Kaip ir reikėjo tikėtis, daugiausia diskusijų ketvirtadienį vykusiame Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdyje sulaukė žemės mokesčio tarifų svarstymas. Vyko kova dėl ateities pinigų, nes dabar priimtas žemės mokestis bus taikomas ateinančiais metais.
Dar gerokai prieš posėdį pilies arsenalo salės fojė susirinko būrelis rajono ūkininkų bei juos vienijančių organizacijų atstovai. Dalyvavo Biržų rajono ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Tadas Micikevičius bei Biržų rajono žemdirbių asociacijos atstovas Arvydas Džiulna.
Nors ir mažinamas, mokestis augs
Parengtą sprendimo projektą dėl žemės mokesčio tarifų pristatė savivaldybės Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė. Anot vedėjos, atlikus masinį žemės vertinimą, Biržų rajone esančios žemės vertė padidėjo apie 2 kartus. Žemės mokestis yra skaičiuojamas procentiškai nuo žemės vertės. Siekiant palengvinti mokestinę naštą, savivaldybės taryba nusprendė sumažinti šių metų balandžio 29 dieną patvirtintus mokesčių tarifus, pirmiausia – žemės ūkio paskirties bei mėgėjų sodų žemės sklypams. Iš pradžių siūlyta ir buvo svarstoma sumažinti tarifą nuo 1,6 iki 1,2 proc. žemės ūkio paskirties ir nuo 2 iki 1,7 proc. mėgėjų sodų žemei. Valdančioji koalicija pasitarusi nusprendė dar labiau sumažinti šiuos tarifus – atitinkamai iki 1 ir 1,3 proc. žemės mokestinės vertės. Kitų kategorijų žemei tarifas sumažintas nežymiai. Nemažintas tik tarifas apleistai žemei. Vidutiniškai žemės mokestis padidėtų 30 – 40 proc., priklausomai nuo žemės paskirties. Toks siūlymas ir buvo pateiktas tarybai tvirtinti.
Kas kuria žemės vertę
Tarybos narys Petras Plepys aistringai piktinosi žemės vertės didinimu.
„Kas tą žemės vertę padaro tokią brangią? Ar ne pats žemdirbys, kai jis sukultūrina tą žemę, išrauna kelmus, akmenis išveža, aparia, aptręšia tą žemę? Todėl ir pakyla ta vertė. O ūkininkui už tai, kad jis sutvarkė, dar padidina žemės mokestį“, – dėstė politikas, siūlydamas žemės ūkio paskirties žemei nustatyti 0,9 proc. mokestį.
Svečiai žemdirbiai P. Plepio pasisakymą palydėjo plojimais. Meras Vytas Jareckas pakvietė pasisakyti žemdirbių ir ūkininkų organizacijų atstovus.
T. Micikevičius kalbėjo, kad toks staigus mokesčių didėjimas yra nelogiškas, jis turėtų būti laipsniškas, apie tai mažai buvo diskutuota su žemdirbiais ir kitais partneriais. Ypač tai skaudžiai paliestų smulkius ūkius. T. Micikevičius atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos nustatytą žaliąjį kursą, kuris numato mažinti gamybą saugant gamtą, o tai atsilieps ūkininkų pajamoms.
„Žaliasis kursas taip pat numato, kad mažindami gamybą už tai jūs gausite didesnes išmokas“, – replikavo tarybos narys Arūnas Anskinas.
Į darbą nepriims
Gerokai radikaliau pasisakė žemdirbių asociacijos atstovas A. Džiulna. Jis kalbėjo apie trąšų, kuro, elektros kainų kilimą, skeptiškai atsiliepė apie žaliojo kurso atnešamas naujoves. Kalbėtojo nuomone, tai tik sumažins ūkininkų pajamas. Džiulna kritikavo savivaldybės biudžetą, rajono valdžios darbą dėl pradėtų, nemažai kainavusių, bet neįgyvendintų sporto komplekso bei bibliotekos projektų.
„Mes žiūrime realiai, o jūs švaistote lėšas.
Aš kitais metais savo ūkiui ieškosiu darbuotojų. Jums nė vienam darbo nepasiūlyčiau, nors ir už dyką sutiktumėte dirbti, nes tada mano ūkis bankrutuotų“, – baigdamas kalbą sakė A. Džulna, kviesdamas nustatyti 0,9 proc. žemės mokestinės vertės mokesčio tarifą.
„Norėčiau replikuoti dėl tariamai iššvaistytų pinigų. Nereikia rinkti į valdžią tų invazinių šarlatanų, kurie čia skelbiasi įkursiantys Vasiukus. Išrenkat tokius žmones, o jie ir iššvaisto pinigus. Jiems ir turėtų būti nukreipta kritika“, – pastebėjo tarybos narys Andrius Budriūnas.
