Daugelis žino apie Biržus garsinančio šachmatų trenerio Raimundo Paliulionio ir jo ugdytinių keliones po įvairius čempionatus.
Bet ne visi girdėjo, kad jis didžiąją savo laisvalaikio dalį skiria šiltųjų kraštų augalams – kaktusams. Šiandien – pokalbis su treneriu apie šį gana neįprastą pomėgį ir kitus laisvalaikio užsiėmimus.
– Esate Lietuvos šachmatų lygos komisaras, Biržų KKSC treneris. Ir staiga – pomėgis kaktusams. Iš kur jis?
– Kiek patikslinti reikia – LŠL komisaru buvau 14 metų. Keturias kadencijas buvau LŠF viceprezidentu. Dabar esu LŠF tarybos narys, Tarptautinės kategorijos (IA – international Arbiter) šachmatų teisėjas. Turiu FT (FIDE trainer) vardą, kuris pripažįstamas visoje tarptautinės šachmatų federecijos veikloje, bet Lietuvoje sporte neturi absoliučiai jokio svorio.
O draugystė su kaktusais nenutiko staiga.
Pirmas butas gyvenant Šiauliuose turėjo du didelius langus. Bet abu į šiaurės pusę. Kažkas iš svečių pajuokavo, kad tik kaktusams auginti tie langai tinka. Nes toje pusėje jokios gėlės nežydės, o kaktusai ir taip juk nežydi.
Taip ir atkreipiau dėmesį į tas „nežydinčias“ gėles. Su laiku butas pasikeitė, o draugystė su šiais išskirtiniais augalais liko.
– Ar tiesa, kad treneriui ir gėlių augintojui reikia panašių būdo savybių – kantrybės ir išminties?
– Sunku kalbėti apie išmintį. Tai reliatyvi sąvoka. Yra žmonių, kuriems tikrai neatrodo išmintinga skirti laiką, dėmesį ir finansus bet kokiems augalams.
Kantrybė prižiūrint augalus ženkliai greičiau duoda rezultatų negu dirbant su mokiniais. Yra kaktusų, kurie žiedus išskleidžia jau po poros metų.
Solidžių rezultatų šachmatuose tikrai negali tikėtis per tiek laiko. Bet ambicijos ir atkalumas abiejose veiklose tikrai reikalingi.
– Ar esate suskaičiavęs, kiek savo kolekcijoje auginate kaktusų ir kokių rūšių?
– Skaičiuoju labai retai. Dažniausiai sužinau iš namiškių, kad jau yra kažkoks jų skaičius ir gal nebereikia žiūrėti į pamatytus naujus. Tas pasakomas skaičius truputį viršija 200. Šiek tiek svyruoja – kažkokiam naujokui vis tiek atsispirti nepavyksta. Dalį praretina ligos ar kenkėjai.
Ženklią dalį kolekcijoje užima astrofitai (astrophytum). Lietuviškai juos bandoma krikštyti kaip žvaigždinius kaktusus. Jų išskirtinumas yra pati augalo forma. Dažnai net be spyglių, gali būti pasidengę labai smulkiais žvyneliais. Ilgą laiką jie buvo asmeniškai man patys įdomiausi. Gal todėl, kad susidraugauti su jais ilgai užtruko.
Tikrai nemažai yra gymnocalycium, ferokaktusų ir echinopsių veislių atstovų. Yra kažkiek parodijų, diskokaktusų. Neišvengiamai dalis augalų yra hibridai – susikryžminusios giminingos veislės. Dabar naujokų daugiausiai pasitaiko iš echinopsių ar lobivijų.
– Koks Jums pačiam mylimiausias ir įdomiausias iš šių augalų?
– Visada įdomiausia būna tie, kurių turi mažiausiai. Su laiku tai pasikeičia. Daugiausiai dėmesio gauna ir gražiausi būna tie, kurie tuo laiku žydi.
Praėjusį rudenį viską nustelbė eilinė agava. Ji irgi yra iš sukulentų ir kažkokiu metu buvo priimta į kaktusų draugus. Ir po 17 metų pas mus ji sukrovė išskirtinius žiedus ant 520 cm žiedyno.
– Kai kurie žmonės skundžiasi, kad jiems neišeina auginti kaktusų, juos dažnai perlaisto ar pertręšia. Kokios yra būtiniausios sąlygos, kad jie gerai augtų?
