Dalydamiesi žiniomis apie gražius ir gerus darbus tikime, kad taip dauginame gražius poelgius. Šįkart – mintys apie kalėdinį renginį ir žmonių bendrystės svarbą.
Pažado pildymas – kaip iššūkis
Gerumą dovanojame ne tik paramos akcijomis, bet ir savo darbais, šypsena, skleidžiama šiluma. „Geriausia daugyba yra dalyba“. Taip sako Kaštonų mokykloje neformaliojo švietimo užsiėmimus „Grožis ir estetika“ vedanti Sandra. Nuo 2019 metų Biržuose dirbanti makiažo meistrė mokėsi, įgijo pedagoginių psichologinių žinių ir teisę dirbti neformaliojo švietimo mokytoja.
Sandra vadovauja 5-10 klasių mergaičių būreliui „Grožis ir estetika“. Kiekvieną ketvirtadienį su mergaitėmis kalbamasi skirtingomis temomis – apie fizinį ir dvasinį grožį, moteriškumą, savivertę ir kt.
Viena užsiėmimo tema buvusi apie meilę sau.
„Tai nieko nauja ir skamba be galo banaliai. Apie tai, kad reikia save mylėti, dabar kartoja visi – influenceriai, psichologai ir t. t. Ir aš daviau mergaitėms smagų darbą – kartą per mėnesį parašyti, kaip 2025 metais jos skirs meilės sau. Sakiau, jog tai turėtų būti įmanomi, apčiuopiami dalykai, atlikti ne mamai, ne mokytojai, ir tai nebūtų sugrėbti lapai ar nukastas sniegas… Tai turėtų būti skirta tik sau – gal ką nors įsigyti, pasinaudoti grožio procedūra, gal skirti laiko pabūti su drauge – išgerti arbatos ar kavos. Ir tas įsipareigojimas turėtų būti tik dvylika kartų per metus!“ – pasakojo mokytoja Sandra.
Ji pasiūlė mergaitėms žaidimą pradėti nuo gruodžio – į sąsiuvinį užrašyti savo vardą, pavardę ir norus, kuriuos mokytoja pažadėjo išpildyti.
„Pažadą daviau neperskaičiusi norų. O jie nebuvo tokie jau paprasti, – juokiasi Sandra . – Mergaitės norėjo manikiūro, plaukų dažymo, SPA procedūrų, rožinio chalato, ausinių ir kt… Ir šitie kalėdiniai mergaičių troškimai privertė mane susimąstyti apie tai, ką aš galėčiau padaryti be bendruomenės pagalbos“.
Pažado pildymas tapo ne tik iššūkiu, bet ir apmąstymu, ką reiškia santykis su kitais žmonėmis.
Atskirtimi tapęs elgesys
Prieš šventę Sandra mergaitėms sako kalbėjusi apie visais laikais žinomą ir iki šiol taikomą didžiausią bausmę – žmogaus atskyrimą nuo kitų žmonių.
Kartais, anot mokytojos Sandros, pats žmogus savo veiksmais – savanaudiškais, egoistiškais – kitus žmones nuo savęs atstumia pats.
„Ir taip elgiausi aš, grįžusi iš užsienio į Biržus ir norėjusi tapti žinoma visažiste. Elgiausi karštakošiškai, įžūliai… Norėdama tapti žinoma ėjau per tą vadinamąją rėkimo prizmę – skandalus, kitų kritikavimą… Tapau žinoma, prisirinkau klientų, bet pusė žmonių manęs nemėgo, o visi Biržų verslai nuo manęs nusisuko… Bet juk aš pati juos visus atstūmiau savo elgesiu! Ir dabar prieš kokius metus ar dvejus aš pradėjau sverti, ką „užgyvenau“: tapau žinoma, turiu finansų, autoritetą, bet esu visiškai viena! Pradėjau suvokti, kad norėdama ko nors pasiekti negaliu ignoruoti bendruomenės! Juk žinoma tiesa, kad vienas lauke – ne karys. Ir galėjau aš kiek tik noriu kariauti, tačiau kariavau tik pati su savo vėjais!“ – skaudžiai savikritiškai kalba jauna graži moteris apie „nusileidimą ant žemės“. Anot Sandros, atėjus tokiam suvokimui ji ėmusi mažiau kalbėti, o tiesiog daryti ir rodyti gerus darbus, keisti požiūrį ir bendravimą su kitais žmonėmis.
