ŠR pokalbis su Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Biržų skyriaus vedėja Eugenija Grabauskiene.
– Kokios šiuo metu yra nedarbo tendencijos ir skaičiai Biržų rajone?
– Metų pradžioje Biržų skyriuje buvo registruoti 1606 klientai, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Registruotas nedarbas sausio 1 d. siekė 11,7 proc. ir buvo aukščiausias tarp visų Panevėžio apskrities savivaldybių. Lyginant su 2023 metų pradžia, registruotas nedarbas išaugo 0,9 proc. punkto.
Rajono darbo rinkoje labai ryškus sezoniškumas. Registracija Užimtumo tarnyboje suaktyvėja spalį, kai baigiasi žemės ūkio darbai ir prasideda šildymo sezonas. Vidutiniškai kas mėnesį į skyrių kreipiasi apie 193 asmenis. Šiltuoju metų laikotarpiu per mėnesį vidutiniškai užsiregistruoja 178 asmenys, na, o spalio-gruodžio mėnesiais – 230 asmenų. Su laisvų darbo vietų registracija situacija yra priešinga. Šaltuoju metų laikotarpiu įregistruojame vidutiniškai tik 38 laisvas darbo vietas per mėnesį, kai šiltuoju metų laikotarpiu iš darbdavių sulaukiame vidutiniškai 66 darbo pasiūlymų neterminuotam įdarbinimui.
– Dominanti sritis – remiamojo įdarbinimo priemonė – įdarbinimas subsidijuojant. Biržų rajono verslininkai viešai kalba apie darbuotojų trūkumą. Tarp jų – ir UAB „Biržų duona“ , TŪB „Rinkuškiai“, UAB „Agaras“ bei kitos. Prašytume duomenų, kurios iš šių bei kitų didžiosiomis laikomų rajone veikiančių įmonių daugiausia naudojasi subsidijomis darbo užmokesčiui?
– Įdarbinimas subsidijuojant – viena populiariausių užimtumo rėmimo priemonių. Subsidijuojant dalį darbo užmokesčio pernai buvo įdarbinti 83 bedarbio statusu registruoti klientai, o šią priemonę organizavo 60 įmonių. Daugiausia įdarbinimo subsidijuojant sutarčių sudaryta su UAB „Biržų duona“ – 5. 4 klientus įdarbino įmonė UAB „Rent-tex“, 3 pradėjo dirbti VšĮ „Biržų ligoninė“. Dar kelios įmonės su subsidija įdarbino po 2 mūsų klientus.
– Kokiam laikotarpiui subsidija darbo užmokesčiui daugiausia mokama? Ar tai yra laikotarpis iki 6 mėnesių?
– Dažniausiai darbo užmokesčio subsidija yra mokama iki 6 mėnesių, tačiau jeigu darbo sutartis sudaroma su darbingo amžiaus asmenimis su negalia, kuriems nustatytas 30-40 proc. dalyvumo lygis, taip pat su asmenimis, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, arba kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, ir asmenimis, turinčiais teisę gauti laikinąją apsaugą (iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo), darbo užmokesčio subsidija mokama iki 36 mėnesių. Darbo užmokesčio subsidija mokama neterminuotai visą darbo laikotarpį, jeigu įdarbinamas darbingo amžiaus asmuo su negalia, kuriam nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis.
– Ar yra atvejų, kai pasibaigus subsidijuojamam laikotarpiui asmenys įdarbinami ilgesniam ir nebesubsidijuojamam laikotarpiui?
– Su visais asmenimis, dalyvaujančiais įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, darbdaviai sudaro neterminuotas darbo sutartis. Pasibaigus finansavimo laikotarpiui, žmogus dirba toliau, tik darbdavys nebegauna kompensacijos už išmokėtą darbo užmokestį. Pavyzdžiui, per 2023 metus buvo pasirašytos 83 įdarbinimo subsidijuojant sutartys, iš jų 8 buvo nutrauktos nepasibaigus darbo užmokesčio mokėjimo laikotarpiui.
Dažniausiai taip nutinka, kai įdarbintas asmuo pažeidžia pareigas. Kartais darbo sutartis nutraukiama darbdavio arba darbuotojo sprendimu per išbandymo laikotarpį, rečiau – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Būna atvejų, kad pasibaigus subsidijos mokėjimo terminui, po kelių ar keliolikos mėnesių darbuotojo ir darbdavio keliai išsiskiria, tačiau turime daug sėkmės istorijų, kai įdarbinimo subsidijuojant priemonės pagalba įdarbinti asmenys dirba ne vienerius metus. Daugiau kaip 73 proc. įdarbintų asmenų tęsia darbą praėjus 6 mėnesiams po darbo užmokesčio finansavimo pabaigos.
