Trumpos naujienos

RIBOJAMAS EISMAS. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad atliekami archeologiniai tyrimai Radvilos gatvėje. Šiuo metu tyrimai atliekami Radvilos gatvės atkarpoje nuo Nepriklausomybės aikštės iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie Biržų pilies tilto. Planuojama, kad transporto eismas šioje atkarpoje bus uždraustas iki birželio mėn. vidurio. Šiuo metu privažiuoti prie pilies prieigų galima J. Bielinio gatve.

KORONAVIRUSO INFEKCIJA RAJONE. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, gegužės 5 - 6 dienomis Biržų rajone patvirtinti 3 koronaviruso infekcijos atvejai.
Sergančių žmonių skaičius rajone gegužės 6 d. – 59.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 6311 asmenys, iš jų 2665 – antrąja vakcinos doze.
„Gyvos“ eilės principu antradienį „AstraZeneca“ vakcina buvo paskiepyti 56, o ketvirtadienį – 74 gyventojai. Tokiu principu skiepijimas vyko ir penktadienį. Į eilę be išankstinės registracijos stojo 50 žmonių.
SUSIRGIMAI KORONAVIRUSU. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, gegužės 1-3 d. Biržų rajone patvirtinti 3 koronaviruso infekcijos atvejai. Gegužės 4 dieną nustatyti dar 4 susirgimai koronavirusu.
Rokiškio ligoninės covidiniame skyriuje vakar buvo gydomi 3 biržiečiai. Du iš jų – vienos šeimos nariai.
Sergančių žmonių skaičius rajone gegužės 4 dieną – 62.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 6032 asmenys, iš jų 2457 – antrąja vakcinos doze.

BEVEIK 9,9 TŪKST. BIRŽIEČIŲ PATEIKĖ PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARACIJAS. Pasibaigus pajamų deklaravimui, Biržų rajone beveik 9,9 tūkst. gyventojų pateikė pajamų mokesčio deklaracijas. Taip pat 590 gyventojų deklaravo turimą turtą, o per 3,1 tūkst. gyventojų skyrė dalį sumokėto GPM paramai.
Šiemet kaip niekada anksti buvo pradėtos grąžinti GPM permokos. Biržų rajone iš viso 7 tūkst. gyventojų turės būti sugrąžinta 1,4 mln. eurų. Iki šios dienos permokas (0,7 mln. eurų) jau gavo pusė teisingai deklaracijas pateikusių gyventojų. Paskutinė diena grąžinti permokoms – liepos 31-oji.
Taip pat 1,5 tūkst. gyventojų deklaravo 1,2 mln. eurų mokėtiną GPM sumą.
Už 2020 m. pajamas turėjo deklaruoti 1144 individualią veiklą vykdančių Biržų rajono gyventojų, iš kurių 90 proc. šią pareigą atliko laiku. Dėl užimamų pareigų turto deklaracijas turėjo pateikti 835 valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, tačiau laiku tai padarė 590 gyventojų.
PRISIEKĖ TRYS NAUJI BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIAI. Ketvirtadienį vykusiame Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdyje prisiekė trys nauji savivaldybės tarybos nariai – Jurgita Augustinavičienė, Almantas Bružas ir Edita Čepokienė.
Jurgita Augustinavičienė yra Lietuvių tautininkų ir respublikonų frakcijos narė, pakeitusi mero patarėja tapusią Joaną Kvedaravičienę. Almantas Bružas, TS-LKD frakcijos narys, pakeitė savivaldybės administracijos direktore tapusią Irutę Varzienę. Edita Čepokienė (LVŽS frakcija) dirbs vietoje savo noru tarybą palikusio Kęstučio Armono.
Posėdyje taip pat patvirtintos atsinaujinusių tarybos komitetų sudėtys. Jurgita Augustinavičienė dirbs Socialinio vystymo komitete, Almantas Bružas – Ekonomikos ir finansų, o Edita Čepokienė − Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komitete.

AIKŠTEI SUTEIKTAS NEPRIKLAUSOMYBĖS PAVADINIMAS. Ketvirtadienį Biržų rajono savivaldybės taryba vienbalsiai suteikė Biržų mieste prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios esančiai aikštei Nepriklausomybės pavadinimą.
„Pagaliau tarybos sprendimu įteisinome iki šiol visuomenėje ir rašytiniuose šaltiniuose naudojamą aikštės pavadinimą“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas.
Tarybos sprendimu aikštei suteiktas ne tik pavadinimas, bet ir nustatytos jos geografinės charakteristikos.

PASVEIKINO. Biržų rajono savivaldybės vadovai ir administracijos darbuotojai pasveikino Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausiąją specialistę Aldoną Jurkštaitę asmeninės sukakties proga.
Savivaldybės meras Vytas Jareckas A. Jurkštaitei įteikė padėką už nuoširdų ilgametį darbą, profesionalumą ir svarų indėlį sprendžiant paramos būstui teikimo savivaldybės gyventojams klausimus.
A. Jurkštaitė Biržų rajono savivaldybės administracijoje dirba nuo 1990 m. liepos 16 d.

PADĖKA.
Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas ir administracijos direktorė Irutė Varzienė susitiko su vadovo pareigas paliekančiu UAB „Biržų vandenys“ direktoriumi Rimantu Martinoniu.
Įmonės vadovui įteikta mero padėka už nuoširdų darbą ir svarų indėlį vystant Biržų rajono savivaldybės vandentvarkos ūkį, rūpinimąsi rajono bendruomenės gerove.
R. Martinonis įmonei vadovavo 8 metus.
MIRČIŲ PERPUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad 2021 m. balandžio mėnesį įregistruota 14 gimimų: 5 berniukai ir 9 mergaitės. Įregistruoti 3 vaikai, gimę užsienio valstybėje, 1 dvynukų pora, 4 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Tuo tarpu mirčių buvo dukart daugiau – 32. Per balandį mirė 12 moterų, 19 vyrų, iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 92 metų, moteris – 94 metų.
Balandį įregistruota 1 santuoka ir 3 santuokų nutraukimai.
ŠILDYMO SEZONĄ PLANUOJAMA BAIGTI GEGUŽĖS 1 D. Atsižvelgus į orų prognozę, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra daugiau nei tris paras iš eilės prognozuojama žemesnė negu 10°C, 2020−2021 m. šildymo sezono pabaiga buvo atidėta. Šildymo sezoną planuojama baigti gegužės 1 d.
Daugiabučių namų gyventojai savo pastatų šildymą gali baigti kitu laiku, negu savivaldybės administracijos nustatyta šildymo sezono pabaiga. Šiuo atveju valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka turi organizuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų − sprendimų priėmimą dėl pastatų šildymo kitu laiku. Valdytojas apie priimtą sprendimą praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas duoda leidimą pastato valdytojui arba prižiūrėtojui sprendimą įgyvendinti.

DĖL GEROVĖS TEKS NEPATOGUMŲ.
Biržų savivaldybė pranešė, kad praeitą savaitę pradėtas įgyvendinti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų D. Poškos g., P. Jakubėno g., Parko g., Maironio g., Biržų m. II etapo statybos projektas. Projekto įgyvendinimo metu bus tiesiami magistraliniai vandentiekių tinklai ir atšakos iki gyventojų valdų ribos. Nuotekų tinklai jau yra nutiesti. Šio projekto etapo įgyvendinimo metu bus tiesiamos tik nuotekų tinklo atšakos iki gyventojų valdų ribos.
Projekto įgyvendinimo metu gali būti trukdžių važiuojant D. Poškos, P. Jakubėno, Parko, Maironio gatvėmis, tačiau visiškai uždaryti šių gatvių neplanuojama.

VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJA PARDUOS TURTO. Valstybinių miškų urėdija nuolat atsinaujina ir modernizuoja savo turtą, tad netrukus pasiūlys 187 turto vienetus, kuriuos bus galima įsigyti el. aukcionuose www.evarzytynes.lt sistemoje. Parduodamą turtą įmonė vertina apie 1 mln. eurų.
Valstybinių miškų urėdija planuoja parduoti įmonei nebereikalingą turtą – lengvąją ir sunkiąją techniką: automobilius, medvežes, medkirtes, priekabas. Didžioji dalis parduodamo turto bus lengvieji automobiliai.

KEIČIASI AUTOMOBILIŲ REGISTRACIJA. Nuo gegužės 1 d. keičiasi iš užsienio įvežamų transporto priemonių įsigijimo ir registracijos procesas. Jei planuojate pirkti automobilį užsienyje, svarbu žinoti, kad nuo šiol dar prieš įvežant jį į Lietuvos teritoriją jam reikės gauti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Na, o jei pirksite automobilį, kuris jau yra Lietuvos teritorijoje, tuomet būtinai paprašykite pardavėjo, kad jis pateiktų SDK. Be šio kodo nebus galimybės registruoti transporto priemonės savo vardu.

PIRMĄ KARTĄ LIETUVOJE: VAIKŲ IKI 3 M. TĖVAI GAUS SPECIALIAS SMS ŽINUTES.
Vaikų iki 3 metų tėvams laiku atliepti mažylių poreikius padės socialinė iniciatyva „MaMaDu“ – visi norintieji galės gauti nemokamus patarimus SMS žinutėmis, parengtus remiantis Harvardo mokslininkų tyrimais.
Ši iniciatyva paremta vaiko raidos specialistų pastebėjimais, kad pirmosios 1000 gyvenimo dienų yra lemtingai svarbios vaiko fizinei, emocinei ir psichologinei savijautai ateityje. Tėvai ar globėjai, norintys gauti kassavaitinius patarimus apie vaikų emocinę ir psichologinę būklę, miegą, pažintinius užsiėmimus, jau dabar gali užsiregistruoti tinklalapyje mamadu.lt. Tam tereikia nurodyti vaiko amžių ir savo telefono numerį.

PER KETURIAS DIENAS – DEŠIMT NAUJŲ SUSIRGIMŲ KORONAVIRUSU. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, nuo balandžio 23 iki 27 dienos Biržų rajone buvo patvirtinti 10 koronaviruso atvejų. Iš jų 1 atvejis – Biržų ligoninėje.
Redakcijos žiniomis, infekcija nustatyta pacientui.
Sergančių žmonių skaičius rajone balandžio 27 dieną – 62.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 5779 asmenys, iš jų 1825 – antrąja vakcinos doze.
Biržų savivaldybė praneša, kad karantino reikalavimų atlaisvinimas lemia gyventojų testavimo dėl COVID-19 apimčių didėjimą — šią savaitę numatyta patikrinti viešojo maitinimo įstaigų, kultūros centro darbuotojus.
SERGANČIŲ ŠERNŲ NENUSTATYTA. Medžiotojai savo mėgstamos veiklos nenutraukia – į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyrių atvežami patikrai sumedžiotos šernienos mėginiai, kurie afrikinio kiaulių maro tyrimams vežami į Vilnių. Kaip informavo laikinoji skyriaus vadovė, vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Rasa Stanevičienė, kol kas nenustatytas nė vienas užsikrėtęs šernas. Tokia džiugi tendencija stebima visus šiuos metus.

AKORDEONININKŲ KONKURSE. Balandžio pradžioje Pasvalio muzikos mokykla organizavo nuotolinį Panevėžio regiono jaunųjų akordeonininkų konkursą-festivalį „Aš – artistas“. Jame dalyvavo ir Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos akordeonininkai Osvaldas Mištautas ir Benas Noreika. Juos moko mokytoja ekspertė Ala Fetingienė.
O. Mištautas antrają vietą laimėjo B grupėje, o B. Noreika antras buvo C grupėje.

