Biržų rajono medicinos įstaigų atstovai ir politikai „malė“ į miltus kitų rajonų bei privačių gydymo įstaigų patirtį ir šalyje vykdomą sveikatos įstaigų reformą.
Į ketvirtadienį sukviestą Biržų rajono savivaldybės tarybos Socialinio vystymo komiteto išplėstinį nuotolinį posėdį įsijungė konservatorius Arūnas Anskinas (komiteto pirmininkas), socialdemokratas Dalius Jakubėnas (komiteto pirmininko pavaduotojas), respublikonė Jurgita Augustinavičienė ir liberalas Mantas Visockas.
Kaip ir buvo pranešta iš vakaro, nedalyvavo „valstiečių“ frakcijos atstovai – Tomas Četvergas, Stasė Eitavičienė ir Paulius Morkvėnas. Posėdžio darbą stebėjo ir 7 politikai iš kitų tarybos komitetų. Dėl medžiagos pateikimo ir posėdžio laiko pastabų turėjusių „valstiečių“ atstovų nebuvo ir minėtoje grupėje. Posėdyje dalyvavo rajono, savivaldybės ir poliklinikos administracijų vadovai.
Nebeliks keturių medicinos punktų
Prieš Socialinio vystymo komiteto posėdį tarybos narius jau pasiekė rengiamų sprendimo projektų informacija dėl pokyčių poliklinikos struktūroje ir trūkstamų specialistų pritraukimo tvarkoje. Savivaldybės gydytojas Kęstutis Knizikevičius trumpai pakomentavo esminius poliklinikos struktūros pokyčius.
Ketinama naikinti 4 medicinos punktus (Kratiškių, Kupreliškio, Kvetkų ir Sodeliškių). Punktas Kvetkuose nebeveikia jau nuo 2017, o kiti trys – nuo 2021 metų.
Tuose regionuose, kur nelieka medicinos punktų, gyventojus aptarnaus poliklinikos mobilioji paslaugų komanda. Kol kas tokia komanda yra viena (su 7 darbuotojais), tačiau turi atsirasti dar dvi. Automobiliais poliklinikai galės padėti ir transporto parką turintis Socialinių paslaugų centras (SPC).
Kol kas SPC tęsia integralios slaugos projektą, kuriam dar yra programos lėšų. Joms pasibaigus SPC gyventojų namuose teiks tik socialines paslaugas, o medicinines perims poliklinikos mobilioji komanda.
Veikiančių medicinos punktų felčerės (slaugytojos) paslaugas gyventojams namuose teiks važinėdamos nuosavu transportu. Tam skiriamos kompensacijos.
Būtina gebėti konkuruoti su privačiomis įstaigomis
Tarybos narys Dalius Drevinskas klausė, ar mobilioji komanda važiuoja pas visus. Vicemerė Audronė Garšvaitė tikslino klausimą, ar yra tokių vietų, į kurias mobilioji komanda nevažiuoja.
„Mobilioji komanda gali vykti bet kur, tačiau tas pačias funkcijas gali atlikti ir ambulatorijos“, – atsakė poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas. Anot jo, puikiai ligonių lankymas organizuojamas Vabalninke, silpniau – Nemunėlio Radviliškyje. Šitame miestelyje tokia situacija dėl to, kad gydytojas Alis Keršulis atostogaujantis.
„Kodėl siūlote atsisakyti medicinos punktų? Kodėl mobiliosios komandos paslaugos pranašesnės negu 2 valandas dirbantis medicinos punktas?“ – klausė savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė.
Pasak L. Sologubovo, vertinant demografinę situaciją, senstančius gyventojus, medicinos punktai atlieka socialinę paslaugą. Juose dirbantys medikai negalėjo atlikti jokių procedūrų be gydytojo paskyrimo.
„Išlaikyti medicinos punktą, į kurį nebegali ateiti žmonės, mums nenaudinga. Mes vykstame pas žmones“, – atsakė poliklinikos vadovas.
D. Drevinskui pasiteiravus apie padėtį kaimyniniuose rajonuose, aiškėjo, kad Pasvalio rajone tų punktų likę daug, dėl to savivaldybės poliklinikos finansinė padėtis esanti labai sudėtinga.
Biržuose atsidarius privačiai medicinos įstaigai, iš poliklinikos išėję 6 gydytojai. Ir, pasak L. Sologubovo, jų išeis dar daugiau, kai atsidarys dar vienas privatus medicinos paslaugų teikėjas. Todėl savivaldybės poliklinikai būtina konkuruoti su „privatininkais“. Kitaip neliks poliklinikos, visos paslaugos pereis į privačias įstaigas, kurios su žmonėmis „darys, ką nori“. O konkuruoti įmanoma tik stengiantis išsilaikyti finansiškai, kad būtų galima mokėti gydytojams tokias algas, dėl kurių jie nepaliktų savivaldybės įstaigos.
Pasak gydytojo L.Sologubovo, Pasvalyje, kuris išlaiko daug medicinos punktų, poliklinikoje su algomis „yra ne taip, kaip pas mus, kai mokamas geras atlygis“.
