Panevėžio apygardos teismas toliau nagrinėja baudžiamąją bylą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Teisiamųjų suole – žymūs Biržų politikai. Teisme pagarsintos kai kurios ikiteisminio tyrimo ir pokalbių ištraukos – iškalbingos. Tai apie politikų veidą ir brendusį jų planą „spausti“ ir atleisti iš darbo įstaigos direktorių. Jo pareigas norėta pasiūlyti politiniam partneriui mainais už balsavimą dėl mokyklų uždarymo.
Praėjusį ketvirtadienį Panevėžio apygardos teisme vyko teisiamasis posėdis. Nagrinėta byla, kurioje kaltinimai dėl galimai įvykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pareikšti Biržų rajono savivaldybės merui Vytui Jareckui, buvusiam savivaldybės administracijos direktoriui Vidui Eidukui, buvusiam savivaldybės tarybos nariui Ritui Vaiginui, buvusiam Seimo nariui Viktorui Rinkevičiui ir Parovėjos seniūnijos seniūno pavaduotojui Edžiui Trapikui.
Įtariama, kad buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkinta Biržų rajono savivaldybės administracijos reputacija, sukurta savivalės, nepotizmo ir įstatymų nepaisymo sistema atrankose į valstybės tarnybą.
Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė.
Spalio 6 dieną vykusiame teismo posėdyje dalyvavo kviesti liudytojai: Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai – buvusios socialdemokratų darbo partijos atstovė Toma Karvelytė ir „valstietis“ Tomas Četvergas, buvęs Biržų rajono socialinių paslaugų centro (SPC) direktorius Eividas Šernas ir savivaldybės administracijos atstovai – Socialinės paramos skyriaus vedėjas Kęstutis Knizikevičius bei Personalo skyriaus vyriausioji specialistė Dalė Naudžienė.
Liudytojai išklausyti bylos epizode dėl galimai neteisėtai siekto Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus Eivido Šerno atleidimo ir socialdarbietės Ritos Kuginienės paskyrimo į šias pareigas. Tokia „rokiruote“ galimai ketinta atlyginti tuometiniam savivaldybės tarybos nariui socialdarbiečiui Ritui Vaiginui už jo balsavimą dėl Vyto Jarecko koalicijos „Vieningi Biržai“ vykdytos mokyklų tinklo reformos.
Tarybos nario mandatas – kaip loterijos bilietas
Buvusio socialdarbiečių Biržų skyriaus narė Toma Karvelytė į savivaldybės tarybą pateko 2020 metų lapkritį, kai mandato atsisakė Vilniuje gyvenantis ir dirbantis skyriaus pirmininkas Ritas Vaiginas.
Pasak tarybos narės, dalyvavimas 2019 metais vykusiuose rinkimuose jai tai buvęs kaip loterijos bilietas. Pasak R.Vaigino bendražygės, „Ritas iš karto sakė, kad jeigu bus gauta nors viena vieta, ją iškart užleis man“.
Ar vėliau iš tarybos R.Vaiginas išėjo, kad dėl kažko nesutapo jo ir valdančiosios koalicijos, kuriai priklausė, interesai, T. Karvelytė teigė neatsimenanti ir negalinti įvardyti. Apie SPC direktoriaus keitimą ji nežinanti, „to asmens“ nebuvo mačiusi. Kai jis dirbo direktoriumi, liudytoja sakė dar nebuvusi tarybos narė. Tik girdėjusi nusiskundimų, esą direktorius neatsižvelgiantis į paprastą žmogų.
„Manau, kad dėl senatvės iš darbo išėjo“, – sakė tarybos narė apie E. Šerno pasitraukimą iš pareigų, kurias buvęs direktorius paliko savo paties prašymu.
Konkurse į atsilaisvinusią SPC direktoriaus vietą dalyvavusią bendrapartietę T. Karvelytė sako pažinojusi. Žinojusi, kad R. Kuginienė „dirba SPC, yra išsilavinusi ir atsiradus galimybei dalyvautų konkurse į direktoriaus pareigas“. Apie tai būdavo kalbama partiniame susirinkime.
Patekus į tarybą T. Karvelytei patarimų reikėję „iš visų pusių“, tačiau balsuojant dėl SPC naujos vadovės (konkursą laimėjusios ne R. Kuginienės, o Jolantos Jasinskytės – red.) paskyrimo R. Vaiginas jai įtakos neturėjęs.
