribos. Nuotekų tinklai jau yra nutiesti. Šio projekto etapo įgyvendinimo metu bus tiesiamos tik nuotekų tinklo atšakos iki gyventojų valdų ribos.
Projekto įgyvendinimo metu gali būti trukdžių važiuojant D. Poškos, P. Jakubėno, Parko, Maironio gatvėmis, tačiau visiškai uždaryti šių gatvių neplanuojama.

VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJA PARDUOS TURTO. Valstybinių miškų urėdija nuolat atsinaujina ir modernizuoja savo turtą, tad netrukus pasiūlys 187 turto vienetus, kuriuos bus galima įsigyti el. aukcionuose www.evarzytynes.lt sistemoje. Parduodamą turtą įmonė vertina apie 1 mln. eurų.
Valstybinių miškų urėdija planuoja parduoti įmonei nebereikalingą turtą – lengvąją ir sunkiąją techniką: automobilius, medvežes, medkirtes, priekabas. Didžioji dalis parduodamo turto bus lengvieji automobiliai.

KEIČIASI AUTOMOBILIŲ REGISTRACIJA. Nuo gegužės 1 d. keičiasi iš užsienio įvežamų transporto priemonių įsigijimo ir registracijos procesas. Jei planuojate pirkti automobilį užsienyje, svarbu žinoti, kad nuo šiol dar prieš įvežant jį į Lietuvos teritoriją jam reikės gauti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Na, o jei pirksite automobilį, kuris jau yra Lietuvos teritorijoje, tuomet būtinai paprašykite pardavėjo, kad jis pateiktų SDK. Be šio kodo nebus galimybės registruoti transporto priemonės savo vardu.

PIRMĄ KARTĄ LIETUVOJE: VAIKŲ IKI 3 M. TĖVAI GAUS SPECIALIAS SMS ŽINUTES.
Vaikų iki 3 metų tėvams laiku atliepti mažylių poreikius padės socialinė iniciatyva „MaMaDu“ – visi norintieji galės gauti nemokamus patarimus SMS žinutėmis, parengtus remiantis Harvardo mokslininkų tyrimais.
Ši iniciatyva paremta vaiko raidos specialistų pastebėjimais, kad pirmosios 1000 gyvenimo dienų yra lemtingai svarbios vaiko fizinei, emocinei ir psichologinei savijautai ateityje. Tėvai ar globėjai, norintys gauti kassavaitinius patarimus apie vaikų emocinę ir psichologinę būklę, miegą, pažintinius užsiėmimus, jau dabar gali užsiregistruoti tinklalapyje mamadu.lt. Tam tereikia nurodyti vaiko amžių ir savo telefono numerį.

PER KETURIAS DIENAS – DEŠIMT NAUJŲ SUSIRGIMŲ KORONAVIRUSU. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, nuo balandžio 23 iki 27 dienos Biržų rajone buvo patvirtinti 10 koronaviruso atvejų. Iš jų 1 atvejis – Biržų ligoninėje.
Redakcijos žiniomis, infekcija nustatyta pacientui.
Sergančių žmonių skaičius rajone balandžio 27 dieną – 62.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 5779 asmenys, iš jų 1825 – antrąja vakcinos doze.
Biržų savivaldybė praneša, kad karantino reikalavimų atlaisvinimas lemia gyventojų testavimo dėl COVID-19 apimčių didėjimą — šią savaitę numatyta patikrinti viešojo maitinimo įstaigų, kultūros centro darbuotojus.
SERGANČIŲ ŠERNŲ NENUSTATYTA. Medžiotojai savo mėgstamos veiklos nenutraukia – į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyrių atvežami patikrai sumedžiotos šernienos mėginiai, kurie afrikinio kiaulių maro tyrimams vežami į Vilnių. Kaip informavo laikinoji skyriaus vadovė, vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Rasa Stanevičienė, kol kas nenustatytas nė vienas užsikrėtęs šernas. Tokia džiugi tendencija stebima visus šiuos metus.

AKORDEONININKŲ KONKURSE. Balandžio pradžioje Pasvalio muzikos mokykla organizavo nuotolinį Panevėžio regiono jaunųjų akordeonininkų konkursą-festivalį „Aš – artistas“. Jame dalyvavo ir Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos akordeonininkai Osvaldas Mištautas ir Benas Noreika. Juos moko mokytoja ekspertė Ala Fetingienė.
O. Mištautas antrają vietą laimėjo B grupėje, o B. Noreika antras buvo C grupėje.

„MAXIMA“ DIRBS ILGIAU. Nuo gegužės 1 dienos ilginamas dalies prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių darbo laikas. Tradiciškai vasaros sezono metu „Maxima“ parduotuvėse bus galima apsipirkti ir vėlesnėmis valandomis.
Vasaros sezono metu didžioji dalis X formato parduotuvių (tokia yra Biržuose, Vytauto gatvėje) dirbs iki 22 valandos.

IŠMOKOS UŽ KATILŲ KEITIMĄ – GYVENTOJAI JAU GALI TEIKTI PRAŠYMUS.
Gyventojai nuo pirmadienio gali teikti prašymus subsidijoms, keičiant dujas, anglis ar kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius biokuro katilais arba šilumos siurbliais.
Tam numatyta 6 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra. Į maksimalią 14,5 tūkst. eurų paramą gali pretenduoti nuosavų namų ar butų gyventojai. Kompensacinė išmoka neteikiama sodo namų savininkams arba jei pastatas šildomas centralizuotai. Prašymai kompensacijoms bus priimami mėnesį.
KLARNETININKUI – PIRMOJI VIETA. Balandžio 10 d. Vlado Jakubėno muzikos mokyklos klarnetininkas Eimantas Zujus (II kl.) dalyvavo pirmajame respublikiniame nuotoliniame klarnetininkų solistų konkurse „Clarinetto virtuoso“ Kaišiadorių meno mokykloje. Jis užėmė I vietą ir apdovanotas laureato diplomu. Eimantą moko mokytojas metodininkas Gitas Korsakas.
KORONAVIRUSO ATVEJAI POLIKLINIKOJE IR VABALNINKO VAIKŲ DARŽELYJE. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, balandžio 21 – 22 dienomis dieną Biržų rajone užfiksuoti 6 koronaviruso infekcijos atvejai.
Iš jų 1 susirgimas patvirtintas Vabalninko B. Sruogos gimnazijoje. Infekcija palietė gimnazijos ikimokyklinį skyrių – vaikų darželį. Susirgus pedagogei izoliuojasi viena įstaigos grupė.
Iš balandžio 22 dieną nustatytų 3 susirgimų vienas susijęs su savivaldybės poliklinika. Susirgo slaugytoja, kuri buvo nesiskiepijusi. Nusiteikusių prieš skiepus medikių poliklinikoje yra ne viena.
Balandžio 29 dieną Biržų rajone buvo 59 sergantieji.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 5405 asmenys, iš jų 1767 – antrąja vakcinos doze.

BIRŽIEČIAI NUO KORONAVIRUSO GYDOMI ROKIŠKYJE. Biržų ligoninėje nebėra „covidinio“ skyriaus. Pasak ligoninės direktoriaus Petro Bimbos, skyrius nebeveikia jau kone mėnesį – nuo kovo 29 dienos.
Koronaviruso užklupti Biržų, Kupiškio rajonų gyventojai vežami gydyti į Rokiškio ligoninę, o pasvaliečiai – į Panevėžį.
Pasak savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Kęstučio Knizikevičiaus, uždaryti rajonų ligoninėse veikusius „covidinius“ skyrius yra Panevėžio apskrities ligoninės sprendimas. Jis esą priimtas atsižvelgus į sumažėjusį ligonių skaičių.
Statistikos departamento duomenimis, iki praėjusio trečiadienio apskrityje buvo nustatyti 153 nauji koronaviruso infekcijos atvejai. Tarp jų 10 – Biržuose.
Kiek šiuo metu stacionare gydoma biržiečių, K. Knizikevičius ir Biržų rajono savivaldybės ligoninės vadovas P. Bimba teigė informacijos neturintis. Tokios informacijos nėra ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro Biržų skyriuje.
Rokiškio savivaldybės ligoninės vakar dienos duomenimis, biržiečių, gydomų „covidiniame“ skyriuje, šiuo metu nėra.
PRISIEKS NAUJI SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIAI. Balandžio 29 dieną planuojamas sušaukti Biržų savivaldybės tarybos poėdis turėtų prasidėti tarybos narių priesaika. Posėdis vyks nuotoliniu būdu, tačiau politikų priesaiką tiesiogiai priims Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovas. Prisieks trys nauji į tarybą ateinantys nariai – Jurgita Augustinavičienė, Almantas Bružas ir Edita Čepokienė. Jie pakeis tarybos narių mandatų netekusius respublikonę Joaną Kvedaravičienę, konservatorę Irutę Varzienę ir „valstietį“ Kęstutį Armoną. Pastarasis tarybos nario mandato atsisakė savo noru, o administracijos direktore tapusios I. Varzienės bei mero patarėja dirbsiančios J. Kvedaravičienės pareigos nesuderinamos su darbu taryboje.
TARP MĖGSTAMIAUSIŲ KNYGŲ - JONO IR ADOLFO MEKŲ „GYVENIMO LAI(Š)KAI“. Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojai.
2020 m. skaitytojų mėgstamiausios tapo šios knygos: suaugusiųjų prozos kategorijoje – Akvilės Kavaliauskaitės „Kūnai“ (BALTO leidybos namai); poezijos kategorijoje – Enrikos Striogaitės „Žmonės“ (leidykla „Naujasis lankas“); publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijoje – Jono ir Adolfo Mekų „Gyvenimo lai(š)kai“ (sudarytojas Kęstutis Pikūnas; leidykla „Post scriptum. Littera“); knygų vaikams kategorijoje – Vainiaus Bako ir Marijos Smirnovaitės „Ką manė kamanė“ (leidykla „Žalias kalnas“); knygų paaugliams kategorijoje – Ignės Zarambaitės „Juodavandeniai“ (leidykla „Nieko rimto“).
Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005-ųjų. Akciją rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
PLANUOJAMA ŠILDYMO SEZONO PABAIGA. Atsižvelgus į švietimo įstaigų vadovų nuomonę ir į orų prognozę, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra tris paras iš eilės prognozuojama aukštesnė negu 10°C, 2020−2021 m. šildymo sezoną planuojama baigti balandžio 20 d.
Daugiabučių namų gyventojai savo pastatų šildymą gali baigti kitu laiku negu Savivaldybės administracijos nustatyta šildymo sezono pabaiga.

