Šių metų svarbiausias pasaulio sporto įvykis, ko gero, buvo neseniai pasibaigęs pasaulio futbolo čempionatas. Ypač – jo finalas. Tai buvo renginys, kurį stebėjo ir apie kurį kalbėjo ne tik futbolo fanai. Lietuvoje metų sporto renginiu išrinktas ilgai lauktas Kauno Dariaus ir Girėno stadiono atidarymas. Ceremoniją, futbolo rungtynes ir koncertą taip pat stebėjo daugiatūkstantinė minia.
O koks sporto renginys galėtų pretenduoti į geriausią metų renginį Biržų rajone? Pagal kokius kriterijus būtų galima vertinti sporto renginius, klubų veiklą ar netgi jų finansavimą? Vienas iš svarbių kriterijų turėtų būti sporto šakos ir su ja susijusių renginių patrauklumas žmonėms. Atrodo, kad šiuo metu Biržuose didesnė dalis sporto varžybų ir renginių yra daugiau įdomūs tik patiems sportininkams. Kodėl?
Komunikacijos vakuumas
Sportas ir sporto renginiai yra skiriami ne tik varžybų dalyviams, bet ir žiūrovams. Taip siekiama populiarinti sporto šaką, kurti pramogą. Išaugęs susidomėjimas padeda pritraukti rėmėjų. Tačiau didesnę daugumą sporto renginių ir varžybų Biržuose žiūri labai kuklus žiūrovų skaičius. Ar biržiečiams sportas visiškai neįdomus? O gal jie tiesiog apie tuos renginius nežino?
Peršoksiu išsyk prie antro klausimo, o tiksliau, fakto konstatavimo.
Atrodo, kad šiuo metu Biržuose didesnė dalis sporto varžybų ir renginių yra daugiau įdomūs tik patiems sportininkams.
Biržų sporto klubų komunikacija yra tragiška, arba, galima sakyti, jos iš vis nėra. Priemonių sklaidai (internetas, spauda, vaizdinė reklama) yra, ji nemokama arba nebrangi, o komunikacijos – nėra. Nematyti mieste jokių plakatų, spaudoje – nuolatinių patrauklių skelbimų, internete irgi informacijos minimaliai. Kaip žinia, komunikacija, nėra vienkartinis veiksmas. Ji turi būti vykdoma nuolat ir visais kanalais.
„BC Biržai“ krepšinio rungtynių metu jau rengia konkursus, bando sudominti eilinį žiūrovą. Bet apie laimėtojus ir konkursus beveik niekas nežino. Nereikia tikėtis ir laukti, kad į visas namų rungtynes, kurių per sezoną yra mažiausiai 15, ateis korespondentai ir viską aprašys, visus nufotografuos.
Futbolo klubas „Širvėna“ šiuo klausimu, galima sakyti, išvis miręs. Apie jų rungtynes žino tik patys žaidėjai ir jų artimieji. Kur nuolatiniai skelbimai, kur nuotraukos, kur video, apžvalgos? Kur pramogos žiūrovams? Pastatykite stadione nemokamą batutą, paskelbkite apie tai visais kanalais ir pamatysite, kaip pamažu pradės rinktis šeimos su vaikais. Pradžiai nemokamai pašokinėti ant batuto, o jei labai bus pasistengta, po to jau gal ir futbolą pažiūrės.
Futbolo ir krepšinio klubai, iš savivaldybės gavę didžiausią paramą bei siekiantys susigrąžinti žiūrovus, jau turi mąstyti ne apie skelbimuką ar pavienį post‘ą socialiniame tinkle, o apie rimtą viešųjų ryšių darbą. Tuo turėtų užsiimti šią veiklą išmanantys asmenys.
Kiti sporto klubai šiuo klausimu irgi ne ką daugiau pažengę – vargais negalais įdeda kokį skelbimą internete. Dažnu atveju tokį varganai sumaketuotą, vizualiai visiškai nepatrauklų. Bendrame kontekste iš minios išsiskiria „Terminator“ bokso klubo vadovas Virgilijus Stapulionis. Jis netingi ir savo iniciatyva visuomet pasidalina išsamia informacija apie varžybas, visuomet turi nuotraukų iš varžybų. Boksas matomas ir internete, ir spaudoje.
Biržų sporto klubų komunikacija yra tragiška, arba, galima sakyti, jos iš vis nėra. Priemonių sklaidai (internetas, spauda, vaizdinė reklama) yra, ji nemokama arba nebrangi, o komunikacijos – nėra.