„MAXIMA“ DIRBS ILGIAU. Nuo gegužės 1 dienos ilginamas dalies prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių darbo laikas. Tradiciškai vasaros sezono metu „Maxima“ parduotuvėse bus galima apsipirkti ir vėlesnėmis valandomis.
Vasaros sezono metu didžioji dalis X formato parduotuvių (tokia yra Biržuose, Vytauto gatvėje) dirbs iki 22 valandos.

IŠMOKOS UŽ KATILŲ KEITIMĄ – GYVENTOJAI JAU GALI TEIKTI PRAŠYMUS.
Gyventojai nuo pirmadienio gali teikti prašymus subsidijoms, keičiant dujas, anglis ar kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius biokuro katilais arba šilumos siurbliais.
Tam numatyta 6 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra. Į maksimalią 14,5 tūkst. eurų paramą gali pretenduoti nuosavų namų ar butų gyventojai. Kompensacinė išmoka neteikiama sodo namų savininkams arba jei pastatas šildomas centralizuotai. Prašymai kompensacijoms bus priimami mėnesį.
KLARNETININKUI – PIRMOJI VIETA. Balandžio 10 d. Vlado Jakubėno muzikos mokyklos klarnetininkas Eimantas Zujus (II kl.) dalyvavo pirmajame respublikiniame nuotoliniame klarnetininkų solistų konkurse „Clarinetto virtuoso“ Kaišiadorių meno mokykloje. Jis užėmė I vietą ir apdovanotas laureato diplomu. Eimantą moko mokytojas metodininkas Gitas Korsakas.
KORONAVIRUSO ATVEJAI POLIKLINIKOJE IR VABALNINKO VAIKŲ DARŽELYJE. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, balandžio 21 – 22 dienomis dieną Biržų rajone užfiksuoti 6 koronaviruso infekcijos atvejai.
Iš jų 1 susirgimas patvirtintas Vabalninko B. Sruogos gimnazijoje. Infekcija palietė gimnazijos ikimokyklinį skyrių – vaikų darželį. Susirgus pedagogei izoliuojasi viena įstaigos grupė.
Iš balandžio 22 dieną nustatytų 3 susirgimų vienas susijęs su savivaldybės poliklinika. Susirgo slaugytoja, kuri buvo nesiskiepijusi. Nusiteikusių prieš skiepus medikių poliklinikoje yra ne viena.
Balandžio 29 dieną Biržų rajone buvo 59 sergantieji.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 5405 asmenys, iš jų 1767 – antrąja vakcinos doze.

BIRŽIEČIAI NUO KORONAVIRUSO GYDOMI ROKIŠKYJE. Biržų ligoninėje nebėra „covidinio“ skyriaus. Pasak ligoninės direktoriaus Petro Bimbos, skyrius nebeveikia jau kone mėnesį – nuo kovo 29 dienos.
Koronaviruso užklupti Biržų, Kupiškio rajonų gyventojai vežami gydyti į Rokiškio ligoninę, o pasvaliečiai – į Panevėžį.
Pasak savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Kęstučio Knizikevičiaus, uždaryti rajonų ligoninėse veikusius „covidinius“ skyrius yra Panevėžio apskrities ligoninės sprendimas. Jis esą priimtas atsižvelgus į sumažėjusį ligonių skaičių.
Statistikos departamento duomenimis, iki praėjusio trečiadienio apskrityje buvo nustatyti 153 nauji koronaviruso infekcijos atvejai. Tarp jų 10 – Biržuose.
Kiek šiuo metu stacionare gydoma biržiečių, K. Knizikevičius ir Biržų rajono savivaldybės ligoninės vadovas P. Bimba teigė informacijos neturintis. Tokios informacijos nėra ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro Biržų skyriuje.
Rokiškio savivaldybės ligoninės vakar dienos duomenimis, biržiečių, gydomų „covidiniame“ skyriuje, šiuo metu nėra.
PRISIEKS NAUJI SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIAI. Balandžio 29 dieną planuojamas sušaukti Biržų savivaldybės tarybos poėdis turėtų prasidėti tarybos narių priesaika. Posėdis vyks nuotoliniu būdu, tačiau politikų priesaiką tiesiogiai priims Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovas. Prisieks trys nauji į tarybą ateinantys nariai – Jurgita Augustinavičienė, Almantas Bružas ir Edita Čepokienė. Jie pakeis tarybos narių mandatų netekusius respublikonę Joaną Kvedaravičienę, konservatorę Irutę Varzienę ir „valstietį“ Kęstutį Armoną. Pastarasis tarybos nario mandato atsisakė savo noru, o administracijos direktore tapusios I. Varzienės bei mero patarėja dirbsiančios J. Kvedaravičienės pareigos nesuderinamos su darbu taryboje.
TARP MĖGSTAMIAUSIŲ KNYGŲ - JONO IR ADOLFO MEKŲ „GYVENIMO LAI(Š)KAI“. Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtojai.
2020 m. skaitytojų mėgstamiausios tapo šios knygos: suaugusiųjų prozos kategorijoje – Akvilės Kavaliauskaitės „Kūnai“ (BALTO leidybos namai); poezijos kategorijoje – Enrikos Striogaitės „Žmonės“ (leidykla „Naujasis lankas“); publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijoje – Jono ir Adolfo Mekų „Gyvenimo lai(š)kai“ (sudarytojas Kęstutis Pikūnas; leidykla „Post scriptum. Littera“); knygų vaikams kategorijoje – Vainiaus Bako ir Marijos Smirnovaitės „Ką manė kamanė“ (leidykla „Žalias kalnas“); knygų paaugliams kategorijoje – Ignės Zarambaitės „Juodavandeniai“ (leidykla „Nieko rimto“).
Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005-ųjų. Akciją rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
PLANUOJAMA ŠILDYMO SEZONO PABAIGA. Atsižvelgus į švietimo įstaigų vadovų nuomonę ir į orų prognozę, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra tris paras iš eilės prognozuojama aukštesnė negu 10°C, 2020−2021 m. šildymo sezoną planuojama baigti balandžio 20 d.
Daugiabučių namų gyventojai savo pastatų šildymą gali baigti kitu laiku negu Savivaldybės administracijos nustatyta šildymo sezono pabaiga.

ŽURNALISTAI TURĖS TEISĘ NEMOKAMAI GAUTI INFORMACIJĄ IŠ REGISTRŲ.
Seimas ketvirtadienį įtvirtino žurnalistų teisę neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų. Visuomenės informavimo įstatymo pataisos įsigalios nuo liepos.
Pataisomis nustatyta, kad žurnalistai gali nemokamai gauti duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Žurnalistai iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojo galės gauti aktualius ir istorinius juridinio asmens dalyvių ar naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai. Registrų informaciją galės gauti žurnalistai, turintys darbo sutartį su visuomenės informavimo priemone, kuriai rengia informaciją. Informacijos skleidėjas galės turėti ne daugiau kaip du galiojančius rimtus profesinius pažeidimus ir turėtų nebūti priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų kategorijai.

AKREDITUOTA SOCIALINĖ PRIEŽIŪRA. Nuo 2021 m. sausio 1 d. teikiama tik akredituota vaikų dienos socialinė priežiūra. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą teikia 7 vaikų dienos centrai:
• VšĮ „Pagalbos centras“ Biržų vaikų ir jaunimo dienos centras;  
• VšĮ „Pagalbos centras“ Pačeriaukštės seniūnijos vaikų dienos centras;
• VšĮ „Pagalbos centras“ Papilio seniūnijos vaikų ir jaunimo dienos centras;
• VšĮ „Vaiko užuovėja“ „Vaiko užuovėja“;
• Paramos centras „Spindulys“;
• Labdaros ir paramos fondas „Vilties šviesa“ Biržų vaikų dienos centro „Vilties šviesa“;
• Labdaros ir paramos fondas „Vilties šviesa“ paauglių dienos centras „Vilties šviesa“.
Akreditacija suteikiama trejiems metams.
KORONAVIRUSAS BIRŽUOSE. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, balandžio 14 -15 dienomis Biržų rajone patvirtinti 4 koronaviruso infekcijos atvejai.
Sergančių žmonių skaičius rajone balandžio 15 dieną – 58.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 4865 asmenys, iš jų 1587 – antrąja vakcinos doze.
Į KĄ KREIPTIS DĖL BIRŽŲ MIESTO GATVIŲ APŠVIETIMO. Biržų rajono savivaldybė primena, kad apie pastebėtus gedimus ar nesklandumus gatvių apšvietimo sistemoje gyventojai nedelsdami gali pranešti Biržų miesto seniūnijai telefonu 8 450 31 596, el.p.arba rangovui UAB „Eismus“ tel. +370 616 13977, el.p. info@eismus.lt.
GRIOVYJE RASTAS ŠERNAS MARO AUKA NEBUVO. Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai lengviau atsiduso. Iš Nacionalinės laboratorijos atėjo atsakymas, kad jų išsiųsto šerno mėginiuose afrikinio kiaulių maro nerasta.
Kritęs šernas buvo rastas griovyje, Geidžiūnų kaime. Įtarta, kad jis galėjo sirgti afrikiniu kiaulių maru.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Vitalija Drevinskienė sakė, kad pastebima, jog šernų skaičius padidėjęs. Tai matoma pagal sumedžiojamus šernus, jų daugiau pastebi ir rajono medžiotojai.
Laimė, nustatoma vis mažiau afrikinio kiaulių maro atvejų. Šiais metais Biržų rajone nebuvo nustatyta nė vieno. Praėjusiais metais buvo keturi – du metų pradžioje, vienas gegužės mėnesį bei vienas gruodį.

KORONAVIRUSAS IR SKIEPAI. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ balandžio 10-12 dienų duomenimis, Biržų rajone patvirtinti 4 koronaviruso infekcijos atvejai.
Balandžio 13 dieną nustatyti dar 2 susirgimai. Rajone koronavirusu sergančių žmonių skaičius balandžio 13 dieną išaugo iki 61.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 4676 asmenys (21,87 % rajono gyventojų), iš jų 1390 – antrąja vakcinos doze.
65 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų paskiepyta 47,16 proc.
Vakar Biržuose vyko skiepijimas vakcina „Pfizer“, kurios turėta 390 dozių. Penktadienį skiepijimui skirta 246 „Pfizer“ ir 130 „AstraZeneca“ vakcinos dozių.

FINANSAVIMĄ GAVO 5 KULTŪROS PROJEKTAI. Lietuvos kultūros taryba paskyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai – finansuoti Biržų rajono savivaldybės biudžetinių kultūros įstaigų 5 projektai.
Lietuvos kultūros tarybos lėšomis finansuojamos programos „Tolygi kultūrinė raida“ įgyvendinimo 2021 m. projektų dalinio finansavimo sąraše – penki projektai, teikti Biržų rajono savivaldybės biudžetinių kultūros įstaigų. Dalinis finansavimas skirtas Biržų kultūros centro projektui - Neįgaliųjų teatrų festivalis „Gerumo sparnai“, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ projektui „Tarptautinis festivalis „Baroko pavasaris Biržuose 2021“, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos 3 projektams – „Reprezentacinė knyga „Biržų krašto siluetai“, „Neparašyti tekstai“, „Teigiantis gyvenimą“ (Baliui Sruogai-125)“.

