Biržų lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio pasiūlyta, Švietimo pagalbos tarnybos patvirtinta jaunųjų filologų konkurso komisija skyrė antrąją vietą biržietės moksleivės Rugilės Šataitės prozos darbui. Šis sprendimas užkirto kelią moksleivei dalyvauti jaunųjų filologų konkurso respublikiniame etape.
Pateikusi apeliaciją mergina savo kūrybos darbą nusiuntė tiesiai respublikinei konkurso vertinimo komisijai.
Jos tikėjimas savo kūrinio stiprumu buvo ne be pagrindo: merginos prozos darbas konkurse, kuriame dalyvavo stipriausi šalies jaunieji kūrėjai, užėmė pirmąją vietą.
Kokios priežastys lėmė, kad šalyje geriausias kūrybos darbas nebuvo pripažintas Biržuose?
Konkurse – geriausi kūrėjai
Respublikiniai jaunųjų filologų konkursai turi ilgametę istoriją. Jie pradėti rengti 1965 metais poeto Justino Marcinkevičiaus iniciatyva. Ilgus metus šio konkurso vertinimo komisijai vadovavo biržietis rašytojas Algimantas Zurba. Dabar jai vadovauja literatūrologas, rašytojas dr. Regimantas Tamošaitis.
Konkurso tikslas – ugdyti filologinę kultūrą, skatinti pradedančius literatus ir kūrėjus. Jis svarbus tuo, kad drąsina jaunuosius filologus rinktis humanitarinį kelią, padeda rasti kelius į kultūros žurnalų redakcijas ar leidyklas.
Kvietimas dalyvauti konkurse yra svarbus įvertinimas. Pirmiausia jauniesiems kūrėjams su savo darbais reikia dalyvauti atrankose savo miestuose ar rajonuose. Tada reikli respublikinio konkurso vertinimo komisija imasi atsiųstų jaunųjų filologų darbų peržiūrų. Tik po jų dalis darbų autorių kviečiami dalyvauti finale.
Šiais metais į konkurso finalą buvo pakviesta 112 mokinių iš visos Lietuvos.
Įvertino komisijos narė ir rašytoja
„Na ir kam gi pagaliau šiais metais pavyko parašyti geriausią prozą? Jos autorė – Rugilė Šataitė, Biržų „Saulės“ gimnazijos vienuoliktokė, kūrinį, lydimą apeliacinio rašto, išsiuntusi konkursui savo pačios iniciatyva. Jos apsakymas (jau beveik apysaka) „Kieša“ įsiminė labiausiai dėl gyvai išrašytų mokyklinių patirčių, ryškių charakterių, netikėtos siužeto linijos. Rugilė rašo apie tai, ką geriausiai pažįsta – mokyklos gyvenimą, jaunų žmonių santykius, nebijo paliesti opių jų problemų ieškant savęs ir savo vietos gyvenime.
Be to, visa tai perteikta ryškia, įsimenančia kalba. Rugilės ryžtas savarankiškai pateikti kūrinį konkursui, ko gero, primena, kad rašytojo negali apgauti toks stiprus tikėjimo ir pasitikėjimo savuoju tekstu jausmas“, – kultūros svetainėje „Meno bangos“ rašo rašytoja, komisijos prozos sekcijos vertinimo narė Daina Opolskaitė.
Paverkė – ir išsiuntė apeliaciją
Biržietės darbas Biržų rajono pedagogų buvo įvertintas taip, kad jis prarado galimybę patekti į šalies jaunųjų filologų konkursą.
Jaunoji kūrėja pirmiausia savo prozos darbą pateikė Švietimo pagalbos tarnyboje (ŠPT) sudarytai komisijai. Tačiau jos darbas užėmė antrąją vietą.
Merginos mama Ilona Žvirždienė užsiminė, kad sužinojusi rezultatus dukra ilgai verkė. Ji buvo įsitikinusi, kad šis darbas vertas respublikinio konkurso.
Tuomet moksleivė parašė apeliaciją ir į konkursą savo kūrybą išsiuntė savarankiškai.
Po kiek laiko sužinojo, kad yra kviečiama į respublikinio konkurso finalą. Ir grįžo su pirmosios vietos apdovanojimu.
Geriausiai pažįsta savo darbą
Aštuoniolikmetė Biržų „Saulės“ gimnazijos vienuoliktokė Rugilė Šataitė sakė, kad ji rašanti jau nuo penkerių metukų. Tačiau kai parašė paskutinį darbą konkursui, suprato, kad viskas, ką ji iki šiol buvo sukūrusi, nublanko prieš šį darbą.
„Manau, kad tai tikrai pakankamai stiprus darbas. Todėl norėjau sulaukti patvirtinimo, kad jis toks ir yra“, – sakė moksleivė.
