Apie tai „Šiaurės rytai“ kalbėjosi su Užimtumo tarnybos Biržų skyriaus vedėja Eugenija Grabauskiene.
Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba pasisakymai apie darbo jėgos trūkumą įvairiose veiklos sferose. Kalbama ne tik apie aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir apie paprastas, darbininkiškas profesijas. Užsimenama, kad be iš trečiųjų užsienio šalių priviliotos darbo jėgos, dirbančių ukrainiečių pabėgėlių Lietuvos ūkis patirtų didelius sunkumus.
Kita vertus, nedarbo rodiklis Lietuvoje Europos Sąjungos vidurkį viršija panašiai 2 proc. ir lapkričio 1 dieną buvo 8,2 proc., šalyje registruota per 146 tūkst. bedarbių. Tai rodytų, kad darbo rinkoje yra ir vietinių rezervų.
Nedarbas mūsų rajone
Anot Užimtumo tarnybos Biržų skyriaus vadovės, lapkričio pradžioje Biržų rajone registruotas nedarbas siekė 10 proc. – 0,1 proc. punkto aukštesnis nei prieš mėnesį (9,9 proc.) ir 1 proc. punkto aukštesnis nei prieš metus (9 proc.).
Lapkričio 1 d. Biržų skyriuje buvo registruoti 1367 rajono gyventojai, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo registruoti 1246 tokie klientai.
Šis rodiklis smarkiai nekinta jau nuo 2018 metų, kai metinis nedarbo vidurkis siekė 10,8 proc. Smagus šuolis buvo per 2020 -2021 metų pandemiją, kai nedirbančiųjų skaičius buvo išaugęs beveik iki 16 proc. Didžiausias registruotas nedarbas buvo 2021 metų vasario mėnesį – jis siekė net 19,7 proc.
Užsieniečiai į Biržus nesiveržia
Biržų rajone darbo ieškančių atvykėlių iš kitų kraštų beveik nėra. Iš esmės tai tik karo pabėgėliai iš Ukrainos, užsieniečių, ieškančių darbo, iš jokių kitų šalių nėra.
Nuo praėjusių metų kovo pradžios į Biržų skyrių kreipėsi 104 karo pabėgėliai iš Ukrainos. Pagal neterminuotas darbo sutartis įsidarbino 73 ukrainiečiai (2 iš jų pradėjo darbą su individualios veiklos pažyma), dar 11 karo pabėgėlių buvo įdarbinti kompensuojant dalį darbo užmokesčio (įdarbinimo subsidijuojant priemonė).
Anot E. Grabauskienės, kalbos barjeras yra viena iš priežasčių, kodėl karo pabėgėliams dažnai siūlomas fizinis darbas nekvalifikuotose pozicijose. Tačiau turime puikių pavyzdžių, kai žmonės dirba ilgiau nei metus, mokosi lietuvių kalbos. Šiuo metu Biržų skyriuje yra registruota 19 nuo karo pabėgusių Ukrainos piliečių, kuriems suteiktas bedarbio statusas.
Sezoniškumo bėdos
Rajono darbo rinkai labai didelę įtaką daro sezoniškumas. Darbo rinka atgyja kovo-balandžio mėnesiais, kai žemės ūkio sektoriuje prasideda darbai. Antras etapas pasireiškia vasaros pradžioje – suaktyvėjus turizmo sezonui, kai darbuotojus renkasi maitinimo įstaigos. Didžiausias užimtumas stebimas liepos-rugpjūčio mėnesiais, o didžiausia registracija Užimtumo tarnyboje prasideda nuo spalio. Tą lemia sezoninių darbų pabaiga bei prasidedantis šildymo sezonas
Kodėl žmonės nenori dirbti
Tarnybos vadovės nuomone, yra galybė priežasčių, kodėl žmonės nenori ar negali dirbti. Tai sveikatos būklė, artimųjų slauga, darbo motyvacijos stoka. Nemažai žmonių turi nepaklausias ar darbo rinkoje jau praktiškai nebeegzistuojančias profesijas, tačiau persikvalifikuoti ar mokytis neketina. O nekvalifikuoto darbo užmokestis tikrai nemotyvuoja. Ne paslaptis, kad egzistuoja ir šešėlinė darbo rinka, kurioje galimai dalyvauja ir ne vienas Užimtumo tarnybos klientas.
Neretai tenka girdėti nuomonę, kad dalis tarnybos klientų yra „idėjiniai“ bedarbiai, dirbti jų nesuviliosi jokiomis sąlygomis ar atlygiu. Anot E. Grabauskienės, taip teigti būtų per drąsu. Jos nuomone, kiekvieną žmogų galima sugrąžinti į darbo rinką, tačiau tai individualus ir neretai ilgai užtrunkantis procesas.
