Nedidukė jauna moteris, dviejų vaikų mama, stebuklingai randanti laiko įvairiems pomėgiams, pasakoja apie retsykiais užvaldantį jausmą imti ir pabėgti iš įprastos aplinkos. Tačiau tuoj pat pripažįsta, kad taip esą būna daugeliui, kuriuos įprasta laikyti neišsenkančios energijos užtaisais. „Reikia kažkaip rasti laiko sau“, – sako Biržuose gyvenanti Gana Norkevičienė, iš darbo ir rūpesčio artimaisiais verpeto nerianti į šokių salę.
Genai – Užkarpatėje
Ukrainoje gimusi Gana į Lietuvą su tėvais Vasilina ir Juriu Fedaščiukais 1985 metais atvažiavo, kai jai tebuvo vieneri. Gana yra ukrainiečių tautybės Lietuvos pilietė. Jos vardas, kurį turi žinomos Ukrainos moterys, gimtoje šalyje rašomas Ganna.
Jau Lietuvoje gimė Ganos brolis Jurij ir sesuo Oksana. Sesuo dabar gyvena Anglijoje, o brolis su šeima – Germaniškyje. Jurij turi savo verslą, su valstybės įstaigoje Biržuose dirbančia žmona Agne augina du vaikus.
Ganos ir Vidmanto Norkevičių šeimoje – taip pat dvi atžalos.
Taigi kadaise iš Užkarpatės atvykę ir Juostaviečiuose gyvenantys ukrainiečiai Vasilina ir Juris Fedaščiukai yra keturių anūkų seneliai. Šias gražias pareigas derina su tiesioginiais darbais. Profesionali virėja Vasilina dirba Legailių globos namuose, o Juris – vilkikų vairuotojas. Pasak dukros Ganos, „tėtis visą gyvenimą yra už vairo“.
Ryšius su gimine trauko karas
Gana pasakoja, kad tėčiui visada buvo labai svarbus ryšys su Ukraina.
„Tėtuką labai traukia į tą pusę. Jis visą laiką stengiasi bendrauti su ten gyvenančiais artimaisiais, nori, kad ir visa mūsų šeima ten važiuotume. Jam šeima ir jos ryšiai yra be galo svarbūs. Ten gyvena jo mama – mūsų močiutė“, – sako Gana.
Netoli tėčio mamos gyvena ir kita Ganos močiutė – mamos Vasilinos motina. Pasak Ganos, abi močiutės gyvena netoli viena nuo kitos, tačiau anūkės jos nematė jau seniai.
Gana Užkarpatėje paskutinį kartą lankėsi 2008-aisiais. Dabar į gimtąją šalį nevažiuoja ir jos tėvai – sąlygas diktuoja karas.
Šokis gyvena kraujyje
Iš mamos Gana sako paveldėjusi geranoriškumą, norą visiems padėt. „O tėtukas – šokėjas. Baliuje jis visas iškvies, apsuks apie šokių salę. Tėtis jaunystėje ir dainuodavo“, – sako Gana. Šokti mokėsi, mokykloje chore dainavo ir jos brolis. Pati Gana – netverianti noru šokti. Mokyklos laikų albume – Ganos solo šokis Pačeriaukštės mokyklos baigimo šventėje. Dabar 38 metų moteris šoka tokiu pat ritmu kaip ir jos devynmetė dukrytė – hip hopo šokių kovose besirungianti Elija. Gana lanko suaugusiems skirtas hip hopo šokių repeticijas. Šokti moko profesionalė Veronika Lansbergienė.
Šios mokytojos treniruojama Ganos dukrytė Elija yra pelniusi Kaune vykusių varžybų čempionės titulą. Pandemijos metu mergaitė šokti mokydavosi namuose.
„Ir aš namie galiu šokti. Būna, kad tą darome abi su Elija“, – šypsosi charizmatiškosios šokėjos mama. Šokį myli ir kita Elijos močiutė – Pačeriaukštėje gyvenanti Danguolė Norkevičienė.
Jeigu judrioji Elija – šokančių senelių savybių rinkinys, tai jos dvylikametis brolis Danas labiau linkęs į ramesnius užsiėmimus. Pasak Ganos, dar mažiukas sūnus ir šokęs, ir dainavęs, bet dabar pomėgiai keičiasi, linksta į ramesnius užsiėmimus. Robotikos užsiėmimus lankęs Danas dabar domisi matematika – užduotis seka internete.
Darbas, kuris labai patinka
Baigusi mokyklą Gana mokėsi Panevėžyje įmonių komercijos, vėliau išvyko dirbti į Angliją. Toje šalyje jau dirbo jos draugas, vėliau tapęs sutuoktiniu ir vaikų tėčiu. Draugystė porą siejo nuo jaunystės dienų. Iš Pačeriaukštės kilęs Vidmantas Ganą paskatino mokytis kirpėjos amato.
„Jis man sakė – eik mokytis to, kas tau patinka. Šukuosenas daryti man dar vaikystėje patiko, esu dažiusi plaukus tada dar savo draugui – reikėjo bandyti įgūdžius“, – linksmai mena dabar Biržuose grožio namuose „Beautique“ dirbanti kirpėja Gana. Profesijos ji mokėsi Kaune, kai su mažyliu Danu iš Anglijos į gimtinę laikinai grįžusi galėdavo sūnų patikėti savo mamytės Vasilinos priežiūrai. Vėl išvykusi į Angliją Gana klientus kirpo ir šukavo važinėdama į jų namus.
2013 metais gimus Elijai – vėl grįžimas į Lietuvą. „Auginau Eliją, Danuką pratinome prie vaikų darželio. O 2014 metais pradėjau dirbti kirpėja Vytauto gatvėje esančiame grožio paslaugų salone. Vėliau su kolegėmis persikėlėme į Žemaitės gatvėje atidarytus grožio namus“, – pasakoja Gana.