ŽURNALISTAI TURĖS TEISĘ NEMOKAMAI GAUTI INFORMACIJĄ IŠ REGISTRŲ.
Seimas ketvirtadienį įtvirtino žurnalistų teisę neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų. Visuomenės informavimo įstatymo pataisos įsigalios nuo liepos.
Pataisomis nustatyta, kad žurnalistai gali nemokamai gauti duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Žurnalistai iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojo galės gauti aktualius ir istorinius juridinio asmens dalyvių ar naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai. Registrų informaciją galės gauti žurnalistai, turintys darbo sutartį su visuomenės informavimo priemone, kuriai rengia informaciją. Informacijos skleidėjas galės turėti ne daugiau kaip du galiojančius rimtus profesinius pažeidimus ir turėtų nebūti priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų kategorijai.

AKREDITUOTA SOCIALINĖ PRIEŽIŪRA. Nuo 2021 m. sausio 1 d. teikiama tik akredituota vaikų dienos socialinė priežiūra. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą teikia 7 vaikų dienos centrai:
• VšĮ „Pagalbos centras“ Biržų vaikų ir jaunimo dienos centras;  
• VšĮ „Pagalbos centras“ Pačeriaukštės seniūnijos vaikų dienos centras;
• VšĮ „Pagalbos centras“ Papilio seniūnijos vaikų ir jaunimo dienos centras;
• VšĮ „Vaiko užuovėja“ „Vaiko užuovėja“;
• Paramos centras „Spindulys“;
• Labdaros ir paramos fondas „Vilties šviesa“ Biržų vaikų dienos centro „Vilties šviesa“;
• Labdaros ir paramos fondas „Vilties šviesa“ paauglių dienos centras „Vilties šviesa“.
Akreditacija suteikiama trejiems metams.
KORONAVIRUSAS BIRŽUOSE. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, balandžio 14 -15 dienomis Biržų rajone patvirtinti 4 koronaviruso infekcijos atvejai.
Sergančių žmonių skaičius rajone balandžio 15 dieną – 58.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 4865 asmenys, iš jų 1587 – antrąja vakcinos doze.
Į KĄ KREIPTIS DĖL BIRŽŲ MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO. Biržų rajono savivaldybė primena, kad apie pastebėtus gedimus ar nesklandumus gatvių apšvietimo sistemoje gyventojai nedelsdami gali pranešti Biržų miesto seniūnijai telefonu 8 450 31 596, el.p.arba rangovui UAB „Eismus“ tel. +370 616 13977, el.p. info@eismus.lt.
GRIOVYJE RASTAS ŠERNAS MARO AUKA NEBUVO. Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai lengviau atsiduso. Iš Nacionalinės laboratorijos atėjo atsakymas, kad jų išsiųsto šerno mėginiuose afrikinio kiaulių maro nerasta.
Kritęs šernas buvo rastas griovyje, Geidžiūnų kaime. Įtarta, kad jis galėjo sirgti afrikiniu kiaulių maru.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Vitalija Drevinskienė sakė, kad pastebima, jog šernų skaičius padidėjęs. Tai matoma pagal sumedžiojamus šernus, jų daugiau pastebi ir rajono medžiotojai.
Laimė, nustatoma vis mažiau afrikinio kiaulių maro atvejų. Šiais metais Biržų rajone nebuvo nustatyta nė vieno. Praėjusiais metais buvo keturi – du metų pradžioje, vienas gegužės mėnesį bei vienas gruodį.

KORONAVIRUSAS IR SKIEPAI. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ balandžio 10-12 dienų duomenimis, Biržų rajone patvirtinti 4 koronaviruso infekcijos atvejai.
Balandžio 13 dieną nustatyti dar 2 susirgimai. Rajone koronavirusu sergančių žmonių skaičius balandžio 13 dieną išaugo iki 61.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 4676 asmenys (21,87 % rajono gyventojų), iš jų 1390 – antrąja vakcinos doze.
65 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų paskiepyta 47,16 proc.
Vakar Biržuose vyko skiepijimas vakcina „Pfizer“, kurios turėta 390 dozių. Penktadienį skiepijimui skirta 246 „Pfizer“ ir 130 „AstraZeneca“ vakcinos dozių.

FINANSAVIMĄ GAVO 5 KULTŪROS PROJEKTAI. Lietuvos kultūros taryba paskyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai – finansuoti Biržų rajono savivaldybės biudžetinių kultūros įstaigų 5 projektai.
Lietuvos kultūros tarybos lėšomis finansuojamos programos „Tolygi kultūrinė raida“ įgyvendinimo 2021 m. projektų dalinio finansavimo sąraše – penki projektai, teikti Biržų rajono savivaldybės biudžetinių kultūros įstaigų. Dalinis finansavimas skirtas Biržų kultūros centro projektui - Neįgaliųjų teatrų festivalis „Gerumo sparnai“, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ projektui „Tarptautinis festivalis „Baroko pavasaris Biržuose 2021“, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos 3 projektams – „Reprezentacinė knyga „Biržų krašto siluetai“, „Neparašyti tekstai“, „Teigiantis gyvenimą“ (Baliui Sruogai-125)“.

VBE LENGVESNI NEBUS. Vis labiau artėjant valstybiniams brandos egzaminams (VBE), nerimsta kalbos dėl to, kokio sunkumo ir kokio pobūdžio užduotys turėtų būti pateiktos abiturientams. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė R. Krasauskienė pranešė, kad dėl nuotolinio mokymo brandos egzaminai nebus lengvesni (užduočių sunkumas išliks toks pat), bet bus atsižvelgta į situaciją bei atsisakyta tam tikrų užduočių. R. Krasauskienė pabrėžė, kad, pavyzdžiui, mokiniai neturėjo galimybės atlikti laboratorinių gamtos mokslų darbų, todėl egzamino užduotyse labiau akcentuojamos bus teorinės žinios. Anot jos, taip pat nebus akcentuojami ir kai kurie lietuvių literatūros kūriniai, kuriuos ne visi mokiniai gali būti spėję perskaityti.
VBE sesija prasidės birželio 7 d. lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu.

Į MOKYKLAS GRĮŽTA PRADINUKAI. Biržų rajono savivaldybėje, kaip ir kitose savivaldybėse, kuriose 14 dienų COVID-19 ligos sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų yra mažesnis kaip 200 atvejų, leidžiamas pradinukų ugdymas mišriu būdu mokinių ir pedagogų netestuojant kaupinių metodu.
Balandžio 8 d. vyko Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistų ir bendrojo ugdymo mokyklų vadovų pasitarimas. Mokyklų vadovai, skyrių vedėjai informavo, kad po mokinių atostogų, nuo balandžio 12 d., kontaktiniu būdu bus mokomi visi pradinių klasių mokiniai.
 Mokyklų vadovai, bendruomenės ieško geriausių sprendimų, kaip užtikrinti saugumo reikalavimus, kad pradinis ugdymas kuo ilgiau galėtų vykti įprastu būdu.
Vyriausybė nuolat peržiūrės savivaldybių, kuriose gali būti nustatomos švelnesnės karantino režimo priemonės negu visoje šalyje, sąrašą. Padidėjus sergamumo rodikliams, savivaldybės iš jo bus išbrauktos ir turės pereiti prie testavimo kaupinių metodu arba nuotolinio ugdymo.

KULTŪROS PAVELDAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje žinoma daugiau kaip 500 objektų, turinčių kultūrinę vertę. Kultūros vertybių registre įrašyti 474 objektai, iš jų: 108 saugomi valstybės, 19 archeologiniai paveldo objektų, 30 architektūros kompleksų, 15 pavienių statinių, 9 kultūros paveldo objektai, paskelbti paminklais, 80 istorinių, memorialinių vietų, 206 dailės kultūros vertybės, viena urbanistinė vietovė.
Kultūros vertybių sąrašas nuolat papildomas naujais objektais.
Savivaldybėje yra 83 neveikiančios kapinės – istorijos paminklai, 62 laidojimo vietos.

KEIČIASI VADOVAS. Nuo pirmadienio keičiasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vedėjas. Pasitraukus iš šių pareigų ilgamečiam vadovui Adolfui Rinkūnui, laikinai pareigas eis vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Rasa Stanevičienė. Vėliau bus skelbiamas konkursas užimti vedėjo pareigas.
IZOLIUOJASI DVI VAIKŲ DARŽELIO „DRUGELIS“ GRUPĖS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, Biržų lopšelyje-darželyje ,,Drugelis“ šią savaitę patvirtinti du koronaviruso infekcijos atvejai.
Susirgus dviem pedagogėms, laikinai nutrauktas dviejų ikimokyklinio ugdymo grupių darbas. Iš viso izoliacijoje yra 18 vaikų.
Pasak įstaigos direktoriaus Andriaus Tauros, vienos grupės vaikai izoliuosis iki balandžio 16 dienos. Kitos grupės izoliacija baigsis anksčiau, nes koronavirusu susirgusi darbuotoja jau kurį laiką darželyje nedirbo – turėjo ligos pažymėjimą.  
Pasak A. Tauros, visi įstaigos darbuotojai yra nuolat tikrinami dėl infekcijos. Testavimas atliekamas kas 70 dienų. Nuo koronaviruso paskiepyti tik tie, kurie sutiko.
„Yra žmonių, kurie nesiskiepijo. Aš turiu gerbti jų nuomonę, kokia ji bebūtų“, - sakė lopšelio – darželio „Drugelis“ direktorius A.Taura.
Sergančių žmonių skaičius rajone balandžio 6 dieną buvo 56.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 3677 asmenys, iš jų 1291 – antrąja vakcinos doze.
MIRUSIŲJŲ DAUGIAU NEI GIMUSIŲJŲ, SKYRYBŲ DAUGIAU NEI SANTUOKŲ. Biržų rajono savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informavo, kad 2021 m. kovo mėnesį įregistruota14 gimimų: 5 berniukai ir 9 mergaitės. Įregistruotas 1 vaikas gimęs užsienio valstybėje, 4 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Kovą registruotos 44 mirtys: 23 moterų, 21 vyro, iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 87 metų, moteris – 93 metų.
Per kovą įvyko 3 santuokos, iš jų 2 įtrauktos į apskaitą užsienio valstybėje sudarytos santuokos. 8 poros išsituokė.