„Jokios įtakos, nes aš turiu savo galvą. Nors maža patirtis, bet sprendimus priimu pati“, – sakė liudytoja T. Karvelytė. Kaip balsuoti dėl mokyklų, jokių R. Vaigino nurodymų ji negavusi.
Politikė neigė ir R. Vaigino įtaką merui V. Jareckui.
„Tai žmogus, valdantis rajoną, ir kad jam kas nors darytų poveikį, nemanau“, – sakė R.Vaigino bendrapartietė T. Karvelytė apie merą.
Savivaldybės Personalo skyriaus specialistė D.Naudžienė teigė, kad skelbiant SPC direktoriaus konkursą pareigybės nuostatai buvo keisti įstatymų nustatyta tvarka, reikalavimai konkrečiam asmeniui netaikyti.
Skundų tyrimo ir išvadų nebuvo?
„Direktorius dirbo tikrai gerai“, – apie E. Šerno darbą teisme kalbėjo K. Knizikevičius, SPC veiklą kuravusio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas. Pasak jo, savivaldybėje gauti skundai buvo rašyti Savarankiško gyvenimo namų (SGN) gyventojų. Pasak K. Knizikevičiaus, jo vadovaujamas skyrius dažnai gauna skundų, kurie dažniausiai būna nepagrįsti. Minimu atveju skundai buvę dėl SGN darbuotojos Dalės Mukienės. Skundus gavęs meras, komisija tyrimui arba nebuvo sudaryta, arba K. Knizikevičius nepamenantis.
Skundus merui ir ministerijai teikęs liudytojas Vytautas Linkevičius teigė tą daręs kai kurių gyventojų prašymu. Į teisėjos klausimą, kodėl kreiptasi būtent į jį, V. Linkevičius atsakė nežinantis.
„Esu žinomas žmogus, turiu autoritetą, dalyvauju politinėje veikloje, esu konservatorius“, – teisėjai atsakinėjo V. Linkevičius. Ir merui V. Jareckui dėl minėtų skundų jis tiesiogiai skambindavęs kaip buvusiam bendrapartiečiui konservatoriui.
Ar gyventojų skundai buvo ištirti, V. Linkevičius nežino. E. Šerno darbo jis vertinti negalintis, nes nieko nežinantis, kaip ir apie SPC direktoriaus išėjimo iš darbo aplinkybes.
Traukėsi dėl patiriamo spaudimo?
Iš darbo 2020 metų gruodį išėjęs SPC direktorius E. Šernas liudijo apie pokalbius su meru, profsąjungos skundus dėl kolektyvinės sutarties ir vieno laikraščio publikacijas. Tai, ką teko patirti, suvokė kaip spaudimą trauktis iš pareigų. Pretenzijos iš mero buvo susijusios su skundais dėl vienos darbuotojos.
„Tada būsiu priverstas atleisti tave“, – ne sykį E. Šernui sakęs meras V. Jareckas, siekęs, kad direktorius atleistų iš darbo SGN darbuotoją. Tačiau, kaip sakė teisme E. Šernas, minėtos darbuotojos atleidimui iš darbo nebuvę rimto pagrindo. Dėl V. Linkevičiaus teiktų kelių SGN gyventojų skundų atleidęs iš darbo teisinį išsilavinimą turinčią darbuotoją, pasak direktoriaus, jis neišvengiamai būtų atsidūręs teisme. Įstaiga būtų turėjusi atlyginti dėl neteisėto atleidimo darbuotojos patirtą` žalą.
Pasak E. Šerno, meras V. Jareckas net nekalbėjęs apie galimą nuobaudos skyrimą darbuotojai. Savivaldybės vadovas kartojęs tik apie atleidimą iš darbo – arba darbuotojos, arba paties direktoriaus.
Prie siekimo, kad E. Šernas išeitų iš darbo, jo manymu, prisidėjo ir SPC dirbusi bei direktoriaus posto siekusi R. Vaigino bendrapartietė. Tą rodęs akivaizdus nusiteikimas prieš direktorių, prasidėję skundai dėl įstaigos vidinės veiklos ir spaudoje pasirodę įvairūs neigiami straipsniai apie įstaigos veiklą. Viešai buvęs pateiktas ir R. Vaigino vertinimas, „iš visų pusių neigiamai charakterizuojant“ E. Šerno veiklą.
Iš pareigų savo noru trauktis nusprendęs SPC vadovas E.Šernas sulaukė mero vizito. Savivaldybės vadovas atsisveikinti, pasak E. Šerno, atėjęs vienas.
