Užtrukusią sausrą neišvengiamai lydi ir kitas nemalonus palydovas – dulkės. Kelia jas vėjai, pravažiuojantys automobiliai ir kita technika. Miesto gyventojams ypač daug nepatogumų kelia gatvėms valyti naudojami pūstuvai. Į redakciją užsukusi biržietė ponia Alė apgailestavo, kad apie tai nepagalvoja mūsų miesto gatvių šaligatvius valančios įmonės vadovai. Šie sako, kad valymo priemones pasirenka ne kas kitas, o savivaldybė. Biržų miesto seniūnė rodo sutartį, iš kurios galima spręsti, kad valančios įmonės vadovai suka uodegas.
Ne tik nepatogumai, bet ir grėsmė sveikatai
Moteris žurnalistams pasakojo, kad jos gatvėje šaligatvis valomas anksti ryte, apie 5 valandą. Valymas – paviršiaus nupūtimas oro srove. „Tie pūtikai pakelia į orą galybę dulkių, kietųjų dalelių. Karštis, langai namuose praviri, ten miega ir vaikai, jiems tenka kvėpuoti užterštu oru. Dulkės skverbiasi į patalpas, jau nekalbant apie tai, kad storai nugula langų stiklus bei gatvėje pastatytus automobilius. O naudos jokios, nes viskas vėl nugula. Dar suprantama būtų, jei gatvės ir šaligatviai būtų laistomi, jei būtų drėgnas ruduo ir taip šalinami lapai. Kiek man žinoma, didieji miestai jau seniai tokios praktikos atsisakė. Jei šie aparatai dulkes ne pūstų, o siurbtų ir rinktų kaip dulkių siurblys, tai dar būtų galima suprasti. O dabar tik bloginama situacija“, – dėstė ponia Alė.
Priemones nustato savivaldybė?
Su šiais pastebėjimais „Šiaurės rytai“ kreipėsi į miesto šaligatvius valantį rangovą – UAB „Biržų komunalinis ūkis“.
Padalinio vadovė Asta Sadauskienė sakė situacijos komentuoti negalinti, tai galėtų padaryti tik jos vadovybė. Štai kokį atsakymą pateikė Diana Lubė, „Ecoservice“ teritorijų administravimo vadovė: „Biržuose šaligatvių valymui reikiamose vietose pasitelkiami pūstuvai. Šiuo metu mieste naudojami 8 pūstuvai. Palengva benzininius pūstuvus keičiame akumuliatoriniais, kurie veikia tyliau, skleidžia mažiau kvapo, yra tvaresnis pasirinkimas. Norime atkreipti dėmesį, kad sprendimą dėl priemonių naudojimo priima ne pati bendrovė – tai numatoma viešajame pirkime ir sutartyje su miesto savivaldybe. Didesnė dalis miestų pūstuvų jau yra atsisakę ir pasirinkę vakuumines šaligatvių valymo mašinas. Ateityje tikime, kad ir Biržų viešajame pirkime bus numatytos ir kitos priemonės valymui“.
Kratosi atsakomybės?
Toks atsakymas gerokai nustebino Biržų miesto seniūnę Kristina Undzėnienę.
Pasak seniūnės, tai panašu į rangovo norą nusimesti atsakomybę.
K. Undzėnienė pateikė rangos sutarties priežiūros paslaugų techninę specifikaciją, kur 8.8 punkte parašyta: „…šaligatvius, takus, aikštes valyti mažo galingumo traktoriais, mašinomis arba motoblokais (iki 25 kW) su šlavimo, vakuumine siurbimo įranga. Polaidžio metu (einant pašalui) šaligatvius, takus, aikštes valyti motoblokais su šlavimo, vakuumine siurbimo įranga. Elektriniai (akumoliatoriniai) lapų, nupjautos žolės, smulkių atliekų siurbliai, pūstuvai naudojami darbui nakties metu ir valyti teritorijas, kurių valyti kita technika nėra galimybės…“
Anot seniūnės, šaligatviai tikrai ne ta vieta, kurios nebūtų galima valyti kita įranga, kaip pūstuvais. K. Undzėnienė sakė, jog rangovas nuolatos įspėjamas dėl pūstuvų naudojimo ne tose vietose, kur reikėtų, šis atvejis dar kartą tai patvirtina. Seniūnė sakė dar kartą kreipsis į rangovus dėl sutarties sąlygų išpildymo
Keliai dulkina kaimus
O dulkės labiau kamuoja ne miestą, bet kaimiškas seniūnijas, nes pasigirti asfaltuotų rajoninių keliu tinklu negalime.
Parovėjos seniūnė Daiva Juozaitienė sakė, jog gyventojų prašymu ji kreipėsi į savivaldybės Saugaus eismo komisiją, kad būtų pastatyti greitį ribojantys ženklai Drąseikiuose bei Medeikiuose. Ženklai dulkių nesustabdys, bet gal vairuotojai bus sąmoningesni tuose ruožuose ir nelėks, kaip akis išdegę. Papilio seniūnas Renas Čygas ir Širvėnos seniūnas Saulius Eigirdas svarstė, jog labiausiai dulkančiose vietose ties gyventojų namais vertėtų pabandyti surišti kelio paviršių specialia technine druska. Tokia technologija gerokai palengvintų žmonių gyvenimo kokybę.
Kelininku teigimu, jei kelio apdorojimas chloridais vykdomas griežtai laikantis technologinių reikalavimų, dulkėjimas sumažėja 70–90 proc. Dulkėjimo mažinimo efektas kinta bėgant laikui: po 3 mėnesių veikimo rezultatas sumažėja maždaug ketvirtadaliu, o po 5 mėnesių – beveik 2 kartus. Žiema ant taip apdorotų kelių greičiau ištirpsta sniego ir ledo danga.
Tačiau tokia druska bei darbai kainuoja, ir kol kas neaišku, kokios išlaidos būtų visos savivaldybės mastu.
Skaičiuojant pinigus, reikėtų nepamiršti, kad šiltuoju sezonu vieno kilometro ilgio žvyrkelio ruože išdulka nuo 30 iki 150 kubinių metrų žvyro. Dulkėjimo intensyvumas priklauso nuo žvyrkelio dangos kokybės ir eismo intensyvumo. Ir, žinoma, nuo oro sąlygų: kuo karštesnė ir sausesnė vasara, tuo dulkėjimas intensyvesnis. Tiesiog puikus atsakymas į klausimą, kur dingsta pinigai ir iš kur atsiranda dulkės.
Pavykęs bandymas Suoste
Dulkių mažinimą chloridų pagalba praktiškai išbandė Suosto gyventojai. Anot čia gyvenančio Ramūno Vėjelio, Tujų gatvės gyventojai tai padarė savo iniciatyva ir lėšomis – pirko kalcio chloridą, patys susikonstravo purkštuvą tirpalui paskleisti, nors medžiaga gali būti įterpiama į žvyro dangą ir sausa. Anot R. Vėjelio, efektas buvo aiškiai juntamas. Tokį dulkių mažinimą žmonės darė porą metų. Pasak Ramūno, kai kurie gyventojai ir dabar prie namų gatvę barsto sausomis dulkėjimą mažinančiomis medžiagomis.
Vyras šią vasarą nemažai važinėjo po kaimyninę Latviją ir sako pastebėjęs, jog daugelyje kaimų yra šitaip apdorotų žvyrkelių, yra išpurkštų atkarpų ir prie pavienių sodybų.
Tačiau niekas geriau nesutramdo kelių dulkėjimo kaip lietus. Jeigu šiandien lyja, vadinasi, problemos bent laikinai nebėra.
