Pirmadienį vykusio Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) Biržų skyriaus susirinkime pirmininku išrinktas Povilas Mikalajūnas. ŠR pokalbis su naujai išrinktu liberalsąjūdiečių vadovu.
– Kadangi tai pirmas rytas, kai pakirdote liberalsąjūdiečių skyriaus pirmininku, tai sveikinimą lydi pirmas klausimas. Kaip jaučiatės laikydamas naują vėliavą?
– Ačiū už sveikinimus, čia panašiau kaip sveikinti pedagogą su rugsėjo pirmąja arba ūkininką su rugiapjūte. Vėliava ne nauja, tik prikelta iš pirmų žingsnių politikoje; savijauta dar keistoka, nes prieš parą nebuvo net panašių minčių ar planų.
– Prašymas dėl asmeninio dosjė: priminkite savo profesinės karjeros istorinius momentus (studijas, darbovietes, pareigas).
– Pasvalio vidurinė mokykla – Automobilių kelių specialybė VISI (Vilniaus inžineriniame statybos institute) – 40 metų darbas Biržų kelių tarnyboje, kurios pavadinimas keitėsi n kartų, – nuo darbų vykdytojo iki įmonės vadovo (juo buvau 25 metus). Po paskutinės 2020 metais įvykusios įmonės reorganizacijos – poilsis.
– Kuo jums artima liberalizmo ideologija? Ar ji, ginanti ne tik individualias žmogaus laisves, laisvos rinkos ekonomiką su minimaliu valstybiniu reguliavimu, gali būti perspektyvi rajone, kuriame tarsi užkoduotas sovietmečio sindromas?
– Nuo liberalizmo ideologijos nebuvau niekada nutolęs – laisvės pojūtis gyvas dar nuo devyniasdešimtųjų.
Ir nereikia vertinti rajono kaip sovietmečio palikimo.
Liberalūs judėjimai visada turėjo savo atstovus rajono taryboje, „sovietmečio sindromas“ gyvas greičiau kaip tų laikų, kai buvome jauni, prisiminimas. Retas mokantis elementarią aritmetiką ir truputį prisimenantis istoriją norėtų grįžti į tuos laikus. Nekalbu apie keletą aktyviai ideologiją skleidžiančių asmenų, turinčių savo interesus. Ir Biržų rajonas savo demografine sudėtimi tikrai nelabai skiriasi nuo Joniškio, Tauragės ar Plungės rajonų, kurie liberalams patikėjo vadovauti savivaldai.
– Kas lėmė Jūsų politinio gyvenimo posūkį iš liberalų pas socialliberalus? Kada tai buvo? Kokias pamokas išmokote bendraudamas su rajono valdymui įtaką ir gerus darbus atlikti norėjusiais bei žadėjusiais politikais?
– Po 1997 metų prezidento rinkimų, kuriuose liberalai palaikė Artūrą Paulauską, buvo pradėta kurti nauja politinė jėga, ideologija – liberalizmas su didesniu valstybės reguliavimu, kažkas tarp liberalų ir socdemų. Visoje Lietuvoje naujos partijos skyriai buvo kuriami rinkiminių štabų pagrindu. Buvo dešimt metų labai geros politinės ir bendravimo mokyklos, pamatant visas geras ir nelabai kokias puses, interesų ir asmenybių kovą, verslo įtaką, kuri galų gale lėmė partijos išnykimą.
Pora kadencijų rajono taryboje leido įsitikinti, kad žodžiai ir rinkiminiai pažadai labai gerai veikia žmones, bet visiškai skiriasi nuo realių darbų, turimų galimybių ir įrankių juos įgyvendinti. Nepamiršiu rinkiminio a.a. V. Zurbos šūkio – kiekvienai fermai po masažo kabinetą.
Tikroji politikų paskirtis – rinkėjų ir savo idėjų kaupimas, generavimas, įpareigojimai administracijai įgyvendinti ir jų kontrolė.
– Jūsų manymu, ko pritrūko Biržų rajone, kur ant derlingų žemių, europinės paramos, įvairių subsidijų išaugę kai kurie verslininkai tikina (o gal taip ir įsivaizduoja?) dirbantys tik dėl paprastų žmonių, o šitie – tiki ateiviais gelbėtojais, vis ieško geradarių, auksaburnių ar tiesiog politinių chamų?
– Bet kurioje visuomenėje savame kieme pranašu nebūsi, žmonės visada lauks ateivio, Dievo vietininko žemėje, prezidento ar bent jau žurnalisto, kuris „sutvarkys šituos, gadinančius mano gyvenimą“. Aišku, verslininkas pats gali susikurti gelbėtojo įvaizdį, jei nesielgs kaip visi – „mūsų kaime niekas daugiau už minimumą nemoka, džiaukitės, kad turite darbo“. Negali būti ir kito kraštutinumo – verslininko, dirbančio tik kitiems, neturinčio asmeninių tikslų. O chamizmas ir nemokšiškumas man visai nesuderinami su politika.