TURGAUS PREKIAUTOJAMS SIŪLO LAIKINAS PREKYBOS VIETAS. Kadangi ūkininkų turgavietė šiuo metu veiklos nevykdo, siekdama išspręsti iškilusią problemą dėl prekybos vietų trūkumo, Biržų savivaldybės administracija susisiekė su greta esančios turgavietės (J. Basanavičiaus g. 3, Biržai) administratore, kuri patikino, kad dalį prekybininkų ši turgavietė gali priimti, nes dar turi laisvų vietų.
Savivaldybės administracija savo ruožtu taip pat pasiūlė papildomas prekybos vietas automobilių stovėjimo aikštelėje, greta J. Bielinio gatvės.
Papildomai nustatytos prekybos vietos J. Janonio aikštėje, palei Vytauto gatvę. Ši teritorija prekybai bus naudojama iki tol, kol joje prasidės statybos darbai (2-3 mėn.).
Dėl prekybos automobilių stovėjimo aikštelėje greta J. Bielinio gatvės bei J. Janonio aikštėje informacijos prašoma teirautis Biržų miesto seniūnijoje (tel. 8 671 36 825).

ŠERNAI SKENDUOLIAI. Kaip informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Vitalija Drevinskienė, pastarosiomis dienomis Biržų rajone rastos dvi šernų gaišenos. Pirmoji aptikta praėjusią savaitę netoli Kvetkų gyvenvietės Nemunėlio upėje. Dabar sunku pasakyti, ar tai vietinis nelaimėlis, ar nelegalas, bandęs pasiekti mūsų kraštą iš kaimyninės Latvijos. Anot specialistės, tai nedidelis gyvūnas, apie metų amžiaus. Paimtas jo mėginys, jau gautas atsakymas iš Vilniaus laboratorijos – šernas afrikiniu kiaulių maru nesirgo.
Ketvirtadienį kitas šernas rastas Geidžiūnų kaimo laukuose, griovyje. Šis skenduolis didelis, suaugęs šernas. Mėginiai kiaulių maro tyrimui išsiųsti, atsakymas greičiausiai ateis tik po Velykų.
PADĖKOS RAŠTAS. Kovo 30 d. VšĮ Biržų ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjui Olgertui Kvedaravičiui asmeninės sukakties proga buvo įteiktas Biržų rajono savivaldybės mero padėkos raštas už ilgametį, nepriekaištingą darbą, nuopelnus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai ir aktyvią visuomeninę veiklą.

PASIPRIEŠINIMAS. Antradienio ryte Biržuose, Vytauto gatvėje, policijos komisariato patalpose, pristatytas vagyste įtariamas vyras, gimęs 1974 metais, pasipriešino pareigūnui. Jis kelis kartus valstybės tarnautojui spyrė į koją. Įtariamasis sulaikytas.

AUGINTINIUS BUS PRIVALOMA ŽENKLINTI. Seimas antradienį priėmė Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad naminiai augintiniai turės būti ženklinami, o gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų bus laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir užtrauks bausmes. Įstatyme numatoma, kad katės, šunys ir šeškai turės būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki katės, šuns ar šeško perdavimo kitam savininkui.
GAISRAS DARŽINĖJE. Sekmadienio rytą labai laimingai pasibaigė Biržų mieste kilęs gaisras. Žemaitės gatvėje, ūkiniame pastate, užsidegė šiukšlės.
Medinis vieno aukšto pastatas būtų supleškėjęs, jei ne akylas kaimynas. Vyras iškvietė ugniagesius, ir gaisras buvo likviduotas. Daržinėje degusias šiukšles ugniagesiai užgesino, jas išmetė į kiemą. Pastatas nenukentėjo.
Anot gaisro priežastis tyrusio Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo specialisto Nerijaus Gudo, gaisro priežastimi tapo neatsargiai numesta neužgesinta nuorūka.
DARBUOTOJŲ SKAIČIUS BIRŽUOSE MAŽĖJA. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 23 savivaldybėse nuo 0,1 (Akmenės ir Tauragės rajonų) iki 22,3 proc. (Neringos). Likusiose savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,1 proc. iki 7 proc. Radviliškio rajono savivaldybėje vidutinis darbuotojų skaičius beveik nepakito, pranešė Statistikos departamentas.
2020 m. ketvirtąjį ketvirtį Biržų savivaldybėje buvo 4843 darbuotojai. Per ketvirtį jų skaičius mažėjo 1,2 proc., per metus – 0,6 proc.
PAGAL DARBO UŽMOKESTĮ BIRŽAI UŽIMA 39 VIETĄ. Per metus (2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 3,5 iki 19,3 proc., pranešė Statistikos deprtamentas. Biržų savivaldybėje darbo užmokestis (bruto) 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 1209,5 EUR. Palyginus su ankstesniu ketvirčiu, jis augo 1,4 proc. Per metus jis išaugo net 15,9 proc.

Didžiausią bruto darbo užmokestį – 1 727 EUR – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 202,8 EUR viršijo šalies vidurkį.

Mažiausiai (1 055,5 EUR) uždirbo Zarasų rajono savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai.
Pagal bruto darbo užmokestį Biržų savivaldybė užima 39 vietą. Šalyje yra 60 savivaldybių.
MIRČIŲ PUSKETVIRTO KARTO DAUGIAU NEI GIMIMŲ. 2021 m. vasario mėnesį Biržų savivaldybėje įregistruota 17 gimimų: 9 berniukų ir 8 mergaičių. 3 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 2 vaikai gimė vienišoms mamoms.
Vasarį įregistruota net 60 mirčių: 31 moters, 29 vyrų. Iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 94 metų, moteris – 97 metų.
Per mėnesį įregistruota 1 santuoka ir 2 santuokos nutraukimai.
IŠ SENAMIESČIO PAŠALINTA REKLAMA. Biržų senamiestyje, šalia Agluonos upės pakrantės, kur vasarą veikia fontanai, ant krantinės sienos neliko militarizuotos reklamos. Ji nuimta šią savaitę.
Lietuvos kariuomenę reklamuojantis tentas šalia buvusio banko pastato, kur šiuo metu įsikūrusi KASP Vyčio apygardos 5 rinktinės 509 lengvoji pėstininkų kuopa ir šauliai, buvo pastatytas praėjusių metų vasarį.
„Šiaurės rytai“ rašė, kad leidimas šiam tentui laikyti buvo gautas metams.
Šiais metais Lietuvos kariuomenė vėl kreipėsi į rajono savivaldybę, prašė sutartį pratęsti.
Biržų rajono meras Vytas Jareckas dėl šios reklamos tarėsi su savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistais. Nutarta, kad šis tentas nedera senamiestyje, o atsidengusią aptrupėjusią sieną galima ateityje sutvarkyti.
Savivaldybės administracija kariškius informavo, kad sutartis nebus pratęsta, ir iki kovo 1 dienos paprašė tentą nuimti. Taip ir buvo padaryta.

ARDYMO „ŽYGIAI“ VABALNINKE. Ketvirtadienį Vabalninke seniūnijos darbuotojai ne kūrė, o griovė. Griovimo objektu tądien buvo varnų lizdai, kurių sunaikinta apie 50. Seniūnija išsinuomavo automobilinį keltuvą, tačiau ne prie visų norimų taškų pavyko privažiuoti. Pasak seniūno Laimučio Braždžionio, paukščių lizdai sunaikinti miesto centre, parke, Beržų alėjoje, Beržų gatvėje.
Polaidis sparčiai naikina pašalo likučius, todėl penktadienį Vabalninko aplinkkelyje turėjo atsirasti transporto svorį ribojantys ženklai. Be to, tirpstantis sniegas atveria šiukšlių lobynus, kuriuos taip pat turės sutvarkyti seniūnijos darbuotojai. Anot L. Braždžionio, apmaudu, kad darbams kol kas negalima pasitelkti socialinių pašalpų gavėjų, nes to neleidžia karantino sąlygos.

UŽ KONTRABANDINES CIGARETES SKIRTA BAUDA. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai Parovėjos kaime gyvenančiai 1975 metais gimusiai V.B. skyrė administracinę baudą. Ji nemenka – 5500 eurų.
Ši bauda skirta už tai, kad moteris pakartotinai – trečią kartą per penkerius metus – namuose laikė didelį kiekį kontrabandinių cigarečių ir jas pardavinėjo.
V. B. 2020 m. liepos 16 dieną savo namuose Parovėjos kaime laikė 365 pakelius kontrabandinių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurias įsigijo Lietuvoje. Bendra laikytų cigarečių vertė – 1178,95 eurai.
Teismo sprendimu cigaretės konfiskuotos.
Šis nutarimas gali būti skundžiamas.
PARAŠAI DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO PIRMININKO PAŠALINIMO. Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen antradienį įteikti internetu surinkti parašai dėl Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus pašalinimo iš parlamentinio Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų. Dvi dėžes su parašais atnešę asmenys teigia surinkę per 300 tūkst. šią iniciatyvą remiančių parašų. „Sumaišyti viešieji ir privatūs interesai, žiūrima vienos siauros visuomenės grupės teisės, nėra atsižvelgiama į visuomenės daugumos interesus“, –sakė vienas iš akcijos iniciatorių apie iniciatyvos priežastis. V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad nei ji, nei Seimo valdyba negali pašalinti parlamentaro iš komiteto vadovo pareigų. „Jei mes gyventume tokioje valstybėje, kur Seimo vadovas ar Seimo valdyba galėtų pašalinti Seimo narį iš komiteto pirmininko posto, tai kažin ar galėtume vadintis demokratine valstybe“, – sakė ji. „Visada tai yra Seimo nario apsisprendimas, yra frakcijos apsisprendimas“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen. T. V. Raskevičių į Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovus pasiūlė Laisvės partija.

