Per socialinius tinklus, vietinį laikraštį nesiliauja trykšti nepasitenkinimo purslai dėl to, kas vyksta Biržuose. Arba dėl to, kas nevyksta.
Pastaruoju metu suaktyvinti kaimiečiai piktinasi Biržų miesto šventės programa. Ji esanti labai labai bloga. Nieko joje nauja. Nei Butkutės, nei Mikutavičiaus, kurie ką tik buvę kaimyniniame Kupiškyje. Anei Bareikio kaip Pasvaly. Nesvarbu, kad jis čia pasirodė pernai. Kaimas pasigedo ir tūlo Brusaičio. Turbūt to, kuris prieš keletą metų Biržų miesto šventėje koncertavo Prūsaičio pavarde.
Kaimas pasigedo ir tūlo Brusaičio. Turbūt to, kuris prieš keletą metų Biržų miesto šventėje koncertavo Prūsaičio pavarde.
Kad šiais metais Biržai galės pamatyti operą – niekai. Tegul pensininkai ją žiūri. Redko? O kas ji tokia?
O štai Kilučių ežero pusiasalyje vyksiantis koncertas – jėga. Kodėl jis negali būti Biržų miesto šventės dalimi? Kažkas bando kaimo gudročiams atsakyti, kad koncertas Kilučiuose yra komercinis, ir, skirtingai nei į miesto šventės renginius, į jį reikia pirkti bilietus. Tačiau racionalesni pastebėjimai skęsta kumetiškos išminties klampynėje. Arba nepatogūs komentarai turi tendenciją iš viso dingti.
Kas šitą šaršalą kelia?
Tie patys, kuriems svarbu įsitvirtinti Biržų krašto politikoje, versle, kultūroje, viešojoje erdvėje. Tiems, kurie „ima“ kaimus, kultūrindami juos radžiais, jermolenkomis, manikais ir apsodindami krūmais. Tiems, kurie veržte veržiasi į įvairias struktūras, per jas stengdamiesi daryti įtaką visuomenei.
Politinis komitetas „Biržų atgimimas“, laikraštis „Biržiečių žodis“, kepykla „Biržų duona“ įkūnija politikos, žiniasklaidos ir verslo susiliejimą. Šios grupės veiksmai leidžia manyti, kad ji siekia monopolizuoti politinę galią, kontroliuoti savivaldybės socialinius ir ekonominius procesus.
Koncertą Kilučiuose organizuoja ne kas kitas, o tie patys asmenys, veikiantys minimose įmonėse ir politinėje struktūroje. Tai ne šiaip komercinis renginys, kokie vyksta įvairiose šalies vietose. Šis koncertas (panašiai kaip ir pernykštis) reklamuojamas kaip išskirtinis įvykis Biržų krašte, o jo rengėjai – kone mistinių galių turintys geradariai. Jie šį koncertą pateikia vos ne kaip dovaną kaimiečiams, kurie už tai turi būti dėkingi. Kad už tą dovaną tenka susimokėti – smulkmena. Keliasdešimt eurų – ir še tau bilietas su „Biržiečių žodžio“ prenumerata.
Politinis komitetas „Biržų atgimimas“, laikraštis „Biržiečių žodis“, kepykla „Biržų duona“ įkūnija politikos, žiniasklaidos ir verslo susiliejimą. Šios grupės veiksmai leidžia manyti, kad ji siekia monopolizuoti politinę galią, kontroliuoti savivaldybės socialinius ir ekonominius procesus.
Jei tai būtų paprasti prigesusių žvaigždžių koncertai, jų organizatorių politiniai bendražygiai viešai neuždavinėtų klausimų savivaldybės vadovams, kaip jie vertina šiuos renginius. Tokių klausimų buvo prieš savivaldos rinkimus. Jų yra ir dabar. Štai „Biržiečių žodyje“ publikuojamas toks politkultūrinis šedevras: „Norisi paklausti, kaip Biržų meras vertina neeilinį Biržams įvykį, kuris vyks kitą savaitę Kilučių ežero pusiasalyje, pasiruošimo jam eigą ir žmonių entuzizmą? Ar apsimes, kad nieko neįvyko?“
Taigi, mere, kaip vertinate K. Isako organizuojamą koncertą? O kaip vertinate „Biržų duonos“ minkomą tešlą? O ar jums neatrodo, kad geltonasis „Biržų atgimimas“ yra irgi neeilinis – tai vienintelė politinė organizacija, kuri kaimuose sodina hortenzijas?
Mere, pasakykit pagaliau, kad visa, ką daro geltonasis darinys, yra tikrai vertinga. Kad tuo patikėtų ne tik kaimas.
Ir apskritai viskas, kas buvo Biržuose iki Isako, neturi išliekamosios vertės. O jeigu ir buvo, tai ne taip, kaip turėjo būti. O kaip turėjo būti? Klausk Isako.
Kol kas šio stebukladario įdėmiai klauso kaimečiai. Už tai jiems sodinami įvairūs žolynėliai. Jei bus paklusnūs, ir dar ką nors pasodins. Taip „geltonieji“ žadėjo leisti gaunamas savivaldybės tarybos narių išmokas. Žodžiu, taip panaudos mokesčių mokėtojų pinigus. Ir už tai kaimas plos geradariams. Nesvarbu, kad už tas dovanas bus jie patys susimokėję.
Ir apskritai viskas, kas buvo Biržuose iki Isako, neturi išliekamosios vertės. O jeigu ir buvo, tai ne taip, kaip turėjo būti. O kaip turėjo būti? Klausk Isako.
Šie politikos, verslo ir žiniasklaidos grupuotės triukai – tai pigus opiumas liaudžiai. Tik kas formuojama iš tų geltonaisiais svaigalais apsinešusių kaimiečių? Kokiai užduočiai jie ruošiami? Ar už to oligarchinio politikos, verslo ir žiniasklaidos lydinio nėra užsakovo, kuris atėjus reikiamam momentui ištryps visus tuos rūtų darželius su tais pačiais kaimiečiais?