Kalėdinis renginys – bendrystės stebuklas
Pasak Sandros, jos pastangos gražiai kalbėtis, bendrauti davė rezultatų – grįžtamąjį ryšį. Mezgėsi gražūs santykiai su kitais žmonėmis.
„Ir šitą kalėdinį renginį – mergaičių norų išpildymo akciją – man padėjo surengti visi biržiečiai grožio meistrai. Visiems išsiunčiau žinutes ir klausiau, ar sutinka prisidėti – atlikti nemokamai vieną ar kitą procedūrą. Ir nė viena meistrė neatsisakė! Prieš penkerius metus gal nė viena net nebūtų atsakiusi į mano žinutę“, – kalba dėkinga Sandra.
Jautriais žodžiais ji kalba apie užkandžiais ir desertu vaišinusią kavinę „Avanti“, „Kebabinės“ kulinarę Aušrą, balionais šventę puošusią Ugnę A., dovanų kuponus skyrusias grožio meistres ir kirpėjas Ramunę („Nefertitė“), Žygintą, Rūtą, Kristiną, Ingą, manikiūrininkes Samantą ir Gretą, SPA procedūras dovanojusią Ugnę.
Būrelio „Grožis ir estetika“ mergaitės galės pasinaudoti dovanų kuponais, šventinė renginio dvasia jautriai palietė renginio dalyvių ir pačios organizatorės širdis.
Sandrai buvo be galo gera šventėje matyti mokyklos direktorių Dainių, mokytoją Dovilę. Apie patį direktorių, jo pavaduotojas Eglę, Rūtą, visą Kaštonų mokyklos vadovų komandą Sandra atsiliepia pačiais geriausiais žodžiais. Jie visi, pasak neformaliojo švietimo mokytojos, yra šiuolaikiški, atviri naujovėms ir savo suvokimu, pastangomis yra jaunų žmonių pasauliui artimi žmonės.
„Esu be galo laiminga ir dėkinga Kaštonų mokyklos vadovui, kad galiu daryti dalykus, kuriuose matau prasmę“, – sako mokytoja Sandra. Jai smagu, kad žinia apie mokykloje veikiantį jos vadovaujamą būrelį pasklidusi ne tik Biržuose. Susidomėjimą būrelio veikla Sandra jaučia gaudama klausimų iš kitų miestų.
Apie gautas pamokas
Ko dirbdama mokykloje išmoko pati grožio meistrė?
„Viena, tai išmokau ir mokausi atsiriboti nuo savo egoizmo, santūriau elgtis, galvoti, ką sakau. Antra, kadangi pati dukrų neturiu, visą save, savo patirtį atiduodu savo mergaitėms“, – sako pradinukus Simoną ir Motiejų auginanti mama.
Iš savomis vadinamų mergaičių Sandra sako išgirdusi daug gerų žodžių, patyrusi apkabinimų. Mokytojai gera, kai išgirsta mergaičių kartojamas jos pasakytas mintis.
„Gera išgirsti sakant, ką jos išmoko lankydamos mūsų užsiėmimus. Girdėjau prisipažinimą išmokus į pyktį neatsakyti tuo pačiu, o laiminti piktą žmogų, labiau pasitikėti savimi, ne taip skaudžiai reaguoti į pašaipas ir pan.“, – kalba Sandra. Ir, pasak jos, mergaitėms labiausiai patinka ne makiažo meistriškumo paslaptys, o pokalbiai, galėjimas išsisakyti, būti išklausytoms.
Ar tikrai geriems darbams reikia tylos?
Sandra įsitikusi, kad nei gerų žodžių, nei gerų darbų nutylėti nereikia. Taisyklė, kad geri darbai turi būti daromi tyliai, esanti ne itin teisinga.
„Geri darbai turi būti garsinami. Blogį tai mes be paliovos viešiname, jį visais kanalais garsiname, aptariame, komentuojame, laidome pašaipas. Tai iš kur tos vaikų patyčios? Iš kur jų vaikai mokosi? Tai iš to, apie ką ir kaip mes nuolat šnekame, rašome… O kodėl kuklinamės viešindami gerus darbus? Juk ir geri darbai gali tapti užkratu, kaip tas nuolat tiražuojamas blogis“, – kalba kalėdinio renginio gerumo ir bendrystės nuotaiką išgyvenanti Sandra. Jos mėgstamas posakis – geriausia daugyba yra dalyba.