Bobutės kraujospūdis, politika ir ekonominiai dėsniai
D. Drevinskui nepatiko gydytojo ištarta frazė, kad išlaikyti kaimo medicinos punktus „mums nenaudinga“.
„Ką daryti žmogui ten, kur neliks medicinos punktų? Ar visada atvažiuos mobilioji brigada? Būdavo žmogui patogu nueiti į punktą ir prireikus pasimatuoti kraujo spaudimą“, – kalbėjo tarybos narys.
„Kiekviena bobutė dabar turi kraujo spaudimo matavimo aparatą ir gali matuotis kraujospūdį. O politika niekada neatitiks ekonominių dėsnių“, – atsakė poliklinikos vadovas L. Sologubovas. Jis prisiminė vieną pokalbį su kaime dirbančia felčere, aimanavusia, kad „metus laiko sėdi kaime, kuriame nėra ką veikti“.
Gydytojo manymu, dėl medicinos punktų uždarymo dejuoja tie, kuriems nėra pas ką ateiti pasikalbėti.
Rengiamasi patvirtinti trūkstamų specialistų sąrašą, sąlygas skatinimui. Tokie specialistai pirmus trejus metus kas mėnesį galėtų gauti 500 eurų priemoką arba iki 7 tūkst eurų metams studijoms aukštojoje universitetinėje mokykloje apmokėti. Gydytojams būtų apmokamos rezidentūros studijos. Būtų galima skirti vienkartinę įsikūrimo išmoką iki 15 tūkst. eurų. Bus galima rinktis tik vieną skatinimo priemonę.
Aptariant priemones trūkstamiems specialistams privilioti į Biržus, dėmesys koncentravosi į gydytojus. Jų labai trūksta. Šia tema pasisakė tarybos narys socialdemokratas Dalius Jakubėnas. Jis pasakojo jam asmeniškai nutikusią istoriją. Traumą patyręs gydytojas Panevėžio ligoninėje pamatęs, kokie baisūs operuojančių gydytojų krūviai, smarkiai perpildytos chirurginio profilio palatos.
„Ten lovų 60, o tuo metu ligonių buvo 72“, – pasakojo operacijos laukęs biržietis gydytojas. Jis nepagarsino, kad traumą patyrė tuo metu, kai visoje šalyje plito informacija apie plikledžio aukomis perpildytas gydymo įstaigas.
„Šitą jovalą sukūrė ir paslaugas nuo žmonių atitolino jie, kuriems rūpinimosi žmonėmis politika – tik piniguose“, – kritikos šalies valdžiai negailėjo gydytojas.
Pasak D. Jakubėno, į Biržus nenori važiuoti joks jaunas gydytojas. Jis pats su buvusiu ligoninės vadovu Nikolajumi Jeloza važiavęs į universitetą ieškoti jaunų specialistų.
„Stovėjome apsistatę stendais, bet prie mūsų niekas nepriėjo. Kas norės važiuoti į naikinamą ligoninę ar įstaigą?“ – apie prieš penkerius metus nutikusį patyrimą pasakojo D. Jakubėnas.
Joniškio ligoninės sėkmė – netikra?
Apie šalies informaciniais kanalais platinamą gydytojų trūkumu nesiskundžiančios Joniškio ligoninės sėkmės žinią kalbėjęs liberalas Mantas Visockas išgirdo laviną priešingų nuomonių.
Posėdyje dalyvavę gydytojai chirurgai tikino, kad Joniškyje blogai, nes esą panaikintas chirurgijos skyrius, naktimis nebebus, kam budėti ir pan.
Kokiu būdu jauno mediko vadovaujama ligoninė rado specialistų ir dienos chirurgijos paslaugas teikia ne tik Joniškio rajono gyventojams, taip ir liko mįslė.
„Tai visa yra tik pompastika?“ – suabejojo M. Visockas, norėjęs išgirsti, ar biržiečiai nesidomėjo Joniškio patirtimi.
„Joniškio veiksmai labai atitiko planuojamą reformą, kad rajonuose nebeliktų chirurgijos skyrių“, – pasamprotavo už sveikatos sritį atsakinga vicemerė socialdemokratė A. Garšvaitė. Joniškio ligoninės patirtimi, kaip buvo galima suprasti, nesidomėta.
Biržų ligoninė laikosi ant „idėjinių komunistų“?
Gydytojas traumatologas D. Jakubėnas gyrė Biržuose laikinai dirbančią jauną kolegę. Ji atvažiuojanti padėti, kol D. Jakubėnas gydosi traumą, tačiau ilgiau Biržuose likti neketina.
„Yra geros valios žmonių. Reikia tik džiaugtis, kad Lietuvoje dar yra tokių darboholikų, kurie tikrai nežiūri į pinigą, nežiūri į nieką. Reikia tiktai džiaugtis, kad yra tokių žmonių. Ir vot būtent iš jaunimo tarpo. Mes, tai, aš žinau, nusenę, nukvakę ir visa kita – mes dar idėjiniai esame, dar komunistai – pas mus dar yra tas rusiškas gatunkas (būdas, veislė, rūšis – red.) Tai vot, apie ką aš šneku. O kiti – tik pinigą duok tu jam“, – pagrindinį ligoninės ramstį įvardijo politikas D. Jakubėnas.
