Lietuvos kariuomenė šeštadienį minėjo 106-ąsias atkūrimo metines. Prasmingi renginiai vyko ir Biržuose. Sykiu buvo paminėtas ir Lietuvos įstojimo į NATO 20-metis. Įvyko ir biržiečių atsisveikinimas su Radvilų patranka.
1918 m. lapkričio 23 d. tuometinis premjeras Augustinas Voldemaras pasirašė Apsaugos ministerijos įsakymą Nr. 1, kuriuo atkurta Lietuvos kariuomenė, o jau po kelių mėnesių teko stoti į pirmuosius mūšius už šalies nepriklausomybę. Labai prasminga, kad šiame istoriniame įsakyme minimas ir biržietis, Lietuvos kariuomenės savanoris papulkininkis Stasys Nastopka, paskirtas Krašto apsaugos tarybos nariu.
Biržų kraštas, atkurtai Lietuvos kariuomenei davęs net tris generolus, daug karininkų ir savanorių, kariuomenės dieną minėjo sekmadienį. „Tėvynės laisvei ir garbei“ – taip buvo pavadintas renginys, skirtas paminėti Lietuvos kariuomenės dienai ir Lietuvos įstojimo į NATO 20-metį.
Paminėjimas prasidėjo šv. Mišiomis už Lietuvos karius ir saugią Lietuvą Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje bei pamaldomis Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje.
Po to renginys persikėlė į Biržų pilį. „Biržai atkurtai kariuomenei tuo laikmečiu padovanojo ne vieną iškilią asmenybę. Tai ir karininkai, ir didelis būrys savanorių, išėjusių ginti atkurtos Lietuvos valstybės. Šiandien mes jiems atiduodame pagarbos ženklus – pirmiausia malda bažnyčiose, kur buvo meldžiamasi ne tik už žuvusius, bet ir už šiandienos karius, pasiryžusius ginti šalies laisvę, meldžiamasi už saugią Lietuvą, kurią garantuoja ir mūsų sąjungininkai, NATO aljanso kariai.Su viltimi ir tikėjimu karo fone mes galime žiūrėti į ateitį, kai matome šiuos jaunus žmones, pasiryžusius ginti ir saugoti mūsų tėvynės ateitį ir laisvę.
Todėl pati iškilmingiausia šio renginio dalis – jaunųjų šaulių pasižadėjimas ne tik mūsų akivaizdoje, bet ir LDK etmonų kunigaikščių Radvilų žvilgsniuose, prie Kristupo Radvilos Perkūno, Biržų pilies įkūrėjo ir miesto statytojo, herbinės patrankos. Tad kviečiame būti iškilmingos pasižadėjimo ceremonijos dalyviais “, – sakė muziejaus „Sėla“ direktorė Edita Lansbergienė.
Tarnauti Tėvynei
Šaulių rikiuotėje, kuriai vadovavo KASP 509 pėstininkų kuopos vadas kapitonas Modestas Lapienis, pasižadėjimą tėvynei davė penki jaunieji šauliai. Ceremonijoje dalyvavo garbūs svečiai – LR Seimo nariai Žygimantas Pavilonis bei Valdas Rakutis, Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Biržų filialo vadovas Vytautas Linkevičius, Savivaldybės tarybos narė Irutė Varzienė, šauliai, kiti visuomenės atstovai. Pasižadėjimą davusius jaunuosius šaulius laimino bei linkėjo garbingai tarnauti Dievui ir Tėvynei Biržų parapijos klebonas Jonas Morkvėnas.