– Ar tiesa, kad kai kurios rajono įmonės jau daug metų nuolat naudojasi galimybe gauti darbo užmokesčio subsidijas – tai yra tiesiog naudojasi pigia darbo jėga? Ar taip neskatinamas nedarbas, kuris šiuo atveju tokiam verslui yra naudinga?
– Tokių atvejų, kad darbdavys pasibaigus subsidijai atleistų vieną asmenį ir teiktų naują paraišką dėl kito asmens įdarbinimo, nėra. Kaip jau minėjau anksčiau, pasitaikė darbo sutarčių nutraukimų atvejų tiek darbo užmokesčio subsidijos mokėjimo metu, tiek pasibaigus mokėjimui, bet piktnaudžiavimo atvejų nesame užfiksavę.
– Ar nėra jokių apribojimų įmonėms, nuolat gaunančioms subsidijas ir jų laikotarpiui pasibaigus žmones atleidžiančioms iš darbo?
– Apribojimai yra taikomi darbo ieškantiems asmenims, t. y. jei asmuo jau dalyvavo įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, pakartotinai priemonėje gali dalyvauti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės dalyvavimo įdarbinime subsidijuojant dienos. Yra tam tikrų išlygų, susijusių su darbo sutarties nutraukimu darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, su sveikatos būkle ir pan.
Darbdavys, teikdamas paraišką dėl įdarbinimo subsidijuojant priemonės įgyvendinimo, privalo būti įdarbinęs bent vieną asmenį pagal darbo sutartį ir atitikti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 35 str. 1, 2, 4 ir 5 punktuose numatytus reikalavimus, tokius kaip: darbdaviui neturi būti iškelta bankroto byla, jis neturi būti likviduojamas, neturėti įsiskolinimų darbuotojams, neturėti neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir t. t.
Tuo atveju, kai darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti įdarbinimo subsidijuojant priemonę ir atitinkančių anksčiau minėtus, vadinamus formaliuosius kriterijus, yra daugiau nei vienas, dalyvauti priemonėje atrenkamas darbdavys, atitinkantis vieną ar daugiau specialiųjų kriterijų: 1) darbdavys, kurio įmonė turi smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statusą, 2) pirmą kartą dalyvaujantis priemonės įgyvendinime, 3) darbdavys, kuris įdarbinamam asmeniui įsipareigoja mokėti ne mažesnį nei 70 procentų Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pagal ekonominės veiklos rūšį darbo užmokestis ir kt.
– Kodėl, jūsų nuomone, didelėmis nekilnojamojo turto, paslaugų, maisto produktų (turguje) kainomis (vadinasi, ir perkamąja galia) pasižyminčiame rajone fiksuojamas toks nedarbas?
– Aukštas registruotas nedarbas rajone didžia dalimi sietinas su rajono gyventojų ekonominiu pasyvumu ir jau minėtu sezoniškumu.
– Pasidalykite savo pastebėjimais apie Biržų darbo rinkos ir nedarbo santykį ar kitomis profesionaliomis bei aktualiomis įžvalgomis apie situaciją rajono darbo rinkoje.
– Darbo rinka nuolat kinta: atsiranda naujos darbo formos, naujos profesijos, kyla naujų kompetencijų poreikis. Darbdaviai rečiau ieško nekvalifikuotų darbuotojų, beveik neregistruojamos darbo vietos pagalbiniams darbininkams. Didžiausias galimybes įsidarbinti turi tie, kas turi net ne vieną profesinę kvalifikaciją ir kurie nuolatos siekia išmokti kažką naujo. Užimtumo tarnyba sudaro galimybę įgyti naujas profesijas, tobulinti jau turimas ar įgyti kompetencijų tiek bedarbio statusu registruotiems klientams, tiek užimtiems asmenims. Mokymo teikėjai siūlo platų pasirinkimą tiek įprastų, tiek aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų. Pastarųjų poreikis darbo rinkoje sparčiai auga. Norint atitikti ateities darbo rinkos poreikius, jau šiandien reikia pradėti tam ruoštis.
