Biržiečiai savo neįgalius vaikus veža į Pasvalio specialiąją mokyklą, kurios bendrabutyje juos palieka visai savaitei. Biržuose tokių vaikų ugdymui bei priežiūrai sąlygų nėra – trūksta lėšų ir specialistų. Tačiau aiškėja ir tai, kad Biržų rajono savivaldybė neturi net tikslios informacijos apie neįgalius vaikus, vežamus į gretimą rajoną. Ar tokiu atveju valdžia įgali kaip nors spręsti susidariusią situaciją?
Nuo 2024 metų visi neįgalūs vaikai galės lankyti bendrojo ugdymo mokyklas. Mokyklos privalės priimti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Net jei mokyklos neturės reikiamų specialistų ir sąlygų, negalės šios prievolės išvengti.
Tai nurodyta Vyriausybės priimtuose nutarimuose.
Ugdymo įstaigos tam yra nepasiruošusios ir nežinia, kaip bus ateityje. Mat nėra lėšų ir pakankamai paruoštų specialistų.
Šiuo metu kai kurie Biržų rajone gyvenantys neįgalių vaikų tėvai neranda kitokios išeities, kaip juos atiduoti į internatinę specialiąją mokyklą. Taigi – atskirti nuo namų.
Šiomis dienomis savivaldybės klerkai laikraščiui pateikė informaciją, kad į Pasvalį vežiojami tik du vaikai. Tačiau realybė yra tokia, kad kiekvieną savaitę į gretimo rajono ugdymo įstaigą išvežama 17 neįgalių vaikų.
Važiuoja pilnas autobusas
Viena Biržų rajone gyvenanti šeima, auginanti vaiką autistą, sako, kad svarstė visokius jo ugdymo variantus. Tačiau nerado jokio kito, kaip tik vaiką išleisti mokytis į Pasvalio specialiąją mokyklą.
Į šią mokyklą iš Biržų kiekvieną savaitę važiuoja autobusas, pilnas neįgalių vaikų. Jie Pasvalyje esančiame bendrabutyje gyvena visą savaitę ir parvažiuoja į namus penktadienį.
Kodėl mažieji neranda vietos bendrojo lavinimo mokyklose Biržų rajone?
Neįgalaus 11 metų berniuko mama sako, kad specialiojoje lavinamojoje grupėje, kuri veikia Kaštonų pagrindinėje mokykloje, esančių vaikų negalia kitokia.
Tuo tarpu jų vaikui reikia specialios aplinkos ir priežiūros, nes jis turi sunkią intelekto, ne judėjimo negalią.
Bendrojo lavinimo mokykloje tokiam vaikui reikalingas asmeninis asistentas, nes mokytojo padėjėjas vienas negali suspėti juo rūpintis, turi daugiau globojamų vaikų.
Pašnekovų nuomone, vaikai, kurie turi lengvą negalią, puikiai orientuojasi, jiems taikoma palengvinta mokymo programa – užtenka, kad mokytoja ar jos padėjėja prieitų retkarčiais pasižiūrėti. Tačiau vaikams, turintiems vidutinę ar sunkią intelekto negalią, reikėtų asmeninio asistento. O jų Biržų mokyklose nėra.
Bendrojo ugdymo mokyklose yra labai didelės klasės. Mokytojo padėjėjas vienas neaprėpia suteikti pagalbą, kurios reikia vaikams.
Prie protiškai neįgalių vaikų reikės prieiti atskirai, paaiškinti, parodyti jiems dėmesį, o jei klasėje 20–30 vaikų, tai tiesiog fiziškai neįmanoma.
Pasak tėvų, mokyklose reikalingas pakankamas skaičius mokytojų padėjėjų, asmeninių neįgalių mokinių asistentų, psichologų, medicinos specialistų. O jų nėra. Motyvas kaip ir visada – nėra lėšų. Lėšų nėra – nėra ir specialistų.
Tėvai pripažino, kad su vaiku labai sudėtinga išsiskirti kiekvieną savaitę. Tenka ilgai ir kantriai aiškinti, kad jis turi važiuoti į mokyklą. Skauda širdį kaskart, kai turi jį išleisti penkioms dienoms.
„Būtų paprasčiau, kad galėtume jį leisti į mokyklą Biržų rajone. Dabar kasdien iš Pasvalio jį vežioti į namus ir vėl nuvežti mums pernelyg sudėtinga“, – sakė neįgalaus berniuko mama.
Jie galėtų vaiką mokyti namuose, tačiau yra įsitikinę, kad mokykloje jis gauna reikiamą specialistų pagalbą, kuri ugdant neįgalų vaiką būtina.
Vaikams reikia namų
Biržų rajone vaikų šeimynos „Po angelo sparnu“ mama, didelę patirtį turinti Gendrutė Karitonienė sakė auginanti kelis negalią turinčius vaikus. Juos anksčiau leisdavo mokytis į Pasvalio specialiąją mokyklą, kur dirba tikrai geri specialistai.
„Bet vaikams su tokiais sutrikimais reikia šeimos, namų aplinkos. To joks specialistas nepakeis“,- įsitikinusi G. Karitonienė.