MAŽIAU PIRKO VAISTŲ NUO VIDURIAVIMO. Vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ suskaičiavo, kad 2020-aisiais, palyginti su 2019 metais, chirurginių kaukių pardavimai išaugo net 128 kartus, dezinfekcinių priemonių – 4 kartus, o termometrų – 2 kartus. Palyginus 2019 su 2020 metais, gerokai išaugo vitaminų pardavimai. Pavyzdžiui, vien vitamino D pernai nupirkta 83 proc. daugiau nei užpernai.Pastebima, kad preparatų nuo viduriavimo pardavimai 2020 metais smuko daugiau nei trečdaliu palyginti su 2019-aisiais. „Karantino metu apie 30-40 proc. sumažėjo antidiarėjinių vaistų pardavimai – vadinasi, žmonės rečiau sirgo žarnyno infekcinėmis ligomis. Galime konstatuoti, kad į gerąją pusę pakito didelės dalies žmonių higienos bei ligų prevencijos įpročiai“, – pokyčius komentuoja vaistinės generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

PASIŪLĖ DRAUDIMĄ GYVŪNAMS AUGINTINIAMS.
Neseniai Lietuvos rinkoje atsiradusi nauja augintinių – šunų ir kačių – draudimo paslauga įgyja pagreitį: ja domisi ne tik fiziniai asmenys, bet ir bendrovės. Gargžduose įsikūrusi bendrovė „Mars Lietuva“ augintinio draudimą įtraukė į beglobį gyvūną priglaudusiems darbuotojams siūlomą skatinimo paketą. „Augantį naminių gyvūnų draudimo poreikį pajutome jau per pirmąjį karantiną. Daugiau laiko namie praleidžiantys šalies gyventojai pradėjo labiau rūpintis kartu laiką leidžiančiais šunimis ir katėmis, o jų neturintys – ėmė iš prieglaudų ar pirko“, – pasakojo draudimas.lt aptarnavimo grupės vadovė Vita Drabovičienė.
Pasak draudimo specialistų, žmones sudomino naujoji paslauga – per dieną sulaukiama 70-80 užklausų.
PAGERBĖ. Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas minint Vasario 16 -ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, tradiciškai aplankė paminklus, skirtus žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, bei Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno kapą.
Biržų mieste meras V. Jareckas kartu su Biržų miesto seniūnijos seniūne Kristina Undzėniene atminimo ir pagarbos žvakutes uždegė bei trispalvių gėlių puokštes padėjo prie Švyturio gatvėje esančios Rezistentų kapavietės, prie memorialo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę bei prie Atminimo lentos, skirtos pokario metais nužudytų partizanų atminimui įamžinti.
Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno atminimą meras pagerbė kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Regina Statkuviene. Prezidento patarėja ant signataro kapo Lietuvos Respublikos Prezidento vardu, pagerbiant 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarą, padėjo gėlių kompoziciją.

PASIŪLYMAS 2022-UOSIUS PASKELBTI JONO MEKO METAIS. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl 2022 metų paskelbimo Jono Meko metais“ – praėjusią savaitę buvo paskelbta 15min.lt naujienų portale.
Šį pasiūlymą minimai komisijai sausio antrojoje pusėje pateikė Biržų r. savivaldybės meras Vytas Jareckas, pritardamas siūlymo iniciatoriui Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai priklausančiam Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centrui.
Siūlymo pagrindas yra artėjančios žymaus menininko, Biržų garbės piliečio 100-osios gimimo metinės. Jonas Mekas gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Semeniškių kaime. Gimtojo kaimo kapinaitėse jis yra ir palaidotas.
„Siūlome 2022 m. paskelbti Jono Meko metais už ypatingus šio menininko nuopelnus pasaulio kultūrai, jo blaivų požiūrį į gyvenimo realijas, nesavanaudišką siekį kurti ir skatinti kuriančiuosius, už tikrą, nesuvaidintą meilę Lietuvai ir Semeniškiams ir už pasaulio megapoliuose neprarastą lietuviškumą“, - rašo Vilmantė Vorienė, Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė, rašte, pateiktame Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.
RĄSTAI. Vasario 8 dieną ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad ties Ripeikių kaimu  kelyje Biržai – Suostas, važiuojamojoje dalyje ir kelkraštyje, pamesti rąstai. Gelbėtojai rąstus nuo kelio patraukė.

MIESTUOSE DIDĖJO ORO TARŠA. Atšalus orams ir intensyviau kūrenant, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, viršijantis paros ribinę vertę, šiemet Lietuvoje išsilaikė 19 dienų.
Tarša stebima oro kokybės tyrimų stotyse, kurios veikia arčiau individualiai šildomų gyvenamųjų namų, kurių dalis šildomi kietuoju kuru – malkomis arba anglimis.
Individualų būstą šildant kietuoju kuru išmetamas didžiausias kiekis sveikatai pavojingų sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų, patvariųjų organinių teršalų.

KARANTINO ŠVELNINIMAS.
Ministrų kabinetas pirmadienį preliminariai sutarė, kad švelninant karantiną nuo kito pirmadienio galėtų atsidaryti grožio salonai ir atskirą įėjimą turinčios ne maisto prekių parduotuvės, jei vienam klientui ar pirkėjui užtikrinamas 20 kvadratinių metrų plotas. Vyriausybė trečiadienį  iš esmės patvirtino karantino atlaisvinimo schemą. Karantino ribojimų atlaisvinimo strategijoje iš viso numatyti keturi scenarijai, suskirstyti pagal sergamumo rodiklius, ir nuoseklūs atlaisvinimo žingsniai visose srityse, tiek šalies mastu, tiek savivaldybėse.

NORĖTŲ GRĮŽTI Į LIETUVĄ.
40,5 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių rimtai galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą, rodo Užimtumo tarnybos užsakyta užsienyje gyvenančių tautiečių apklausa.
12,4 proc. ne tik svarsto, bet ir teigia labai norintys sugrįžti.
Pasak tarnybos, sugrįžti į gimtąją šalį svetur gyvenančius lietuvius labiausiai motyvuotų geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą (60,7 proc.). 40,5 proc. paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką, 28,4 proc. – galimybę dirbti mėgstamą darbą, 26 proc. – kultūrinius bei politinius pokyčius Lietuvos visuomenėje.

LIŪDNA STATISTIKA.
Šį sausį Lietuvoje mirė apie 5 tūkst žmonių – pusantro tūkstančio arba 41 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, rodo trečiadienį Statistikos departamento paskelbti demografiniai rodikliai. Sausį Lietuvoje mirė 4 981 žmogus, kai 2020 metų sausį – 3 530 žmonių. Taip pat, lyginant su pernai sausiu, sumažėjo ir gimusiųjų: šiemet jų buvo 1 678, pernai sausį – 1 923. Bendrai Lietuvoje gyventojų per mėnesį sumažėjo daugiau kaip 3 tūkstančiais: sausio pradžioje jų buvo 2 795 175, o vasario pradžioje – 2 792 155.
PRAŠO SUPRATINGUMO IR ATSAKOMYBĖS. Užklupus šalčiams ir iškritus sniegui, vis daugiau gyventojų savo automobilius palieka gatvėje ar bendrojo naudojimo vietose visai žiemai. Šalikelėse palikti gausiai apsnigti automobiliai blogina kitų eismo dalyvių matomumą, taip apsunkina eismą ir kelia grėsmę eismo saugumui bei trukdo kelininkams atlikti sniego valymo darbus gatvėse.
Kad būtų išvengta nelaimių, Biržų rajono savivaldybė prašo automobilių savininkus ir naudotojus pasirūpinti, kad gatvėse ar kitose viešosiose vietose jų palikti automobiliai nekeltų grėsmės saugiam eismui.
Automobilių savininkus informuoja, jog draužiama gatvėse, kiemuose bei kitose viešose vietose laikyti neeksploatuojamus, neturinčius galiojančios techninės apžiūros, draudimo dokumentų automobilius. Asmenims, nesilaikantiems nustatytų tvarkos reikalavimų, gresia administracinės nuobaudos.
BIRŽUOSE PAŽEIDIMŲ NERADO. Aplinkos apsaugos departamentas 2020 m. patikrino 370 ūkio subjektų, kurių veikla susijusi su padangų atliekų tvarkymu. Pažeidimų nustatyta 102 ūkio subjektų veikloje, iš jų 9 ūkio subjektuose nustatyti pažeidimai susiję su netinkamu padangų atliekų tvarkymu.
Biržų aplinkos apsaugos inspekcija, atlikusi 3 planinius patikrinimus, pažeidimų nenustatė.

