Kad biržiečius ir miesto svečius traukia istoriniai renginiai, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkai įsitikino dar kartą, pakvietę minėti Europos paveldo dienų.
Šiais metais muziejininkai Europos paveldo dienoms pasirinko aktualią Ukrainos ir Lietuvos bendrystės temą. Kokie istoriniai, kultūriniai ir kulinariniai ryšiai sieja mūsų valstybes? Kaip sovietmečiu buvo nustekentas Radvilų paveldas Ukrainoje? Kodėl pašonėje turime pavojingą agresorių ir kodėl to agresoriaus mentalitetas nesikeičia šimtmečius? Šiomis temomis kalbėjo lektoriai. Antroji renginio dalis – barščių degustacija ir didžiausių savo šalies Ukrainos patriotų „TaRutos“ koncertas su daina, skirta Mariupolyje nužudytam mūsų kraštiečiui režisieriui Mantui Kvedaravičiui ir tiems, kurie liks visuomet jauni.
Šimtmečio moterys
Antrą sykį per šiuos metus į Biržų muziejų atvykęs žurnalistas ir rašytojas Robertas Petrauskas sakė nustebęs, kad nepramoginiai renginiai Biržuose surenka pilnutėlę salę klausytojų, o mokslų daktaras, Radvilų giminės tyrinėtojas Deimantas Karvelis nesistebėjo – kaskart, kai jis atvažiuoja į Biržus, klausytojų istorinėmis temomis netrūksta. Netrūko jų ir penktadienio vakarą, per Europos paveldo dienų atidarymą, kuomet aktorės Neringa Bulotaitė ir Jurga Kalvaitytė vaidino istorinį spektaklį „Šimtmečio moterys“. „Girdėjau apie šį spektaklį gerų atsiliepimų“, – skubėdama į renginį sakė gydytoja Laima Jakubėnienė, tačiau ji net nenumanė, kad spektaklyje bus tiek biržietiškos tematikos: seserys Chodakauskaitės – Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė, – K. Binkis ir jo lyriškoji ir avangardinė poezija, Borisas Dauguvietis.
Radvilų rūmuose – psichiatrijos ligoninė
Smagu, kad į renginius Biržų muziejuje ilgai kviesti nereikia ir žinomų lektorių. „Būsiu. Čiagi Biržai“, – iškart atvykti sutiko mokslų daktaras, Radvilų giminės tyrinėtojas Deimantas Karvelis. Jis klausytojams pasakojo apie Olykos (dabartinė Ukrainos teritorija) Radvilas, jų sąsajas su Biržais ir kas iš Olykos Radvilų rūmų liko tuomet, kai į juos pasibeldė sovietmetis: iš pradžių komunistų partijos būstinė, po to – psichiatrijos ligoninė. Beje, ligoninė Radvilų rūmuose veikia iki šiol, todėl juos galima apžiūrėti tik iš išorės.
Grafų Tiškevičių kilmė – Ukrainoje
Biržų rajono savivaldybės paminklosaugininkas, istorikas Dalius Mikelionis kalbėjo apie LDK didikus, kilusius iš Ukrainos: Ostrogiškius, Sapiegas, Chodkevičius ir t. t. Bene geriausiai mums žinomi – Tiškevičiai, kurių rūmų parke mėgstame lankytis. Tai buvę mecenatai, žinomi Europoje meno kolekcininkai, kurių egiptologijos kolekcija yra net Paryžiaus Luvro muziejuje.
Apie demokratinio ir diktatoriško mentaliteto skirtumus
Rašytojas, žurnalistas ir puikus pasakotojas Robertas Petrauskas kalbėjo apie tai, kodėl agresorė kaimynė Rusija (lektoriaus nuomone – Maskovija) dar nuo Kijevo Rusios laikų šimtmečiais kėsinosi į Ukrainos ir kitų kaimynių suverenitetą. Ir štai vienas paprastas sakinys, atskleidžiantis demokratinio ir diktatoriško mąstymo skirtumus ir sudėjęs taškus ant „i“: „Vienas „vatnikas“ man įrodinėjo: geriau bučiuosiu užpakalį Putinui negu Baidenui. Tačiau jis niekaip nesupranta, kad galima tiesiog niekam užpakalio nebučiuoti“, – pasakojo Robertas Petrauskas.
Barščiai ir jų receptas
Pilies kieme, nepaisydamas lietaus, apie kunkuliuojantį katilą sukosi profesorius Rimvydas Laužikas. R. Laužikas – kulinarinio paveldo tyrinėtojas. Prieš porą metų, bibliotekininkų kvietimu, jis virė Radvilų troškinį, o dabar, pakviestas muziejininkų, iškart sutiko atvykti ir išvirti barščius, kurie XIX a. buvo populiarūs Vilniuje. Profesoriaus pasakojimas ir barščių kvapas pritraukė būrį klausytojų. Barščių paragavusios klausytojos smalsavo recepto. Profesorius receptu pasidalino „Facebook“ paskyroje.
Tiems, kurie nematė, štai gardžiųjų barščių receptas.