Kas domina biržiečius?
Biržai visuomet save laikė krepšinio miestu. Gal prieš keletą dešimtmečių taip ir buvo, kuomet tuometinio „Naftotiekio“ rungtynių žiūrėti žmonės salėje susigrūsdavo trimis eilėmis. Populiarios buvo ir Biržų rajono krepšinio pirmenybės. Bet tai praeitis. Dabartis yra visai kitokia.
Vertinant pagal sportuojančių žmonių ir varžybas stebinčių žiūrovų skaičių, bene populiariausia ir labiausiai žmones traukianti sporto šaka Biržuose yra motokrosas. Biržų motokroso trasoje šiemet įvyko keli renginiai. Didžiausio susidomėjimo sulaukė Lietuvos motokroso taurės etapas. Varžybose dalyvavo biržiečiai, bendras jų skaičius buvo nemažas, renginyje apsilankė daug žiūrovų. Dėl šių priežasčių minėtas varžybas, ko gero, būtų galima tituluoti Biržų rajono metų sporto renginiu.
Dar vienas pretendentas į metų sporto renginį galėtų būti pirmą kartą Biržuose įvykęs bokso turnyras. Įdomu tai, kad į besiboksuojantį jaunimą buvo atėję pažiūrėti ne tik tėveliai, bet salėje buvo galima matyti ir nuolatos besikeičiančių žiūrovų. Šis turnyras turi potencialą augti. Su juo galbūt galėtų konkuruoti dziudo turnyras, kuris šiemet Biržuose nebuvo surengtas (dėl objektyvių priežasčių, susijusių su pagrindiniais organizatoriais). Tiesa, boksas už dziudo kur kas dinamiškesnis ir žiūrovams stebėti įdomesnis.
Aktyviai Biržų rajono sporto ir jaunimo gyvenime dalyvauja asociacija SIP, tačiau jų sporto renginiai pagal masiškumą rungtis dėl geriausiojo titulo, ko gero, negalėtų. Geresnė komunikacija ir jiems praverstų. Tiesa, gatvės šokių kovos buvo superinis reginys, kuris, reikia tikėtis, kitąmet bus dar didesnis ir sudomins daugiau biržiečių.
Apie jų rungtynes žino tik patys žaidėjai ir jų artimieji. Kur nuolatiniai skelbimai, kur nuotraukos, kur video, apžvalgos? Kur pramogos žiūrovams?
Bėgimai – bėgikams?
Šiemet Biržuose įvyko ne vienas bėgimas. Pats garsiausias ir Lietuvoje jau gerai žinomas – „Biržų kilometrai“. Su pačiu bėgimu viskas labai gerai – daug dalyvių, tiek biržiečių, tiek svečių. Žiūrovai ir eilinių biržiečių įsitraukimas? Panašu, kad bėgimas įdomus tik patiems bėgikams. Tai išryškėjo, kuomet startas ir finišas buvo iš miesto centro iškeltas į Biržų miesto stadioną. Organizatoriams ir patiems bėgikams naujoji lokacija stadione yra žymiai patogesnė, tačiau eilinis žiūrovas iš miesto centro nesivargino keliauti iki stadiono. Kai viskas vyksta panosėje, aplink mugė ir alus, tai tuomet įdomu ir bėgimo startą pažiūrėti, ir kokį pažįstamą bėgantį paraginti. Kai dėl bėgimo reikia nuo šventės šurmulio atsitraukti – jis tampa nebeįdomus.
Dar vienas didelis bėgimas Biržuose buvo lengvaatlečio Jono Pipynės taurei laimėti. Daug medalių, daug dalyvių (beveik visų Biržų rajono ugdymo įstaigų vaikai). Žiūrovai? Jokių. Bėgimas vyko vidury šaltos ir lietingos rudenio dienos, ir, žinoma, darbo dienos, kuomet bėgančių vaikų negali atvykti palaikyti tėveliai. Pliusą organizatoriai užsidėjo, o naudos tikrai nebuvo tiek, kiek galėtų būti. Pakoregavus datą ir laiką bei dar šiek tiek pridėjus atrakcijų, viskas galėtų pavirsti didele, gražia tėvų ir vaikų sporto švente.
Tereikia sporto organizatoriams atsakyti į paprastą klausimą – kam Biržuose iš tiesų reikalingas sportas?
