Vasario 21 dieną Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje viešėjo Tikras Rašytojas – Tomas Dirgėla. Taip, tas pats Tomas Dirgėla, kurį iš impozantiškos šukuosenos paaugliai atpažintų ne tik Vilniaus, bet ir Biržų gatvėse. Tai skaitomiausias šių dienų vaikų ir paauglių rašytojas, parašęs daugiau nei 30 knygų, už kurias yra apdovanotas įvairiomis premijomis, pradedant reikšmingiausiu debiutu ar geriausia metų knyga ir baigiant kultūros ministro ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos premijomis.
Susitikimas, kaip ir dera rimtam pokalbiui su skaitytojais, prasidėjo rašytojo prisistatymu. Papasakojęs apie savo vaikystės metus Palangoje, kur augo pas jį labai mylėjusią močiutę, nes taip jau būna iširus šeimai, apie mokyklos laikų nuotykius su draugais, bandymą kartais mieste sekti nusižiūrėtą žmogų – taip tarsi ruošiantis tapti detektyvinių istorijų kūrėju. Ir apie pirmuosius kūrybinius bandymus, kai jis kartais rašinius parašydavo ne tik sau, bet dar keliems klasės draugams, kurie, kad ir kaip būtų juokinga, už juos gaudavo geresnius pažymius nei autorius už savąjį. Tiesa, autorius prisipažino, kad ir mokyklos metais buvęs raštingas ir rašydavęs beveik be klaidų.
Kalbėdamas apie visus sudominusią šukuoseną Tomas Dirgėla prisipažino, kad ja išsiskyrė jau paauglystėje. Tiesa, tuomet tai buvo tiesiog „skiauterė“, labai nepatikusi močiutei, bet ją nusikirpęs tik tada, kai močiutė pažadėjusi… ne, ne saldainių, kam jie šešiolikmečiui. Močiutė pažadėjusi nupirkti motorolerį. Dabartinės šukuosenos atsisakytų tik vienu atveju – nebent žmona prižadėtų padovanoti motociklą.
Mokinius domino, kaip tapti rašytoju. Profesionalus rašytojas atsakė trumpai: tiesiog skaityti knygas ir… jas perrašinėti. Tuo jis tarsi patvirtino teiginį, kad visos geriausios pasaulio knygos jau parašytos, o tai, kas rašoma dabar, tai seni siužetai, pritaikyti naujomis sąlygomis, kitu laiku, kitomis aplinkybėmis, pakeičiant veikėjus.
Ir štai tuomet rašytojas kartu su auditorija aiškinosi, ko reikia kuriant detektyvinę istoriją: nusikaltėlio, detektyvo, nusikaltimo, paslapties, veiksmo ir šiek tiek humoro. Perskaitęs knygos „Domas ir Tomas. Vasaros atostogų byla“ ištrauką vaikų klausė, kur slypi intriga ir kas čia kelia juoką.
Rašytojas prisipažino, jog jis verčiasi tik iš knygų rašymo, todėl per dieną prie naujo siužeto kūrimo praleidžia bent keturias valandas, kad knygą parašo per tris-keturias savaites, kad šiuo metu turi parašęs tris naujas istorijas ir sugalvojęs dar bent kelis siužetus.
Daug dalykų vaikus domino: kiek rašytojui metų, kiek jis augina vaikų, kokie tų vaikų vardai, kur apsistojęs Biržuose… Ir į visus klausimus rašytojas atsakė žaismingai, šmaikščiai, todėl penktokus ir šeštokus jis taip sužavėjo, kad susitikimo pabaigoje jie ne tik prašė autografo, fotografavosi būriu ar asmenukėms, bet ir išeinantį nulydėjo iki pat mokyklos durų.
Belieka tikėtis, kad Tikro Rašytojo knygas paaugliai dabar skaitys kitaip – prisimindami žaismingą susitikimą, suvokdami knygos kūrimo situaciją, ieškodami aptartų detektyvo elementų.
Jūratė Laisvūnė Šatienė, Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja