Spalio 28 dieną Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyriuje, dalyvaujant Biržų tautodailininkų vadovui Kęstučiui Preidžiui bei Vabalninko tautodailininkų bei gerbėjų būriui, įvyko Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus vyr. profesijos mokytojos Dalės Markutienės veltinių darbų parodos ,,Prisijaukinta vilna“ atidarymas.
Parodos pavadinimas yra savotiška nuoroda į jos prasmę ir esmę. Iš protėvių atėjęs tautinis paveldas šiandien įgyja ne tik kitokį pavidalą, bet ir įtvirtina gilesnę darbų iš vilnos reikšmę. Šis pusiau užmirštas amatas paskutinį dešimtmetį atgimė šiuolaikinėje mados industrijoje ir po truputį prigyja mūsų visuomenėje.
Vėlimo amato puoselėtojos Dalės Markutienės pažintis su vilna prasidėjo dar vaikystėje. Mokytojos tėveliai, kaip ir visi gyvenantys kaime, augino avis, todėl teko mokytis ir jas kirpti, ir velti veltinius. „Vaikystė prabėgo avint mamos Marijanos Krulienės veltais veltiniais, kurie jos suvargusiose rankose tapdavo nepaprasti, nes speiguotą žiemą saugojo ir šildė ne tik vilna, bet ir žinojimas, kad į apavą įdėtas motiniškas rūpestingumas bei atsidavimas. Mirus mamai, ant gryčios radau skrynią, prikrautą vilnos. Šis radinys buvo paskatinimas savarankiškai pradėti velti. Išsipjovus pėdos formą, nuvėliau šlepetes. Nors pirmasis savarankiškas darbas nelabai buvo vykęs, tačiau noro užsiimti šiuo amatu neužgesino“, – prisiminimais dalinosi D. Markutienė.
Tautodailininkės Zitos Kumpelienės įgyvendinamo projekto ,,Tradiciniai amatai Aukštaitijoje“ metu buvo organizuojami vėlimo edukaciniai užsiėmimai, kurie paskatino D. Markutienę domėtis ir gilintis į vilnos vėlimo techniką. Po truputį šis pomėgis tapo nauja mokytojos gyvenimo dalimi. Parodos dalyvės darbai šiais metais buvo pristatyti Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus Aukštaitijos tautodailininkų parodoje Panevėžio dailės galerijoje.
Vilnos vėlimo amato puoselėtojos Dalės Markutienės paroda „Prisijaukinta vilna“ yra skirta visiems, kurie domisi amatais bei tautiniu paveldu, mūsų tautos originalumu ir protėvių išsaugotu savitumu.
Vilija Daukienė