Parovėjos seniūnijoje pasklido žinia apie itin įžūlią lūšį. Iš šio reto, bet vis dažniau miškuose pasirodančio plėšrūno nasrų vienkiemio gyventojui pavyko išgelbėti pekino veislės šuniuką.
Tokį faktą patvirtino Tamošiūnų medžiotojų būrelio vadovas Rimantas Šarkanas. Apie įvykį jam papasakojo Dvarioniškio kaimo viensėdyje miškų apsuptyje gyvenantis žmogus, kuriam teko susidurti su lūšimi.
Vyras pasakojo jau seniau šalia namų pastebėdavęs suaugusią lūšį. Ji slankiodavo aplinkui ir stebėdavo kiemą bei jo gyventojus. Kad atbaidytų žvėrį, žmonės buvo įsigiję net naujametinių fejerverkų, bet lūšis į juos nereaguodavo.
Viensėdžio gyventojai saugo vištas – laiko aptvare, prieš naktį jas suneša į kitą uždarą talpyklą.
Naktį kieme lieka tik šunys.
Ketvirtadienio naktį nedidukas pekinukas nakvojo namo prieangyje, kur vėsiau.
Apie 13.30 valandą žmonės išgirdo triukšmą – lojo aptvaruose laikomi šunys, gailiai cypė jų mažasis pekinukas. Garsas ėjo miško link.
Šeimininkas suprato, kad tai greičiausiai bus namus stebinčios lūšies darbas. Jis užmiršęs baimę basomis kojomis šoko bėgti miško link, kur sklido garsas. Pamatė šmėstelint lūšį, kuri nubėgo tolyn. Ant žemės pamiškėje ji buvo palikusi gulėti išsigandusį ir kruviną šuniuką.
Laimė, sužeidimai nebuvo gilūs, gyvūnėlis turėtų gyventi. Parnešęs į namus savininkas sakė šuniuko daugiau lauke nepaliksiąs.
Artimieji stebėjosi vyro drąsa, didžiavosi, kad jis nepaisydamas pavojaus ryžtingai puolė gelbėti augintinio.
Vėliau kitą dieną iškultivuotoje dirvoje žmonės pastebėjo ir lūšies pėdsakus.
Tamošiūnų medžiotojų būrelio vadas Rimantas Šarkanas sakė, kad jų teritorijoje gyvena ne mažiau kaip aštuonios lūšys. Jas užfiksuoja miške pastatytos tiek medžiotojų, tiek miškininkų kameros.
Biržų giria didelė, žvėrims čia gera maisto bazė – pilna stirnų, kitokių žvėrelių.
Latvijoje lūšys yra medžiojamos, o Lietuvoje – saugomos. Tad joms daugintis ir gyvuoti yra geros sąlygos.
„Bet čia greičiausiai pasitaikė tinginė, nes ji čiupo patį lengviausią grobį“,- svarstė R. Šarkanas.