Apeliaciją ji parašė pasikonsultavusi su savo lietuvių kalbos mokytoja bei vienu Rašytojų sąjungos nariu, kuris patarė nebijoti ir pabandyti.
„Manau, kad kūrėjas turi kovoti už savo darbo įvertinimą. Ne įžūliai eiti, bet sužinoti jo įvertinimą. Nes kūrėjas geriausiai savo darbą pažįsta“, – sakė pašnekovė.
R. Šataitė mano, kad jos darbas nesulaukė geriausio įvertinimo rajone ir dėl to, kad jo tema netradicinė. Be to, galbūt ir dėl to, kad veiksmas vyksta įprastoje rašiniams vietoje – mokykloje. Pirmosios vietos rajone laimėtoja buvo parašiusi kūrinį fantastikos tema.
Vertinimas – subjektyvus dalykas?
Kodėl taip nutiko, kad Biržuose merginos darbas akivaizdžiai nebuvo tinkamai įvertintas?
Biržų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Baronienė sakė žinanti apie situaciją.
„Literatūra – toks savitas dalykas. Iš pradžių darbas gali būti neįvertintas“, – svarstė L. Baronienė.
Apie sudarytą konkurso vertinimo komisiją ji pasiūlė paklausti Biržų ŠPT vadovės Audronės Januševičiūtės.
Pastaroji „Šiaurės rytams“ sakė, kad konkurso darbą organizuoja tarnybos specialistė Gražina Braknienė.
G. Braknienė teigė, kad komisiją atskiriems konkursams sudaro lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio nariai. Jie pasiskirsto, kuris mokytojas į kokią konkurso komisiją eis. Dažniausiai – pagal tai, kad konkurse nedalyvautų komisijos nario mokinys.
Komisiją tvirtina Biržų švietimo pagalbos tarnyba.
Jaunųjų filologų konkurso komisijos pirmininkė buvo mokytoja Neringa Simonavičienė. Narės – Aurelija Stakionienė ir Julija Greviškienė. Į konkursą buvo atrinkti kūrėjų darbai keturiose sekcijose.
R. Šataitė šiam konkursui buvo pateikusi kūrinius dviejose sekcijose – poezijos ir prozos. Poezijos sekcijoje ji laimėjo pirmąją vietą, prozos – antrąją.
Į tolesnį konkurso etapą keliavo pirmosios vietos laimėtojų darbai. Respublikiniame konkurse R. Šataitės poezijos darbas aukštos vietos nelaimėjo.
G. Braknienė sakė, kad yra buvę, jog su komisijos sprendimu nesutinka matematikos olimpiadų laimėtojai. Tuomet Biržų ŠPT sudarydavo komisiją ir nagrinėdavo rezultatus iš naujo.
Kad būtų parašyta apeliacija filologų konkurse, toks atvejis, jos žiniomis, pasitaikė pirmą kartą.
G. Braknienė komisijos darbo sakė nekomentuosianti, nes ji užsiima tik organizaciniu darbu.
Kad nuomonės išsiskiria – natūralu
Gabius vaikus ugdanti Biržų „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Virginija Kalvanaitė nesureikšmina, kad pirmajame etape moksleivės darbas nepraėjo atrankos.
„Čia ne olimpiada, o savo kūrybos tekstai. Tai gali būti subjektyvu. Nėra jokio skandalo ar netikėtumo. Bet jei matome, kad darbas yra stiprus, yra galimybė rašyti apeliaciją. Rugilė tą ir padarė“, – sakė V. Kalvanaitė.
Pedagogė džiaugėsi, kad biržietė moksleivė „įsiterpė“ tarp prizines vietas konkurse laimėjusių Vilniaus licėjaus mokinių.
„Rugilės darbas yra apie netradicinę dviejų merginų meilę. Mes ir galvojame, kad Biržuose dėl to galėjo nepraeiti ta tema. Komisijos nariai galėjo išsigąsti“, – svarstė pedagogė.
Tiesa, vertinimo komisijos darbo ji sakė nekomentuojanti. Juolab kad ji ir pati dažnai būna įvairiose vertinimo komisijose, tad supranta darbo sudėtingumą.
„Natūralu, kad būna taip, jog nuomonės išsiskiria. Kartais ir meninio skaitymo konkursuose atrodo, kad laimi ne tie, kuriems reikėtų“, – svarstė mokytoja V. Kalvanaitė.
Ji džiaugėsi gabiomis gimnazijos moksleivėmis. Praėjusiais metais Rugilė Šataitė ir Roberta Jonaitytė laimėjo respublikinį jaunųjų dramaturgų konkursą. Praėjusiais metais R. Šataitė laimėjo V. Zaborskaitės konkurse „Eilėraščio menas ir interpretacija“.
Šiemet respublikiniame jaunųjų filologų konkurse eseistikos sekcijoje A. Binkytė užėmė trečiąją vietą.