KVIETIMAS. Biržų rajono savivaldybė kviečia teikti paraiškas 2021 m. sporto klubams ir visuomeninių organizacijų veikloms finansuoti iš savivaldybės biudžeto lėšų. Paraiškas prašoma pateikti savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui (Vytauto g. 38, tel. 8 450 43 149) arba Biržų rajono kūno kultūros ir sporto centrui (Rotušės g. 2) iki 2021 m. vasario 19 d.
LATVIJA UŽSIDARO. Nuo vasario 10 iki 24 dienos bus draudžiama dėl nesvarbių priežasčių atvykti į Latviją iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės zonos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės.
Vyriausybės sprendime patikslinama, kad atvykti į Latviją leidžiama tik dėl neatidėliotinų ir svarbių priežasčių, kuriomis laikomas darbas, studijos, šeimos reikalai, gydymas, tranzitas ir nepilnamečių palyda, grįžimas į savo gyvenamąją vietą ar laidotuvės. Be to, ir toliau bus taikomi epidemiologinio saugumo reikalavimai, o tai reiškia, kad atvykstantieji į Latviją vis tiek privalės atlikti COVID-19 testą ir laikytis saviizoliacijos.
PO PIRMOJO SKIEPO SUSIRGUSIUS SKIEPYS VĖLIAU. Praėjusio penktadienio (sausio 29 dienos) duomenimis, Biržų rajone buvo patvirtinti 9 koronaviruso infekcijos atvejai. Iš jų 1 infekcijos atvejis nustatytas lopšelyje-darželyje „Genys“, 1 atvejis – lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“.
Vakar gautais duomenimis, sausio 30 dieną pranešta apie dar 6 sergančius žmones, tarp jų – ir vieną šeimą.
Savivaldybę pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymas dėl skiepijimo žmonių, koronavirusu susirgusių po pirmojo skiepo. Jie bus skiepijami po trijų mėnesių.
Kaip ŠR rašė, paskiepijus Legailių globos namų gyventojus ir personalą po savaitės dauguma jų susirgo.
TARP NESIKUKLINUSIŲ – IR VALDEMARAS VALKIŪNAS. Praėjusiais metais Seimo nariai išleido 1 mln. 408 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Nepaisant pernai galiojusių ribojimų, susijusių su koronavirusu, parlamentarų išlaidos smarkiai nesiskyrė nuo 2019 metais panaudotos sumos. Tuomet parlamentinei veiklai išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų.
Praėjusių metų lapkritį pradėję dirbti per pusšimtis Seimo naujokų gana aktyviai įsitraukė į šį procesą. Dauguma jų per pusantro mėnesio spėjo išleisti daugiau kaip po 1 tūkst. eurų, o ketvirtadalis panaudojo maksimalias sumas – daugiau kaip po 1800 eurų. Tarp pastarųjų yra ir vienas turtingiausių parlamentarų Valdemaras Valkiūnas.
Dažniausiai pinigai leisti automobiliams ir suvenyrams, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos skelbiama ataskaita.
Parlamentinei veiklai skirtų pinigų pernai, kaip ir anksčiau, nenaudojo konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė.

MIRČIŲ BEVEIK KETURIS KARTUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad 2021 m. sausio mėnesį įregistruota 13 gimimų: 9 berniukų ir 4 mergaičių. 6 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 1 vaikas gimė vienišai mamai.
Per sausį įregistruotos 48 mirtys: 26 moterų, 22 vyrų. Iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 92 metų, moteris – 99 metų.
Sausį vyko 2 santuokos: 1 įtraukta į apskaitą užsienio valstybėje. Išsituokė 5 poros.

NEFORMALIAJAM VAIKŲ ŠVIETIMUI IŠ BIUDŽETO SKIRIAMA 17 MLN. EURŲ. Šiais metais neformaliajam vaikų švietimui iš biudžeto skiriama 17 mln. eurų, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Pinigai, skirti neformaliajam vaikų švietimui, bus paskirstyti savivaldybėms, atsižvelgiant į mokinių, kurie praėjusių metų rugsėjo 1 dienos mokėsi pagal bendrojo ugdymo programas, skaičių.
Lėšos savivaldybėms bus skiriamos tolygiai kiekvienam ketvirčiui, įskaitant ir vaikų vasaros atostogų mėnesius, todėl neformaliojo vaikų švietimo būreliai galės vykti ir vasarą.
Ministerijos duomenimis, kasmet neformaliojo vaikų švietimo veiklose dalyvauja apie 60 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.
VYKSTANT Į LATVIJĄ REIKIA TURĖTI NEIGIAMĄ COVID-19 TESTĄ. Vykstant į Latviją privalu turėti neigiamą COVID-19 testą, informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Neigiamas testas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 72 valandas.
Be to, tebegalioja anksčiau nustatyti reikalavimai dėl saviizoliacijos ir privalomų specialiųjų anketų pildymo.
Į Latviją atvykstantiems asmenims reikia izoliuotis dešimčiai dienų, o medicinos darbuotojams – 14 dienų.
Sustiprinta kontrolė toliau atliekama įvažiuojant į Latviją per šešis pagrindinius kelius pasienyje su Lietuva.
Tai buvusių pasienio kontrolės punktų Būtingė – Rucava, Kalviai – Meitenė, Saločiai – Grenctalė, Germaniškis – Skaistkalnė, Obeliai – Subatė ir Smėlynė – Medumi vietos.

DĖL BIRŽŲ POLIKLINIKOS PACIENTŲ SKIEPIJIMO VAKCINA NUO COVID. Mieli pacientai, užtikriname, kad visi VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos pacientai, norintys pasiskiepyti vakcina nuo COVID-19, bus paskiepyti iš karto, kai tik vakcinos atkeliaus. Kadangi nėra galimybės žinoti tikslių vakcinų pristatymo datų, poliklinika negali vykdyti pacientų registracijos dėl šio skiepijimo. Tačiau poliklinikos darbuotojai iš telefonų Nr. 8-671-73997 ir Nr. 8-600-89027 skambina pacientams ir tikslinasi jų kontaktinius telefonus bei teiraujasi, ar pacientai norės skiepytis, ar turės galimybę patys atvykti, kad tuomet, kai jau bus žinoma tiksli skiepijimo data, galėtų apie tai pacientus informuoti ir užregistruoti.
Labai prašome pacientų netrukdyti savo šeimos gydytojų dėl skiepijimo. Visą būtiną informaciją skelbsime poliklinikos interneto puslapyje www.birzupoliklinika.lt ir susieksime su Jumis asmeniškai.
VASARĮ IŠLEIDŽIAMA POPULIARIOSIOS AUTORĖS K. SABALIAUSKAITĖS KNYGA. „PETRO IMPERATORĖ II“. Šiandien jau aiškus atsakymas į klausimą, kone dažniausiai pastaruoju metu skaitytojų užduotą leidyklos „Baltos lankos“ atstovams ir menotyros mokslų daktarei rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei: kada pasirodys antroji „Petro imperatorės“ dalis? Laukiamiausias lietuviškas romanas „Petro imperatorė II“ skaitytojus pasieks vasario pabaigoje, o šiandien pradedama išankstinė prekyba, rašoma leidyklos pranešime žiniasklaidai.
Pirmoji dilogijos knyga „Petro imperatorė“, pasirodžiusi 2019 m., sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir tapo bene didžiausiu lietuvių prozos bestseleriu per 30 Nepriklausomybės metų: pirmasis tiražas buvo išpirktas dar nepasiekęs prekybos vietų, iš viso išleistos net septynios romano laidos, kurių bendras egzempliorių skaičius viršija 80 tūkstančių. Kritikų ir skaitytojų balsais romanas „15min.lt“ geriausių knygų rinkimuose išrinktas 2019-ųjų Metų knyga.
IKI VASARIO GALITE GAUTI IKI 5 TŪKST. EURŲ TRANSPORTO PRIEMONEI. Liko kiek mažiau nei dvi savaitės, kol galite tikėtis kompensacijos naujo automobilio įsigijimui, sunaikinę seną, taršią transporto priemonę. Iki šio termino galima gauti ir nuo 2 iki 4 tūkst. eurų kompensaciją, jei įsigijote elektromobilį. Iki vasario 1 d. galima pildyti paraiškas gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją, jei sunaikinote taršų automobilį ir įsigysite mažiau taršų.

NUO TREČIADIENIO VERSLAS GALI KREIPTIS DĖL PARAMOS. Vyriausybė patvirtino tvarkos aprašą, kuriuo numatoma, kad nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės galės gauti subsidiją, jeigu jų pajamos krito bent 30 proc., vertinant nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos. Dėl tokios paramos verslininkai galės kreiptis jau nuo trečiadienio, VMI paskelbus kvietimą.
Numatyta, kad dėl subsidijų gali kreiptis tos įmonės, kurių apyvarta 2020 m. lapkričio 1 d.–2021 m. sausio 31 d. krito bent 30 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

PAŽEIDIMŲ KAINA. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų išaiškinti pažeidimai kai kurioms įmonėms 2020 m. kainavo itin daug. Didžiausia aplinkai padaryta žala (1178 193 eurai) už taršą nuotekomis apskaičiuota Kauno valdybos aptarnaujamoje teritorijoje. Viena įmonė pagal susitarimą už aplinkai padarytą žalą (303 105 eurus) atlygino iš karto. Didžiausia juridiniam asmeniui skirta bauda siekia 28 tūkst. eurų.

PAKARTOTINIS SKIEPIJIMAS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, sausio 15 – 17 dienomis Biržų rajone patvirtinta 17 koronaviruso infekcijos atvejų.
Iš viso Biržų rajone sausio 17 dieną sergančių žmonių skaičius – 175.
Šią savaitę rajone pradėtas pakartotinis skiepijimas nuo koronaviruso. Revakcinuoti bus pirmieji 10 skiepyti ligoninės darbuotojai.
Naujų asmenų skiepijimas priklausys nuo to, ar bus užtikrintas vakcinos antrajam skiepijmui tiekimas.


PRITARĖ PASIŪLYMAMS. Pritarta paslaugų paskirties pastato – automatinės automobilių plovyklos, Biržų r., Širvėnos sen., Valantiškio k. 1, statybos projektiniams pasiūlymams. Projektinius pasiūlymus parengė UAB „Rusnė“, pranešė Biržų savivaldybė.

SMURTAS. Sausio 8 dieną policijai pranešta apie Kalėdų šventės įvykį. Biržuose gruodžio 25 dieną prieš 2000 metais gimusį vyrą smurtavo dvejais metais vyresnis biržietis.

VAGYSTĖ. Sausio 9-osios vakare pastebėtas įsilaužimas į Gataučių kaimo sodybą. Pavogta namo viduje buvusių alkoholinių gėrimų, dėl to patirtas 20 eurų nuostolis.
Į KONTEINERIUS EGLUTES MESTI DRAUDŽIAMA. Biržų miesto seniūnija informuoja, kad gyventojai eglutes ir jų šakas gali palikti prie mišrių komunalinių atliekų konteinerių, ten jos bus surinktos bei išvežtos į kompostavimo aikštelę.
Gyventojai eglutes patys gali nuvežti į Biržų rajono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (Krantinės g. 1, Biržų k.).
Primenama, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius eglutes mesti draudžiama.