„Atėjo be palydos. Pirma įlindo puokštė, paskui meras. Sakė, kad esu daug dėl įstaigos padaręs, prašė nepykti. Supratau, kad jis jaučia kaltę“, – kalbėjo E. Šernas.
Atsakydamas į advokatės klausimą E. Šernas sakė manantis, kad meras V. Jareckas su juo nederamai elgėsi kažkieno spaudžiamas.
„Aš manau ir jaučiau, kad jį kažkas spaudžia – meras ne toks žmogus…“ – kalbėjo E. Šernas.
Į klausimą, kodėl tuo metu dėl to niekur nesikreipė, E. Šernas atsakė: „Nesu skundikas iš prigimties. Jeigu būčiau ne pensinio amžiaus, nežinau, kaip būtų viskas klostęsi“.
Teismo posėdyje kaltinamasis R. Vaiginas neigė, kad jo balsas taryboje, pasak E. Šerno, buvęs „auksinis“, už kurį galėjo būti prašoma posto bendrapartietei.
„Mano balsas buvo keturioliktas“, – akcentavo R. Vaiginas.
„Valstiečio“ atmintį budins STT įrašai
Aiškesnį „valstiečių“ ir jų bičiulių politikų paveikslą parodė liudininko Tomo Četvergo apklausa.
Savivaldybės ugniagesių gelbėtojų tarnyboje dirbantis ūkininkas, Biržų savivaldybės tarybos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos pirmininkas T. Četvergas sakė, kad jis partiniais ryšiais susijęs su teismo salėje esančiais kaltinamaisiais „valstiečiais“ – mero posto partijos sąraše siekusiu V. Jarecku, buvusiu administracijos direktoriumi V. Eiduku ir narystę partijoje suspendavusiu buvusiu Seimo nariu V. Rinkevičiumi.
„Išėjo savo noru“, – kartojo teismui T. Četvergas apie E. Šerno atleidimą iš darbo. Jis buvo girdėjęs apie skundus, tačiau laikęsis nuostatos, kad reikia tyrimo. Tačiau, kaip girdėjo iš mero, tyrimui esą prieštaravo buvusi mero patarėja Astra Korsakienė.
Tarybos narys tikino, kad su niekuo iš esančių teismo salėje niekuomet nėra kalbėjęsis apie balsavimą dėl mokyklų reorganizacijos, galimą balsų trūkumą ir būdą jų „pritraukti“ – mainus, už balsą siūlant E. Šerno tuo metu užimamą SPC direktorius postą.
T. Četvergas kartojo neprisimenantis, kaip jis savo parodymais komentavo STT tyrimo metu užfiksuotus jo pokalbius. Esą buvusios tik pokalbių ištraukos, tad jis galėjęs „nepagauti“ esmės. Dabar savo pokalbių nebeprisimenantis, nes praėję dveji metai.
Prokurorė paprašė, kad teisme būtų pagarsintas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų protokolas. Teismas prašymą tenkino – įrašas bus pagarsintas kituose posėdžiuose. O praėjusį ketvirtadienį prokurorės skaitytos kelios STT užfiksuotų pokalbių ištraukos leido susidaryti vaizdą apie politikus.
Kaip vyrai tarė…
Panevėžio apygardos teisme klausimus T. Četvergui teikusi prokurorė paskaitė kai kurias kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų protokolo ištraukas.
Užfiksuota, ką 2020 balandį kalbasi „valstiečiai“ – administracijos direktorius V. Eidukas, frakcijos taryboje pirmininkas T. Četvergas ir meras V. Jareckas. Pokalbis yra apie balsavimą dėl kaimo mokyklų jungimo prie miesto. Visą kalbą lydi necenzūriniai žodžiai.
V. Jareckas kalba, kad „mum blogai bus“.
„Tada mūsų visi turi kaip mūras balsuot“, – taria V. Eidukas. T. Četvergas sako, kad prieš mokyklų jungimą pabalsuos Stasė (tarybos narė Stasė Eitavičienė – red.), o V. Jareckas prideda, kad ir „Vaiginas nelabai nori… Tai skaityk, trys atpuola – iš keturiolikos vienuolika, ir, galima suprast, kad mes tada pralošiam“.
Toliau vyrai kalbasi, kokį postą pasiūlyti, kad balsavimo nepraloštų.
„Reikia Šerną numest – jis pensininkas“, – sako V. Jareckas. Necenzūriniai žodžiai.
