Tvankią praėjusio penktadienio popietę poezijos ir tautodailės mylėtojai rinkosi prie Medinukų galerijos Vytauto gatvėje, kur jos savininkas, Biržų garbės pilietis, žurnalistas, tautodailininkas, leidėjo Antano Macijausko premijos laureatas Algirdas Butkevičius pristatė savo naujausią poezijos knygą „Grįžtu į save“.
Palyginimu apie rugpjūčio mėnesį imamą javų derlių ir naują poezijos rinkinį renginį pradėjo jo vedėja, bibliotekininkė Rita Venskūnienė. Pasak jos, Algirdo Butkevičiaus išaugintas žodis yra lyg išnešiotas, subrandintas, sunokęs auksinis grūdas. Pastebėta, jog to žodžio autorius niekada netuščiažodžiauja. „Tai daugiabriaunė asmenybė, kuriai nepagailėta talentų,“– sakė R. Venskūnienė. Gyvenime ragauta pedagogo duonos, daug metų skirta žurnalistikai, ypač daug dėmesio skirta žymiems mūsų krašto žmonėms, bet pagrindiniai du dalykai, keliantys svajonei lyg paukštį sparnai, – poezija ir drožyba. A. Butkevičiaus derlius – trys knygos. Pirmoji – poezijos ir drožinių – pasirodžiusi 1999 m., antroji – prieš porą metų išleisti pasakojimai apie Biržų krašto šviesuolius ir naujausioji – „Grįžtu į save“, kurioje prasmės ieškoma žvelgiant į juodą naktį ir į saulės spinduliais nužertą dieną, į rytais raudoniu nusidažiusį dangų ir į žemę gaubiančias sutemas.
R. Venskūnienė priminė, jog A. Butkevičius gimė vasario 16-ąją Dainiūnų kaime, prie Likėnų. Pasak paties A. Butkevičiaus, to krašto žmonės mėgo dainuoti. Gal todėl ir jam pačiam norisi, kad eilėraštis skambėtų lyg daina. Gamtos artumą ir ramybę mėgstantis A. Butkevičius pastebėjo, jog jo kūryba savo tematika ir rašymo būdu „artėja prie devynioliktojo amžiaus pabaigos ir dvidešimtojo amžiaus pirmojo dešimtmečio“. Šių dienų poezijoje, pasak A. Butkevičiaus, tai gal ir „nebelabai tinka, yra atgyvenę, nes tokia poezija „rišasi su tam tikra dinozaurų karta…“
A. Butkevičius skubėjo dėkoti visiems atėjusiems susitikti tokią alpią, karštą, jėgas slopinančią dieną. Jis sakė, jog susitikimo vietą pabandyta pirmą kartą „sukultūrinti“, galbūt ir ateityje čia žmonės galėtų rinktis paklausyti muzikos ir kitų autorių eilėraščių. Padėkos žodžių nepašykštėta renginyje A. Butkevičiaus eiles dainomis pavertusiems Laimai ir Artūrui Aukštuoliams.
Bibliotekininkė Rita Venskūnienė priminė, jog A. Butkevičiaus „taupus, švarus, nepraskiestas žodis“ buvo spausdintas ne tik Biržų krašto laikraščiuose, bet ir „Krantuose“, „Bernardinuose“, „Šiaurietiškuose atsivėrimuose“.
Pats A. Butkevičius prisiminė malonias bendrystes su Petru Skodžiumu, Jonu Strielkūnu, Vaidotu Spudu, Viliumi Mizaru, Vytautu Valioniu, Danute Balbieriene, Nastopkomis, Kostu Fedaravičiumi, Valentinu Dagiu, gamtininku Alfonsu Kazitėnu ir kt.
Netrukus buvo žvilgterta ir pro atvertas Medinukų galerijos duris. Joje yra apie tūkstantį didesnių ir mažesnių darbų, prisiminta drožybos darbų pradžia, prasidėjusi dešimtoje klasėje Kirdonių gipso karjere. Dabar A. Butkevičiaus skulptūros puošia Juodkrantės Raganų kalną, vietą į Saločius prie Pasvalio kelio, Likėnus, rymo prie Biržų geležinkelio stoties, Užušilių kaime, Medeikiuose ir kitur.
Naujosios knygelės autorius atviravo, jog dar daug yra neatliktų darbų, bet jį „užvaldė tinginystė“. Galbūt ji kada nors nueis į šalį. Susirinkusius nudžiugino A. Butkevičiaus anūkė Auksė, paskaičiusi senelio vaikams parašytos poezijos. Sulaukta sveikinimų iš Biržų rajono savivaldybės atstovų bei iš Pasvalio krašto žmonių. Žodį tarė Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos vadovė V. Vorienė. Malonų siurprizą paruošė Algirdo jaunų dienų draugas, kraštietis, astronomas, etnokosmologas Gunaras Kakaras. Jis padovanojo jųdviejų nuotrauką, darytą prieš šešiasdešimt šešerius metus.