– Dažnas mitas, kad kaktusų nereikia iš viso laistyti. Manau, kad tas kalbas skleidžia tik tingūs žmonės.
Reikia suprasti kaktusų kilmę ir būtinai žinoti, kad jiems būna ramybės periodas. Jiems būtina pailsėti ir sukaupti energiją naujam sezonui. Labai dažnai tai trunka nuo spalio pabaigos iki kovo vidurio. Nes jų tėvynėje tuo metu yra sausros sezonas. Ir jie prisitaikę tiesiog ilsėtis tada.
Ir jei mums kyla mintis, kad gal pagailėkime ir palaistykime, gal net kelis kartus, tai nereikia laukti jų draugiškos reakcijos – panašiai būtų, kad mešką žiemos miego metu imtum baksnoti ir gėrimą jai kišti per jėgą.
Laimė, kad kaktusai negali užpulti ir apdraskyti.
O vasarą tikrai daug drėgmės jie laukia. Supūdyti galima ir tada – tik tinkama grunto sudėtis ir šviesos intensyvumas padės augalams tinkamai augti. Tiesiog kaktusų šaknys neturi likti drėgmėje.
Tą manausi daug ką supratęs per 40 metų draugystės su jais.
– Kodėl vasarą kaktusus geriausia sodinti lauke?
– Grynas oras labai svarbu. Naktinės rasos susidarymas padeda jiems maitintis gana panašiai kaip kilmės kraštuose. Bet jei pasodinsime į netinkamą gruntą arba neteisingai apšviečiamoje vietoje, tai naudos irgi gali būti nedaug.
– Tikriausiai Jūsų pomėgiui skirta didesnė dalis namo, kuriame gyvenate. Kaip į Jūsų pomėgius reaguoja sutuoktinė, Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė?
– Labai džiaugiuosi, kad namie Valentina tikrai nebūna teisėja.
Kaktusai turi savo kambarį žiemojimui. Vasarą apsigyvena plačiai po visą kiemą. Nebūna taip, kad namuose gali kažkas augti ar gyventi, kas kelia blogas emocijas vienam iš šeimininkų.
Ir negali būti, kad tik vienas kažką prižiūri ir augina, o kitas visaip tam priešinasi. Todėl negaliu sakyti, kad kaktusų kolekcija yra tik mano. Ji yra mūsų.
Gal aš daugiau būnu utopinių planų kūrėju. Valentina labiau juos pakoreguoja prie realybės. Bet tikrai ir palaisto esant reikalui, ir kitaip padeda jais pasirūpinti.
Kiekvienos rankos ir kojos būna labai paklausios, kai vyksta kolekcijos pavasarinis persikraustymas iš namų į kiemą ir vėlų rudenį atgal. Tokiu metu būna mobilizuojamos į talką ne tik namiškių, bet dažnai ir draugų pajėgos.
– Ar yra toks kaktusas, kurį labai norėtumėte įsigyti?
– Norų visada būna. Vieną norą išpildžius visada atsiranda naujas – čia jau kaip koks užburtas ratas. Šiuo metu labiausiai norėtųsi bent pačiupinėti ariocarpusų veislės kaktusą. Tai vieni iš brangiausių kaktusų. Labai lėtai auga. Todėl ir kaina didelė – retas augalas pasiekia žydėjimui reikalingas apimtis. Ir ne kiekvieno šeimininko gyvenimo užtenka tam.
– Ar teko auginti kaktuso rūšį, iš kurios gaminama tekila? Ar jo auginimas koks nors ypatingesnis?
– Dar vienas mitas. Tekila gaminama iš agavos sulčių. Iš kaktusų tikrai nepavyks jos išgauti.
Agava pas mus buvo – jau minėjau, kad šįmet žydėjo ant 520 cm žiedkočio. Tai monokarpinis sukulentas – kartą nužydi ir baigia savo gyvenimą nunykdama. Metų bėgyje turėsiu patirties, ar tikrai taip yra – dabar ji jau apdžiūvusi, bet dar gyvybinga.
– Kokių dar turite laisvalaikio pomėgių?
– Pomėgių yra, bet laiko vis mažiau jiems lieka. Kažkaip laisvalaikis susidėlioja, kad jo nepritrūksta tik žvejybai ir grybavimui.
Esame daug pažintinių ir poilsinių kelionių turėję. Bet dabartinė pandeminė situacija šį mūsų šeimos pomėgį beveik likvidavo. Tikimės, kad laikinai.
