Obelaukių kaimo žmonės nerimauja ir svarsto, ką daryti, kad ilgus metus laisvai naudoti tvenkiniai ir tarp jų esantis kalnas būtų prieinami žmonėms.
Tvenkinius įsigijęs naujasis savininkas tikina, kad praėjimas prie jų bus. O kaip jam elgtis su privačia nuosavybe, niekas nurodyti negali.
Žemėtvarkininkai pripažįsta, jog Obelaukiuose susidariusi situacija yra problemiška – visi tapę privatizacijos klaidų įkaitais.
Tvenkiniais ir kalnu naudojosi nuo seno
Obelaukių kaimo tvenkiniai įrengti sovietmečiu 1973 metais. Jie atsirado užtvenkus Obelaukio upę. Baseinų ilgis 1,7 kilometro, plotis 0,06 km.
Vikipedijoje iki šiol teigiama, kad tvenkinių viduryje supilta didelė 2,6 hektaro plotą užimanti sala.
Obelaukiečiai mėgdavo rinktis ant kalno, kuris buvo suformuotas kasant tvenkinius. Čia nuolat būdavo švenčiamos Joninės, o žiemą nuo kalno leidžiamasi rogutėmis, slidėmis.
Prie tvenkinių būdavo galima patekti iš kelių pusių – ir per kaimo parką, ir nuo kelio Biržai – Obelaukiai, ir per ganyklas.
Prieš kelis dešimtmečius žemė prie tvenkinių buvo grąžinta savininkui. Jis čia nieko nedarė, tik pievoje ganė karvutę. Žmogus nekėlęs didelių klausimų dėl nuosavybės, tad visi gyventojai čia vaikštinėję be jokių trukdžių.
Situacija pasikeitė prieš kurį laiką. Žemę ir tvenkiniuose esančią salą įsigijo naujasis savininkas. Jis suplanavo čia įrengti kaimo turizmo sodybą. Išties tam vieta gera, netoli miestas, privažiavimas asfaltu. Be to, ir tvenkiniai „gatavi“.
Gyventojai sujudo
Išvydę atsiradusius žemės matavimus žyminčius kuolus ir tveriamą tvorą, sujudo Obelaukių kaimo bendruomenės nariai. Jie nuogąstavo, kad nebeliks priėjimo prie vandens telkinių ir kalno.
Jie sakė girdėję, kad tvenkiniuose esanti sala dokumentuose virto į pusiasalį. Tokiu atveju toje vietoje bus leidžiamos statybos.
Kaimo gyventojai suskubo į Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Biržų skyrių. Čia žmonėms buvo žodžiu paaiškinta, kad šiuo metu formuojamas žemės sklypas, atliekami kadastriniai matavimai.
Jie sužinojo, kad paliekamas labai siauras ir nepatogus priėjimas prie vandens telkinių ir kalno. O norėtų, kad priėjimas liktų toks, kad būtų bendruomenei patogu – prie kalno jie norėtų ne tik prieiti, bet ir privažiuoti.
„Žmonės aplink bėgioja, sportuoja, vasarą eina maudytis. Ant kalno rengiame šventes, netrukus bus Joninės… Norime, kad kalnas ir priėjimas būtų palikti visuomenės reikmėms. Kalnas yra kaip Obelaukių kaimo vizitinė kortelė. Jei į jį niekas nepateks, kam jis bus reikalingas?“ – kalbėjo kaimo bendruomenės pirmininkė Birutė Mikalčikienė.
Nors bendruomenės nariai buvo paruošę raštą savivaldybei ir žemėtvarkininkams dėl būtinybės palikti servitutą prieiti prie kalno, šio rašto jie valdininkams nepaliko.
Širvėnos seniūnijos seniūnas Saulius Eigirdas sakė, kad Obelaukių kaimo bendruomenės pirmininkė Birutė Mikalčikienė ir į jį kreipėsi dėl priėjimo prie vandens tvenkinių.