Globėja minėjo, kad vaikai po savaitės buvimo svetur grįždavo į namus išbalansuoti. Būdavo ir pykčio priepuolių, ir isterijų.
„Iš jų ten reikalaujama. O ten nėra artimųjų. Tekdavo važiuoti tokį kelią padėti susitvarkyti su jų pykčio protrūkiais. Ir į namus jie grįždavo pikti“, – kalbėjo moteris.
Ji mano, kad miesto mokyklose tokiems vaikams irgi sudėtinga mokytis. Ji kartoja tas pačias problemas, kurias vardijo vaiko autisto tėvai. Nėra pakankamai galinčių dirbti specialistų, o klasės didelės, visų sužiūrėti neišeina. Tačiau, anot G. Karitonienės, negalią turintys vaikai turi bendrauti su sveikaisiais.
Ji manė, kad galėtų pati vaikus mokyti namuose, tačiau per pandemiją įsitikino, kad su jais turi dirbti specialistai – tam šeimynos mamos pasiruošimo nepakanka.
Pašnekovė džiaugėsi, kad šiuo metu yra atrastas optimalus variantas. Jos neįgalūs globotiniai lanko Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos Papilio skyrių. Čia yra mokytojo padėjėja. Ji ir pedagogai labai užsiima su vaikais, jiems padeda.
„Esu be galo dėkinga šiai mokyklai ir jos darbuotojams, kurie daro viską, kad neįgalūs globotiniai būtų ugdomi ir prižiūrimi“,- sakė G. Karitonienė.
Pašnekovė iš patirties žino, kad ir neįgalių vaikų yra visokių. Anot jos, vaikams su itin sunkia negalia tikrai ne vieta bendrojo lavinimo mokyklose. Su lengvesne negalia vaikams reikėtų asmeninio asistento.
Mokyklos nepasiruošusios
Biržų rajono mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė sakė žinanti situaciją, kad dalis neįgalių vaikų negali mokytis bendrojo lavinimo mokyklose.
„Mokyklos tam nepasiruošusios. Tradiciškai – trūksta psichologų, specialiųjų pedagogų. Šiuo metu nė viena Biržų mokykla neturi asistentų, nebent Kaštonai“, – sakė A. Garšvaitė.
Vicemerė minėjo, kad bendrojo lavinimo mokyklas dažniausiai lanko vaikai su lengvesne negalia. O turintys sunkesnę dažniausiai mokomi individualiai.
Ar kas nors keisis ateityje, ji negalėjo pasakyti.
Su vaikais nuolat užsiima specialistai
Pasvalio „Riešuto“ mokyklos direktorė Gintė Januškevičienė sakė, kad jų įstaigoje mokosi vaikai iš viso Panevėžio krašto. Vaikai atvyksta pirmadienį, į namus išvyksta penktadienį.
„Vaikai tikrai nenori namo. Viskas čia gerai. Vykdomos veiklos, visą dieną su jais užsiimame. Jie piešia, lipdo, dainuoja.
Turime specialistų, norėtume jų daugiau, bet užtenka, ir kiek turime“,- sakė direktorė.
Mokykloje ugdomi vaikai su intelekto ir elgesio bei emocijų sutrikimais. Yra autistų.
„Mūsų mokykla tikrai nebus uždaryta ir po 2024 metų“, – sakė direktorė.
Iš Biržų miesto ir rajono, direktorės duomenimis, mokykloje ugdoma 17 neįgalių vaikų.
Biržų rajone neįgalių vaikų daug
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, praėjusiais mokslo metais iš viso bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi beveik 337 tūkst. mokinių.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turėjo daugiau nei 70 tūkst. mokinių. Iš jų per 65 tūkst. mokėsi bendrosiose ir daugiau 4 tūkst. specialiosiose mokyklose.
Biržų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, rajone yra 57 ikimokyklinio ugdymo vaikai, turintys negalių, sutrikimų, ugdymosi sunkumų.
Bendrojo ugdymo klasėse mokosi 274 mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių.
Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos specialiojoje (lavinamojoje) klasėje mokosi 3, „Vyturėlio“ mokykloje darželyje – 2 mokiniai.
Namų mokymas šiuo metu yra skirtas 8 mokiniams.
Ugdymo šeimoje 2022/2023 mokslo metais nėra pasirinkęs nė vienas mokinys.
Skyriaus žiniomis, šių metų rugsėjo mėnesį Pasvalio specialiąją mokyklą mokytis pasirinko 2 mokiniai.
Ar žinoma reali situacija?
Kodėl Biržų savivaldybė teigia, kad Pasvalyje mokosi du biržiečiai, o Pasvalio mokyklos vadovė pateikia kitą skaičių – 17? Jeigu tikėtume Biržų savivaldybės duomenimis, tai kas važinėja į Pasvalį autobusu, kuris, anot neįgalaus vaiko tėvų, būna pilnas vaikų?
Taigi lieka klausimas, ar disponuodami tokiais skaičiais apie išvežamus į Pasvalį vaikus Biržų rajono savivaldybės klerkai žino realią situaciją. Jeigu jos nežino, kokiu būdu valdžia gali padėti neįgaliems vaikams ir jų tėvams?
