Papilio seniūnijos gyventojai siekia, kad būtų pasirūpinta jų kaimynystėje gyvenančiu ir neadekvačiai besielgiančiu žmogumi.
„Rūpinamės šuniukais, kačiukais, o čia – gyvas žmogus. Vaikšto purvinas, nepavalgęs, neturi malkų, o dažnai ir valgyti neturi. Neskiria dienų. Toks žmogus nebegali gyventi be specialios priežiūros“, – įsitikinę gyventojai.
Seniūnijos darbuotojai sako, kad žmogui niekuo negali padėti, nes jis dar nėra sulaukęs pensinio amžiaus, o neįgalumą nustatyti sudėtinga.
Namus dar pažįsta
Atklydėlis iš kitų kraštų jau kelis dešimtmečius gyvena Papilio seniūnijos Jokniūnų kaime. Jo būstas – namas, kurį vargu ar būtų galima pavadinti namu, – priklauso kitur gyvenančiam žmogui. Seniau jį čia priglaudė namelyje gyvenusi močiutė, o šiai mirus įnamis liko gyventi toliau.
Kaimo žmonės baiminasi, kad vieną dieną šis namelis nesugriūtų. Jis paramstytas sijomis. Krosnis išgriuvusi, tad kūrenant į vidų veržiasi dūmai.
Žmogus per šalčius, pasak kaimynų, gyveno be malkų – kaip tai jam pavyko, neįsivaizduoja nė vienas.
Iširus kolūkiams šis žmogus liko be darbo. Kol turėjo sveikatos, eidavo pas kaimiečius padieniaudamas – kam malkų paskaldydavo, kam daržą subedžiodavo.
Šiandien žmogus jau niekam nebereikalingas. Kaimynai kartais sulaukia jo vizitų. Jis žmonių klausinėja, kokia esanti diena, kažką burba po nosimi.
Akivaizdu, kad elgiasi neadekvačiai. Laimė, kad dar pažįsta savo namus.
Socialinė pašalpa jam mokama į specialią kortelę. Su ja nuvykęs į Papilio parduotuvę žmogus prisiperka duonos, sulčių, saldainių. Toks jo supratimas apie valgį.
„Seniūnijos darbuotojai pasakė, kad šitas žmogus dar ne pensininkas ir jam padėti negali. Bet turi būti kažkokia pagalba, juk žmogus akivaizdžiai nesiorientuoja“, – kalbėjo papiliečiai.
„Pakibo ore“
Papilio seniūnijos seniūnas Renas Čygas sakė žinantis šį žmogų. Pripažino, kad jis vargsta. Atėjęs prašosi apgyvendinamas Legailių globos namuose.
„Kaip padėti, nežinau. Po pusantrų metų jis pradės gauti pensiją. Tuomet bus galima apgyvendinti Legailiuose. Nebent bandytume jį apgyvendinti seniūnijai priklausančiame socialiniame būste, kuris greitu metu turėtų atsilaisvinti. O pensijos jis turėtų sulaukti“, – kalbėjo seniūnas.
Seniūnijos socialinio darbo organizatorė Laimutė Janilionienė sakė labai gerai žinanti šį žmogų. Tokių iširus kolūkiams, pasak pašnekovės, kaimuose gyvena daug. Jie tarsi pakibo ore. Kol turėjo sveikatos, žmonės juos kviesdavo padirbti. O kai jos nebeliko, visi esą „žiūri į seniūniją“.
„Vargšas. Bet tokių rasit daug. Tai daugiausia žmonės, nebeturintys sveikatos, bet dar nepasiekę pensinio amžiaus. Nežinia, kaip jiems padėti“, – kalbėjo socialinio darbo organizatorė.
Žmogaus namuose ji neseniai lankėsi su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriais. Kadangi žmogaus būstas griūva ir bet kada gali kilti gaisras, jam prie lubų buvo pritvirtintas dūmų detektorius.
Kadangi jokniūniškis kartais išlenkia taurelę, socialinė pašalpa jam nemokama į rankas.
„Kažkas mano, kad norint gauti invalidumą tuoj viską galima sutvarkyti. Dėl proto negalios jis turi metus gydytis pas psichiatrą. Bet yra buvę situacijų, kad nuvedus pas gydytoją žmogų jis pasako, kad vaistų negers“, – kalbėjo L. Janilionienė.
Labiausiai ji bijo, kad šio žmogaus neišbrauktų Užimtumo tarnyba iš savo sąrašų. Tuomet jis išvis liktų be jokių pajamų. Dar baisu, kad girtas kur nors nesušaltų.
Ne pensininką priimtų nebent už pinigus
Legailių globos namų direktorius Renaldas Simėnas patvirtino, kad jų įstaiga turi licenciją teikti paslaugas senyvo amžiaus ir senyvo amžiaus su sunkia negalia žmonėms. Kiti rajone esantys globos namai priima žmones, tačiau jie turi turėti negalią.
„Teoriškai, jei yra laisvų vietų, pas mus gali būti apgyvendintas žmogus už savo pinigus. Mėnesiui tai kainuoja 850 eurų“, – sakė R. Simėnas.
Pasak direktoriaus, jei žmogus neturi pinigų, savivaldybės Socialinės paramos skyrius turi vertinti, kokia paslauga jam reikalinga.
R. Simėnas neslėpė sulaukęs kelių besidominčių asmenų skambučių, ar nebūtų teikiamos paslaugos pensinio amžiaus nesulaukusiam žmogui. Kiti nori trumpalaikės atokvėpio paslaugos, kad jų artimas žmogus būtų globojamas trumpą terminuotą laiką.
Šiuo metu Legailių globos namuose yra 44 globotiniai. Itin daug jų perkelta iš Biržų ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus. Daug garbaus amžiaus žmonių, kurie savo namuose neturi patogumų, pageidauja žiemos sezono metu gyventi globos namuose.
Neeilinis atvejis
Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Kęstutis Knizikevičius tik iš korespondentės sakė sužinojęs šio Jokniūnų kaimo gyventojo situaciją. Seniūnija apie problemą jo nebuvo informavusi.
Vedėjas patvirtino, kad Legailių globos namuose gali apsigyventi tik pensinio amžiaus asmenys. Kitose rajono globos įstaigose – turintys negalią suaugusieji.
Kalbėdamas su korespondente K. Knizikevičius svarstė kitokius galimos pagalbos žmogui variantus. Galbūt, jei jis gali gyventi savarankiškai, – lankomosios priežiūros paslaugą. Apgyvendinti Savarankiško gyvenimo namuose neįmanoma, nes nėra vietų.
„Suprantu, kad tai neeilinis atvejis. Aš paklausiu seniūnijos darbuotojų. Svarstysime, kaip žmogui būtų galima padėti“, – kalbėjo K. Knizikevičius.
