Gynybos ir saugumo eksperto teigimu, karo atveju Rusijos sėkmei reikia, kad juos palaikytų ir nesipriešintų 25 procentai Baltijos šalių gyventojų. Todėl Rusijos propaganda čia ypač aktyvi. Rinkimai mūsų šalyje rodo, kad atvirai antivalstybinę, prorusišką politiką ir propagandą palaiko apie 10 proc. gyventojų. Taigi nerimauti yra dėl ko.
Kai žvanga ginklai, mūzos tyli. Tačiau praėjusį ketvirtadienį mūzos laimėjo – į susitikimą su atsargos karininku, gynybos ir saugumo ekspertu bei psichologu Aurimu Naviu susirinko vos keliolika žmonių. Klausytojai svarstė, kas atsitiko – ankstesnieji susitikimai vyko pilnoje Biržų pilies arsenalo salėje. Viena iš versijų – tuo metu Kultūros centre vyko teatrų festivalis, tad daug žmonių sugužėjo ten. „Ir su Cicinu konkuruoti aš visiškai nepajėgus, čia man tikrai nėra jokių šansų“, – linksmai pastebėjo svečias.
Teatras gerai, bet tai tik gyvenimo iliuzija. Tuo tarpu susitikime kalbėta apie skaudžią, sudėtingą ir labai nevienareikšmę šiandienos realybę. Mokymų „Geopolitinės padėties, saugumo įvertinimas ir apžvalga bei galimi ateities scenarijai“ pavadinimas kalba pats už save.
A. Navys ekrane demonstravo Europos žemėlapį, kuriame skirtingomis spalvomis buvo pavaizduotos NATO aljanso šalys ir Rusija su Baltarusija. Anot lektoriaus, Lietuva šiuo metu yra ne tik geografinis, bet ir geopolitinis Europos centras, nors sunku tai įsivaizduoti. Lektorius retoriškai klausė, kur pasisuks Rusijos žvilgsnis, jei Ukraina būtų nugalėta. Anot A. Navio, tuomet Rusija panorės sujungti savo imperijos žemes. O tiesiausias kelias į Kaliningrado sritį veda per Lietuvą – tokia liūdna realybė.
Tačiau be reikalo baugintis nereikia.
Apie karo prielaidas
Toliau pranešėjas kalbėjo apie prielaidas kilti karui, remdamasis generolo Karlo Filipo fon Klauzevico knygoje „Apie karą“ išdėstyta absoliutaus karo samprata.
Nors veikalas parašytas XIX amžiuje, jo idėjomis rėmėsi ir XIX, ir XX amžiaus karų bei kariuomenių strategai, ten išdėstytos mintys svarbios ir dabar.
Pasak A. Navio, Klauzevicas išskyrė tris būtinas sąlygas, kurioms esant viena šalis gali užpulti kitą. Pirma, tai karinės pajėgos. „Reikia surinkti driskių ordas žemėje, driskių gelžgalius danguje ir geldas jūroje. Gera žinia ta, kad apie 90 procentų Rusijos sausumos pajėgų šiuo metu yra Ukrainoje. Todėl kad ir kaip norėtų Putinas šiuo metu prasibrauti į Karaliaučių, tam jis neturi pajėgų. Jei driskių pajėgos bus sudaužytos Ukrainoje, mes galėsime jaustis saugūs“, – sakė pranešėjas.
Antras dalykas pagal Klauzavicą – turi būti tinkamos geopolitinės sąlygos. „Mes esame NATO, galingiausio karinio aljanso nariai, taip pat priklausome galingiausiam ekonominiam aljansui – Europos Sąjungai. Kartu šių aljansų šalys kuria beveik pusę pasaulinio BVP. Karas yra nepaprastai brangus dalykas. Neįmanoma kariauti karo prieš mus ne tik dėl karinės stiprybės, bet ir dėl mūsų ekonominio pajėgumo. Rusija po dvejų karo metų generuoja vos 1,9 proc. pasaulinio BVP ir šis indėlis tolygiai mažėja. Ne tik karine, bet ir ekonomine prasme Rusija yra nepajėgi kariauti su NATO. Jie tai puikiai žino, ir lyderiai ne kartą pabrėžė, kad nenori karo su NATO“, – sakė A. Navys. Jis kalbėjo ir apie nuolatinės parengties NATO pajėgas, kurios dabar plečiamos nuo 40 iki 300 tūkst. žmonių ir NATO vadas gali permesti jas į reikalingą regioną.
