Pasienio mokyklos mirtį bandoma lyginti su negailestinga diagnoze – vaikų skaičiaus sumažėjimu.
Tačiau ar bandyta mokyklą išsaugoti, atsakymo nėra. Politikai arba tyli, arba tikina, kad tai yra pačios bendruomenės ir „motininės“ mokyklos reikalas. Išsakoma ir nuomonė, kad mokyklos naikinimą pradėjo nepagrįstas mokyklų jungimas. Tą dariusi valdžioje buvusi „valstiečių“ ir liberalų koalicija.
Žinia apie ugdymo kaime nutraukimą – politinėje tyloje
Praėjusią savaitę vyko Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame buvo pateikta informacija apie mokyklų ir vaikų darželių pasirengimą naujiems mokslo metams. Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Eugenijaus Januševičiaus informacija apie tai, kad Nemunėlio Radviliškyje – atokiausioje rajono mokykloje – lieka tik pradinės klasės, nesukėlė jokios reakcijos. Žinia politikų buvo priimta kaip natūrali. Nors ką tik salėje vyko opozicijos keliama emocinga diskusija draugystės pasirinkimo su vienu ar kitu Ukrainos miestu tema, pilnai renovuotos ir gražiai tvarkytos mokyklos likimas dėmesio nepatraukė. Tylėjo ir dėl kaimo naikinimo nuogąstaujantys bei švietimo klausimais paprastai aštriai pasisakantys „valstiečiai“.
Ką gali klausinėti, patys „prisidirbę“?
ŠR kalbintas savivaldybės tarybos opozicinės „valstiečių“ frakcijos lyderis Tomas Četvergas tvirtino, kad klausimų nekilo, nes į juos buvę atsakyta Socialinio vystymo komitete – tad ką čia, anot jo, tarybos posėdyje vėl bekamantinėti. Klausimą komitete, anot politiko, uždavusi jo kolegė Stasė Eitavičienė. Ji klaususi, ar dabar, kai savivaldybei nebereikia finansuoti Papilio mokyklos klasės (joje atsirado trūkstamas moksleivis), negalima lėšų skirti Nemunėlio Radviliškiui. Taip būtų galima išsaugoti pagrindinio ugdymo 7-8 klases. Todėl T. Četvergas ir siūlė kalbėtis su S. Eitavičiene.
Minėta tarybos narė patvirtino komiteto posėdyje išgirdusi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Gintutės Žagarienės atsakymą, kad dėl galimo finansavimo „Aušros“ mokykla su skyriumi nekalbėjusi, apie tai nesiteiravusi.
S.Eitavičienės nuomone, gali būti, kad „Aušros“ pagrindinės mokyklos direktorė Saulė Venckūnienė galimai tylėjo, nes jos vadovaujamos „Aušros“ mokykloje padaugėjo vaikų ir atsirado viena papildoma aštunta klasė.
ŠR paklausus, kodėl tarybos posėdyje ir opozicija tylėjo, S.Eitavičienė atsakė atvirai.
„Ką jie gali pasakyti, kad visa tai yra mokyklų pertvarkos rezultatai? Patys „valstiečiai“, būdami valdančiojoje koalicijoje su liberalais, priėmė sprendimus jungti mokyklas, kurios dar galėjo gyvuoti“, – sakė ir būdama valdančiojoje koalicijoje už tai nebalsavusi bei aktyviai prieš pertvarkos metodus pasisakiusi „valstiečių“ frakcijos narė pedagogė S. Eitavičienė.
„Vieningų Biržų“ koalicijos veiksmais Papilio ir Nemunėlio Radviliškio mokyklos yra paverstos Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos skyriais. Trūkstant klasėse vaikų, klasės komplektą išlaikyti tektų savivaldybei. O ši galinti finansuoti tik vieną tokią klasę vienoje mokykloje. Tad savivaldybės vadovybei nusprendus išlaikyti klasę Papilyje, Nemunėlio Radviliškis buvo paliktas „išsiskirstymui“ po kitas mokyklas.
Kalti tėvai, išsivežę vaikus?