GATVIŲ REMONTO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad gruodžio 28 dieną pritarta Susisiekimo komunikacijų (gatvių) Biržų m. P. Jakubėno g. rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
Taip pat informuoja, kad yra parengti Susisiekimo komunikacijų (gatvių) Biržų miesto B. Dauguviečio, Rinkos, S. Dagilio, Pirties ir Žemaitės gatvių kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai.
GINKLAS. Pirmadienio vakare Naciūnų kaime apžiūros metu pas vyrą, gimusį 2002 metais, rastas nešaunamasis ginklas kastetas.

VAGYSTĖ. Sausio 5 dieną Biržų kaime įsibrauta į namą ir bandyta pavogti ten esantį turtą. Nuostolis – penki šimtai eurų.
SMURTAS. Sausio 1 d. apie 21 val. Biržuose, S. Daukanto gatvėje, konflikto metu, vyras (gim. 1989 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 1978 m.) ir pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Nuostolis – 155 eurų. Įtariamasis sulaikytas.

NARKOTIKAI. Gruodžio 31 d. po vidurnakčio 0.01 val. Biržuose, Kęstučio gatvėje, sulaikytas pilietis, įtariama, disponavęs narkotinėmis medžiagomis. Dalinės apžiūros metu pas vyrą (gim. 2001 m.) rasta augalinės kilmės, įtariama, narkotinė medžiaga. Įtariamasis sulaikytas.

SKAUSMAS. Vyras, gimęs 2000 metais, pranešė, kad sausio 1 – osios naktį Biržų rajone pažįstamas vyras, gimęs 1995 metais, žodinio konflikto metu sudavė į veidą ir šoną. Įtariamasis sulaikytas.
BIRŽUOSE  POPULIARIAUSI VARDAI – EMA IR HERKUS. Gruodį mirčių skaičius daugiau nei penkiskart viršijo gimimus.
Per 2020 metus Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 194 gimimai: 101 berniukas ir 93 mergaitės. Iš jų 50 užsienio valstybėse gimusių vaikų. 55 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 12 vaikų gimė vienišoms mamoms.
 Populiariausi vardai: mergaičių – Ema, Sofija, Gabija, Lėja, Iglė, berniukų – Herkus, Jokūbas, Matas, Tajus, Ajus, Emilis. Retesni vardai: mergaičių – Domilė, Šiaurė, Benita, Petra, berniukų – Emiras, Markas, Edas, Adrijus.
Per metus įregistruotos 488 mirtys: 236 moterų, 252 vyrų. Iš jų 8 užsienio valstybėse mirę asmenys.
Įvyko 103 santuokos: 2 santuokos registruotos Lietuvoje su užsienio valstybių piliečiais, 6 santuokos sudarytos užsienio valstybėse, bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos 29 santuokos.
56 santuokos nutrauktos, iš jų 3 ištuokos užsienio valstybėse.
2020 m. gruodžio mėnesį buvo įregistruota 11 gimimų – 7 berniukai ir 4 mergaitės. Įtraukti į apskaitą 2 užsienio valstybėje gimę vaikai,  2 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Įregistruota 61 mirtis – 30 moterų ir 31 vyro. Vyriausias amžiumi miręs vyras – 94 metų, moteris – 95 metų.
Vyko 5 santuokos, o 1 pora išsituokė.

KIRS MEDŽIUS. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad mieste bus kertami medžiai. Architektūros ir urbanistikos skyrius inicijavo gatvės želdinių (12 liepų), augančių šalia pagrindinės Biržų miesto Vytauto gatvės (šalia žemės sklypo Vytauto g. 36 ir žemės sklype Vytauto g. 38) būklės vertinimą. Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija įvertino ir nustatė, kad minėtoje vietoje augančios didelės liepos akivaizdžiai nusilpusios, stipriai pažeistos ligų ir kenkėjų, kelia pavojų žmonių sveikatai ir turtui. Todėl numatoma šalinti pavojingus medžius ir šioje teritorijoje pasodinti naujus sodinukus. Planuojama pasodinti sodmenų kokybės reikalavimus atitinkančius sodinukus (8 liepas).
Lėšos gatvių želdiniams nupjauti ir atsodinti skirtos iš Aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos.
Želdinių šalinimo darbų pradžia planuojama artimiausiu metu.

NEBELIEKA DANTŲ PROTEZAVIMO EILIŲ. Valstybinė ligonių kasa (VLK) praneša gerą naujieną visiems, kurie turi teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Išspręsta dešimtmečio problema – eilių nebelieka, sakoma VLK pranešime. Nuo sausio dantų protezavimo paslaugą bus galima gauti praktiškai iš karto.
Be to, pacientui nereikės vargti pildant įvairius dokumentus bei gaišti laukiant ligonių kasų laiškų. Sutrumpėjęs paslaugos kelias bus patogesnis, naudingesnis ir pacientams, ir medikams.

KORONAVIRUSAS ŠV. VINCENTO PAULIEČIO GLOBOS NAMUOSE. Gruodžio 24 ir 25 dienomis Biržų rajone patvirtinti 24 koronaviruso infekcijos atvejai. 9 iš jų nustatyti Biržų Šv.Jono Krikštytojo parapijos Šv. Vincento Pauliečio globos namuose. Pastarieji 9 susirgimai nauji – iš viso šiuose globos namuose serga 18 gyventojų ir 2 darbuotojai.

Pasak globos namų direktorės Irenos Jurgaitienės, sergantieji globotiniai gyvena antrajame pastato aukšte. Nedideliame name gyvena 24 žmonės, todėl išlaikyti saugius atstumus darbuotojams yra gana didelis iššūkis.„Laimė, kad į abu aukštus turime du atskirus įėjimus ir liftą“,- sako direktorė. Ji dėkinga darbuotojams, sąžiningai ir nuoširdžiai atliekantiems pareigas šituo sudėtingu laikotarpiu. Iš sergančiųjų globotinių tik viena garbaus amžiaus gyventoja gydoma ligoninėje Kiti pagal sveikatos būklę prižiūrimi globos namuose. Tarp ligonių yra ir vaikščioti negalinčių senolių.  

„Darbuotojos dirba dviem pamainomis - prižiūri globotinius, girdo arbatomis, vitaminais. Džiaugiuosi, kad darbuotojos pagal išgales saugosi, neišsilaksto dėl tikrai nelengvų sąlygų. Iš visos širdies dėkoju joms ir tikiu, kad šis košmaras baigsis be galimų pačių liūdniausių pasekmių“, - kalbėjo I.Jurgaitienė gruodžio 26 dieną, šeštadienį. Pirmadienį globos namuose vėl bus tikrinami gyventojai ir darbuotojai.

Iš viso Biržų rajone gruodžio 25 dieną buvo 185 žmonės, sergantys CIVID – 19 liga.

POLICIJA PAŽEIDĖJUS BAUS GRIEŽTAI. Biržų rajono policijos pareigūnai jau šios savaitės viduryje keliuose įrengė postus, kuriose stabdė į Biržus važiuojančius automobilius.
Trečiadienį buvo sustabdyta 200 automobilių. Iš jų šeši buvo sugrąžinti atgal ir kelionės tęsti nebegalėjo.
Iki penktadienio ryto buvo sustabdyta 219 automobilių. Iš jų keli buvo sugrąžinti.
Biržų policijos komisariato vadovas Deividas Valtaris sakė, kad dalis važiuojančiųjų tiesiog nesugebėjo paaiškinti priežasties, kur ir kodėl važiuoja. Tarkim, iš Pandėlio į Biržus vykusi šeima tikino bandysianti nueiti į parduotuves ir paieškoti dovanėlių.
„Norintys įvažiuoti į Biržų rajoną asmenys turi turėti gyvenamąjį plotą arba vykti į laidotuves. O iš esmės išvykti iš gyvenamosios vietos yra draudžiama“, - apie reikalavimus kalbėjo policijos vadovas.
Tiesa, postai praverčia ir atliekant policijos operatyvinę veiklą. Tarkim, ketvirtadienį vos pastačius postą prie jo dviračiu privažiavo jau savaitę ieškomas žmogus iš Užušilių kaimo. Jis tikino sugyventinei nepranešęs, kad yra gyvas ir sveikas, nes sugedo telefonas. Kad buvo ieškomas, sakė nežinąs. O pats jis buvo išvažiavęs pas draugus į Pasvalio rajoną.
Pasak D.Valtario, policijos pareigūnai griežtai stebės ir baus asmenis, kurie nesilaiko karantino reikalavimų.
Ketvirtadienį administracinėmis baudomis buvo nubausti du asmenys. Vienas vyras teikė paslaugas nedėvėdamas apsauginės kaukės. Kitas asmuo važiavo dviračiu taip pat be kaukės.

SUSIRGO DAR DEŠIMT BIRŽIEČIŲ. Gruodžio 17 dienos (ketvirtadienio) duomenimis, Biržų rajone patvirtinta 10 koronaviruso infekcijos atvejų. Iš jų 1 infekcijos atvejis patvirtintas ligoninės pacientui, kitas – savivaldybės administracijos darbuotojui. 11 sirgusiųjų COVID-19 liga pasveiko.Iš viso Biržų rajone gruodžio 17 dieną sergančių žmonių skaičius buvo 153, pasveiko 221 žmogus. Nuo karantino pradžios Biržų rajone patvirtinti 384 ligos atvejai. Savivaldybės pateiktais duomenimis, mirė 10 COVID-19 sirgusių žmonių.

LIETUVOS PAŠTAS KVIEČIA MOKESČIUS SUMOKĖTI PO KALĖDŲ. Nors sugriežtėjus karantino ribojimams Lietuvos paštas veiklą tęs įprastai, laikantis saugumo reikalavimų bei atsižvelgiant į dvigubai išaugusį siuntinių srautą, eilių pašto skyriuose išvengti nepavyks. Kadangi pašto skyriuose galima ne tik išsiųsti ar atsiimti siuntas, bet ir atsiskaityti už komunalines paslaugas, Lietuvos paštas ragina klientus neskubėti ir nebūtinas finansines operacijas atidėti vėlesniam laikui – po Kalėdų.   