– Kadangi pastaruoju metu buvote Liberalų sąjūdžio gretose, tai gal galite įvardyti priežastis, atvedusias iki pokyčių partijos skyriaus vadovybėje?
– Atėjau į skyrių prieš metus. Įtampa buvo juntama jau anksčiau – ir susitikimuose, ir spaudoje praslysdavo tarpusavio nesutarimai. Matyt, juos lėmė skirtingi interesai ir neteisingas komandinio darbo supratimas. Neslėpsiu, pokyčiai buvo netikėti man pačiam. Ypač kai iki rinkimų liko vos pusmetis. Iš principo esu prieš intrigas, informacijos nutylėjimą ir užkulisinius susitarimus, todėl tikiuosi, kad pavyks nesunkiai suvaldyti situaciją.
– Kaip vertinate rajono liberalsąjūdiečių veiklą valdančiojoje koalicijoje, frakcijos atstovavimą savivaldybės vykdomoje valdžioje? Ar nemanote, kad kai kurie jų veiksmai (ar neveiklumas) sukūrė santykius, dėl kurių koalicija gauna pelnytos pylos ir sulaukia patyčių iš oponentų?
– Manau, kad dabartinėje koalicijoje liberalsajūdiečiai kaip tik labiau matomi ir reikšmingi negu buvusio „komiteto“ sudėtyje. Turbūt todėl buvę sąrašo kolegos dabar taip stengiasi suskaldyti koaliciją pernelyg nesirenkant priemonių. Sakyčiau, daug nevarkite, greit rinkimai, galėsite apipilti rajoną naujais pažadais.
– Įdomi Jūsų politinė prognozė. Jeigu Biržų rajono savivaldybės taryboje LRLS frakcija išsiskirstytų, tai neliktų ir struktūros, delegavusios į savivaldybės vadovų komandą administracijos direktoriaus pavaduotoją liberalsąjūdietę Astrą Korsakienę. Kaip liberalai reaguotų, jeigu šia proga vadovybėje būtų atsisakyta politinio pasitikėjimo asmens? Juk grasinimas sugriauti koaliciją nebūtų labai grėsmingas – valdantieji viso labo netektų tik vieno partiečio tarybos nario Aido Vaitkevičiaus balso? Sutikite, kad nepartinis Dalius Drevinskas gali elgtis itin liberaliai…
– Gandai apie mano mirtį buvo gerokai perdėti. – M. Tvenas. Palaukime, darbas vyksta, frakcija greit gali vėl išaugti. Jei nepavyks, tai bus natūralus politinis procesas. Tik ar tai naudinga vadovybei prieš rinkimus, ar žingsnis būtų toliaregiškas – didelis klausimas, juk po rinkimų vėl bus ieškoma partnerių ir sąjungininkų.
– Jūsų pavaduotoja Deimantė Laumytė ir skyriaus sekretorė A. Korsakienė – stiprios moterys. Ar su jomis bendraujant padeda su žmona pedagoge informatike Rima Mikalajūniene išsiugdyta tvirtybė ir pagarba moters gebėjimams?
– 40 metų šalia stiprios moters padėjo pasiekti gyvenime viską, ko esu pasiekęs. Galiu tik padėkoti žmonai už geležinę kantrybę ir pasitikėjimą. Tikiuosi tokios pat paramos ir postūmio iš bendražygių. O moterų sugebėjimais niekada neabejojau, puikiausi pavyzdžiai ir pasaulyje, ir Lietuvos versle, ir ypač politikoje.
– Esate darnios šeimos žmogus, trijų vaikų tėvas. Tai didelė politiko vertybė ir stiprybės dalis. Kuo dabar užsiima vaikai, kokius mokslus jie baigę ir kaip dažnai juos pavyksta pamatyti?
– Visi jau savarankiški, sėkmingai baigę mokslus ir kuria savo gyvenimus. Sūnus Ignas gyvena Vilniuje, jis programinės įrangos inžinierius JK įmonėje. Eglė baigusi magistratūrą Berlyno Humboldto universitete liko Vokietijoje ir dirba įmonių strateginės analizės specialiste. Jauniausioji Ugnė po magistro studijų Pekine grįžo į Lietuvą ir padeda augti vienaragiui NordSecurity, dirbdama su Rytų Azijos rinkomis.
– Turite ir senelio statusą?
– Pagaliau pasibaigus COVID-19 apribojimams pasijutome gerais seneliais – šiemet dukart aplankėme anūkus Vokietijoje ir dukart sulaukėme jų Lietuvoje. Kilučių pusiasalio maudykla vienbalsiai pripažinta daug geresne už Reino pakrantes.
– Tad puiku – niekas taip nepadeda ugdyti liberalumo, kaip bendrystė su anūkais (pastebėjimas su šypsena). Energijos, išminties ir sėkmės nesenti. Nesinorėtų vieną dieną išgirsti, kad savivaldoje politika nereikalinga.