1 kg jautienos, 0,5 kg rūkyto riebaus kiaulienos kumpio, 4 morkų, 2 petražolių šaknų (arba kokių 400 g petražolių lapų), 2 svogūnų, 2 porų, 1 saliero šaknies (arba 1 stiebo), 2 raudonųjų burokėlių, pusės nedidelio kopūsto, 3 pomidorų, 1 stiklinės raugintų burokėlių rasalo (arba tupučio gero baltojo acto), 2 šaukštų kvietinių miltų, 1 stiklinės grietinės, druskos ir prieskonių (juodųjų pipirų, lauro lapelių) pagal skonį.
Verdamas sultinys iš žalios ir rūkytos mėsos, 2 morkų, 1 petražolės šaknies, 1 poro, 1 svogūno ir pusės saliero. Mėsa ir daržovės supjaustomos nemažais gabalais. Sultinys, kurį ragavo biržiečiai, buvo verdamas 4 valandas. Paskui jį reikia ataušinti.
Verdant barščius, pirmiausia į puodą dedami sultinio paviršiuje nusistovėję riebalai. Jei jų nėra, galima pakepinti rūkytų lašinių ar šoninės spirgučių. Šiuose riebaluose patroškinamos šakninės daržovės ir kopūstai. Tada įberiami ir išmaišomi miltai bei pilamas paruoštas sultinys, druska, prieskoniai. Daržovės su sultiniu verdamos valandą.Likus 15 min. iki virimo pabaigos, yra dedami pomidorai. Prieš nukeliant nuo ugnies, pilamas rasalas, gardinama grietine. Jei naudojami petražolių lapai, o ne šaknis, pats laikas juos sudėti į barščius. Skanaus!
„Už mūsų ir jūsų laisvę!“
Šiuos žodžius prisiminimui užrašė ukrainietis, grupės „TaRuta“ lyderis Yevgen Romanenko po koncerto Pilies rūmuose.
Grupė „TaRuta“ už savo šalies Ukrainos šviesią ateitį ir laisvę kovoja nuo Maidano revoliucijos. Pusę honoraro už koncertus skiria Ukrainos armijai. Vos tik atvykę į Lietuvą paskambino mums ir pasakė, jog Biržus pasieks vakare, nes turi reikalų mūsų sostinėje. Paaiškėjo, jog tie reikalai – pirkiniai Ukrainos kovotojams.
Pirmadienį, grįžęs į Ukrainą, savo paskyroje „TaRutos“ lyderis iškart parašė: „Dėkojam Lietuvai, dėkojam Biržams! Šį kartą į Ukrainą grįžome be automobilių kariams, bet nupirkome du „ECOFLOW River max“ – elektroninius įtaisus ginkluotei. Vienas iš jų jau šiandien pasieks 503 teritorinį jūrų pėstininkų batalioną!“ Beje, šiame batalione tarnauja jų grupės narys.
Grupės „TaRuta“ kelionė į Biržus trūko daugiau nei parą. Deja, atskirai važiavusi fleitininkė įstrigo pasienyje taip, kad iki Biržų neatvyko. Jau vėlų vakarą vakarienės metu muzikantai apsisprendė savo koncertui rinktis ne pilies kiemą, bet salę vien dėl to, kad prognozės rodė nežinia kada pratrūksiantį lietų. Gaila, kad ne visi klausytojai tilpo salėje, kitiems teko koncerto klausyti fojė arba ant bibliotekos laiptų.
„TaRuta“ Biržuose koncertavo 2014 metais, kai agresorius užgrobė dalį Ukrainos teritorijos. Dabar Ukraina vėl ginasi nuo to paties agresoriaus. Grupės nariai nuolat sekė savo telefonuose signalus, pranašaujančius oro pavojų jų miestuose. Pasakojo, kokį siaubą kėlė iš Baltarusijos teritorijos lekiančios raketos. Tą dieną, kai vyko koncertas Biržuose, koncertai ir renginiai buvo atšaukti netoli Kijevo esančiame mieste, kur šiuo metu gyvena muzikantai: kare žuvo šio miesto karys.
„TaRuta“ dainą skyrė ir Mariupolyje nužudytam Mantui Kvedaravičiui bei visiems, žuvusiems už Ukrainos laisvę – tiems, kurie amžiams liks jauni.
Padėkojimas
Muziejininkai dėkoja savo fanams, kurie ištikimi jų renginiams, lektoriams, muzikantams, draugams ir pagalbininkams: Biržų rajono savivaldybei, Irenai Korsakienei ir „Biržų arbatinei“, apnakvindinusiai muzikantus, Elmarui Duderiui, skolinusiam aparatūrą, ir jo jauniesiems pagalbininkams, bibliotekai už salę, Biržų šauliams, kurie nešė kėdes, atvežė ir Pilies kieme statė stoginę, Sandrai Balčiūnienei, Verai Šnarienei, Rūtai Berlinskienei, į renginį kvietusioms Biržuose gyvenusius ukrainiečius, „Pilies skliautams“, skaniai maitinusiems svečius, „Šiaurės rytams“, „Panevėžio kraštui“, „Gimtajam Rokiškiui“, „Kupiškėnų mintims“, Pasvalio „Darbui“, padėjusiems paskleisti žinią apie renginį Biržų muziejuje. Dėkojame Biržuose gyvenančiai ukrainietei, kuri į renginį atsinešė pilnutėlę picos dėžę sumuštinių ir visus vaišino, Giedriui Mociūnui, kurio vertėjavimo dėka muzikantai galėjo kalbėti savo gimtąja ukrainiečių kalba, o klausytojams buvo lengviau suprasti, ką muzikantai nori pasakyti.
