Kaimas gali likti ne tik be medicinos paslaugų, bet ir žmonėms itin svarbių paslaugų, kurias jie iki šiol gali gauti parduotuvėse.
Šiuo metu svarbiausia – ne elektra
Uždarius Biržų rajono kaimų medicinos punktus paaiškėjo, kad gyventojų aptarnavimui nebuvo tinkamai pasirengta. Savivaldybės poliklinikos vadovui nurodyta parengti tvarką, užtikrinančią uždarytų medicinos punktų teritorijose gyvenančių žmonių medicininį aptarnavimą.
O dėl to, kad kaimuose gali sumažėti ir prekybos taškų, galvas suka ant išlikimo ribos balansuojančių parduotuvių savininkai.
Šalies spaudoje akcentuojamas krautuvėles užgriuvęs mokestis už elektrą.
Trijuose kaimuose – Medeikiuose, Užušiliuose ir Kvetkuose – parduotuves turinti verslininkė Rima Čyžienė sako, kad šiuo metu jos įmonei aktualiausi ne atsiskaitymai už elektrą.
„Kol kas neužsidarome, bent jau iki Naujųjų metų, kol išaugusi elektros kaina mums kompensuojama“, – sako valstybės kompensaciją gaunanti įmonės savininkė. Šiuo metu taikoma 38 centų kilovatvalandės kaina.
Pasak R. Čyžienės, dabar atsigauta dėl vasarą ištikusio šoko, kai įmonė už sunaudotą elektrą gavo 2300 eurų sąskaitą.
Teko išjungti šaldytuvus su alumi, palikus veikti tik tuos, kuriuose saugoma mėsa, žuvis.
Kaimo parduotuvė – kaip bankas ir informacijos centras
Dabar verslininkei R. Čyžienei ir jos kolegoms didžiausią nerimą kelia apribotas atsiskaitymas grynaisiais. Jis turėtų pradėti veikti nuo lapkričio 1 dienos.
Tokia atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimo priemonė kaimo parduotuvėms gali suduoti tikrą smūgį. O sykiu tai palies ir gyventojus, kurie dabar naudojasi kaimo parduotuvėse veikiančiais „Perlo“ terminalais.
„Mes dabar dirbame ir kaip bankas, ir kaip paštas, o prireikus – ir kaip informacijos centras“, – sako R. Čyžienė. Uždarius kaimo paštus, kaimuose nesant bankomatų, žmonės į parduotuves eina ne tik duonos ar kitų būtinų prekių. Čia jie gali gauti grynųjų pinigų, sumokėti įvairius mokesčius. Prireikus pardavėjos skambina, tarkim, į „Ignitis“ ar kitas įstaigas, nes kaimo žmogui kartais pačiam tai sunkiai įveikiama užduotis. Tačiau, pasak p. Rimos, žmogus turi būti šalia, nes reikia jo asmens duomenų ir informacijos, kurią teikti gali tik jis pats.
„Perlo“ paslaugos – tikras išsigelbėjimas grynųjų pinigų negaunantiems žmonėms. Ne visi jie gali važinėti į miestą, o grynaisiais tenka atsiskaityti, pavyzdžiui, už malkas ar kokias nors paslaugas.
Uždraudus atsiskaitymą grynaisiais kaimo parduotuvėse esančiuose „Perlo“ terminaluose nebus pinigų. Tiek, kiek surenkama už mokesčius, pasak p.Rimos, yra tik menka poreikio dalis. Kartais tenka žmonėms per dieną išmokėti ne kelis šimtus, o kelis tūkstančius eurų.
Grynaisiais pinigais „Perlo“ terminalas papildomas ir per atsiskaitymus su tiekėjais už prekes. Pasak verslininkės, per vadybininkus vykdomas atsiskaitymas grynaisiais formalus – tiekėjai grynųjų neima, tačiau pasirašo pinigų gavimo kvitą, o gryni pinigai lieka „Perlo“ terminale. Taip parduotuvė gali aptarnauti žmones, norinčius išsigryninti pinigų.
„Kaip bus toliau – nežinomybė. Daug neaiškumo ir dėl 5 tūkstančių eurų ribos. Neaišku, ar toji riba taikoma vienam atsiskaitymui, ar dienai, ar dar kitam laikotarpiui“, – sako verslininkė R. Čyžienė.
Uždaras verslo ciklas
Šiuo metu „Perlo“ terminalų veikla yra klientus pritraukiantis veiksnys. Atėję pinigų išsiimti ar mokesčių sumokėti žmonės tuo pačiu įsigyja ir prekių.
Įvedus atsiskaitymo grynaisiais apribojimus „Perlas“ jau negalėtų tenkinti gyventojų poreikio, nes trūktų pinigų. Pasak R.Čyžienės, dabar į terminalą ji įnešanti lėšų iš parduotuvėse už prekes surinktų grynųjų pinigų, tačiau ir tokia galimybė mažės.
„Jeigu žmogus grynųjų pinigų važiuos į miestą, ten jis ir apsipirks. Kam tada jam užsukti į kaimo parduotuvę? Pirkėjų iš viso sumažės, nors jų ir taip natūraliai mažėja „traukiantis“ kaimų gyventojų bendruomenėms. Manau, kad tai naudinga tik prekybos centrams, turintiems įtaką visokių įstatymų priėmimui“, – sako R. Čyžienė.
Nuo darbo atgraso pašalpos
Itin didele problema verslininkė vadina darbo jėgos – pardavėjų – trūkumą.
„Negaliu rasti pardavėjų. Ateina siųstos iš darbo biržos, dejuoja negalinčios važinėti ir pan. Prašo pasirašyti, kad netinkamos darbui. Aš nesirašau“, – sako verslininkė.
R. Čyžienės įsitikinimu, žmonės nenori dirbti. Priežastis – pašalpos.
„Pašalpos per didelės. Kam tada žmogui eiti dirbti?“ – sako verslininkė R. Čyžienė.