VBE LENGVESNI NEBUS. Vis labiau artėjant valstybiniams brandos egzaminams (VBE), nerimsta kalbos dėl to, kokio sunkumo ir kokio pobūdžio užduotys turėtų būti pateiktos abiturientams. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė R. Krasauskienė pranešė, kad dėl nuotolinio mokymo brandos egzaminai nebus lengvesni (užduočių sunkumas išliks toks pat), bet bus atsižvelgta į situaciją bei atsisakyta tam tikrų užduočių. R. Krasauskienė pabrėžė, kad, pavyzdžiui, mokiniai neturėjo galimybės atlikti laboratorinių gamtos mokslų darbų, todėl egzamino užduotyse labiau akcentuojamos bus teorinės žinios. Anot jos, taip pat nebus akcentuojami ir kai kurie lietuvių literatūros kūriniai, kuriuos ne visi mokiniai gali būti spėję perskaityti.
VBE sesija prasidės birželio 7 d. lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu.

Į MOKYKLAS GRĮŽTA PRADINUKAI. Biržų rajono savivaldybėje, kaip ir kitose savivaldybėse, kuriose 14 dienų COVID-19 ligos sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų yra mažesnis kaip 200 atvejų, leidžiamas pradinukų ugdymas mišriu būdu mokinių ir pedagogų netestuojant kaupinių metodu.
Balandžio 8 d. vyko Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistų ir bendrojo ugdymo mokyklų vadovų pasitarimas. Mokyklų vadovai, skyrių vedėjai informavo, kad po mokinių atostogų, nuo balandžio 12 d., kontaktiniu būdu bus mokomi visi pradinių klasių mokiniai.
 Mokyklų vadovai, bendruomenės ieško geriausių sprendimų, kaip užtikrinti saugumo reikalavimus, kad pradinis ugdymas kuo ilgiau galėtų vykti įprastu būdu.
Vyriausybė nuolat peržiūrės savivaldybių, kuriose gali būti nustatomos švelnesnės karantino režimo priemonės negu visoje šalyje, sąrašą. Padidėjus sergamumo rodikliams, savivaldybės iš jo bus išbrauktos ir turės pereiti prie testavimo kaupinių metodu arba nuotolinio ugdymo.

KULTŪROS PAVELDAS BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje žinoma daugiau kaip 500 objektų, turinčių kultūrinę vertę. Kultūros vertybių registre įrašyti 474 objektai, iš jų: 108 saugomi valstybės, 19 archeologiniai paveldo objektų, 30 architektūros kompleksų, 15 pavienių statinių, 9 kultūros paveldo objektai, paskelbti paminklais, 80 istorinių, memorialinių vietų, 206 dailės kultūros vertybės, viena urbanistinė vietovė.
Kultūros vertybių sąrašas nuolat papildomas naujais objektais.
Savivaldybėje yra 83 neveikiančios kapinės – istorijos paminklai, 62 laidojimo vietos.

KEIČIASI VADOVAS. Nuo pirmadienio keičiasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vedėjas. Pasitraukus iš šių pareigų ilgamečiam vadovui Adolfui Rinkūnui, laikinai pareigas eis vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Rasa Stanevičienė. Vėliau bus skelbiamas konkursas užimti vedėjo pareigas.
IZOLIUOJASI DVI VAIKŲ DARŽELIO „DRUGELIS“ GRUPĖS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, Biržų lopšelyje-darželyje ,,Drugelis“ šią savaitę patvirtinti du koronaviruso infekcijos atvejai.
Susirgus dviem pedagogėms, laikinai nutrauktas dviejų ikimokyklinio ugdymo grupių darbas. Iš viso izoliacijoje yra 18 vaikų.
Pasak įstaigos direktoriaus Andriaus Tauros, vienos grupės vaikai izoliuosis iki balandžio 16 dienos. Kitos grupės izoliacija baigsis anksčiau, nes koronavirusu susirgusi darbuotoja jau kurį laiką darželyje nedirbo – turėjo ligos pažymėjimą.  
Pasak A. Tauros, visi įstaigos darbuotojai yra nuolat tikrinami dėl infekcijos. Testavimas atliekamas kas 70 dienų. Nuo koronaviruso paskiepyti tik tie, kurie sutiko.
„Yra žmonių, kurie nesiskiepijo. Aš turiu gerbti jų nuomonę, kokia ji bebūtų“, - sakė lopšelio – darželio „Drugelis“ direktorius A.Taura.
Sergančių žmonių skaičius rajone balandžio 6 dieną buvo 56.
Iš viso Biržų rajone paskiepyti 3677 asmenys, iš jų 1291 – antrąja vakcinos doze.
MIRUSIŲJŲ DAUGIAU NEI GIMUSIŲJŲ, SKYRYBŲ DAUGIAU NEI SANTUOKŲ. Biržų rajono savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informavo, kad 2021 m. kovo mėnesį įregistruota14 gimimų: 5 berniukai ir 9 mergaitės. Įregistruotas 1 vaikas gimęs užsienio valstybėje, 4 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Kovą registruotos 44 mirtys: 23 moterų, 21 vyro, iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 87 metų, moteris – 93 metų.
Per kovą įvyko 3 santuokos, iš jų 2 įtrauktos į apskaitą užsienio valstybėje sudarytos santuokos. 8 poros išsituokė.

TURGAUS PREKIAUTOJAMS SIŪLO LAIKINAS PREKYBOS VIETAS. Kadangi ūkininkų turgavietė šiuo metu veiklos nevykdo, siekdama išspręsti iškilusią problemą dėl prekybos vietų trūkumo, Biržų savivaldybės administracija susisiekė su greta esančios turgavietės (J. Basanavičiaus g. 3, Biržai) administratore, kuri patikino, kad dalį prekybininkų ši turgavietė gali priimti, nes dar turi laisvų vietų.
Savivaldybės administracija savo ruožtu taip pat pasiūlė papildomas prekybos vietas automobilių stovėjimo aikštelėje, greta J. Bielinio gatvės.
Papildomai nustatytos prekybos vietos J. Janonio aikštėje, palei Vytauto gatvę. Ši teritorija prekybai bus naudojama iki tol, kol joje prasidės statybos darbai (2-3 mėn.).
Dėl prekybos automobilių stovėjimo aikštelėje greta J. Bielinio gatvės bei J. Janonio aikštėje informacijos prašoma teirautis Biržų miesto seniūnijoje (tel. 8 671 36 825).

ŠERNAI SKENDUOLIAI. Kaip informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento Biržų skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Vitalija Drevinskienė, pastarosiomis dienomis Biržų rajone rastos dvi šernų gaišenos. Pirmoji aptikta praėjusią savaitę netoli Kvetkų gyvenvietės Nemunėlio upėje. Dabar sunku pasakyti, ar tai vietinis nelaimėlis, ar nelegalas, bandęs pasiekti mūsų kraštą iš kaimyninės Latvijos. Anot specialistės, tai nedidelis gyvūnas, apie metų amžiaus. Paimtas jo mėginys, jau gautas atsakymas iš Vilniaus laboratorijos – šernas afrikiniu kiaulių maru nesirgo.
Ketvirtadienį kitas šernas rastas Geidžiūnų kaimo laukuose, griovyje. Šis skenduolis didelis, suaugęs šernas. Mėginiai kiaulių maro tyrimui išsiųsti, atsakymas greičiausiai ateis tik po Velykų.
PADĖKOS RAŠTAS. Kovo 30 d. VšĮ Biržų ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjui Olgertui Kvedaravičiui asmeninės sukakties proga buvo įteiktas Biržų rajono savivaldybės mero padėkos raštas už ilgametį, nepriekaištingą darbą, nuopelnus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai ir aktyvią visuomeninę veiklą.

PASIPRIEŠINIMAS. Antradienio ryte Biržuose, Vytauto gatvėje, policijos komisariato patalpose, pristatytas vagyste įtariamas vyras, gimęs 1974 metais, pasipriešino pareigūnui. Jis kelis kartus valstybės tarnautojui spyrė į koją. Įtariamasis sulaikytas.

AUGINTINIUS BUS PRIVALOMA ŽENKLINTI. Seimas antradienį priėmė Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad naminiai augintiniai turės būti ženklinami, o gyvūnų veisimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų bus laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir užtrauks bausmes. Įstatyme numatoma, kad katės, šunys ir šeškai turės būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki katės, šuns ar šeško perdavimo kitam savininkui.
GAISRAS DARŽINĖJE. Sekmadienio rytą labai laimingai pasibaigė Biržų mieste kilęs gaisras. Žemaitės gatvėje, ūkiniame pastate, užsidegė šiukšlės.
Medinis vieno aukšto pastatas būtų supleškėjęs, jei ne akylas kaimynas. Vyras iškvietė ugniagesius, ir gaisras buvo likviduotas. Daržinėje degusias šiukšles ugniagesiai užgesino, jas išmetė į kiemą. Pastatas nenukentėjo.
Anot gaisro priežastis tyrusio Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo specialisto Nerijaus Gudo, gaisro priežastimi tapo neatsargiai numesta neužgesinta nuorūka.
DARBUOTOJŲ SKAIČIUS BIRŽUOSE MAŽĖJA. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 23 savivaldybėse nuo 0,1 (Akmenės ir Tauragės rajonų) iki 22,3 proc. (Neringos). Likusiose savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,1 proc. iki 7 proc. Radviliškio rajono savivaldybėje vidutinis darbuotojų skaičius beveik nepakito, pranešė Statistikos departamentas.
2020 m. ketvirtąjį ketvirtį Biržų savivaldybėje buvo 4843 darbuotojai. Per ketvirtį jų skaičius mažėjo 1,2 proc., per metus – 0,6 proc.
PAGAL DARBO UŽMOKESTĮ BIRŽAI UŽIMA 39 VIETĄ. Per metus (2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 3,5 iki 19,3 proc., pranešė Statistikos deprtamentas. Biržų savivaldybėje darbo užmokestis (bruto) 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 1209,5 EUR. Palyginus su ankstesniu ketvirčiu, jis augo 1,4 proc. Per metus jis išaugo net 15,9 proc.

Didžiausią bruto darbo užmokestį – 1 727 EUR – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 202,8 EUR viršijo šalies vidurkį.

Mažiausiai (1 055,5 EUR) uždirbo Zarasų rajono savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai.
Pagal bruto darbo užmokestį Biržų savivaldybė užima 39 vietą. Šalyje yra 60 savivaldybių.
MIRČIŲ PUSKETVIRTO KARTO DAUGIAU NEI GIMIMŲ. 2021 m. vasario mėnesį Biržų savivaldybėje įregistruota 17 gimimų: 9 berniukų ir 8 mergaičių. 3 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 2 vaikai gimė vienišoms mamoms.
Vasarį įregistruota net 60 mirčių: 31 moters, 29 vyrų. Iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 94 metų, moteris – 97 metų.
Per mėnesį įregistruota 1 santuoka ir 2 santuokos nutraukimai.
IŠ SENAMIESČIO PAŠALINTA REKLAMA. Biržų senamiestyje, šalia Agluonos upės pakrantės, kur vasarą veikia fontanai, ant krantinės sienos neliko militarizuotos reklamos. Ji nuimta šią savaitę.
Lietuvos kariuomenę reklamuojantis tentas šalia buvusio banko pastato, kur šiuo metu įsikūrusi KASP Vyčio apygardos 5 rinktinės 509 lengvoji pėstininkų kuopa ir šauliai, buvo pastatytas praėjusių metų vasarį.
„Šiaurės rytai“ rašė, kad leidimas šiam tentui laikyti buvo gautas metams.
Šiais metais Lietuvos kariuomenė vėl kreipėsi į rajono savivaldybę, prašė sutartį pratęsti.
Biržų rajono meras Vytas Jareckas dėl šios reklamos tarėsi su savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistais. Nutarta, kad šis tentas nedera senamiestyje, o atsidengusią aptrupėjusią sieną galima ateityje sutvarkyti.
Savivaldybės administracija kariškius informavo, kad sutartis nebus pratęsta, ir iki kovo 1 dienos paprašė tentą nuimti. Taip ir buvo padaryta.