Nemunėlio Radviliškyje, pavasario duomenimis, būtų buvę 72 moksleiviai, iš jų 27 darželinukai ir 2 jungtinės pagrindinės mokyklos klasės – po 8 ir 9 vaikus. Kitose vaikų buvo mažiau.
Pasak „Aušros“ mokyklos direktorės S.Venckūnienės, pavasarį tvirtinant savivaldybėje klasių komplektus, Nemunėlio Radviliškyje pagrindinio ugdymo klasės buvo patvirtintos. Pasak direktorės, vaikai „pajudėję“ į Nemunėlio Radviliškį atvykus mero pavaduotojai ir pranešus, kad savivaldybė finansuos klasės Papilyje išlaikymą, o Nemunėlio Radviliškyje pagrindinio ugdymo klasių neliks. Todėl tėvai ėmę savo vaikus orientuoti į Biržų mokyklas. Apie tai direktorė teigė jau birželį informavusi atsakingą savivaldybės skyrių.
Pasak direktorės, „Aušros“ mokykloje papildoma klasė sukomplektuota ne dėl iš Nemunėlio Radviliškio, o dėl užsieniečių vaikų.
Kad pasienio mokykloje sumažėjo moksleivių, tėvus kaltinti buvo linkęs ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas E. Januševičius.
„O ką daryti, jeigu patys tėvai vaikus į miesto mokyklas išsivežiojo?“ – atsakė vedėjas, pasiteiravus, ar nebuvo galima bandyti išsaugoti pagrindinį ugdymą Nemunėlio Radviliškyje.
Apie tai, kad nebelieka ir 7 – 8 klasių, vedėjas teigė išgirdęs tik grįžęs iš atostogų rugpjūčio 19 dieną. Vedėjui tai buvusi naujiena.
Vedėjas atostogavo 24 kalendorines dienas – ir per miesto šventę, ir per pasiruošimo mokslo metams įkarštį. Prieš tai jis ilsėjosi ir birželio pradžioje, ir nuo birželio 28 iki liepos 5 dienos.
Papiliečiai buvo aktyvesni?
Ką apie Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pastangas mano administracijos vadovybė, sužinoti nepavyko. Penktadienį dvi dienas paėmusi atostogų direktorė Irutė Varzienė pirmadienį dar atostogavo. Jos pavaduotojos Astros Korsakienės pašnekinti nepavyko – tarnybinis telefonas pirmadienį kelis sykius informavo apie nepasiekiamą adresatą.
Už švietimo sritį atsakinga mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė tvirtino, kad vasara – toks jau esantis metas, kai mokyklų bendruomenės atostogauja. Neseniai atostogavusi ir ji pati.
Vicemerės manymu, Papilyje pagrindinis ugdymas išlikęs gal ir dėl to, kad mokyklos bendruomenė parodžiusi didesnį aktyvumą bei suinteresuotumą. Beje, Papilyje gyvena ir E. Januševičius, kurio žmona dirba mokykloje.
Mero pavaduotoja sakė apgailestaujanti dėl Nemunėlio Radviliškio likimo, tačiau dėl to esą galėjo aktyviau veiksmų imtis ir mokyklos, ir kaimo bendruomenė. Tačiau didžiausia klaida įvykusi mokyklą padarant skyriumi. Tam nebuvę jokios būtinybės – tik ministerijos rekomendacinio pobūdžio teisės aktai.
„Ką moksleivių tėvai turėjo daryti, kai buvo palikti nežinioje dėl galimybės išsaugoti mokyklą? Juk buvo aiškiai pasakyta – dabar savivaldybė imsis finansuoti Papilio mokyklą. Tėvų pareiga – rūpintis savo vaikais ir rasti kitą ugdymo įstaigą“, – Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnas Giedrius Kubilius atmeta kaltinimą moksleivių tėvams.
Savivaldybės taryboje nekelta klausimo apie darbo netenkančius bei kitose mokyklose nedirbančius mokytojus. Tokių, pasak vedėjo E. Januševičiaus, yra keturi. Ir ne visi jie esantys pensinio amžiaus.