„Nacionalinė žemės tarnyba sakė, kad kažką padarys, liepė nieko nerašyti. Gal savininkas bus įpareigotas leisti žmonėms patekti į kalną?“ – svarstė S. Eigirdas. Seniūnas samprotavo, kad iš žmogaus žemės neatimsi. Bet yra vandens apsaugos zonos. Žemės sklypų savininkai pagal įstatymą turi palikti priėjimą prie vandens.
Valgome privatizacijos vaisius?
NŽT Biržų skyriaus vadovė Romana Klimienė sakė, kad Obelaukiuose, ties tvenkiniais, yra suformuotas sklypas. Jo savininkas atlieka kadastrinius matavimus. Tiesa, bylos dar nėra.
„Ta sala ar pusiasalis buvo pamatuoti privačiam asmeniui. Tos sklypo ribos yra Nekilnojamojo turto kadastro byloje“, – sakė R. Klimienė.
Ji pripažino, kad Obelaukių kaime dėl priėjimo prie tvenkinių yra problema. Tačiau iš privataus žmogaus žemės atimti negalima. Ta vieta anksčiau buvo įteisinta kaip asmeninio ūkio žemė.
„Pagal maudyklą esantis kalnelis valdiškas, bet kaip į jį patekti, niekas nežino. Kai buvo pieva, kas norėjo, tas vaikščiojo. Kitas savininkas su tuo nesutinka. Mes negalime privačios žemės paimti, asmens nuosavybė yra neliečiama“, – sakė R. Klimienė.
Žemėtvarkininkė svarstė apie galimybę paimti žemę visuomenės poreikiams. Tačiau ji sakė, kad tokiu atveju reiktų eiti į teismą, o bylos kaina būtų labai didelė ir nežinia, ar ji kada atsipirktų.
Pašnekovė pripažino, kad prieš kelis dešimtmečius atliekant privatizaciją buvo padaryta klaidų. O „dabar valgome vaisius“. Yra daug situacijų, kai per privačią žemę nėra nei kelių, nei praėjimų, nei servitutų.
„Visos klaidos lenda. O savininkai mosuoja Registrų centro išduotais nuosavybės popieriais ir sako, kad tai privati jų nuosavybė, ir nieko padaryti neleis“, – teigė R. Klimienė.
Nenori nieko ne savo
Biržietis verslininkas sakė, kad jis planuoja Obelaukiuose įrengti kaimo turizmo sodybą. Priėjimas prie kalno žmonėms paliktas. Tiesa, ne toks platus, kokio jie pageidautų, su automobiliu tikrai privažiuoti jie negalės.
„Tegul obelaukiečiai patys susitvarko ir mažiau š… į vandenis leidžia, kad nereikėtų apie tai Aplinkos ministerijai pranešti“, – kalbėjo verslininkas.
Pašnekovas patvirtino oficialiai sutvarkęs dokumentus, pagal kuriuos tvenkiniuose yra nebe sala, o pusiasalis. Jo tikinimu, ten ir nebuvo sala, aplink ją tik grioviai buvo iškasti.
Jis minėjo, kad NŽT Biržų skyrius vis atmeta jo prašymus įregistruoti geodezinių matavimų bylą. Tarnyba jo prašanti pateikti pažymą iš Aplinkos ministerijos, kaip iš salos registro Obelaukiuose liko pusiasalis.
Jeigu nepavyktų įforminti sklypą taip, kaip nori verslininkas, jis sakė svarstantis galimybę tarnybą duoti į teismą.
„Bendruomenė šioje vietoje trisdešimt metų nieko nedarė, aplinkos netvarkė. Aš jokio nusikaltimo nedarau ir jokio papildomo centimetro ne savo nenoriu. Nieko nelegalaus nėra.
O man nurodinėti, kaip turiu elgtis savo privačiame gyvenime, niekas negali“, – sakė verslininkas.
