Vienas iš Valstybės dienos akcentų – šv. Mišios už Lietuvą, jos žmones ir gynėjus. Jos buvo aukojamos Biržų girioje, prie Anglių kalno, kur ilsisi bevardžiai 1863 metų sukilimo kovotojai.
Po didžiulės eglės šakomis tarsi po žalios miško bažnyčios didingu skliautu Papilio parapijos klebonas Vidmantas Kareckas dalinosi Dievo žodžiu ir malda. „Reikia dirbti ir kurti gėrį, kad mūsų tėvynė Lietuva išliktų gyvybinga, o mes, jos vaikai, visada būtume jai ištikimybėje ir meilėje. Mes išgyvenome daug dešimtmečių, kai tiesa buvo nemylima, šiandien matome, kas yra tiesa ir kas vyksta, kai su tiesa bandoma sudaryti kompromisus dėl kitų dalykų.
Tėvynės meilė – didelė vertybė, kurią šiandieną liudijate, susirinkę drauge. Todėl didžiausia padėka Aukščiausiajam, kad dar turime meilės Dievui ir Tėvynei jausmą. Šie žodžiai įrašyti mūsų vėliavose ir priesaikose, tegul tas ryžtas lydi mus per visą gyvenimą“, – kalbėjo kunigas V. Kareckas.
Per šv. Mišias buvo tiek norinčių priimti komuniją, kad dvasininkui pritrūko atsivežtų ostijos paplotėlių. „Viešpats mato jūsų alkį – alkį tiesos, taikos ir tėvynės meilės, tegul jis visada maitina ir stiprina mus šitais šventais dalykais, kurie yra neatimami, nenužudomi, neįkalinami ir neištremiami“, – sakė kunigas.
„Sveikindama su Valstybės diena linkiu vieno – tikėti ir pasitikėti savo valstybe. Tai ypač svarbu dabar, Ukrainos karo fone. Mes galime turėti skirtingas pažiūras, gali skirtis mūsų nuomonės, tačiau tikėti ir pasitikėti savo valstybe, savo vyriausybe dabar yra pats svarbiausias dalykas“, – sakė savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė. Ji priminė, kad melstis šioje vietoje renkamės jau dvyliktąjį kartą ir kad šios iniciatyvos autoriai buvo Vytautas Einoris, Algirdas Macys bei kunigas Virgilijus Liuima.
„Mano manymu, ši sakrali vieta sujungia Mindaugo Lietuvą, pokario partizanus ir dabartį, čia susibėga visų laikotarpių tautos prasmės. Karalius Mindaugas nutiesė Lietuvai kelius į Europą, taip dabar mes džiaugiamės esantys Europos Sąjungoje ir NATO, tos sąsajos labai akivaizdžios, nors praėjo šimtmečiai“, – kalbėjo I. Varzienė. Direktorė dėkojo visiems, atėjusiems ir prisidėjusiems prie šventinės dienos įprasminimo.
Nuskambėjo ir kažkur žolėje bei medžių viršūnėse ištirpo dainininkės Godos Čirvinskaitės jaunas balsas – tarsi viltis visiems, žuvusiems už Lietuvos laisvę ir vienybę.
„Džiugu, kad tapo tradicija čia pagerbti malda, tikėjimu ir asmeniniu prisiminimu žuvusius kovose už Lietuvos laisvę. Kiekvienais metais šią šventę minime vis naujų iššūkių fone. Visiems linkiu ištvermės, ramybės, atskirkime melą nuo tiesos, pranašus, kurie mus nori įtikinti kitaip. Tikėkime savo darbais, mūsų valstybės ir savivaldybės vadovais, dirbančiais valstybės labui. Linkiu visiems sveikatos, kantrybės ištvermės ir vienybės“, – kalbėjo Biržų rajono meras Vytas Jareckas.
Vienas iš idėjos paminėti Valstybės dieną Anglių kalne iniciatorių Vytautas Einoris sakė, jog džiugu, kad turime tokią šventę, kad išmokome pagerbti savo didvyrius, kurie aukojosi dėl savo šalies. „Yra sakoma, kad tauta ar valstybė, kuri neturi savo didvyrių, neišlieka. Lygiai taip pat neišlieka ta tauta ar valstybė, kuri pamiršta savo didvyrius ar pakeičia bei suklastoja istoriją“, – sakė V. Einoris. Jis linkėjo, kad vakare visiems skambiai aidėtų Tautiška giesmė, kartu kviesdamas nepamiršti ten minimų idealų – tiesos, doros. „Labai norėčiau, kad didžiausia vertybe Lietuvoje taptų doras žmogus. Tik doras žmogus gali kurti gėrį, ramybę ir teisingumą“, – kalbėjo V. Einoris.
Ramu, santūru, tačiau tikra ir todėl didinga – tokia emocija lydėjo Biržų girią skirtingais keliais paliekančius renginio dalyvius.
