Praėjusią savaitę Biržuose prasidėjo senosios muzikos festivalis „Baroko pavasaris“. Ta proga verta prisiminti šios epochos smuikininką ir kompozitorių Antonio Vivaldi, populiariojo ciklo „Metų laikai“ autorių. Jei A. Vivaldi dabar gyventų ir kurtų Biržuose, tai jo „Metų laikų“ leitmotyvai būtų kiek kitokie. „Vasaros“ dalyje skambėtų muzika apie dulkes bei nešienautus viešuosius plotus, „Ruduo“ pasakotų apie duobėtus vieškelius, pažliugusius kelius. „Žiemoje“ skambėtų slidžių ir nevalytų gatvių bei šaligatvių natos, užpustytų kelių sinkopės. „Pavasaris“ neabejotinai prasidėtų potvynių gaida, tačiau ryškiausiai aidėtų šiukšlių allegro.
Sušilus orui, daugeliui pakyla noras bėgti į kiemą, sodą ar šiltnamį, kedenti žemę, rinkti lapus ar šapus, genėti medžius ir krūmus, rinkti visokiausią iš po žiemos likusį šlamštą.
Toks pavasarinis siautulys greičiausiai simbolizuoja gamtos atsinaujinimą, atgimimą, naują pradžią ir kitą ezoteriką. Tačiau šito pavasarinio sprogimo nuolaužos neturėtų užgauti kitų. Tarkime, išvydus prie šiukšlių konteinerio numestą lovą, vargu ar kas tiki, jog tai padarė po žiemos miego atsibudęs ir miškan išėjęs lokys.
Anot Biržų miesto seniūnės Kristinos Undzėnienės, pavasario atgimimas smagiai pasijunta atliekų konteinerių aikštelėse, pakelėse ir pakrūmėse. Visokiausių rakandų nesąžiningi žmonės įsigudrina ten privilkti, tarsi jų šiukšles utilizuoti mūsų sąskaita būtų savaime suprantamas reikalas. Dažnai akivaizdu, kad daiktai atvežti mašina ir iškrauti. Kodėl tie vežėjai rizikavo būti užfiksuoti ir nubausti, bet nevežė savo krovinio į atliekų surinkimo aikštelę už miesto, paaiškinti sveiku protu neįmanoma.
Gal rajone veikia kokia slapta šiukšlių ekshibicionistų draugija, kurie lytiškai pasitenkina matydami šiukšles gulint viešose vietose? Tokia nauja vyrų prasegtais lietpalčiais rūšis? Ką gali žinoti. Liūdniausia, kad efektyvaus ekshibicionizmo gydymo priemonių medicina neturi, liūdna būtų, jei tai galioja ir šiukšlių libido turintiems asmenims.
Didžią nesantaiką tarp žmonių gali sukelti ne vietoje numestos atliekos. Štai Širvėnos seniūnijos vyrai vienoje pakelėje, be kito išmesto gėrio, aptiko ir keletą senų automobilio padangų. Anot seniūno Sauliaus Eigirdo, tas kelias skiria Širvėnos ir Biržų miesto seniūnijas. Paritai tokią padangą per kelią, šlumšt ir guli ji kitoje pakelėje. O ten jurisdikcija jau kita, seniūnės Kristinos. Ir jos galvos skausmu tampa, ką su ta guma daryti. Bet seniūnas Saulius ne toks, kiaulystės kolegei neiškrės, savo jėgomis su šia bėda žada susitvarkyti. Tačiau čia vėl tas pats klausimas sveikam žmogui kirba – kodėl? Juk su mašina tas padangas vežė, ne karučiu. Negi tie pora kilometrų iki atliekų surinkimo aikštelės tokie brangūs, kad savo mėšlą pakelėse drabstytum. Čia jau aiškiai dvasios, o ne kūno negalavimas.
Bet baigti reikėtų pozityviai. Paukščiai grįžta, parkuose burkuoja balandžiai ir porelės. Dangus kol kas giedras, o su šiukšlėmis susidorosime. Visokios materijos suyra, tieka tik dvasiniai turtai – taip kalbėjo Zaratustra. O gal ir ne.