Trečioji sąlyga – visuomenės nusiteikimas. Šalies, kuri nori pulti, visuomenė turi palaikyti ir norėti karo. O užpultosios šalies visuomenė turi būti nenusiteikusi gintis, kitaip tariant, laukti „išvaduotojų“. „Jei pirmais dviem aspektais mūsų reikalai yra geri, tai čia dalykai liūdnesni. Rusijoje viešoji nuomonė mūsų atžvilgiu yra labai prasta. Jei čia jie ateis, tai bus žymiai blogiau, nei buvo 1940 metais. Jie atvirai sako, kad paprasčiausias būdas išspręsti lietuvių ir estų klausimą okupavus šias šalis yra juos išžudyti. Ir tai ne Putino ar jo aplinkos balsas – taip svarsto Rusijos visuomenė. Nelabai linksmas paveikslas“, – kalbėjo A. Navys.
„Jei pajėgas galima pakankamai greitai paruošti, geopolitines aplinkybes sukurti ir pakeisti, tai viešąją nuomonę pakeisti labai sunku. Klauzavicas rašo, kad tai gali užtrukti dešimtmečius ir net šimtmečius. Jis buvo teisus savo laikmetyje. Deja, dabar situacija yra pasikeitusi ir šiais laikais įvairių medijų pagalba visuomenės nuomonė formuojama nepalyginamai greičiau“, – sakė lektorius.
Kai karas – normalus valstybės būvis
A. Navys kalbėjo apie dabar galiojančią Rusijos karinę doktriną, kurioje sakoma, jog ne taika, o karas yra normali valstybės būsena. „Koks absurdas, kai Vakarų valstybės sako, jog su Rusija reikia derėtis dėl taikos! Jai nereikia derybų, Rusijai nereikia taikos. Taika jai nereikalinga, ir visos kalbos apie taiką, apie tai, kad gal jiems užteks naujų užgrobtų teritorijų, yra niekai. Tai karas ne dėl teritorijų ar resursų“, – tikino A. Navys. Jis pasakojo apie Rusijos skaičiavimus, kokių pajėgų reikėtų norint greitai okupuoti Baltijos šalis ir kokį vaidmenį šiame plane vaidintų šių valstybių „penktoji kolona“. A. Navio teigimu, Rusijos sėkmei reikia, kad juos palaikytų ir nesipriešintų 25 procentai Baltijos šalių gyventojų. Todėl Rusijos propaganda čia ypač aktyvi.
Mitai ir tikrovė
A. Navys pasakojo apie mitus, kuriuos siunčia Kremliaus propaganda. Vienas iš tokių – Putino silpna sveikata, jis serga, greitai numirs. Jeigu Putinas tuoj tuoj numirs, kam tada jaudintis, kam remti Ukrainą. Tačiau šiuose pranešimuose yra ir paslėpta žinutė – jei Putinas numirs ir karas baigsis, tai Rusiją valdo vienas Putinas. Reiškia, užtenka Putiną pašalinti, ir karas baigsis. „Jei taip būtų iš tiesų, ukrainiečiai su Vakarų pagalba seniai jį būtų pašalinę. Putinas nevaldo Rusijos. Nebėra dabar nė vienos šalies pasaulyje, kad ją valdytų vienas ar keli žmonės. Klanų klanai, oligarchai, įvairiausios struktūros. Šis mitas labai pavojingas, nes jis įkala į galvas, esą Putinas vienas valdo Rusiją, jis sukėlė karą ir viskas pasikeis, jei pakeisime Putiną. Nieko panašaus nebus“, – aiškino A. Navys. Anot jo, Rusijos oligarchai šiuo metu palaiko režimą, jis jiems naudingas. Mūsų uždavinys siekti, kad jiems tai taptų neparanku.
Apibendrindamas A. Navys sakė, jog šiuo metu Rusija nepajėgi kariauti konvencinio karo su NATO, todėl karo tikimybė yra labai maža. Tokia pat labai maža tikimybė, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą. Tačiau provokacijos, sabotažas ir kiti chaosą keliantys dalykai yra labai tikėtini ir jie realiai jau vyksta įvairiose Europos šalyse.
Kalbėta ir apie tai, kaip reikėtų elgtis, jei vis dėlto karinis konfliktas prasidėtų, nes visiškai atmesti tokios galimybės negalima. „Sprendimus, ką darysite, turite būti priėmę dabar. Kai kažkas atsitiks, bus jau per vėlu“, – sakė A. Navys.
Susitikimo metu kalbėta apie įvairius sprendimus, kuriuos gali priimti piliečiai, apie globalaus pasaulio nematomas tarpusavio gijas, kurios stabdo vienokius ar kitokius paramos Ukrainai planus, ir kitus, dažnai lengvai nepastebimus geopolitinius procesus.
