Biržų savivaldybės politikai dangstosi draudimais, kurie esą neleidžia skatinti į privačias medicinos įstaigas atvykstančių gydytojų, kurių rajone labai trūksta. Tie patys valdantieji neabejodami pritaria privataus verslo, susijusio su melioracija, rėmimui.
Parama privačiam verslui
Žemdirbių ir ūkininkų krašto savivaldybei itin svarbi melioracija, nuo kurios priklauso ir gyvenimo kokybė, ir ūkininkavimo verslas. Todėl jau daug metų ir valdžios kadencijų neabejota, kad savivaldybės pinigais būtų prisidedama prie lyg grybai po lietaus dygusių bei tebedygstančių melioracijos asociacijų. Jos vykdo šimtais tūkstančių kainuojančius projektus. Tą daryti vien tik savo lėšomis ūkininkai nepajėgtų, todėl naudojasi ir valstybės gautomis Europos Sąjungos lėšomis, ir savivaldybės garantiniu piniginiu prisidėjimu.
Panašus sprendimas priimtas ir praėjusią savaitę vykusiame Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Pritarta, kad tris vienos ūkininkų šeimos narius vienijanti asociacija „Papilio melioracija“ teiktų paraišką melioracijos sistemų remontui finansuoti. Finansavimo šaltiniai – Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšos. Paramos suma projektui negali viršyti 300 tūkst.eurų, o bendra projekto vertė – 405 tūkst. eurų. Prisidėjimui reikia 105 tūkst. eurų. Šį finansavimą užtikrinti turėtų asociacija (ne mažiau kaip 30 proc.) ir Biržų savivaldybė (5 proc.). Pasak melioracijos inžinieriaus Rimanto Šikšnio, savivaldybės prisidėjimas turėtų būti apie 10 tūkst. eurų.
Tarybos posėdyje įžvelgta aiškių sąsajų su ką tik komitetuose vykusia diskusija dėl to, kad būtų skatinamas trūkstamų specialistų pritraukimas ne tik į savivaldybės polikliniką, ligoninę, bet ir į privačias medicinos įstaigas. Ir savivaldybės, ir privačios Biržuose veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos finansuojamos Ligonių kasų lėšomis.
Tarybos narė konservatorė Irutė Varzienė atkreipė dėmesį į politikus, atkakliai pasisakiusius prieš UAB Biržų šeimos gydytojų centro įtraukimą į naujų specialistų rėmimo programą. Prieštaravę Šeimos gydytojų centro specialistų skatinimui valdančioji dauguma tikino, kad tai kenktų savivaldybės poliklinikai, o valstybė ar savivaldybė jokiu būdu negalinti remti privataus verslo. Tokias mintis neseniai išsakiusieji liberalai ir socialdemokratai dabar neabejojo dėl privačių asmenų inicijuoto melioracijos projekto.
„Tai irgi parama verslui. Vertindami medicinos įstaigų rėmimą turėtume atsakyti klausimą, ar galvojame apie savivaldybės pinigus, ar labiau bijome konkurencijos“, – taikliai pastebėjo didelę darbo savivaldybėje patirtį turinti I. Varzienė balsuojant dėl pagalbos melioracijai.
Skirtingas požiūris į valstybės turtą
Nors medicina ir melioracija, atrodytų, nelyginami dalykai, sąsajų tarp jų būtų galima išvesti.
Rūpestis valstybei priklausančiais melioracijos grioviais ir tos pačios valstybės piliečiais yra labai svarbus.
Ir melioracijos įrenginiai, ir žmonės valstybei labai brangūs bei vertingi.
„Melioracijos statiniai dėvisi, genda, didėja užmirkusios žemės plotai. Valstybės skiriamo finansavimo nepakanka gedimams šalinti ir melioracijos statiniams rekonstruoti. Žemės naudotojai (ūkininkai) dėl užmirkusių žemės plotų patiria didelių nuostolių. Melioracijos statiniai funkcionuoja tik sujungti į bendrą sistemą, jų priežiūra vieno valdytojo žemėje yra mažai veiksminga, todėl būtina rekonstruoti ir valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą“, – aiškinama tarybos nariams apie būtinybę remti ūkininkus ir gelbėti melioracijos įrenginius.
Sensta ir dėvisi ne tik melioracijos įrenginiai. Nuolat kalbama apie senstančius Biržų rajono gyventojus, būtinybę steigti geriatrijos centrą, naujų specialistų paiešką ir pan. Ar šiuo atveju nebūtų galima perfrazuoti savivaldybės rengto rašto apie melioracijos svarbą ir pasakyti, kad pagalba vienam valdytojui (savivaldybės poliklinikai) yra mažai veiksminga, todėl būtina bendromis kartu su privačių įstaigų pajėgomis rūpintis brangiausiu valstybės turtu – žmonėmis.