ARDYMO „ŽYGIAI“ VABALNINKE. Ketvirtadienį Vabalninke seniūnijos darbuotojai ne kūrė, o griovė. Griovimo objektu tądien buvo varnų lizdai, kurių sunaikinta apie 50. Seniūnija išsinuomavo automobilinį keltuvą, tačiau ne prie visų norimų taškų pavyko privažiuoti. Pasak seniūno Laimučio Braždžionio, paukščių lizdai sunaikinti miesto centre, parke, Beržų alėjoje, Beržų gatvėje.
Polaidis sparčiai naikina pašalo likučius, todėl penktadienį Vabalninko aplinkkelyje turėjo atsirasti transporto svorį ribojantys ženklai. Be to, tirpstantis sniegas atveria šiukšlių lobynus, kuriuos taip pat turės sutvarkyti seniūnijos darbuotojai. Anot L. Braždžionio, apmaudu, kad darbams kol kas negalima pasitelkti socialinių pašalpų gavėjų, nes to neleidžia karantino sąlygos.

UŽ KONTRABANDINES CIGARETES SKIRTA BAUDA. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai Parovėjos kaime gyvenančiai 1975 metais gimusiai V.B. skyrė administracinę baudą. Ji nemenka – 5500 eurų.
Ši bauda skirta už tai, kad moteris pakartotinai – trečią kartą per penkerius metus – namuose laikė didelį kiekį kontrabandinių cigarečių ir jas pardavinėjo.
V. B. 2020 m. liepos 16 dieną savo namuose Parovėjos kaime laikė 365 pakelius kontrabandinių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurias įsigijo Lietuvoje. Bendra laikytų cigarečių vertė – 1178,95 eurai.
Teismo sprendimu cigaretės konfiskuotos.
Šis nutarimas gali būti skundžiamas.
PARAŠAI DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO PIRMININKO PAŠALINIMO. Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen antradienį įteikti internetu surinkti parašai dėl Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus pašalinimo iš parlamentinio Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų. Dvi dėžes su parašais atnešę asmenys teigia surinkę per 300 tūkst. šią iniciatyvą remiančių parašų. „Sumaišyti viešieji ir privatūs interesai, žiūrima vienos siauros visuomenės grupės teisės, nėra atsižvelgiama į visuomenės daugumos interesus“, –sakė vienas iš akcijos iniciatorių apie iniciatyvos priežastis. V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad nei ji, nei Seimo valdyba negali pašalinti parlamentaro iš komiteto vadovo pareigų. „Jei mes gyventume tokioje valstybėje, kur Seimo vadovas ar Seimo valdyba galėtų pašalinti Seimo narį iš komiteto pirmininko posto, tai kažin ar galėtume vadintis demokratine valstybe“, – sakė ji. „Visada tai yra Seimo nario apsisprendimas, yra frakcijos apsisprendimas“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen. T. V. Raskevičių į Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovus pasiūlė Laisvės partija.

MAŽIAU PIRKO VAISTŲ NUO VIDURIAVIMO. Vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ suskaičiavo, kad 2020-aisiais, palyginti su 2019 metais, chirurginių kaukių pardavimai išaugo net 128 kartus, dezinfekcinių priemonių – 4 kartus, o termometrų – 2 kartus. Palyginus 2019 su 2020 metais, gerokai išaugo vitaminų pardavimai. Pavyzdžiui, vien vitamino D pernai nupirkta 83 proc. daugiau nei užpernai.Pastebima, kad preparatų nuo viduriavimo pardavimai 2020 metais smuko daugiau nei trečdaliu palyginti su 2019-aisiais. „Karantino metu apie 30-40 proc. sumažėjo antidiarėjinių vaistų pardavimai – vadinasi, žmonės rečiau sirgo žarnyno infekcinėmis ligomis. Galime konstatuoti, kad į gerąją pusę pakito didelės dalies žmonių higienos bei ligų prevencijos įpročiai“, – pokyčius komentuoja vaistinės generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

PASIŪLĖ DRAUDIMĄ GYVŪNAMS AUGINTINIAMS.
Neseniai Lietuvos rinkoje atsiradusi nauja augintinių – šunų ir kačių – draudimo paslauga įgyja pagreitį: ja domisi ne tik fiziniai asmenys, bet ir bendrovės. Gargžduose įsikūrusi bendrovė „Mars Lietuva“ augintinio draudimą įtraukė į beglobį gyvūną priglaudusiems darbuotojams siūlomą skatinimo paketą. „Augantį naminių gyvūnų draudimo poreikį pajutome jau per pirmąjį karantiną. Daugiau laiko namie praleidžiantys šalies gyventojai pradėjo labiau rūpintis kartu laiką leidžiančiais šunimis ir katėmis, o jų neturintys – ėmė iš prieglaudų ar pirko“, – pasakojo draudimas.lt aptarnavimo grupės vadovė Vita Drabovičienė.
Pasak draudimo specialistų, žmones sudomino naujoji paslauga – per dieną sulaukiama 70-80 užklausų.
PAGERBĖ. Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas minint Vasario 16 -ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, tradiciškai aplankė paminklus, skirtus žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, bei Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno kapą.
Biržų mieste meras V. Jareckas kartu su Biržų miesto seniūnijos seniūne Kristina Undzėniene atminimo ir pagarbos žvakutes uždegė bei trispalvių gėlių puokštes padėjo prie Švyturio gatvėje esančios Rezistentų kapavietės, prie memorialo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę bei prie Atminimo lentos, skirtos pokario metais nužudytų partizanų atminimui įamžinti.
Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno atminimą meras pagerbė kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Regina Statkuviene. Prezidento patarėja ant signataro kapo Lietuvos Respublikos Prezidento vardu, pagerbiant 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarą, padėjo gėlių kompoziciją.

PASIŪLYMAS 2022-UOSIUS PASKELBTI JONO MEKO METAIS. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl 2022 metų paskelbimo Jono Meko metais“ – praėjusią savaitę buvo paskelbta 15min.lt naujienų portale.
Šį pasiūlymą minimai komisijai sausio antrojoje pusėje pateikė Biržų r. savivaldybės meras Vytas Jareckas, pritardamas siūlymo iniciatoriui Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai priklausančiam Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centrui.
Siūlymo pagrindas yra artėjančios žymaus menininko, Biržų garbės piliečio 100-osios gimimo metinės. Jonas Mekas gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Semeniškių kaime. Gimtojo kaimo kapinaitėse jis yra ir palaidotas.
„Siūlome 2022 m. paskelbti Jono Meko metais už ypatingus šio menininko nuopelnus pasaulio kultūrai, jo blaivų požiūrį į gyvenimo realijas, nesavanaudišką siekį kurti ir skatinti kuriančiuosius, už tikrą, nesuvaidintą meilę Lietuvai ir Semeniškiams ir už pasaulio megapoliuose neprarastą lietuviškumą“, - rašo Vilmantė Vorienė, Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė, rašte, pateiktame Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.
RĄSTAI. Vasario 8 dieną ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad ties Ripeikių kaimu  kelyje Biržai – Suostas, važiuojamojoje dalyje ir kelkraštyje, pamesti rąstai. Gelbėtojai rąstus nuo kelio patraukė.

MIESTUOSE DIDĖJO ORO TARŠA. Atšalus orams ir intensyviau kūrenant, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, viršijantis paros ribinę vertę, šiemet Lietuvoje išsilaikė 19 dienų.
Tarša stebima oro kokybės tyrimų stotyse, kurios veikia arčiau individualiai šildomų gyvenamųjų namų, kurių dalis šildomi kietuoju kuru – malkomis arba anglimis.
Individualų būstą šildant kietuoju kuru išmetamas didžiausias kiekis sveikatai pavojingų sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų, patvariųjų organinių teršalų.

KARANTINO ŠVELNINIMAS.
Ministrų kabinetas pirmadienį preliminariai sutarė, kad švelninant karantiną nuo kito pirmadienio galėtų atsidaryti grožio salonai ir atskirą įėjimą turinčios ne maisto prekių parduotuvės, jei vienam klientui ar pirkėjui užtikrinamas 20 kvadratinių metrų plotas. Vyriausybė trečiadienį  iš esmės patvirtino karantino atlaisvinimo schemą. Karantino ribojimų atlaisvinimo strategijoje iš viso numatyti keturi scenarijai, suskirstyti pagal sergamumo rodiklius, ir nuoseklūs atlaisvinimo žingsniai visose srityse, tiek šalies mastu, tiek savivaldybėse.

NORĖTŲ GRĮŽTI Į LIETUVĄ.
40,5 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių rimtai galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą, rodo Užimtumo tarnybos užsakyta užsienyje gyvenančių tautiečių apklausa.
12,4 proc. ne tik svarsto, bet ir teigia labai norintys sugrįžti.
Pasak tarnybos, sugrįžti į gimtąją šalį svetur gyvenančius lietuvius labiausiai motyvuotų geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą (60,7 proc.). 40,5 proc. paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką, 28,4 proc. – galimybę dirbti mėgstamą darbą, 26 proc. – kultūrinius bei politinius pokyčius Lietuvos visuomenėje.

LIŪDNA STATISTIKA.
Šį sausį Lietuvoje mirė apie 5 tūkst žmonių – pusantro tūkstančio arba 41 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, rodo trečiadienį Statistikos departamento paskelbti demografiniai rodikliai. Sausį Lietuvoje mirė 4 981 žmogus, kai 2020 metų sausį – 3 530 žmonių. Taip pat, lyginant su pernai sausiu, sumažėjo ir gimusiųjų: šiemet jų buvo 1 678, pernai sausį – 1 923. Bendrai Lietuvoje gyventojų per mėnesį sumažėjo daugiau kaip 3 tūkstančiais: sausio pradžioje jų buvo 2 795 175, o vasario pradžioje – 2 792 155.
PRAŠO SUPRATINGUMO IR ATSAKOMYBĖS. Užklupus šalčiams ir iškritus sniegui, vis daugiau gyventojų savo automobilius palieka gatvėje ar bendrojo naudojimo vietose visai žiemai. Šalikelėse palikti gausiai apsnigti automobiliai blogina kitų eismo dalyvių matomumą, taip apsunkina eismą ir kelia grėsmę eismo saugumui bei trukdo kelininkams atlikti sniego valymo darbus gatvėse.
Kad būtų išvengta nelaimių, Biržų rajono savivaldybė prašo automobilių savininkus ir naudotojus pasirūpinti, kad gatvėse ar kitose viešosiose vietose jų palikti automobiliai nekeltų grėsmės saugiam eismui.
Automobilių savininkus informuoja, jog draužiama gatvėse, kiemuose bei kitose viešose vietose laikyti neeksploatuojamus, neturinčius galiojančios techninės apžiūros, draudimo dokumentų automobilius. Asmenims, nesilaikantiems nustatytų tvarkos reikalavimų, gresia administracinės nuobaudos.
BIRŽUOSE PAŽEIDIMŲ NERADO. Aplinkos apsaugos departamentas 2020 m. patikrino 370 ūkio subjektų, kurių veikla susijusi su padangų atliekų tvarkymu. Pažeidimų nustatyta 102 ūkio subjektų veikloje, iš jų 9 ūkio subjektuose nustatyti pažeidimai susiję su netinkamu padangų atliekų tvarkymu.
Biržų aplinkos apsaugos inspekcija, atlikusi 3 planinius patikrinimus, pažeidimų nenustatė.