„Šioje vietoje buvo pastatyta viena geriausių Lietuvos tvirtovių, iš kurios buvo aprūpinamos Livonijoje, Kurše ir kitose šiaurės teritorijose veikusios mūsų kariuomenės dalys, atlikusios daug šlovingų žygių, aukso raidėmis įrašytų Lietuvos karo istorijoje. Ši vieta yra geriausia vieta prisiekti, ir man labai smagu, kad čia dar yra šis pabūklas, kuris pragyveno savo ypatingą istoriją, pabuvojo švedų laivuose ir jūros dugne ir grįžo į tą patį arsenalą, iš kurio kažkada išvažiavo. Atminkime, kad ir šiandien pabūklams reikalingi patrankininkai, ir kad šiandien mes visi esame arba Lietuvos kariuomenės nariai, arba rėmėjai“, – kalbėjo istorikas V. Rakutis.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Biržų filialo atstovai V. Linkevičius bei I. Varzienė sveikino šaulius ir karius savanorius – ištikimus sąjungos pagalbininkus ir bičiulius – bei padėkos raštus įteikė 501 šaulių kuopos vadui Vidučiui Šeškui ir KASP 509 pėstininkų kuopos vadui kapitonui Modestui Lapieniui. Padėkos raštais apdovanoti ir labiausiai pasižymėję jaunieji šauliai Greta Stalauskaitė, Dovydas Šlevas, Estela Vanagaitė, Andrėja Petkutė, Emilija Nemčinskytė.
Sudie, Radvilų patranka
Kita renginio arsenale dalis buvo skirta atsisveikinimui su jau minėtas Radvilų patranka. Praleidusi Biržuose dvejus metus, patranka grįš į savo nuolatinę buveinę – Lenkijos Nacionalinį jūrų muziejų Gdanske. Trumpą ilgų patrankos klajonių istoriją pristatė Džuljeta Flenderienė ir Violeta Paunksnytė – Gailiūnienė.
Anot D. Flenderienės, prieš keturis šimtus metų prie Gdansko buvo kalbama, kad „saulė nusileido vidurdienį“. Iš tiesų, „Saulė“ (švediškai „Solen“) – pavadinimas švedų karo laivo, kuris dalyvavo 1627 m. lapkričio 28 d. įvykusiame Olyvos mūšyje, didžiausiame istorijoje Abiejų Tautų Respublikos (ATR) jūrų mūšyje. Jį laimėjo ATR laivynas. Po trumpo apsikeitimo ugnimi ATR mažasis galeonas „Vandenis“ (Wodnik) paėmė švedų laivą „Solen“ abordažu. Išvydęs, jog kova pralaimėta, švedų kapitonas nusprendė atlikti savižudišką žingsnį. Nubėgęs į parako sandėlį, jis numetė deglą prie parako statinių. Nuaidėjo siaubingas sprogimas, pražudęs denyje kovojusius ATR ir švedų kareivius. „Solen“ nuskendo, „Wodnik“ liko smarkiai sužalotas.
Nuskendusios laivo liekanos buvo aptiktos tik 1969 metais, statant šiaurinį Gdansko uostą. Rasta ir į paviršių iškelta apie 6000 įvairiausių daiktų, tarp jų ir 20 bronzinių patrankų, įgulos ginkluotė, virtuvės ir stalo įrankiai bei įranga, asmeniniai jūreivių daiktai. Tarp iškeltų patrankų buvo ir Radvilų herbu paženklintas didysis falkonetas.
Direktorė E. Lansbergienė pakvietė prie patrankos nusifotografuoti visus muziejininkus, prisidėjusius prie šio vertingo eksponato gavimo ir atgabenimo į Biržų pilį darbų. O vėliau prie Radvilų patrankos įsiamžino visi renginio dalyviai.
Karai ir taikos. Nuo seniausių laikų iki dabarties
Taip vadinasi naujausia profesoriaus dr. V. Rakučio knyga, kurią autorius susirinkusiems biržiečiams ir svečiams pristatė muziejaus didžiojoje parodų salėje, nuo sienų žvelgiant Juozo Galkaus sukurtų Radvilų portretų ciklo paveikslams. Anot V. Rakučio, taikoje galvojame apie karą, o kare kaunamės dėl vienintelio tikslo – taikos. Kupinas paradoksalių palyginimų bei įžvalgų, galbūt nemalonių, bet istoriškai pagrįstų pavyzdžių bei patrauklus ir vaizdingas istoriko minčių dėstymas giliai sudomino visus dalyvius.
Baigėsi kariuomenės dienai skirtas renginys koncertu „Laisvės kovų dainos“. Iki skausmo pažįstamos partizanų dainos operos solistės Agnės Sabulytės ir pianisto Povilo Jaramino dėka suskambėjo naujomis spalvomis, nauja jėga ir šiuolaikišku atlikimu. Reikia tikėtis, kad taip jos ras kelią ir į jaunųjų klausytojų širdis.
