Klausimai, susiję su mokyklomis, neišvengiamai sukelia galybę emocijų, lydimų ir asmeninės patirties. Tačiau šiandieninę situaciją siūlau vertinti atsakingai ir nelyginti nelyginamų laikotarpių.
Ir nereikia priekaištauti Savivaldybei ir jos vadovams, kad neva nėra vizijos, nėra tikslų ar plano sprendžiant mokyklų klausimus. Nepamirškime, kokia biudžeto dalis skiriama būtent švietimui. Nepamirškime ir valstybės keliamų reikalavimų mokinių klasėse skaičiui ir t. t. Savivaldybė nėra įstatymus leidžiančianti institucija, o kaip savivalda turi prisitaikyti prie Vyriausybės, ministerijų, Seimo, ES naujų keliamų reikalavimų ir kt. Kalbame ir apie asmens pasirinkimo laisvę, bet norime drausti tėvams galimybę rinktis? Tikrai pritariu argumentams, kad Savivaldybė negali užsidaryti savo teritorijoje ir atimti teisę tėvams rinktis. Jei taip pasielgtume, kaip manote, kokios visuomenės reakcijos sulauktume? Ir ar tai tikrai būtų teisingas sprendimas ir demokratijos išraiška?
Neabejoju, visi sveikintume ir palaikytume socialinio verslo iniciatyvas įveiklinant nenaudojamus pastatus. Tik vargu ar tai įvyktų vieno piršto spragtelėjimu: atrakinai duris ir jau juose galėtų būti vykdoma tokia veikla?
Kažkas sako, kad nereikia kalbėti apie demografinę padėtį, bet juk tai ir yra pagrindinis lemiantis veiksnys! Nėra mokinių – nėra ir iš ko sukomplektuoti klasių. Kita vertus, argi Savivaldybės tarybos sprendimas skirti finansavimą kelių mokyklų klasių išlaikymui nėra pastangos dėl mokyklų ir mokinių?
O ir mokyklų klausimas tikrai ne tik šiai kadencijai yra jautri vieta. Niekas nenori uždaryti mokyklų, niekam nereikia apleistų, neįveiklintų pastatų. Visi gyvename tame pačiame krašte ir mums visiems rūpi Biržų ateitis. Savivaldybės vadovai, administracija, mokyklų vadovai ir jų bendruomenės tikrai ieško išeičių ir deda visas pastangas, kad mokyklos ir jų skyriai veiktų.
Biržai – gyvas, žalias ir visų mūsų mylimas kraštas. Bet tikriausiai reikia būti tikru biržiečiu, kad tą pajustum, ar bent jau čia nuolat gyventi (faktiškai)…
Gebėjimas regėti ateities perspektyvas – pagirtina. Neabejoju, visi sveikintume ir palaikytume socialinio verslo iniciatyvas įveiklinant nenaudojamus pastatus. Tik vargu ar tai įvyktų vieno piršto spragtelėjimu: atrakinai duris ir jau juose galėtų būti vykdoma tokia veikla? Toli gražu ne. Reikalavimai veiklai, licencijos, sąlygos, išlygos, atskaitomybė, investicijos… Kiek Savivaldybė ar bet kuri kita NVO būtų finansiškai pajėgi tą padaryti?
Skaičiau Savivaldybės tarybos nario K. Isako siūlymą klausiant, ar tokiuose, t. y. apleistuose, pastatuose negalėtų veikti globos namai, būti įkurtos apgyvendinimo vietos. Įdomu, ar pasidomėjo, ar tikrai mūsų rajone trūksta globos namų? Nežinau ir kokius globos namus turėjo mintyje, bet, jei senelių, tai ar tokių namų kūrimas Savivaldybei nesudarytų nereikalingos konkurencijos su verslu, kuris dabar investuoja į šias socialines paslaugas? Man prasilenkia su logika tokios mintys, tuo labiau kai kalba apie verslo pritraukimą.
Gal Savivaldybės tarybos nariui K. Isakui giliai apmaudu, kad ne jis tose rogėse sėdi (juk kandidatavo į mero poziciją!).
Socialinėje erdvėje pamačiau ir nusistebėjau, kad Savivaldybės tarybos narys K. Isakas rašo: „Nerasdamos gerai apmokamo darbo, jaunos šeimos ir tiesiog jaunimas masiškai palieka Biržų rajoną“. Masiškai? Nejau gerb. kolega Tarybos narys nemato, kaip tas pats jaunimas ar jaunos šeimos grįžta į Biržus, kuria verslus, perkasi būstą ir pan.? Tai, kad iš Biržų išvažiuoja mokyklas baigę moksleiviai, visiškai normalu, juk ieško savo kelio, mokosi, nori pakeliauti. Paradoksalu, kad konkrečių kiekybinių išraiškų reikalauti mėgstantis kolega, komiteto posėdžio metu prašęs vicemerės pateikti aiškų skaičių, kiek mokinių išvyko mokytis į Pandėlio gimnaziją, savo pasisakymuose konkretumo vengia ir neatsakingai žongliruoja pompastiškuoju „masiškai“. Jei gyventojų išvyktų taip masiškai, tai einant Biržų miesto ir rajono gatvėmis, dalyvaujant renginiuose, lankantis parduotuvėse ir kitur būtų visai kitas vaizdas, nei matome šiandien. Biržai – gyvas, žalias ir visų mūsų mylimas kraštas. Bet tikriausiai reikia būti tikru biržiečiu, kad tą pajustum, ar bent jau čia nuolat gyventi (faktiškai)…
Savivaldybės vadovai, administracija, mokyklų vadovai ir jų bendruomenės tikrai ieško išeičių ir deda visas pastangas, kad mokyklos ir jų skyriai veiktų.
Pradeda atsibosti ir tie teiginiai, kad Savivaldybės meras nepaiso ir neatsižvelgia į pasiūlymus. Atsižvelgia. Į pagrįstus. Ir paskutinio Savivaldybės tarybos posėdžio metu K. Knizikevičius parodė lankstumą ir pritarė K. Isako siūlymui dėl darbo grupės nenaudojamos infrastruktūros ilgalaikės strategijos sudarymo, siūlydamas Savivaldybės tarybos nariui K. Isakui šiai komisijai vadovauti. Tik pastarasis iš karto atsakymo nepateikė, sakė pagalvosiąs. Įdomu, kiek ilgai galvos, tikiuosi, nesakys, kad netenkina darbo grupės sudėtis.
Bet aš suprantu, gal Savivaldybės tarybos nariui K. Isakui giliai apmaudu, kad ne jis tose rogėse sėdi (juk kandidatavo į mero poziciją!). Norai norais, o realybė yra šiandien ir laikas su tuo susitaikyti.
Beje, kolega, ar jau dirbate Biržams grynai „iš idėjos“?
Simona Bindariūtė, Biržų rajono savivaldybės tarybos narė