KVIETIMAS. Biržų rajono savivaldybė kviečia teikti paraiškas 2021 m. sporto klubams ir visuomeninių organizacijų veikloms finansuoti iš savivaldybės biudžeto lėšų. Paraiškas prašoma pateikti savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui (Vytauto g. 38, tel. 8 450 43 149) arba Biržų rajono kūno kultūros ir sporto centrui (Rotušės g. 2) iki 2021 m. vasario 19 d.
LATVIJA UŽSIDARO. Nuo vasario 10 iki 24 dienos bus draudžiama dėl nesvarbių priežasčių atvykti į Latviją iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės zonos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės.
Vyriausybės sprendime patikslinama, kad atvykti į Latviją leidžiama tik dėl neatidėliotinų ir svarbių priežasčių, kuriomis laikomas darbas, studijos, šeimos reikalai, gydymas, tranzitas ir nepilnamečių palyda, grįžimas į savo gyvenamąją vietą ar laidotuvės. Be to, ir toliau bus taikomi epidemiologinio saugumo reikalavimai, o tai reiškia, kad atvykstantieji į Latviją vis tiek privalės atlikti COVID-19 testą ir laikytis saviizoliacijos.
PO PIRMOJO SKIEPO SUSIRGUSIUS SKIEPYS VĖLIAU. Praėjusio penktadienio (sausio 29 dienos) duomenimis, Biržų rajone buvo patvirtinti 9 koronaviruso infekcijos atvejai. Iš jų 1 infekcijos atvejis nustatytas lopšelyje-darželyje „Genys“, 1 atvejis – lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“.
Vakar gautais duomenimis, sausio 30 dieną pranešta apie dar 6 sergančius žmones, tarp jų – ir vieną šeimą.
Savivaldybę pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymas dėl skiepijimo žmonių, koronavirusu susirgusių po pirmojo skiepo. Jie bus skiepijami po trijų mėnesių.
Kaip ŠR rašė, paskiepijus Legailių globos namų gyventojus ir personalą po savaitės dauguma jų susirgo.
TARP NESIKUKLINUSIŲ – IR VALDEMARAS VALKIŪNAS. Praėjusiais metais Seimo nariai išleido 1 mln. 408 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Nepaisant pernai galiojusių ribojimų, susijusių su koronavirusu, parlamentarų išlaidos smarkiai nesiskyrė nuo 2019 metais panaudotos sumos. Tuomet parlamentinei veiklai išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų.
Praėjusių metų lapkritį pradėję dirbti per pusšimtis Seimo naujokų gana aktyviai įsitraukė į šį procesą. Dauguma jų per pusantro mėnesio spėjo išleisti daugiau kaip po 1 tūkst. eurų, o ketvirtadalis panaudojo maksimalias sumas – daugiau kaip po 1800 eurų. Tarp pastarųjų yra ir vienas turtingiausių parlamentarų Valdemaras Valkiūnas.
Dažniausiai pinigai leisti automobiliams ir suvenyrams, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos skelbiama ataskaita.
Parlamentinei veiklai skirtų pinigų pernai, kaip ir anksčiau, nenaudojo konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė.

MIRČIŲ BEVEIK KETURIS KARTUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad 2021 m. sausio mėnesį įregistruota 13 gimimų: 9 berniukų ir 4 mergaičių. 6 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 1 vaikas gimė vienišai mamai.
Per sausį įregistruotos 48 mirtys: 26 moterų, 22 vyrų. Iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 92 metų, moteris – 99 metų.
Sausį vyko 2 santuokos: 1 įtraukta į apskaitą užsienio valstybėje. Išsituokė 5 poros.

NEFORMALIAJAM VAIKŲ ŠVIETIMUI IŠ BIUDŽETO SKIRIAMA 17 MLN. EURŲ. Šiais metais neformaliajam vaikų švietimui iš biudžeto skiriama 17 mln. eurų, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Pinigai, skirti neformaliajam vaikų švietimui, bus paskirstyti savivaldybėms, atsižvelgiant į mokinių, kurie praėjusių metų rugsėjo 1 dienos mokėsi pagal bendrojo ugdymo programas, skaičių.
Lėšos savivaldybėms bus skiriamos tolygiai kiekvienam ketvirčiui, įskaitant ir vaikų vasaros atostogų mėnesius, todėl neformaliojo vaikų švietimo būreliai galės vykti ir vasarą.
Ministerijos duomenimis, kasmet neformaliojo vaikų švietimo veiklose dalyvauja apie 60 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.
VYKSTANT Į LATVIJĄ REIKIA TURĖTI NEIGIAMĄ COVID-19 TESTĄ. Vykstant į Latviją privalu turėti neigiamą COVID-19 testą, informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Neigiamas testas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 72 valandas.
Be to, tebegalioja anksčiau nustatyti reikalavimai dėl saviizoliacijos ir privalomų specialiųjų anketų pildymo.
Į Latviją atvykstantiems asmenims reikia izoliuotis dešimčiai dienų, o medicinos darbuotojams – 14 dienų.
Sustiprinta kontrolė toliau atliekama įvažiuojant į Latviją per šešis pagrindinius kelius pasienyje su Lietuva.
Tai buvusių pasienio kontrolės punktų Būtingė – Rucava, Kalviai – Meitenė, Saločiai – Grenctalė, Germaniškis – Skaistkalnė, Obeliai – Subatė ir Smėlynė – Medumi vietos.

DĖL BIRŽŲ POLIKLINIKOS PACIENTŲ SKIEPIJIMO VAKCINA NUO COVID. Mieli pacientai, užtikriname, kad visi VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos pacientai, norintys pasiskiepyti vakcina nuo COVID-19, bus paskiepyti iš karto, kai tik vakcinos atkeliaus. Kadangi nėra galimybės žinoti tikslių vakcinų pristatymo datų, poliklinika negali vykdyti pacientų registracijos dėl šio skiepijimo. Tačiau poliklinikos darbuotojai iš telefonų Nr. 8-671-73997 ir Nr. 8-600-89027 skambina pacientams ir tikslinasi jų kontaktinius telefonus bei teiraujasi, ar pacientai norės skiepytis, ar turės galimybę patys atvykti, kad tuomet, kai jau bus žinoma tiksli skiepijimo data, galėtų apie tai pacientus informuoti ir užregistruoti.
Labai prašome pacientų netrukdyti savo šeimos gydytojų dėl skiepijimo. Visą būtiną informaciją skelbsime poliklinikos interneto puslapyje www.birzupoliklinika.lt ir susieksime su Jumis asmeniškai.
VASARĮ IŠLEIDŽIAMA POPULIARIOSIOS AUTORĖS K. SABALIAUSKAITĖS KNYGA. „PETRO IMPERATORĖ II“. Šiandien jau aiškus atsakymas į klausimą, kone dažniausiai pastaruoju metu skaitytojų užduotą leidyklos „Baltos lankos“ atstovams ir menotyros mokslų daktarei rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei: kada pasirodys antroji „Petro imperatorės“ dalis? Laukiamiausias lietuviškas romanas „Petro imperatorė II“ skaitytojus pasieks vasario pabaigoje, o šiandien pradedama išankstinė prekyba, rašoma leidyklos pranešime žiniasklaidai.
Pirmoji dilogijos knyga „Petro imperatorė“, pasirodžiusi 2019 m., sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir tapo bene didžiausiu lietuvių prozos bestseleriu per 30 Nepriklausomybės metų: pirmasis tiražas buvo išpirktas dar nepasiekęs prekybos vietų, iš viso išleistos net septynios romano laidos, kurių bendras egzempliorių skaičius viršija 80 tūkstančių. Kritikų ir skaitytojų balsais romanas „15min.lt“ geriausių knygų rinkimuose išrinktas 2019-ųjų Metų knyga.
IKI VASARIO GALITE GAUTI IKI 5 TŪKST. EURŲ TRANSPORTO PRIEMONEI. Liko kiek mažiau nei dvi savaitės, kol galite tikėtis kompensacijos naujo automobilio įsigijimui, sunaikinę seną, taršią transporto priemonę. Iki šio termino galima gauti ir nuo 2 iki 4 tūkst. eurų kompensaciją, jei įsigijote elektromobilį. Iki vasario 1 d. galima pildyti paraiškas gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją, jei sunaikinote taršų automobilį ir įsigysite mažiau taršų.

NUO TREČIADIENIO VERSLAS GALI KREIPTIS DĖL PARAMOS. Vyriausybė patvirtino tvarkos aprašą, kuriuo numatoma, kad nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės galės gauti subsidiją, jeigu jų pajamos krito bent 30 proc., vertinant nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos. Dėl tokios paramos verslininkai galės kreiptis jau nuo trečiadienio, VMI paskelbus kvietimą.
Numatyta, kad dėl subsidijų gali kreiptis tos įmonės, kurių apyvarta 2020 m. lapkričio 1 d.–2021 m. sausio 31 d. krito bent 30 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

PAŽEIDIMŲ KAINA. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų išaiškinti pažeidimai kai kurioms įmonėms 2020 m. kainavo itin daug. Didžiausia aplinkai padaryta žala (1178 193 eurai) už taršą nuotekomis apskaičiuota Kauno valdybos aptarnaujamoje teritorijoje. Viena įmonė pagal susitarimą už aplinkai padarytą žalą (303 105 eurus) atlygino iš karto. Didžiausia juridiniam asmeniui skirta bauda siekia 28 tūkst. eurų.

PAKARTOTINIS SKIEPIJIMAS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, sausio 15 – 17 dienomis Biržų rajone patvirtinta 17 koronaviruso infekcijos atvejų.
Iš viso Biržų rajone sausio 17 dieną sergančių žmonių skaičius – 175.
Šią savaitę rajone pradėtas pakartotinis skiepijimas nuo koronaviruso. Revakcinuoti bus pirmieji 10 skiepyti ligoninės darbuotojai.
Naujų asmenų skiepijimas priklausys nuo to, ar bus užtikrintas vakcinos antrajam skiepijmui tiekimas.


PRITARĖ PASIŪLYMAMS. Pritarta paslaugų paskirties pastato – automatinės automobilių plovyklos, Biržų r., Širvėnos sen., Valantiškio k. 1, statybos projektiniams pasiūlymams. Projektinius pasiūlymus parengė UAB „Rusnė“, pranešė Biržų savivaldybė.

SMURTAS. Sausio 8 dieną policijai pranešta apie Kalėdų šventės įvykį. Biržuose gruodžio 25 dieną prieš 2000 metais gimusį vyrą smurtavo dvejais metais vyresnis biržietis.

