Praėjo tie laikai, kai buvo galvojama, jog žiemą visi gyvuliai turi būti tik tvarte ir kad jiems sniegas bei šaltis pavojingi.
Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio seniūnijos Antupės kaime galima pasigėrėti vaizdu, kai gyvulių banda iš po stoginės su pasimėgavimu išlenda tuomet, kai šąla ir sninga. Žiema jiems yra mėgstamiausias metų laikas.
Tie gauruoti, stambūs ir romūs gyvuliai – tai kaimo turizmo sodybos „Pas Vaidotą“ įkūrėjų Vaido ir Astos Samulių įveista Škotijos hailendų banda.
Įsigijo dėl grožio
Gyvenę ir dirbę Anglijoje Vaidas ir Asta Samuliai sodybą įkūrė Antupės kaime, Vaido tėviškėje, 2014 metais.
Asta Samulė yra panevėžietė. Tačiau sako, kad įprasti prie vienkiemio ramybės jai nebuvo sudėtinga. O dabar net priešingai – ji mėgaujasi kaimo ramybe ir nuostabiais vaizdais. Vasarą – žaluma, žiemą – balto sniego spindesiu.
Beišnykstančiame kaime įkūrę kaimo turizmo sodybą buvę emigrantai tuo neapsiribojo.
Po dvejų metų „dėl grožio“ nusipirko hailendų veislės galvijų porelę. Šiais gauruotais, stambiais įdomios išvaizdos gyvuliai gėrėdavosi ne tik sodybos lankytojai, pro šalį apžiūrėti dolomito atodangų vykstantys turistai, bet ir jos šeimininkai.
Laikui bėgant po truputį gyvulių daugėjo. Šeimininkai nutarė plėsti gyvulininkystę ir pradėti auginti galvijus mėsai. Svarstoma ir apie edukacines programas vaikams.
Šiandien dešimties hektarų plote ganosi trylikos hailendų veislės galvijų banda. Planuojama ją plėsti iki šimto galvų.
Gyvuliai nereiklūs
Hailendai – tai škotiška karvių veislė. Jie turi didelius užaštrintus ragus ir tankų kailį, kurio vilna būna įvairių spalvų: juoda, raudona, geltona, auksinė arba sidabrinė.
Po pirmu plauko sluoksniu yra tankus povilnis. Per šalčius karvių vilna sutankėja, o vasarą nereikalingas sluoksnis nuslenka. Taip jie prisitaiko prie gamtos pokyčių.
Karvės išsiskiria akis dengiančiais karčiais. Jie saugo gyvulius nuo akių infekcijos ir nuo vabzdžių. Šios veislės karvės yra žemaūgės. Jų kojos trumpos, bet stiprios, jos lengvai kopia į kalnų šlaitus.
Buliai yra labai stambūs, sveria apie 800 kilogramų.
Šiai karvių veislei nereikia ypatingo dėmesio. Jos turi stiprų imunitetą ir yra romaus būdo.
Hailendai gali pakelti didžiausius šalčius. Be to, jų imuninės sistemos neįveikia praktiškai jokie virusai. O štai karščio jie nemėgsta ir vasarą nuo saulės dažniausiai slepiasi stoginėje. Žiemą visi išlenda ir su pasimėgavimu guli ant sniego.
Tiesa, lietaus ir drėgno oro jie nemėgsta, šis jiems kenksmingas.
Hailendų veislės karvės atrodo grėsmingai ir turi didelius ragus, tačiau jos gali būti vienoje teritorijoje ir su laukiniais, ir su naminiais gyvūnais. Agresyviais gyvuliai tampa tik tada, kai jų gyvybei gresia pavojus. Hailendai gyvena apie 30 metų.
Veršiuotis gali ant sniego
A. Samulė pasakojo, kad pradėję didinti bandą jie įsigijo du jaučius. Vieną jų įsigijo Danijoje – jis veislinių bulių parodoje buvo pelnęs čempiono titulą. Šis bulius Antupės kaime yra jau dvejus metus ir susilaukė trijų palikuonių – karvyčių.