TEISMŲ DARBAS NESTABDOMAS. Sugriežtinus karantino sąlygas, teismų darbas nestabdomas – jis bus organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus išimtis, kai asmenims reikia susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teismo posėdžiuose, teigia Sveikatos apsaugos ministerija.

Svetainė

Atimta daug kas, išskyrus galimybę padėti

Biržų „Saulės“ gimnaziją baigusi biržietė Aistė Vitkauskaitė kurį laiką studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, o šiuo metu mokosi Airijoje.

„Šiaurės rytų“ skaitytojams mergina pasakoja apie tai, kuo gyvena ji ir ką pakeitė visam pasauliui grasinantis koronavirusas. „Bandydama įžiūrėti bent kažkiek gėrio šitoje tamsumoje viliuosi, jog ir kiti pamatys, kokie svarbūs esame vieni kitiems“, - sako Aistė.

Gyvenimas Golvėjuje

Šiuo metu Airijoje, Golvėjaus Nacionaliniame Airijos Universitete, studijuoju aplinkotyrą. Prieš kelerius metus susidomėjau ekologija ir įvairiomis globaliomis biologinės įvairovės problemomis. Taip pat norėjau pagerinti anglų kalbos žinias, tad nusprendžiau išvykti studijuoti į Airiją.

Maniau, jog turėdama šiek tiek žurnalistinės patirties ateityje šiuos du dalykus galėčiau sujungti.
Apsilankiau Golvėjuje ir jame esančiame universiteto miestelyje. Šiedu man labai patiko, pasirodė pulsuojantys energija ir gyvybingumu.
Universitete gausu įvairių draugijų ir sporto būrelių, vienijančių bendraminčius studentus ir akademikus, kurie visi yra ypatingai draugiški ir noriai pagelbstintys.
Šiame universitete studijuoja per 18 tūkstančių studentų, tad Golvėjuje visada gausu jaunimo. Šis miestas, kuris yra įsikūręs vakarinėje Atlanto vandenyno pakrantėje, taip pat patrauklus turistams - jį kasmet aplanko per pusantro milijono užsieniečių.

Mano studijų programa daugiausia apima gamtos mokslus - ekologiją, geologiją, chemiją, fiziką, ir įvairias biologijos šakas.
Sau tyliai šypsojausi - juk mokykloje buvau humanitarė, vargiai sugebanti gauti teigiamą chemijos pažymį... Matyt, išmokti įmanoma viską, kai tam esi pasiruošęs, kai ateina asmenybės branda. Dėkojau ir savo buvusiai fizikos mokytojai Astrai Korsakienei (jai negirdint) už puikiai išmokytus šio dalyko pradmenis.


Susidomėjau vorais ir nuodais

Antraisiais studijų metais suvokiau, jog ateičiai vien studijų nebus gana - man reikalinga ir praktika. Po truputėlį ėmiau vis labiau domėtis entomologija ir įvairiais bestuburiais gyvūnėliais. Pasinaudojusi galimybe, po laboratorijos praktinio darbo vieno iš zoologijos dėstytojų pasiteiravau apie galimybę atlikti vasaros projektą jo laboratorijoje.
Nuo to laiko nebesistebiu, kai kam nors papasakojusi apie savo mokslinius tyrimus būnu pavadinama moterimi-vore (angl. spider-woman). Tapau nuodų sistemų ir proteomikos laboratorijos nare, kurios vadovas yra charizmatiškas prancūzas dr. Mišelis Dugonas. Jis dešimtmetį gyveno Vietname ir Malaizijoje, kur buvo įkūręs reptilijų parką. Ten jis laikė ir augino įvairių rūšių gyvates, driežus ir visokius kitokius gyvius, kurių net akyse matyti nenorėtų neieškantys adrenalino protrūkio...

Neseniai juokiausi, kai vadovas mums parodė gyvenimo Azijoje laikų nuotrauką, kurioje jis bučiuoja kobros galvą! Sakė, tai būdavo gera pramoga žiūrovams... Įdomu tai, kad jis savo karjerą pradėjo kaip humanitaras, įgijęs literatūros ir lingvistikos bakalauro laipsnį.

Susigaudyti nuodų laboratorijos vingrybėse man padėjo gyvačių ekspertas, doktorantūros studentas Džonas Dunbaras. Šis kelerius metus dirbo Liverpulio tropinės medicinos mokykloje, kurioje išgaudavo nuodus iš gyvačių. Tie nuodai yra naudojami priešnuodžių produkcijai ir tyrimams. Priešnuodžiai yra leidžiami norint neutralizuoti nuodų poveikį, kai žmogui įkanda, tarkim, nuodinga gyvatė. Daugiausia šie priešnuodžiai yra reikalingi žmonėms, gyvenantiems tropinėse šalyse. Juk, tarkim, Airijoje ne tik nėra nuodingų gyvačių – jų nėra iš viso! Kita vertus, prieš mėnesį herpetologus Airijoje sukrėtė žinia, jog vienam vaikinui įkando labai nuodinga gyvatė, kurią jis laikė namuose. Manoma, jog tai buvo pirmasis nuodingos gyvatės įkandimas žmogui Airijoje. Priešnuodžiai padėti šiam jaunuoliui buvo atgabenti būtent iš šios Liverpulio tropinės medicinos mokyklos.

Pastaruosius kelerius metus pagrindiniai tyrimai nuodų laboratorijoje sukosi apie vieną vorą - vadinamąją kilniąją netikrąją našlę (lot. Steatoda nobilis). Šio voro gimtinė yra Kanarų salos, ir jis priklauso tai pačiai šeimai kaip ir juodoji našlė, kuri žmogui įkandusi gali sukelti gana rimtus simptomus, išskirtiniais atvejais net ir mirtį. Kilnioji netikroji našlė išplito ne tik po kai kurias Europos šalis, bet ir Kalifornijoje, kai kuriose Pietų Amerikos šalyse, Irane, Turkijoje. Šis voras surado galimybę atkeliauti ir išplisti ir Anglijoje bei Airijoje (nesijaudinkite, kiek žinau, Lietuvoje jo kol kas nėra).
Nuodų laboratorijos komanda tiria kilniosios netikrosios našlės poveikį žmonėms ir Airijos vorams. Keli patvirtinti įkandimo žmogui atvejai atskleidė, jog šio voro nuodai sukelia skausmą, tinimą, uždegimą aplink įkandimo vietą, karščiavimą.

Nors šie simptomai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, įkandimas nėra mirtinas. Tai vienintelis Airijoje voras, galintis žmogui sukelti tokius simptomus. Įdomiausia tai, jog tai taip pat vienintelis voras, kuris kartą Airijoje buvo užfiksuotas besimaitinantis ne tik vabzdžiais, bet ir Airijos gyvavedžiu driežu.
Savo tyrimu norėjau palyginti, ar netikrosios našlės nuodai yra labiau toksiški nei gimtųjų Airijos vorų nuodai. Tam pirmiausia turėjau išgauti vorų nuodų, bet prieš tai - tuos vorus rasti ir surinkti.


Vorus rinkome ir kapinėse

Kilniąją netikrąją našlę daugiausia rinkome Dubline, Airijos sostinėje. Kadangi šis voras pirmiausia atkeliavo į vietovę netoli Dublino, jis ten labiausia paplitęs. Vorus su komanda rinkome sutemose, kadangi tuo metu jie aktyviausi. Dažnai sulaukdavome keistų praeivių žvilgsnių ar klausimų – juk slampinėdami apie tvoras apsiginklavę žnyplėmis ir prožektoriais ant galvos atrodome tikrai įtartinai...
Pavyzdžiui, kartą renkant vorus netoli kapinių praeinantys vyrukai mūsų išklausinėjo, ar mes gaudome vaiduoklius... Dažniausia apie atliekamus darbus informuojame vietos policiją ar universiteto miestelio apsaugą. Nors mus pamačiusi universiteto apsauga jau žino, kad čia „vieni iš tų vorų rinkėjų“.

Prisirinkę pakankamai vorų, jų nuodus išgauname padedant elektrostimuliacijos aparatui. Vienas voras turi (jei iš viso tuo metu turi) dešimt kartų mažiau nuodų nei vienas vandens lašelis, tad norint surinkti reikalingą nuodų kiekį, procesas tikrai ilgas.

Ši vasaros praktika išsivystė į mano bakalaurinį darbą, kurio rezultatus netgi turėjau galimybę pristatyti „Nuodų dienos“ konferencijoje Bangoro universitete, Velse.
Bestudijuodama vorus ne tik juos labai pamėgau, bet juos pamėgti išmokiau ir savo draugus. Žmonės vorų dažnai bijo, bet nesuvokia, kad jie mūsų bijo daug labiau. Vorai niekada mūsų nepersekios ir nebandys mums įkąsti. Jie tai daro tik tada, kai nemato kitos išeities, pavyzdžiui, mes juos suspaudžiame rengdamiesi megztinį, į kurio rankovę jie netyčia būna įropoję. Vienas pagrindinių vorų savigynos ir medžiojimo įrankių yra nuodai, kuriuos vorams pasigaminti trunka kelias savaites. Mažų mažiausia šį brangų išteklį jie nori išnaudoti ant milžinų žmonių, kurių tie nuodai net nepaveiks...

Vorų toksinai susilaukia vis daugiau dėmesio dėl potencialaus pritaikymo farmakologijoje (tarkim, skausmo malšinimui, vėžio, insulto gydymui), bioinsekticidų (natūralios kilmės pesticidų) produkcijoje. Jei vasarą jus erzina uodai ar musės, nepamirškite - jie yra vorų maistas. Tad galbūt tą didelį baisų vorą virtuvės kampe verčiau palikti ramybėje ar paleisti į lauką nei trekštelėti šlepete.
Vienas mokslinis tyrimas parodė, jog per metus vorai suvartoja 400-800 milijonus tonų vabzdžių. Palyginimui, žmonija visame pasaulyje suvalgo 400 milijonus tonų žuvies ir mėsos.