VAGYSTĖ. Sausio 9-osios vakare pastebėtas įsilaužimas į Gataučių kaimo sodybą. Pavogta namo viduje buvusių alkoholinių gėrimų, dėl to patirtas 20 eurų nuostolis.
Į KONTEINERIUS EGLUTES MESTI DRAUDŽIAMA. Biržų miesto seniūnija informuoja, kad gyventojai eglutes ir jų šakas gali palikti prie mišrių komunalinių atliekų konteinerių, ten jos bus surinktos bei išvežtos į kompostavimo aikštelę.
Gyventojai eglutes patys gali nuvežti į Biržų rajono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (Krantinės g. 1, Biržų k.).
Primenama, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius eglutes mesti draudžiama.


GATVIŲ REMONTO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad gruodžio 28 dieną pritarta Susisiekimo komunikacijų (gatvių) Biržų m. P. Jakubėno g. rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
Taip pat informuoja, kad yra parengti Susisiekimo komunikacijų (gatvių) Biržų miesto B. Dauguviečio, Rinkos, S. Dagilio, Pirties ir Žemaitės gatvių kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai.
GINKLAS. Pirmadienio vakare Naciūnų kaime apžiūros metu pas vyrą, gimusį 2002 metais, rastas nešaunamasis ginklas kastetas.

VAGYSTĖ. Sausio 5 dieną Biržų kaime įsibrauta į namą ir bandyta pavogti ten esantį turtą. Nuostolis – penki šimtai eurų.
SMURTAS. Sausio 1 d. apie 21 val. Biržuose, S. Daukanto gatvėje, konflikto metu, vyras (gim. 1989 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 1978 m.) ir pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Nuostolis – 155 eurų. Įtariamasis sulaikytas.

NARKOTIKAI. Gruodžio 31 d. po vidurnakčio 0.01 val. Biržuose, Kęstučio gatvėje, sulaikytas pilietis, įtariama, disponavęs narkotinėmis medžiagomis. Dalinės apžiūros metu pas vyrą (gim. 2001 m.) rasta augalinės kilmės, įtariama, narkotinė medžiaga. Įtariamasis sulaikytas.

SKAUSMAS. Vyras, gimęs 2000 metais, pranešė, kad sausio 1 – osios naktį Biržų rajone pažįstamas vyras, gimęs 1995 metais, žodinio konflikto metu sudavė į veidą ir šoną. Įtariamasis sulaikytas.
BIRŽUOSE  POPULIARIAUSI VARDAI – EMA IR HERKUS. Gruodį mirčių skaičius daugiau nei penkiskart viršijo gimimus.
Per 2020 metus Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 194 gimimai: 101 berniukas ir 93 mergaitės. Iš jų 50 užsienio valstybėse gimusių vaikų. 55 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 12 vaikų gimė vienišoms mamoms.
 Populiariausi vardai: mergaičių – Ema, Sofija, Gabija, Lėja, Iglė, berniukų – Herkus, Jokūbas, Matas, Tajus, Ajus, Emilis. Retesni vardai: mergaičių – Domilė, Šiaurė, Benita, Petra, berniukų – Emiras, Markas, Edas, Adrijus.
Per metus įregistruotos 488 mirtys: 236 moterų, 252 vyrų. Iš jų 8 užsienio valstybėse mirę asmenys.
Įvyko 103 santuokos: 2 santuokos registruotos Lietuvoje su užsienio valstybių piliečiais, 6 santuokos sudarytos užsienio valstybėse, bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos 29 santuokos.
56 santuokos nutrauktos, iš jų 3 ištuokos užsienio valstybėse.
2020 m. gruodžio mėnesį buvo įregistruota 11 gimimų – 7 berniukai ir 4 mergaitės. Įtraukti į apskaitą 2 užsienio valstybėje gimę vaikai,  2 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Įregistruota 61 mirtis – 30 moterų ir 31 vyro. Vyriausias amžiumi miręs vyras – 94 metų, moteris – 95 metų.
Vyko 5 santuokos, o 1 pora išsituokė.

KIRS MEDŽIUS. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad mieste bus kertami medžiai. Architektūros ir urbanistikos skyrius inicijavo gatvės želdinių (12 liepų), augančių šalia pagrindinės Biržų miesto Vytauto gatvės (šalia žemės sklypo Vytauto g. 36 ir žemės sklype Vytauto g. 38) būklės vertinimą. Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija įvertino ir nustatė, kad minėtoje vietoje augančios didelės liepos akivaizdžiai nusilpusios, stipriai pažeistos ligų ir kenkėjų, kelia pavojų žmonių sveikatai ir turtui. Todėl numatoma šalinti pavojingus medžius ir šioje teritorijoje pasodinti naujus sodinukus. Planuojama pasodinti sodmenų kokybės reikalavimus atitinkančius sodinukus (8 liepas).
Lėšos gatvių želdiniams nupjauti ir atsodinti skirtos iš Aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos.
Želdinių šalinimo darbų pradžia planuojama artimiausiu metu.

NEBELIEKA DANTŲ PROTEZAVIMO EILIŲ. Valstybinė ligonių kasa (VLK) praneša gerą naujieną visiems, kurie turi teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Išspręsta dešimtmečio problema – eilių nebelieka, sakoma VLK pranešime. Nuo sausio dantų protezavimo paslaugą bus galima gauti praktiškai iš karto.
Be to, pacientui nereikės vargti pildant įvairius dokumentus bei gaišti laukiant ligonių kasų laiškų. Sutrumpėjęs paslaugos kelias bus patogesnis, naudingesnis ir pacientams, ir medikams.

KORONAVIRUSAS ŠV. VINCENTO PAULIEČIO GLOBOS NAMUOSE. Gruodžio 24 ir 25 dienomis Biržų rajone patvirtinti 24 koronaviruso infekcijos atvejai. 9 iš jų nustatyti Biržų Šv.Jono Krikštytojo parapijos Šv. Vincento Pauliečio globos namuose. Pastarieji 9 susirgimai nauji – iš viso šiuose globos namuose serga 18 gyventojų ir 2 darbuotojai.

Pasak globos namų direktorės Irenos Jurgaitienės, sergantieji globotiniai gyvena antrajame pastato aukšte. Nedideliame name gyvena 24 žmonės, todėl išlaikyti saugius atstumus darbuotojams yra gana didelis iššūkis.„Laimė, kad į abu aukštus turime du atskirus įėjimus ir liftą“,- sako direktorė. Ji dėkinga darbuotojams, sąžiningai ir nuoširdžiai atliekantiems pareigas šituo sudėtingu laikotarpiu. Iš sergančiųjų globotinių tik viena garbaus amžiaus gyventoja gydoma ligoninėje Kiti pagal sveikatos būklę prižiūrimi globos namuose. Tarp ligonių yra ir vaikščioti negalinčių senolių.  

„Darbuotojos dirba dviem pamainomis - prižiūri globotinius, girdo arbatomis, vitaminais. Džiaugiuosi, kad darbuotojos pagal išgales saugosi, neišsilaksto dėl tikrai nelengvų sąlygų. Iš visos širdies dėkoju joms ir tikiu, kad šis košmaras baigsis be galimų pačių liūdniausių pasekmių“, - kalbėjo I.Jurgaitienė gruodžio 26 dieną, šeštadienį. Pirmadienį globos namuose vėl bus tikrinami gyventojai ir darbuotojai.

Iš viso Biržų rajone gruodžio 25 dieną buvo 185 žmonės, sergantys CIVID – 19 liga.

POLICIJA PAŽEIDĖJUS BAUS GRIEŽTAI. Biržų rajono policijos pareigūnai jau šios savaitės viduryje keliuose įrengė postus, kuriose stabdė į Biržus važiuojančius automobilius.
Trečiadienį buvo sustabdyta 200 automobilių. Iš jų šeši buvo sugrąžinti atgal ir kelionės tęsti nebegalėjo.
Iki penktadienio ryto buvo sustabdyta 219 automobilių. Iš jų keli buvo sugrąžinti.
Biržų policijos komisariato vadovas Deividas Valtaris sakė, kad dalis važiuojančiųjų tiesiog nesugebėjo paaiškinti priežasties, kur ir kodėl važiuoja. Tarkim, iš Pandėlio į Biržus vykusi šeima tikino bandysianti nueiti į parduotuves ir paieškoti dovanėlių.
„Norintys įvažiuoti į Biržų rajoną asmenys turi turėti gyvenamąjį plotą arba vykti į laidotuves. O iš esmės išvykti iš gyvenamosios vietos yra draudžiama“, - apie reikalavimus kalbėjo policijos vadovas.
Tiesa, postai praverčia ir atliekant policijos operatyvinę veiklą. Tarkim, ketvirtadienį vos pastačius postą prie jo dviračiu privažiavo jau savaitę ieškomas žmogus iš Užušilių kaimo. Jis tikino sugyventinei nepranešęs, kad yra gyvas ir sveikas, nes sugedo telefonas. Kad buvo ieškomas, sakė nežinąs. O pats jis buvo išvažiavęs pas draugus į Pasvalio rajoną.
Pasak D.Valtario, policijos pareigūnai griežtai stebės ir baus asmenis, kurie nesilaiko karantino reikalavimų.
Ketvirtadienį administracinėmis baudomis buvo nubausti du asmenys. Vienas vyras teikė paslaugas nedėvėdamas apsauginės kaukės. Kitas asmuo važiavo dviračiu taip pat be kaukės.

SUSIRGO DAR DEŠIMT BIRŽIEČIŲ. Gruodžio 17 dienos (ketvirtadienio) duomenimis, Biržų rajone patvirtinta 10 koronaviruso infekcijos atvejų. Iš jų 1 infekcijos atvejis patvirtintas ligoninės pacientui, kitas – savivaldybės administracijos darbuotojui. 11 sirgusiųjų COVID-19 liga pasveiko.Iš viso Biržų rajone gruodžio 17 dieną sergančių žmonių skaičius buvo 153, pasveiko 221 žmogus. Nuo karantino pradžios Biržų rajone patvirtinti 384 ligos atvejai. Savivaldybės pateiktais duomenimis, mirė 10 COVID-19 sirgusių žmonių.

LIETUVOS PAŠTAS KVIEČIA MOKESČIUS SUMOKĖTI PO KALĖDŲ. Nors sugriežtėjus karantino ribojimams Lietuvos paštas veiklą tęs įprastai, laikantis saugumo reikalavimų bei atsižvelgiant į dvigubai išaugusį siuntinių srautą, eilių pašto skyriuose išvengti nepavyks. Kadangi pašto skyriuose galima ne tik išsiųsti ar atsiimti siuntas, bet ir atsiskaityti už komunalines paslaugas, Lietuvos paštas ragina klientus neskubėti ir nebūtinas finansines operacijas atidėti vėlesniam laikui – po Kalėdų.   

TEISMŲ DARBAS NESTABDOMAS. Sugriežtinus karantino sąlygas, teismų darbas nestabdomas – jis bus organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus išimtis, kai asmenims reikia susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teismo posėdžiuose, teigia Sveikatos apsaugos ministerija.

Svetainė

Į gimtinę grąžina meilė – artimiesiems ir gamtai

Žinomų biržiečių – gydytojos Augustinos ir dailininko Egilo Skujų – penkiasdešimtmetis sūnus Saulis gyvena Vilniuje. Tačiau dažnai jis apsilanko ir gimtuosiuose Biržuose.
Tiesa, jau namiškiams tapo beveik įprasta, kad pirmiausia jis suka ne į tėvų namus, bet į Biržų girią. Paukščių stebėjimas - jo darbas ir pašaukimas.
Apie tai ir kalbamės su ornitologu Sauliu Skuja.

