Biržų rajono valdžios svarstytas klausimas apie dviejų savivaldybės įmonių sujungimą buvo panašus į prastą spektaklį. Įspūdis toks, kad spektaklio scenarijaus kūrėjai neskaitė pagrindinio veikalo, o pagrindinio vaidmens ėmėsi pasitikėjimu trykštantis bei kitus menkinantis artistas.
Kolegijoje – apie jungtuvių priežastis
Antradienį vyko išplėstinis Biržų rajono savivaldybės kolegijos posėdis. Jo pradžioje pranešta, kad ketinama sujungti UAB „Biržų vandenys“ ir UAB „Biržų šilumos tinklai“. Jungtuvės siūlomos todėl, kad šilumos ūkio įmonė smulki, pajamas gaunanti tik iš turto bendrovei „Litesko“ nuomos ir daugiabučių namų renovacijos projektų administravimo. Be to, šitai įmonei jau kelis mėnesius esą nerandama vadovo.
Siūlomas įmonių reorganizavimo būdas – prijungimas. Vandens tinklus valdanti įmonė būtų jungiama su šilumos tinklų bendrove. Abi įmones sujungus nauja neatsirastų – visos teisės ir pareigos atitektų bendrovei „Biržų vandenys“. Visas procesas truktų apie 4-5 mėnesius.
Sumanymo kūrėjai tikisi, kad sujungus įmones bus optimizuotas valdymas, padidės abiejų įmonių veiklos efektyvumas, o ateityje sumažės ir veiklos sąnaudos (dėl darbuotojų, pastatų ir kito turto panaudojimo ir pan.). Esą taip bus racionaliai naudojami bei paskirstomi finansiniai, žmogiškieji ir infrastruktūriniai ištekliai. Taip dėstoma ir posėdžio medžiagoje, kurią kolegijos ir tarybos frakcijų politikai gavo tik posėdžio išvakarėse.
Vadovo nėra, nors jo ir neieškojo?
Kolegijos posėdyje veltui skambėjo prie valdančiosios daugumos neprisijungusių politikų klausimai. Pavyzdžiui, kodėl konkursas vadovo pareigoms iš viso nebuvo skelbtas, ką galvojama daryti, kai baigsis sutartis su „Litesko“, o „Biržų šilumos tinklai“ galimai taps pagrindine šilumos ūkio įmone rajone ir pan.
Jungimo organizatoriams įspūdžio nepadarė ir konservatorių frakcijos lyderės Irutės Varzienės cituotas pagrindinis vandens tiekimo įstatymas, kiti teisės aktai, Vyriausybės atstovo pozicija bei savivaldybėms skirtas Aplinkos ministerijos raštas. Visi minėti dokumentai – apie tai, kad vandens tiekimo įmonių negalima jungti su kitomis. Pateikta informacija apie teismus pasiekusią situaciją dėl panašaus įmonių jungimo Marijampolėje.
Politikė I. Varzienė ragino merą atsiimti svarstymui pateiktą siūlymą ir pripažinti, kad tai buvo rimta strateginė klaida ir turinio, ir komunikacijos prasme.
„Jūs galimai skatinate pažeisti įstatymą“, – sakė politikė.
Meras Kęstutis Knizikevičius atsakė, kad išsiaiškinus, jog įstatymas neleidžia geriamojo vandens tiekėjo sujungti su kitomis įmonėmis, jungimo nebus. Tada bus konkursas vadovui.
„Dabar paprašėm Ivano (buvusio „Biržų šilumos tinklų“ direktoriaus I. Dološickij)“, – informavo meras apie paskirtą laikiną vadovą. Jis „Biržų šilumos tinklams“ vadovauti sutikęs tik iki gegužės 5 dienos. „Vaduos, kol surasim naują vadovą arba bus sujungtos įmonės“, – patikslino savivaldybės vadovas.
Nuskambėjo I. Varzienės ir „valstiečio“ Audrio Šimo pastabos apie kažkodėl visiškai neskelbtą konkursą „Biržų šilumos tinklų“ vadovo pareigoms.
Veltui I. Varzienė, Dalius Barkauskas, Simona Bindariūtė, Liutauras Variakojis laikėsi nuostatos, kad pirmiausia viską reikėjo pradėti nuo įstatymų išsiaiškinimo, o tada pranešti apie norą jungti įmones ir pateikti kolegijos svarstymui. Kilusi kai kurių valdančiosios koalicijos atstovų reakcija ir demokrato aplinkosaugininko Daliaus Drevinsko pašaipios replikos ne tik tarybos narės, bet ir ministerijos atžvilgiu rodė, kad tik teismai galėtų sustabdyti norą jungti įmones.
Todėl visa, kas vyko kolegijoje, galima vadinti „Kupiškėnų vestuvėms“ analogišku spektakliu „Biržietiškos piršlybos“.
Nėra jaunikio – prijunk prie kitos šeimos
Pagal rajono valdžią, vestuvės turi vykti „iš reikalo“.
Taip būna, kai jaunoji kažko laukiasi, o jaunikio nėra. Kaip sakoma, daroma viskas dėl žmonių akių, arba biržietiškai – kad „žmonyyym būtų geriau“ .
Dvi sujungtos šeimos, gyvenančios po vienu stogu ir su viena galva (nesvarbu, vyru ar žmona) rajonui būtų pigesnė.
Juk ir piršlys Dalius tikina, kad viską atpiginti – štai kur svarbiausias rajono valdžios tikslas. Ir visi tam trukdantys įstatymai ar ministrai aplinkosaugininkui yra įtartini.
Ne vienoje politšeimoje pagyvenęs piršlelis žavisi netradicinių jungtuvių idėja. Ir nesvarbu, kad kažkuri laisva partija nepritaria netradicinėms šeimoms – viskuo buvęs liberalas pasisako tik už netradicines jungtuves Biržuose. Ne iš tradicijos – iš koalicinio reikalo.
Jeigu tradicinę šiluminininkų šeimą paliko antroji pusė, reikia ieškoti naujos. Kitaip tariant, išsaugoti šeimą. Ir jaunikio reikia ne bet kokio, o patikimo. Savivaldybėms įprasta konkurso tvarka nepatikima, todėl konkursas jaunikiui ir neskelbtas. Laikinai pasiskolintas buvęs sutuoktinis.
Pasak vestuvių planuotojų, jis galėsiantis pabūti iki „gegužinių“ – arba kol bus sutvarkyti netradicinių vestuvių popieriai. Su tuo reikalų būtų – juk jungiama ne tik skirtingų vamzdynų, bet ir skirtingo tikėjimo (į vandenį ir šilumą) pora.
Ženijimas vyktų „įvedimo“ būdu. Paliktoji pusė tiesiog įvedama į kitą šeimą.
Klausimas, kas bus netradicinio junginio galva, kai vienoje troboje dvi šeimos atsiras?
Štai čia jau prireiks ne tik išgyvenimo įgūdžių programos mokslų, bet ir konkurso, į kurį ateis patikimas jaunikis.
Gali būti, kad bent jau pirmąją naktį po tokių jungtuvių norėtų užsitikrinti visada iniciatyvus piršlys. Ne pirmas noras piršlio, tačiau tradicinių vestuvių istorijoje retas atvejis būtų.