Paskutinį jaučiuką hailendų karvė atsivedė praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai jau buvo šalta. Šeimininkai net neįtarė, kad gyvulys laukiasi. Tik vieną rytą pamatė, kad netoli tvoros karvė kažką gulintį ant žemės laižo.
Beje, šie gyvuliai tokie užsigrūdinę, kad jiems nebaisu veršiuotis net ant sniego.
Hailendų karvės veršiuojasi dažniausiai anksti ryte, žmonių pagalbos jiems neprireikia. Šalia būna patinas ir mažą veršiuką saugo, kol jis pats pajėgia atsistoti.
Po keturių valandų atsivestas veršiukas jau laksto. Tad jei laiku nepagauni jo suženklinti, vėliau tai padaryti gali būti labai sudėtinga.
Hailendai yra labai savarankiški gyvūnai. Tačiau jei nuo mažų dienų tie patys žmonės gyvuliukus prisijaukina, jie tampa savi ir šeimininkus pripažįsta.
Samuliai dažnai gyvulius papildomai maitina duona ir grūdais. Tad juos išvydę šie atbėga ir leidžiasi glostomi.
Visi gyvuliai turi vardus – čia ganosi Karamelė, Cinamonas, Vėjūnė, Pūkis ir kt.
Sunkiai ištveria pervežimus
Asta Samulė prisiminė pirmąsias dienas, kai parsivežė tris hailendų veislės galvijus. Išsigandęs kelionės vienas jaučiukas išsilaužė iš aptvaro ir pabėgo. Paskui jį išėjo dar dvi karvytės.
Karvės parėjo atgal. O štai jautis nubėgo į mišką ir tapo agresyvus. Jį buvo labai sunku prisivilioti.
Šeimininkai pripažįsta, kad gal tuomet suveikė jų, kaip augintojų, nepatyrimas. Dabar jau žino, kad šių gyvulių nereikia gąsdinti, einant artyn nenešti lazdos, skleisti aukštų garsų. Jie bijo transportavimo ir pasikeitusių aplinkybių – kai pasikeičia banda bei ją prižiūrintys žmonės. Su jais reikia elgtis itin ramiai.
Šiuo metu hailendai ganosi dešimties hektarų teritorijoje. Pažįsta savo šeimininkus ir niekur nesiruošia iškeliauti.
Greitu metu šie galvijai priglaus aptvare dar vienus gyventojus – danielius. Jie gali gyventi kartu su hailendų veislės galvijais, taip pat ištveria šaltį.
Karalienės valgis
Sodybos „Pas Vaidotą“ savininkai sako, kad šiuo metu hailendai jiems yra kaip hobis. Jokio pelno nėra, tačiau planų esama.
Lietuvoje tikros veislės hailendų įsigyti labai sudėtinga. O jų įsigijimą iš užsienio sustabdė pandemija, nes nevyksta jokios galvijų parodos.
Samuliai abejoja, ar Lietuvoje būtų pakankama rinka tiekti minėtų gyvūnų mėsai. Todėl galvoja apie eksportą.
Neatmetama, kad kada nors šių galvijų mėsos teks paragauti ir sodyboje apsistojantiems svečiams.
Hailendų mėsa yra dietinė, brangi, labai tinka vaikams. Kilogramas šios mėsos kainoja 50 eurų. Ši mėsa yra labai vertinga, nes neturi riebalų.
Būtent šių galvijų mėsą valgo net Anglijos karalienė, specialiai jos virtuvei jie auginami viename ūkyje.
Samuliai yra ragavę hailendų jautienos gaminių, tačiau ne Lietuvoje, o Anglijoje esančiuose restoranuose. Iš šios mėsos pagamintas itin skanus yra steikas.