 

Su uralinės pelėdos jaunikliais.

- Esate bene žinomiausias šalyje iš Biržų kilęs ornitologas. Iš kur tas susidomėjimas paukščiais?
- Esu tik vienas iš Biržų krašto ornitologų. Mūsų krašte paukščiais domisi ir daugiau biržiečių - poetas ir fotografas Alis Balbierius, buvusi mokytoja iš Pabiržės Birutė Maldūnienė ir jos išugdytas mokinys Armandas Naudžius, tikras visų Lietuvos ir ne tik paukščių rūšių žinovas.

Paukščiams prijaučia ir Elmaras Duderis, Vitalijus Stirkė, mūsų miškininkai ir jaunieji miško bičiuliai.
Apie paukščius daugiau sužinoti galima juos fotografuojant. Tai puikiai, nors ir nelengvai, sekasi klasės draugui Ramūnui Einoriui.
Biržuose auga jauni žmonės, kurių nepažįstame, bet tikiu, jie dar nustebins savo žiniomis ir atradimais.
Susidomėjimas paukščiais mane aplankė dar vaikystėje ir nebepaleido.
Iš pradžių patraukė vabzdžiai, ypač drugiai, o būdamas šeštoje klasėje (mokiausi „Aušros“ vidurinėje mokykloje) jau žinojau, kad mano veikla ateityje bus susieta su paukščiais.

Tuo metu žurnale „Mūsų gamta“ perskaičiau žinutę apie Vilniuje veikiantį ornitologų būrelį, parašiau jiems laišką ir mane pakvietė. Gyvendamas Biržuose būrelį lankiau Vilniuje, o ten gautas paukščių stebėjimo užduotis atlikdavau savame rajone. Vėliau įstojau į Lietuvos ornitologų draugiją ir baigiau neakivaizdinę jaunųjų ornitologų mokyklą. Dabar galiu sakyti, kad vaikystės svajonės išsipildė, nes esu miškuose su paukščiais, kitais gyvūnais ir augalais, o sugrįžęs iš miškų rūpinuosi jų išsaugojimu.
Šiuo metu dirbu Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje, tuo pačiu stengiuosi perduoti sukauptas žinias mokant jaunuosius biologus Vilniaus universitete.


- Karantinas pakeitė planus. Nors tikėjotės, per šias Velykas neteko atvykti į Biržus aplankyti artimųjų... Ar dažnai susitinkate?
- Deja, karantino metu artimųjų aplankyti neteko, tik telefonu dabar visi bendraujame. Visgi įprastų tyrimų planų stengiuosi nekeisti ir šiais metais. Biržų girioje jau buvau kovo pabaigoje – griežtai karantininėmis sąlygomis. Tai reiškia, kad keturias paras iš girios niekur nevykau. Buvimas miške ir nakvojimas automobilyje – jau priprastas ornitologų gyvenimo būdas. Kiekvieną pavasarį tiriant pelėdas ir kitus paukščius nėra laiko blaškytis tarp miško ir miesto. Laikas tuomet būna ypač brangus, nes tinkamų dienų ir naktų šio sezono metu nėra daug. Kad išgirstum ir įvertintum pelėdų rūšinę sudėtį, jų pasiskirstymą poromis ir gausą konkrečiame miške, reikalingi kasmetiniai pasikartojantys stebėjimai (šiuo atveju ir pasiklausymai). Darbas tuomet vyksta ištisomis paromis.

Su artimaisiais susitinkame dažniausiai per šventes, kitas progas, nors būna, kad pasiilgęs aplankau juos ir be progos. Su šeima Biržuose svečiuojamės Kalėdų laikotarpiu, o vasaros atostogų metu, kuomet visi biržiečiai grįžta vasaroti, mums nelabai išeina, nes vasarą gamtininkams pats tyrimų sezonas. Seniai jau buvo tie laikai, kai savaitę ar ilgiau tiesiog pabūdavome pas tėvelius ar draugus.


- Ką dažniausiai atvykęs į Biržus aplankote?
- Anksčiau pirmiausia važiuodavau tiesiai į miškus, į Biržų girią, nes dažniausiai ir atvykimo laiką pasirinkdavau pagal tai, kokius paukščius ten turiu stebėti. Tėveliai ir draugai dėmesio sulaukdavo baigus stebėjimus arba netikėtai pasikeitus oro sąlygoms.
Pačiu intensyviausiu laikotarpiu būdavo, kad po stebėjimų vykdavau jau tiesiai namo, taip nieko iš artimųjų ir neaplankęs.

Dabar daugiau dėmesio skiriu tėveliams ir krikšto tėvams Romualdai ir Gintarui Butkevičiams, kurie yra puikūs mano draugai ir bendraminčiai. Močiutė bene labiausiai buvo įsigilinusi į mano vykdomus paukščių stebėjimus, domėjosi jais, buvo gera su ja aptarti ir visas ornitologines naujienas.

Biržuose būdamas, kai tik galiu, visada užsuku į pilį, Astravą, praeinu ilgiausiu tiltu per Širvėnos ežerą, kuris yra tikra vandens paukščių karalystė.
Didžiuojuosi mūsų karstinėmis įgriuvomis.
Labai patinka Kirkiluose.
Gaila tik, kad iškirtus pakrantėse augančius krūmus gal kiek per daug buvo atidengti patys ežerėliai, nes po pernai metų sausros dalis paliktų augti medžių jau pradėjo džiūti.

Su šeima per Kalėdas Biržuose.

- Kaip į jūsų veiklą reaguoja Jūsų šeima?
- Šeima labai palaiko, nes turiu nuostabią antrąją pusę. Su žmona Grita abu esame zoologai, baigėme tą patį Vilniaus universitetą. Dabar net dirbame toje pačioje zoologijos katedroje. Taigi, turiu visišką palaikymą ir supratimą. Kartais vykstame kartu. Esame surengę ir bendras ekspedicijas į tą pačią Biržų girią, kur susiderinę rinkome medžiagą: aš apie paukščius, o Grita apie moliuskus. Vaikai kartu labai nesiveržia, tačiau būna, kad palaiko kompaniją. Manau, jiems patinka visas procesas - tiek pati kelionė, tiek ir buvimas gamtoje.

Su šeima, kai tik galime, mėgstame kur nors keliauti. Jei žiūrėsim į šeimą plačiau – turiu dabar mažąjį širdies draugą – sesers Austros sūnų Jokūbą, kuris labai domisi viskuo, ir ypač gamta. Norėdamas jam parodyti gamtos grožybes, pradėjau daugiau fotografuoti įvairius paukščius, kitus gyvūnus. Labai norėčiau pasiimti jį kartu ir į mišką.


- Jūs ne tik stebite, bet ir fotografuojate paukščius. Ar savo fotografijose nepastebite tam tikro kolorito, kuris randamas ir jūsų tėvelio dailininko Egilo Skujos paveiksluose?
- Paukščius fotografuoju vedamas ne tiek noro juos įamžinti, kiek siekdamas užtikrinti jų apsaugą. Mano nuotraukos yra labiau dokumentinės, skirtos pačiam paukščio stebėjimo faktui užfiksuoti. Tai labiau susiję su mūsų vykdomais tyrimais. Pavyzdžiui, retų stambiųjų miško paukščių lizdus fotografuoju naudodamas priartinantį fotoobjektyvą iš saugaus atstumo ir tik tam, kad duomenys apie lizdavietes laiku būtų įregistruoti saugomų rūšių informacinėje sistemoje, taip užtikrinant jų apsaugą. Kartais pavyksta ir vienas kitas meniškesnis kadras, nes daug laiko praleidžiant gamtoje juos pamatau. Tik gaila, kad dažnai to matomo vaizdo ar nuotaikos nepavyksta „įrėminti“ foto kadre. Tiesiog netelpa. Manau, visam tam reikia ir daugiau laiko, ir dar stipresnio pajautimo.

O savo tėvelio paveikslus tiesiog jaučiu, dažnai net negaliu gerai jų apibūdinti ar pakomentuoti. Jie tokie gyvi! Visada žavėjausi sugebėjimu taip subtiliai perteikti gamtos grožį ir tos akimirkos nuotaiką. Tą patį galiu pasakyti ir apie tėvelio nuotraukas. Tikrai turiu, į ką lygiuotis, nes pirmąsias pamokas gavau iš jo.


- Prieš kelerius metus buvo surengta ereliui rėksniui skirta paroda. Kuo šis paukštis ypatingas, kodėl jis sulaukė tiek daug jūsų dėmesio?
- Mažasis erelis rėksnys – mažiausias mūsų šalyje perintis tikrųjų erelių genties atstovas. Nors ir mažiausias, jis yra gausiausias iš mūsų erelių – Lietuvoje peri apie 1900 – 2900 šių paukščių porų, tai sudaro 14 proc. šios rūšies Europos žemyno populiacijos. Gyvūnus pradėti saugoti reikia tada, kuomet jie dar pakankamai gausūs, nes pavėlavus tą padaryti jau būna žymiai sunkiau ir brangiau. Todėl penkerius metus vykdėme specialų projektą – „Mažojo erelio rėksnio apsauga Lietuvos miškuose“. Biržuose tai įprasti paukščiai, aptinkami visuose rajono miškuose ir net mažesniuose miškeliuose. Vien Biržų girioje peri iki 30 šių paukščių porų.
Ereliai rėksniai savotiškai renkasi lizdavietes – tai miško pakraščio paukščiai, miškuose neperintys toliau nei 0,5 km atstumu nuo pamiškės. Erelių ir kitų paukščių lizdaviečių paieška prasideda dar net ne miške, pirmiausia iš palaukėse pasirinktų stebėjimo taškų stebint perėjimo teritorijas užėmusias erelių poras, kurios apie tai liudija savo elgesiu. Reikia tik mokėti tai „perskaityti“.
Vėlesnių apskaitų metu aiškinamės, kurios erelių poros jau turi lizdus ir augina jauniklius – stebint grobį nešančius erelius, galima nuspėti ir lizdo vietą. Pačių lizdų ieškome dar vėliau – liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai juose būna užaugę jaunikliai arba vėliau – rudenį ir žiemą. Mažųjų erelių rėksnių lizdai dažnai yra nedideli ir sunkiai pastebimi, todėl neretai jie gali būti iškirsti kartu su visu medynu. Jei kertama vasarą, gali nukentėti neišaugę jaunikliai.
Šie ereliai mūsų simpatijų susilaukė, nes yra prieraišūs savo gyvenamosioms vietoms, sudaro pastovias poras, kurios kantriai per sezoną išaugina tik po 1 jauniklį. Jaunikliai bręsta net iki 5 metų, dalis jų žūsta jau pirmos migracijos į žiemavietes Afrikoje metu.

Subrendę ir pasiruošę perėti šie paukščiai tiesiog gali neberasti sau vietos naujai lizdavietei, nes jų pasirinktoje vietoje bus iškirsta biržė.
Kadangi miško kirtimai yra vienas iš šių paukščių lizdavietes ribojančių veiksnių, stengiamės, kad visi mūsų rasti lizdai būtų apsaugoti. Kompensacijos už negaunamą iš miško naudą retųjų paukščių lizdavietėse yra mokamos ne tik Biržų girios biosferos poligono teritorijoje, bet ir visuose kituose Lietuvos miškuose. Svarbu suprasti, kad miškas, kaip ekosistema su visomis jame sutinkamomis gyvūnų ir augalų rūšimis, yra visų mūsų bendras turtas, nepaisant nuosavybės formų. Ir tada neišnyks nei šie ereliai, nei kiti mūsų miškų gyventojai.

