Parama spaudai – tik vizijose, o leidybos pabaigos jau skelbiamos.
Laikraščių ir žurnalų leidėjai nė juodžiausiame sapne nesapnavo, kad 2024-aisiais metais, kai Lietuva švęs spaudos atgavimo 120-metį, teks kovoti už savo išlikimą. Spauda ištvėrė įvairiausias ekonomines krizes, naujųjų technologijų spaudimą, tačiau yra beveik bejėgė atsilaikyti prieš AB Lietuvos pašto ketinimus vėl didinti ateinančių metų prenumeratos pristatymo įkainius.
Yra posakis, kad vidury brastos arklių niekas nekeičia, tačiau Lietuvos paštas varo spaudos leidėjus į neviltį jau paskelbus ateinančių metų spaudos prenumeratą keisti ne tik prenumeratos kainodarą, bet ir laikraščius iš bet kurio Lietuvos krašto pristatyti į logistikos centrą Vilniuje. O paskui vėl juos pervežti į regionų paštus.
Tačiau viena bėda – ne bėda. Leidėjus nuvylė ir naujai sukurto Medijų rėmimo fondo planuojamas menkas biudžetas. Ilgai laukta parama – tik vizijose, o spaudos leidėjai jau praneša apie sustabdomą leidybą ir uždaromas redakcijas.
Reforma lūkesčių nepateisino
AB Lietuvos paštas išplatino pranešimą spaudai, kuriame paskelbė artimiausiu metu atleisiantis 400 laiškininkų. Kiekvienam leidėjui aišku, kad drastiškas laiškininkų sumažinimas gali atsiliepti prenumeratos prieinamumui, ypač regionuose. Pastaraisiais metais Lietuvos paštas uždarė daug stacionarių paštų kaimiškose teritorijose, įvedė mobiliojo paštininko paslaugą, savo sprendimus bendrovė aiškino kintančia rinka, bendrovės veiklos efektyvinimo būtinybe. Gražiai skambėjo Lietuvos pašto pažadas, esą mobiliojo laiškininko paslauga pašto skyrių priartins prie kliento ir leis jam sutaupyti laiko. Tačiau klientai netruko įsitikinti, kad pašto paslaugų prieinamumas po reformos nutolo, o leidėjai, kad atkrito nemažai prenumeratorių. Lietuvos paštas nuolat tvirtina, kad tam įtakos turi prenumeratorių mažėjimas dėl naujųjų technologijų, demografinės padėties, mirtingumo. Tačiau ne vieną leidėją pasiekė prenumeratorių skundai dėl pablogėjusių sąlygų užsiprenumeruoti leidinius.
Svarbiausia priežastis, kuri mažina prenumeratorių skaičių, yra nutylima: tai nuolatinis pašto prenumeratos pristatymo paslaugos brangimas. Laikraščio ar žurnalo prenumeratos kaina susideda iš leidinio kainos ir pristatymo kainos. Prenumeratorius mato tik galutinę kainą ir jam susidaro įspūdis, kad spauda, o ne pristatymas nuolat brangsta. Leidėjai kainas didino nežymiai, o pastaruoju metu dauguma nepakėlė nė centu.
Mobilieji laiškininkai pašnibždomis praneša, kad žmonės neprenumeruoja ne todėl, kad nebenori skaityti, o todėl, kad juos gąsdina kainos ir jautriai reaguoja į bet kokius pabrangimus.