Auka tikslui, kurį išsikėliau

Savo studijomis ir gyvenimu Airijoje labai džiaugiuosi. Mokslai sekasi gerai, susipažinau su daug įdomių žmonių ir bendraminčių. Bestudijuodama pragyvenimui nuo paskaitų laisvu laiku puse etato dirbau tradicinio airiško maisto restorane.

Vienintelis trūkumas yra tas, kad dirbant ir mokantis laiko nelieka niekam - laisvalaikiui, laikui su draugais... Visa tai teko užmiršti ir paaukoti tikslui, kurį sau išsikėliau.
Liūdniausia, kad laiko neturiu dažniau ir ilgesniam laikui grįžti į Lietuvą, pasimatyti su artimaisiais ir Lietuvoje likusiais draugais... Manau, kai kuriems iš jų gana sunku suprasti, kodėl ryšiai susilpnėjo ar visai nutrūko, kodėl negaliu atvykti dažniau su jais pasimatyti. Sunku paaiškinti, kad rasti laiko atostogoms man labai sunku, kai penkias dienas per savaitę einu į paskaitas ir rašau atsiskaitomuosius darbus, o likusias dvi - dirbu...

Nors Airijoje ir gyvenu gerai, dažnai širdis plyšta besiilgint Lietuvoje visų, kurie man brangūs...


COVID-19

Vasarą po egzaminų ketinome atlikti papildomus tyrimus ir juos išspausdinti moksliniame žurnale. Ketinau užpildyti prašymą toksikologijos magistro studijoms, o po to – doktorantūros studijoms. Bet štai čia koją ir pakišo COVID-19 pandemija...

Koronaviruso situacijai Europoje vis blogėjant, nerimas ne tik universiteto bendruomenėje, bet ir visame mieste buvo juntamas. Jau pora savaičių prieš Airijoje uždarant visas mokymosi įstaigas, kovo 12 dieną, studentų miestelis ėmė pastebimai vis labiau keistis. Universiteto biblioteka vis labiau tuštėjo, studentai laiko be reikalo universitete nebeleido. Šis nerimas ypatingai buvo jaučiamas tarp mūsų, ketvirtakursių, kuriems iki universiteto pabaigimo buvo belikę vos du mėnesiai. Airijos ministrui pirmininkui pranešus, jog visos mokymo įstaigos yra uždaromos, likome sutrikę. Studentai iš kitų miestelių nežinojo, ar likti Golvėjuje, ar krautis daiktus ir važiuoti namo. Nežinojome, ar šiais metais pavyks baigti universitetą.

Dar po kelių dienų Airijos valdžia atšaukė nacionalinės šventės, Švento Patriko dienos, paradą. Tai airiams ir gyvenantiems Airijoje padėjo suprasti apie situacijos rimtumą. Kiekvienais metais kovo 17-ąją Švento Patriko diena švenčiama visame pasaulyje, į Airiją suplūsta gausybė turistų. Žalia spalva dekoruotos gatvės būna sausakimšos nuo tūkstančių žmonių, o kavinės ir barai lūžta nuo švenčiančiųjų. Šiais metais gatvės buvo tuščios, o žmonės šventė namuose.

Tuo pat metu dauguma restoranų, kavinių ir barų savanoriškai užvėrė duris klientams bent porai savaičių. Kiekvieną dieną išgirsdavau, jog vis daugiau draugų, kaip ir aš dirbusiųjų maitinimo sektoriuje, prarado darbus. Užsidaryti netruko ir restoranas, kuriame dirbau aš. Liūdniausia, jog nurimus pandemijai durų šis restoranas jau neatvers. Kaip ir dauguma barų ir maitinimo įstaigų Golvėjuje, šis restoranas pajamų daugiausia gaudavo iš studentų ir turistų. Pandemijai įsisiautėjus, mieste nebeliko nei vienų, nei kitų... Ir tikrai nežinia, kada gi jie visi vėl galės sugrįžti.

Dėl koronaviruso ne tik aš, bet ir apie 350 tūkstančių žmonių Airijoje liko be darbo. Niekada nesitikėjome šitokios baigties – Golvėjus šiais metais buvo paskelbtas Europos kultūros sostine. Priešingai nuo ištuštėjusių gatvių, tikėjomės didžiulio lankytojų ir turistų antplūdžio.

Aistė kartu su draugu, mokslininku Maiklu, kuris įsirašė savanoriu tarp norinčių kovoti su koronavirusu. 

Pasikeitė neatpažįstamai

Be galo keista matyti, kaip šis judrus miestas neatpažįstamai pasikeitė: gatvės primena vaiduoklių miestą, viskas, išskyrus vaistines ir maisto parduotuves, uždaryta. Airiai yra be galo draugiški žmonės, visada mėgstantys paplepėti su kaimynais, pažįstamais (net ir su nepažįstamais!). Matau, jog žmonės elgiasi kitaip: vienas kito vengia, žiūri įtartinai. Žinau, jog tai yra tiesiog nežinomybės baimė: nežinome, kas yra viruso nešiotojas, nežinome, kaip elgtis ir palaikyti bent dviejų metrų atstumą nuo žmonių, kuriems dažniausia mažų mažiausiai paduotum ranką ar draugiškai paplekšnotum per nugarą.
Kad ir kaip bebūtų, visi stengiasi padėti vieni kitiems, kaip tik gali. Gyvenu su dviem doktorantūrą baigusiais mokslininkais, kurie specializavosi regeneracinės medicinos srityje ir dirba universitete. Jie, kaip ir dar apie 40 tūkstančių sveikatos priežiūros darbuotojų ir mokslininkų, užsirašė į savanorių, galinčių savo žiniomis ir patirtimi padėti kurioje nors srityje kovojant su koronavirusu, sąrašą.

Deja, nors šiuo metu mėginiai iš potencialiai koronavirusu užsikrėtusiųjų yra imami testavimo centruose daugumoje Airijos miestų, jie tiriami tik vienoje nacionalinėje virusų laboratorijoje Dubline ir ligoninėse. Universitetai ir akademikai yra bet kada pasiruošę pagelbėti valstybei ir dalį testų atlikti tam pritaikytose universiteto laboratorijose.
Padėti rizikos grupėje priklausantiems žmonėms bandome, kaip galime. Tarkim, vienas kartu gyvenantis draugas pasirūpina savo seno bičiulio, chemijos profesoriaus, kuriam yra per 70 metų, pirkiniais.

Prieš vos kelias dienas, praėjusį penktadienį, Airijos valdžia uždraudė žmonėms išeiti iš namų, išskyrus į parduotuvę, vaistinę ar pasportuoti 2 kilometrų nuo namų atstumu.
Vaikščioti galima tik po vieną, išskyrus vaikus, lydimus tėvų. Senesniems žmonėms ir žmonėms, turintiems ligų ar sveikatos sutrikimų, nepatartina iš namų išeiti visai. Kol kas šie apribojimai yra įvesti dviem savaitėms, iki Velykų sekmadienio.

Visoje šalyje sudaryti patikros punktai, kuriuose policija stabdo automobilius ar praeivius ir teiraujasi, kur šie keliauja. Jei kelionės tikslas neatitinka nė vieno iš anksčiau minėtų kriterijų, žmonės siunčiami namo.

Kiek žinau, dauguma vietų, tokių kaip pajūris, paupiai, parkai, į kurias dauguma žmonių eidavo pasivaikščioti, pabėgioti, pavedžioti šunį, yra uždarytos tam, kad žmonės jose nesibūriuotų.


Kitų situacija blogesnė

Šiuo metu taip ir gyvename: vienas iš mūsų kartą per kelias dienas išeina į parduotuvę, kas kelias dienas išeiname trumpam pasivaikščioti netoli nuo namų, mokomės ir dirbame nuotoliniu būdu.
Žinau, kad greičiausiai dėl susiklosčiusios situacijos nebegalėsiu studijuoti magistro – studijoms planavau susitaupyti dirbdama vasarą (magistro kaina Airijoje – per 7 tūkstančius eurų). Žinau, kad bus sunku gauti darbą ir iš naujo susidėlioti, kaip toliau planuoti savo karjerą.

Bet aš taip pat žinau, kad tūkstančiai žmonių pasaulyje yra kur kas blogesnėje situacijoje nei aš: jie prarado darbus, bet turi išmaitinti šeimą, vaikus. Jie ar jų artimieji serga ir galbūt net negali gauti reikalingos medicininės pagalbos. Kai kurie prarado savo brangius žmones.


Neatimta galimybė padėti

Esu dėkinga, kad aš, mano draugai ir artimieji yra sveiki ir jiems nieko netrūksta. Džiaugiuosi, kad galiu užbaigti paskutinius universiteto metus nuotoliniu būdu. Žinau, kad ši klaiki pasaulinė pandemija vieną dieną baigsis. Šiuo metu labiau nei bet kada suvokiu pilnai funkcionuojančios visuomenės vertę. Tai galimybė pasivaikščioti prie pajūrio ar į parką su draugais. Nueiti į parduotuvę nusipirkti skanėstų, kai nereikia sterilizuotis rankų ir stovėti eilėje 2 metrų atstumu vienas nuo kito. Galimybė nusipirkti naują suknelę, apsilankyti kavinėje, pasiklausyti gatvės muzikantų, stebėti gatvėje dūzgiančius žmones, nueiti į kiną... Net ir galimybė man, kada noriu, parvažiuoti į Lietuvą aplankyti artimųjų! Bet viena iš mūsų atimta nėra - padėti artimam ar nepažįstamajam, užjausti ir laikytis vieningai. Nekaltinti, nepeikti, nepykti, bet padėti.

Kaip matome, šita „pilnai funkcionuojanti visuomenė“ negali funkcionuoti be mūsų, žmonių, kiekvieno iš mūsų. Bandydama įžiūrėti bent kažkiek gėrio šitoje tamsumoje, viliuosi, jog ir kiti pamatys, kokie svarbūs esame vieni kitiems, nepaisant, ar vienas kitam esame giminaičiai, ar tiesiog pardavėja ir pirkėjas...


2020-04-04


0.475221