V. Eidukas tikslinasi, ar E. Šernas tikrai pensininkas. V. Jareckas patvirtina: „Pensininkas pensininkas, yra mum dar ir skundų ant jo“.
„O, vaikeli, tai čia reik sprendimų“, – sukrunta V. Eidukas.
Prokurorė klausia T. Četvergo, ką, jo manymu, reiškia frazė „reikia Šerną numest“. Ir apie ką kalbama, kad „iš keturiolikos lieka vienuolika“.
T. Četvergas sako neatsimenantis, tai prokurorė politikų pokalbio įrašą cituoja toliau. Vyksta pokalbis apie E. Šerną, V. Eidukas domisi, ar SPC direktorius yra valstybės tarnautojas. T. Četvergas patikina, kad ne – E.Šernas dirbantis pagal darbo sutartį.
V. Jareckas tada sako, kad „Vaigins nori ten (netinkamas žodis) savo prastumt“.
V. Eidukas: „Bet Vaigins tada palaikytų visas mūsų idėjas, jeigu mes…“
V. Jareckas nuogąstauja, kad užmirš, o T. Četvergas sako, kad reikia užsimint ir vienam, ir kitam, o paskui – …(necenzūriniai žodžiai).
Teisėja klausia T. Četvergo: „Tai galima suprasti, kad spręsdami mokyklos reformą dėliojate balsus ir už juos kokį postą siūlote?“
„Aš ne vadovas, jokių postų negaliu siūlyti“, – sako T. Četvergas. Tačiau teisėja reaguoja: „Jūs pokalbyje dalyvavote su vadovais“.
Toliau skaitomas įrašas, kuriame V. Eidukas nuogąstauja: „Mes šitaip išsibarstom“.
V. Jareckas vardija: „(necenzūrinis žodis) Vaiginas… (necenzūrinis žodis)“.
Mero vardijimą pratęsia necenzūriniais žodžiais kalbą stiprinantis V. Eidukas: „Stasė,Vaiginas, Drevinskas (necenzūriniai žodžiai) ir – „žopa“.
„Dar neaišku, kaip gražuola mūsų“, – papildo V. Jareckas.
Toliau kalbamasi, kaip renkant balsus vieną politiką „atmušt“ nuo liberalų. Pasak V. Eiduko, dėl to jis jau „užmetęs“ pokalbį su politiko broliu.
„Reikėtų gal į direktoriaus (savivaldybės administracijos – red.) pavaduotojus pasikviest“, – nuskamba siūlymas.
„Čia erezijos“, – necenzūriniais žodžiais reaguoja direktorius V. Eidukas.
Ko prašo „trečias brolis milicininkas“?
T. Četvergas sako, kad „tada reikia viską susidėliot“ ir, kaip jam atrodo, „tada viskas praeis“.
„Ir dar tų patį Drevinskų („valstiečiams“ priklausiusį tarybos narį Dalių Drevinską) – aš pats su juo griežčiau pasišnekėsiu“, – siūlo frakcijos pirmininkas T. Četvergas.
„Reikia Vaiginą, vat, Vytai, irgi“, – veiksmui pritaria į merą V. Jarecką kreipdamasis V. Eidukas.
„Nu, tai Šims (partijos skyriui vadovaujantis tuometinis Seimo narys Audrys Šimas) galėtų su Vaiginu“, – nuskamba atsakymas dėl pokalbio su R. Vaiginu.
V. Eidukas: „Jo jo, nu tai gali tada du – Vytas ir Šimas – pašnekėt. Aš su juo šnekėjau, jis sako man, Vidai, aš prašau tik vieno dalyko (necenzūrinis žodis)… Nu, aš pasakysiu, nors jis – tas trečias brolis milicininkas – prie mūsų komandos, nu, jam reik kažką duot“, – kalba V. Eidukas apie pašnekesį su tarybos nariu.
Prokurorė klausia T. Četvergo, apie ką kalba V. Eidukas, kas jam sako „aš jūsų prašiau tik tai vieno dalyko“ ir kam, anot V. Eiduko, reikia kažką duoti. T. Četvergas sako, kad neatsimena pokalbio.
Prokurorė prašo pagarsinti visą šio pokalbio įrašą, nes liudytojas neatsimena, ką kalbėjo prieš dvejus metus. To reikia, kad liudytojas įrašą galėtų išklausyti, prisiminti ir duoti komentarus.
Teismas prašymą tenkino – įrašas bus pagarsintas kituose teismo posėdžiuose.