DAINIUS RADZEVIČIUS,
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas:
– Lietuvos regionuose spaudoje dirbantys žurnalistai ir redaktoriai kasdien renka svarbiausią informaciją apie vietos valdžios darbus, žmonių vargus ir rūpesčius. Gyvybiškai svarbi profesionaliai parengta informacija sugula į laikraščių puslapius. Tačiau jau ne vienerius metus už šį darbą redakcijos ne tik negali gauti tinkamo atlygio. Nes didžiąją dalį už prenumeratą gautų pinigų leidėjai turi atiduoti valstybei ir jos valdomam Lietuvos paštui. Nors gyventojus tinkamai informuoti turėtų būti pačios valstybės interesas. Vadinasi, leidinių pristatymas turėtų rūpėti valstybei, tačiau realiai laikraščio gamyba iš esmės lieka grynas nuostolis leidėjams. Lietuvos paštas, nuolat keldamas įkainius ir dar už laikraščių pristatymą gaudamas valstybės milijonines subsidijas, iš esmės gali ne tik nesirūpinti pristatymo paslaugos kokybe. Jau dabar grasinasi kitąmet drastiškai dar didinti laikraščio pristatymo įkainius. Taip žlugdomi vietos leidiniai ir naikinamos žurnalistų darbo vietos. Baisiausia, kad tokiu būdu atimama iš žmonių teisė į informaciją, teisė būti išgirstiems, teisė gintis nuo valdžios savivalės. Todėl šiandien atsakingi ministrai ir Vyriausybės vadovai turi aiškiai atsakyti, ko jie siekia – padėti visuomenei gauti informaciją ar užgniaužti žurnalistiką regionuose? Juk valstybės veiklos viešinimui (propagandai) šiandien skiriami milijonai, o štai parama leidėjams yra tik simbolinė ir situacija nuolat blogėja. Taip būti negali.
Pertvarka užklupo leidėjus
Spalio pradžioje paskelbęs apie kelių šimtų laiškininkų atleidimą Lietuvos paštas tai vėl motyvavo optimizavimo būtinybe: esą tradicinių pašto paslaugų poreikis mažėja, keičiasi klientų siuntimo įpročiai. Teigiama, kad laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų, o nesiimant priemonių bendrovė turėtų gerokai pakelti savo teikiamų paslaugų kainas, nors ji jas ir taip kelia.
Apie tokį drastišką laiškininkų tinklo pertvarkymą Lietuvos pašto atstovai nė žodeliu laikraščių ir žurnalų leidėjams neužsiminė, kai rugpjūčio pabaigoje nuotoliniu būdu kalbėjosi apie prenumeratos paslaugos kokybės gerinimą ir su tuo susijusį paštininkų motyvavimą. Nebuvo užsiminta ir dėl prenumeratos pristatymo subsidijų, kurios skiriamos Lietuvos paštui, mechanizmo pakeitimo.
Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija (NRMLLA) kreipėsi paaiškinimo į bendrovės Lietuvos paštas generalinį direktorių Rolandą Zuką.
R. Zukas neatsakė, kodėl planuojamos laiškininkų tinklo pertvarkos neaptarė su leidėjais, o pakartojo tai, kas jau buvo skelbta: „Tinklo optimizavimas leis vienodžiau paskirstyti esamus darbų krūvius laiškininkams, mažėjant tradicinių pašto paslaugų apimtims. Vien tik Lietuvoje šių paslaugų apimtys per pastaruosius penkerius metus sumažėjo kone perpus“.
Skundai neveikia
Lietuvos pašto vadovas nemato bėdos ir dėl prenumeratos paslaugos kokybės, kuria leidėjai nėra patenkinti. R. Zukas atremia, kad statistika rodo, jog atvejai, susiję su nekokybiškai suteikta prenumeratos paslauga, yra itin reti.
„Pavienį prenumeruojamų leidinių nepristatymą laiku žiemos sezono metu lemia nepalankios meteorologinės sąlygos, dėl kurių dalis kelių būna neišvažiuojami“.
Tačiau tiek prenumeratoriai, tiek leidėjai neretai jau net nebesiskundžia, kad prenumerata neateina laiku. Prenumeratorius tokių vėlavimų nepakenčia, dažniausiai jokių skundų paštui nerašo, nes dalis net nežino, kaip ir kur rašyti. Tiesiog nebeprenumeruoja. Jei jau dabar prenumerata vėluodavo, tai kaip bus, kai laiškininkų sumažės, o esantys juk gali ir susirgti?“
Paslaugų tobulinimo paradoksas
„Dėl susitraukusio pašto žmonės dažnai laiku negauna pensijų, neteko paslaugų, nes jokios alternatyvos žmonėms nėra prieinamos. Tuo metu „mobilieji paštininkai“ verčiami užsiimti prekyba“, – atkreipia dėmesį Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Po Lietuvos pašto paskleistos žinios apie laiškininkų tinklo pertvarką NRMLLA kreipėsi į Seimo frakcijų seniūnus su klausimu, kaip vertina tokį valstybinės įmonės žingsnį, kaip tai atliepia regioninei politikai? Asociacija išreiškė nuogąstavimą, kad taip mažinamas žiniasklaidos įvairovės prieinamumas, o mažėjanti prenumerata leidėjams grėstų finansiniais nuostoliais.
Frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis atsakyme Asociacijai pastebėjo, kad nusiskundimų Lietuvos pašto veikla kasmet vis daugiau ir daugiau, „tad turime paradoksą: kuo labiau paštas „tobulina“ savo paslaugas, tuo daugiau nusiskundimų. Tad Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pertvarką vertina neigiamai ir tikrai jos nepalaiko. Visi supranta, kad, atleidus kelis šimtus laiškininkų, įvyks grandininė reakcija ir nukentės visi šios sistemos dalyviai.“
Pasak S. Skvernelio, panašu, kad, rengiant tokias „pertvarkas“, galvojama ne apie paslaugų kokybę, ekonominius ir socialinius padarinius, galimybę užkirsti kelią sklisti klaidingai informacijai, bet tik apie pelną“.
Paštas vėl spaudžia
Žinia apie atleidžiamus laiškininkus ir taip galimai pablogėsiančią situaciją dėl prenumeratos yra ne pati blogiausia žinia spaudos leidėjams.
Prieš porą savaičių jau paskelbus 2024 m. prenumeratą leidėjai vėl gavo Lietuvos pašto signalą apie numatomus kelti įkainius, kaimo teritorijose net du kartus. Negana to, spaudos leidėjams pasiūlyta laikraščius bei žurnalus pristatyti į Vilniuje esantį Lietuvos pašto logistikos centrą iki 20 val. vakaro. Kada reiktų pradėti spausdinti laikraščius, kurie yra išleidžiami Vakarų Lietuvoje, kad jie tokiu laiku pasiektų Vilnių? Beveik prieš parą. Ar mes tikrai esame XXI amžiuje? AB Lietuvos pašto generalinis direktorius R. Zukas tokius planus vėlgi grindė optimizavimu, efektyvinimu ir darbuotojų algų kėlimu.
Spaudai – revoliucinis laikotarpis
NRMLLA valdybos pirmininkas Alvydas Balčiūnas mano, kad periodiniai leidiniai, o ypač regioniniai ir rajonų laikraščiai, šį rudenį išgyvena revoliucinių permainų laikotarpį. Ir ne gerąja prasme. „Toks pašto veiklos „efektyvinimas“ vietinių laikraščių redakcijoms prilygsta revoliucijai arba, atvirai sakant, regioninės ir vietinės spaudos žlugdymui“, – įsitikinęs NRMLLA valdybos pirmininkas A. Balčiūnas.
Kol Medijų rėmimo fondas dar tik skambus pavadinimas, kol Lietuvos paštas modeliuoja naujas prenumeratos pristatymo kainas ir logistiką, kol Medijų rėmimo fondui biudžetas dar tik planuojamas, regionų laikraščiai jau pradėjo skelbti apie sustabdytą leidybą.
„Tauragės žinių“ redakcija pranešė nutraukianti laikraščio leidybą, 14-us metus kartą per savaitę leidžiamo savaitraščio nebeliks. Redakcija susidūrė su finansiniais sunkumais.
Ši redakcija – jau ne pirmoji kregždė. Veiklą taip pat baigė laikraščiai „Utenis“, „Ignalinos diena“, „Utenos apskrities žinios“. Kas kitas?
Lietuvos pašto pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 55,6 mln. eurų – 12,2 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai, įmonė uždirbo 5,3 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus patyrė 4,2 mln. eurų nuostolį, šių metų rugsėjo viduryje pranešė Lietuvos paštas.
Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją šiemet siekė 10 mln. eurų, pernai nuostolis buvo 0,6 mln. eurų.
Vilija Butkuvienė, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja
