Biržų rajone, Jasiškių kaime, esanti Vasario 16-osios Nepriklausomybes akto signataro Jokūbo Šerno gimtosios sodybos vieta vis dar apleista. Ir kol kas nepanašu, kad situacija gali pasikeisti.
Apie tai, kad deramai pagerbiant signataro atminimą reikėtų bent jau nušienauti jo gimtosios sodybos teritoriją, pirmoji viešai prakalbo Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų parapijos administratorė, kunigė Sigita Veinzierl.
Po šios publikacijos „Šiaurės rytai“ kreipėsi į Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūną Giedrių Kubilių. Jis patvirtino, kad ši teritorija nėra nušienauta.
Seniūnas užsiminė, kad dėl šios sodybvietės turi tam tikrų planų, tačiau kokių, atskleisti nepanoro.
Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė sakė skaičiusi publikaciją apie tai, jog Biržų rajone nepakankamai įamžintas signatarų atminimas.
Direktorė prisipažino dar negalvojusi, ką reikėtų padaryti dėl šios sodybos sutvarkymo.
Biržų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas aplinkosaugai Dalius Mikelionis sakė, kad neseniai pasikeitė J. Šerno gimtąja sodyba vadinto pastato statusas.
Buvo išsiaiškinta, kad namas, kuris buvo oficialiai vadinamas J. Šerno gimtąja sodyba, buvo statytas 1930 metais, kai signataras jau buvo miręs.
Tikroji jo gimtosios sodybos vieta yra šalia šio namo. Čia likę tik namų pamatai. Tiesa, jie apleisti, apaugę krūmais, o aplink daug piktžolių.
1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Jokūbo Šerno gimtosios sodybos vieta įrašyta į Lietuvos paminklų sąrašą. Tai padaryta 2021 metais – po to, kai iki tol laikyta jo gimtąja sodyba išbraukta iš šio sąrašo.
Prie namo tebestovi Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro ženklas.
D. Mikelionis sakė, kad šį ženklą reikėtų perkelti kiek toliau, šalia tos vietos, kur yra tikrieji gimtojo namo pamatai. Ir, žinoma, šią vietą sutvarkyti.
Kas imsis šio darbo, kol kas klausimas lieka atviras.