Dar ne juodi juodojo gandro jaunikliai. 

- Jūs stebite ir nykstančius juoduosius gandrus. Vienas iš pavyzdžių, kad šie gandrai nyksta, yra jūsų stebėto lizdo Spalviškių girininkijoje istorija... Ar yra tikimybė, kad jų populiacija bus išsaugota?
- Juoduosius gandrus įvairiose Lietuvos vietose stebime jau 25 metus. Tai archajiški tikrų sengirių paukščiai, skirtingai nuo savo giminaičių baltųjų gandrų, jie renkasi atokius miško kampelius, kur randa ramybę ir gali netrikdomi perėti. Bėda ta, kad tokių nuošalių miško kampelių vis mažėja. Šiuolaikinis ūkininkavimas miškuose beveik nepalieka didesnio ploto brandesnių miško sklypų, tinkančių šiems paukščiams. Siauromis viena arti kitos išdėstytomis plynomis biržėmis išvagoti miškų masyvai mažiau betinka tokioms rūšims, kaip juodasis gandras.

Dar 2006 metais Biržų girioje žinojau aštuonias juodųjų gandrų poras su tuo metu užimtais lizdais. Vėliau jų skaičius sumažėjo iki penkių. Ir ne dėl kirtimų. Dažniausiai uosiuose sukrauti šių gandrų lizdai laikui bėgant išvirto kartu su džiūstančiais šiais medžiais. Užpernai drauge su juodųjų gandrų lizdu išvirto paskutinis toks žinotas senas uosis Spalviškių girininkijoje. Lizdui buvo ne mažiau kaip 30-40 metų. Liūdniausia, kad tai įvyko ne žiemą, o paukščių perėjimo metu – šalia lizdo liekanų radau buvusių sudėtų kiaušinių lukštus...

Su kolegomis susivieniję „Padėkime ereliams“ organizacijoje stengiamės padėti ir juodiesiems gandrams – keliame jiems tinkamus dirbtinius lizdus, įrengdami juos buvusiose ilgametėse gandrų lizdavietėse ar šalia jų. Mūsų stebėjimai rodo, kad ilgainiui šie paukščiai grįžta į įprastas savo perėjimo vietas.
Biržų krašte tokie lizdai buvo įrengti 2014 metų žiemą, o juodieji gandrai juos iš naujo „atrado“ tik po 5-6 metų, t. y. 2018-2019 metais. Džiugu, kad dirbtinius lizdus rado, užėmė ir net dviejuose iš jų sėkmingai išaugino jauniklius. Vienas šių lizdų kaip tik ir yra Spalviškių girininkijoje. Tai vieta, kurioje garsus kino operatorius ir režisierius Petras Abukevičius dar 1977 metais filmavo dokumentinį filmą apie juoduosius gandrus.
Yra ir daugiau dirbtinių lizdų, kuriuose grįžtant paukščių tikimės jau šiais metais. Juodieji gandrai peri ne tik didelėse giriose, atskiri Biržų regioninio parko miškai taip pat yra priglaudę bent po vieną šių retų ir išvaizdžių paukščių porą. Taigi viltis pas mus išgyventi juodajam gandrui išlieka.


- Esate vienas iš tų, kurie itin gerai pažįsta Biržų girią. Kokių paukščių buveinių joje aptinkate ir jas stebite?
- Manau, galima ir taip sakyti, bet labai norėčiau pažinti tą Biržų girią, kuri čia augo dar iki jos ūkinio sutvarkymo nutiesiant kelius ir iškasant surenkamuosius nusausinimo griovius. Koks tai turėjo būti miškas Nemunėlio potvynių užliejamoje žemumoje...
Žinoma, dabar labai patogu visur nuvažiuoti, bet medynai jau nebe tie, kokius dar spėjau pamatyti pirmą kartą čia atvykęs tyrinėti 2001 metais. Pacituosiu vieną iš girininkų, kuris džiaugėsi, kad „pagaliau baigė tvarkyti visokius šabakštynus“, kas reiškia, kad dabar beveik visi medynai šioje girioje išugdyti, laiku kertami ir atkuriami. Išskyrus du draustinius, saugomas kertines miško buveines ir Biosferos poligone išskirtas saugomų paukščių rūšims nustatytas veisimosi vietas ir tinkamus veistis potencialius medynus.

Dalis šių plotų yra tos pačios kertinės miško buveinės, tie patys draustiniai.
Be mažųjų erelių rėksnių ir juodųjų gandrų, Biržų girioje gyvena retos mūsuose uralinės ir žvirblinės pelėdos, nereguliariai peri lututės, žiemą čia kartais užklysta ir viešnios iš šiaurės – raiboji ar net laplandinė pelėdos. Dažnos girioje naminės pelėdos, pamiškėse įsikuria ir mažieji apuokai. Čia galima pamatyti beveik visų mūsų krašte sutinkamų rūšių genius, išskyrus tik žaliąją meletą. Reti šiuose miškuose vištvanagiai, kuriems kaip ir juodiesiems gandrams reikalingi didesni nekirsto miško plotai. Šių paukščių čia gyvena po 1-2 poras kiekvienoje girininkijoje. Ypatingas slaptas girios paukštis vapsvaėdis nėra labai retas, tačiau dėl savo biologijos rečiau pastebimas. Kartais čia pasirodo žuvininkas ir didžiausi mūsų ereliai – jūrinis ar net kilnusis, bet tai tik praskrendantys paukščiai. Dar šis miško masyvas pasižymi slankų, jerubių, gervių gausa, o anksčiau čia gyvenusių tetervinų nebeliko. Jau seniai jų nebematau.


- Kokį paukštį labiausiai Biržų krašte norėtumėte rasti? O gal buvo toks atradimas, kuris itin nustebino?
- Savame krašte labai norėtųsi surasti dar kurią iš didžiųjų pelėdų – laplandinę arba net didįjį apuoką. Šie paukščiai pasirodo Biržų miškuose, ypatingai migracijos metu. Turime duomenų apie stebėtus ar po elektros linijomis rastus nutrenktus didžiuosius apuokus.

Dažnai tai būna dar jauni, klajojantys paukščiai, kurie, tikėtina, galėtų čia ir apsistoti. Lietuvos šiaurėje aptikta nauja šių didžiųjų pelėdų lizdavietė papildytų mūsų ornitologijos žinių lobyną.
Kita, dar nerealesnė svajonė – perintys kilnieji ereliai. Tikrai nepretenduoju į jų radėjus, užtektų vien žinoti apie tai. Šie paukščiai nuolat lankosi Lietuvoje, jie matomi šalia didžiųjų mūsų girių ir kitose vietose. Tai yra ženklas, kad kaimyninėse šalyse gyvuojanti jų populiacija neretėja ir jauni paukščiai dairosi naujų vietų. Kaip rodo kolegos ornitologo ir pirmojo mokytojo dr. Eugenijaus Drobelio patirtis, net po 40-ties metų ieškojimų netikėtai galima surasti ypač reto ir labai laukto paukščio – gyvatėdžio lizdą.

O štai jaudinantis atradimas tikrai buvo. Prieš 20 metų Biržų girioje pirmą kartą aptikau uralines pelėdas! Kai nuvyksti į tada dar mažai pažįstamą girią, tinkamai pasirenki laiką ir vietą ir jau pačią pirmą naktį išgirsti balsą pelėdos, kurios ir nesitikėjai, ir tuo pat metu labai norėjai surasti, apima nenusakomas, su niekuo nepalyginamas jausmas. Ir tas jausmas tebelydi kiekvieną pavasarį važiuojant tirti šių paukščių – jau 20-tą sezoną iš eilės.


- Ar Biržų girioje geros sąlygos paukščiams perėti ir veistis, ar derėtų ką nors keisti?
- Paukščiams perėti sąlygos geros būna tuomet, kai konkrečioje teritorijoje jie gali pasirinkti tiek tinkamas vietas lizdams krauti, tiek ir geras mitybines teritorijas, kur randa maisto. Esant geroms sąlygoms perėti, paukščiai gali skristi maisto ir didesniais atstumais. Blogesnė situacija, kai esant gerai mitybinei bazei paukščiai neberanda optimalių vietų savo lizdams.
Biržų girioje man atskaitos taškas yra 2001 metai, kuomet prasidėjo pažintis su ja. Manau, kad intensyvus miškų ūkis ženkliai pakeitė girios medynus. Buvo stengiamasi formuoti vienaamžius ir labiau vienarūšius medynus. Nors iškirstuose plotuose ir formuojasi naujos mitybinės teritorijos, kuriomis naudojasi įvairūs paukščiai, šalia tokių kirtaviečių dažnai nebelieka seno miško plotų, kuriuose šie paukščiai galėtų perėti. Apie besikeičiančią situaciją byloja mažėjantis juodųjų gandrų porų skaičius, bet labiausiai geros būklės pokytį iliustruoja vis labiau užimamos dirbtinės lizdavietės ir inkilai. Savo lizdinėje teritorijoje paukščiai tokias dirbtines lizdavietes paprastai renkasi tuomet, kai jų lizdams pritrūksta natūralių vietų – senų šakotų medžių, drevėtų stuobrių, uoksų ir nepakeistos tokių vietų aplinkos.

Problema egzistuoja dar ir todėl, kad nuolat saugant vienus miško sklypus ir reguliariai kertant visus kitus, nesaugomus medynus, per tam tikrą laiką nebelieka vietų, kur retieji paukščiai galėtų naujai įsikurti sunykus natūralioms jų lizdavietėms. Taip nesudaromos tinkamos alternatyvos šiems paukščiams pakeisti lizdavietes. Natūraliame miške potencialių vietų lizdams būna daugiau nei reikia ir paukščiai gali pasirinkti. Biržų girioje toks pasirinkimas jau yra ribotas, reikia galvoti.


- Esate Vilniaus universiteto gyvybės mokslų centro lektorius. Ką dažniausiai akcentuojate studentams per biologinės įvairovės apsaugos paskaitas?
- Esu sakęs, kad niekada nebūsiu mokytojas... Bet man patinka, galiu realizuoti save kitaip ir dalintis įgyta patirtimi. Paskaitų, laboratorinių darbų ar praktikos metu su studentais mokomės ne tik pažinti mus supančius gyvūnus, jų sandarą, bet ir aiškinamės įvairius jų tyrimo metodus. Gyvybės mokslų centre turime Biologinės įvairovės magistrantūros kursą. Daug dėmesio čia skiriame biologinės įvairovės apsaugai, saugomoms teritorijoms ir įvairiems apsaugos būdams. Diskutuojame apie tai, kaip tvariai naudoti gamtos išteklius, stengiantis suderinti ir žmonių, ir gamtos įvairovės poreikius.

Paukščiais besidominčius studentus kartu vežuosi į tyrimus į Biržų girią, kur jie ne tik padeda tirti, bet ir įgyja žinių apie paukščius, bendrai apie mišką, susipažįsta su jo gyventojais. Dažnas iš jų čia pirmą kartą paragauja meškinio česnako ir pamato ne tik pelėdas, erelius, bet ir vilką ar netgi lūšį...


Saulė Vaitaitė
2020-04-28


0.510809