Pasisakymų buvo daug ir įvairių
„Labai daug dviprasmybių. Ūkininkauju, turiu verslą, vaikus į darželį ir mokyklą leidžiu. Moku mokesčius ir kaip ūkininkas, ir kaip verslininkas. Daug jų sumoku. Aš irgi natūraliai norėčiau mokėti mažiau. Bet kur nueina tie mūsų sumokėti mokesčiai? Per taryboje praleistus metus aš matau, kad šie pinigai patenka į savivaldybės biudžetą. Ir visada savivaldybės taryba kalta, kad mokesčiai dideli. Gerbiamieji, jūs visi turite teisę kandidatuoti į tarybą ir spręsti šiuos reikalus. Mes dabar taryboje turime spręsti ir biudžetinių įstaigų, darželių bei mokyklų išlaikymą. Mes žemės mokestį ženkliai mažiname. Man jis asmeniškai irgi pakyla, bet aš jį drąsiai sumokėsiu, nes tai mano vaikų ateitis darželyje ir mokykloje. Ir tikrai nuo to 1 procento nenubiednėsiu“, – sakė tarybos narys Mantas Visockas.
A. Budriūnas buvo kitokios nuomonės: „Aš balsuosiu prieš šį projektą ir raginu tai daryti visus tarybos narius. Reikia baigti daryti vienus lygesnius tarp lygių. Mūsų rajone šiandien trūksta geresnių atlyginimų mokytojams, darželių auklėtojams, kultūros darbuotojams. Reikia remonto daugeliui bendros infrastruktūros įrenginių. Atleisdami vieną grupę nuo mokesčių mes rizikuojame visos visuomenės gerove. Reikia baigti išskirti kažkokias grupes mokestine prasme. Nemanau, kad palikus ankstesnį 1,6 proc. tarifą kuris nors ūkininkas labai nubiednėtų. Visi žinome, kokia yra reali žemės kaina rinkoje, ir reikia pradėti mokėti realius mokesčius. Visi, tarp jų ir ūkininkai, turime susimokėti už geresnę ateitį, mūsų vaikų ateitį“.
Tarybos narys Tomas Četvergas atkreipė dėmesį, kad šis mokestis liečia žemės savininkus, ne vien ūkininkus.
Jo nuomone, buvo per mažai kalbama ir diskutuojama tarp suinteresuotų grupių. Jo manymu, dar yra šiek tiek laiko tai padaryti ir susitarti.
Politikas Dalius Drevinskas siūlė sprendimo kompromisą – vietoj siūlomo 1, o prašomo 0,9 proc. tarifo nustatyti kompromisinį 0,95 proc.mokesčio dydį.
„Dabar siūlomas 1 proc. tarifas ir yra didelis kompromisas. Tai, kad mes sugebėjome susitarti ir sumažinti tarifą nuo 1,6 iki 1 proc., yra geras rezultatas“, – pastebėjo tarybos narys Audrius Jukna.
Vieni tarybos nariai kalbėjo apie augančias viešąsias savivaldybės išlaidas bei poreikius, apie būtinybę rūpintis savivaldybės biudžeto pajamomis, kiti siūlė rinktis sumažintą tarifo variantą.
Ginčo esmė – vidutiniškai 55 eurai
„Mes ginčijamės dėl vienos dešimtosios procento. Tai labai nerimtas argumentas.
Savivaldybės biudžetui tai 110 tūkst. eurų, pakankamai ženkli sumą. Ūkiams tai vidutiniškai prisideda apie 55 eurus. Tai ar dėl to skaičiaus verta tiek kovoti? Vertėtų nepamiršti, kad iš visų pozicijų žemės ūkio paskirties žemei tarifas sumažintas daugiausiai – 60 proc. Ne sporto centrai ar baseinai lemia gyvenimo kokybę, o tai, kaip užtikrinamos kasdienės žmogaus gyvenimo paslaugos“, – sakė administracijos direktorė Irutė Varzienė, vardydama įvairiausias socialines veiklas bei kompensacijas, visiškai ar dalinai finansuojamas iš savivaldybės biudžeto.
Balsavimas parodė, kad dauguma tarybos narių palaikė siūlomą sprendimo projektą. Kaip ir žadėjęs, „prieš“ balsavo A. Budriūnas, susilaikė tarybos nariai ūkininkai T. Četvergas ir Linas Vaitkevičius. Tarybos narys ūkininkas Aidas Vaitkevičius nuo šio klausimo svarstymo buvo nusišalinęs.