Anot pašnekovės, darbas jai be galo patinka. Du kartus per metus Gana važiuoja į mokymus, stengiasi sužinoti, išmokti ką nors nauja. Aišku, kaip ir visiems, ir jos profesiniame gyvenime buvo „sustingęs“ pandemijos laikas, kurį teko išgyventi.
Kad laiko netrūktų vaikams ir artimiesiems
„Aš nesiplėšau“, – sako Gana besiteiraujantiems, kodėl ji nesireklamuojanti facebooke‘e.
„Kartais girdžiu, kad man gerai, nes vyras važinėja dirbti į užsienį, pinigų netrūksta. Tačiau namus pati išlaikau – pati vežu vaikus į mokyklą ir užsiėmimus, perku ir gaminu valgį… Vyras, aišku, perka malkas, tai, ko reikia automobiliui, vaikams į mokyklą rudenį išleisti… Su visomis eilinėms išlaidomis bandau susitvarkyti pati“, – kalba dejuoti nelinkusi Gana.
Moteris tikina, kad įsipareigodama klientėms ji turėtų mažiau laiko savo šeimai ir tėvams. O jie, pasak Ganos, senstantys, todėl norisi skirti daugiau dėmesio, prireikus lydėti pas gydytojus ir pan.
Netoliese gyvenantys jos ir vyro tėvai, pasak Ganos, sykiu yra ir didelė laimė. Neįkainojama jų pagalba prireikus pagloboti anūkus ir netgi augintinius… Daugiausia pagalbos Gana sulaukianti iš savo mamos, skubančios padėti ir mokantis, ir vaikus auginant, ir dirbant…
Pati Gana sukasi kaip vijurkas. Štai reikia Eliją iš mokyklos parvežti, pavalgydinti, tada į šokių repeticiją nuvežti, o pačiai – į darbą skubėti. Moteris valgį vaikams ir iš vakaro ruošia, ir iš mokyklos grįžusiems kartais ką nors gamina.
Pasak Ganos, derinti laiką klientams ir šeimai jai leidžia pats darbo pobūdis.
„Aš galiu ir vaikus sužiūrėti, ir pas klientus bėgti tekina… Kai būna ramesnis laikas, man lyg kažko ima trūkti“, – sako Gana. Todėl jos pomėgių ir interesų lauke – tikra įvairovė.
Svogūnai ant kojų padų
Daug dėmesio moteris skiria vaikų sveikatai. Jiems sirguliuojant Gana neskuba gydyti antibiotikais – gydytojui paskyrus juos duoda tik išbandžiusi visa, kas natūralu. Vos tik peršalimo simptomus pajutę vaikai mamos prašo pjaustyti svogūną. Jo riekelės nakčiai dedamos ant padų, kurie apvyniojami polietileno plėvele, kojytės apmaunamos kojinėmis.
Kvėpavimo sistemos negalavimams užklupus Gana nepakeičiamomis vadina saldymedžio, šeivamedžio, aviečių stiebų arbatas. Slogos gydymui naudoja močiutės metodą – nosies plovimą druskos tirpalu. Jis į nosies landas purškiamas medicininiu švirkštu. Didesnieji ir gerkles tokiu tirpalu galintys skalauti. Anksčiau slogos gydymui Gana sako naudodavusi eukalipto lašelius.
Naminė… dantų ir skalbimo pasta
Gana pasakoja pati gaminanti dantų pastą. Tam naudojanti kokoso aliejų, maistinę sodą (pirktą iš arbatinės Biržuose), eterinius aliejus.
Namuose, pasirodo, galima pasigaminti ir drabužių skalbiklį. Moteris pasakoja apie tam reikalingus produktus, gamybos procesą. Ūkiško muilo, kalcinuotos sodos ir kitų produktų galima gauti, tačiau pastangų reikalaujanti skalbimo priemonės gamyba nesužavi. Tiesa, Gana sako, kad priemonės vienu metu pagamina nemažai, išpilsto į indus ir jos užtenka ilgokai.
Vietoje skalbinių minkštiklio Gana naudojanti actą su eteriniu aliejumi.
Be to, pašnekovė dar domisi žaliavalgyste, kurią periodiškai stengiasi praktikuoti organizmo valymui. Vaikai, pasak Ganos, valgantys viską. Norėdama jų mitybos racioną papildyti tam tikromis naudingomis medžiagomis ji stengiasi tą pasiekti naudodama prieskonius – ciberžolę ir kt.
Pasigenda šviesos
Kadaise svajojusi vėl ištrūkti iš Biržų į kokią nors užsienio šalį Gana dabar tokių minčių neturi. Sako, gera gyventi čia, kur šeima turi savo namus, kur arti tėvai.
Tačiau Ganą gąsdina rudens sutemos – jose skendi ir Kilučių gatvė, kuria tenka eiti iki namų Medžiotojų gatvėje. Nerimą kelia ir A. Dauguviečio parko tamsumos, gaubiančios aplink žaidimų erdvę esančius parko plotus. Tamsa verčia pačiai atsisakyti kelionių pėstute ar išleisti vienus vaikus.
O vaikų ugdymui Biržuose, Ganos manymu, trūksta popamokinių užsiėmimų. Tokių, kurie nebūtų panašūs į rimtas pamokas ir papildomai nevargintų vaikų. Tarkim, dainuoti norintis berniukas muzikos mokyklos lankyti nenori dėl privalomų solfedžio ar kitų pamokų… Net tikybos tiesų mokymas esantis toks, kad reikalauja tik „kalimo“, kuriame nelieka vietos sielai. Tai irgi susiję su šviesos trūkumu.
