Rugpjūčio 12 dieną į Biržų krašto muziejaus „Sėla“ arsenalo salę rinkosi Kaziliūnų giminė. Smagiai šurmuliavo kelių kartų giminės – ir garbūs senoliai, ir vaikai, o mažasis kelių mėnesių ramiai miegojo. Manau, kad kada nors jam bus papasakota apie jo pirmąjį dalyvavimą giminės susibūrime.
Kruopščiai surinkta informacija paliudijo, kad valstybės istoriją kūrė(-ia) ir žmonės, neįrašyti į vadovėlius.
Tyrinėjimų istorija
Išsamų pranešimą apie savo senelį Povilą Kaziliūną – inteligentą, prisidėjusį prie valstybės kūrimo, agronomą, matininką – pristatė anūkas Antanas Kaziliūnas. Jis pasakojo apie informacijos paieškas Valstybiniame archyve, Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekoje.
Pranešėjas dėkojo Biržų krašto muziejininkei Snieguolei Kubiliūtei už itin profesionalų ir geranorišką bendradarbiavimą, dokumentų kopijas, direktorės pavaduotojai Tatjanai Niedvarienei už pagalbą šifruojant tekstus.
Daugiausia informacijos suteikė rasta Matininko byla, seni laikraščiai, sklypų žemėlapiai, istorinės knygos, kuriose nors trumpai paminėtas P. Kaziliūnas. Senose nuotraukose – ir Pabiržės, ir Padaičių kaimo senasis kraštovaizdis.
Povilo Kaziliūno gyvenimo istorija
Povilas Kaziliūnas gimė 1878 m. rugsėjo 30 dieną Medžiūnų kaime, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje, valstiečių Juozapo Kaziliūno ir Mortos Grasildos Šakenytės šeimoje. Konstantinas Šakenis, buvęs Švietimo ministras, LR Seimo pirmininkas, – dėdė.
Taip jau nutiko, kad P. Kaziliūną gyvenimas suvedė su Lietuvos Nepriklausomybę kūrusiais – Mykolas Biržiška mini P. Kaziliūną kaip Šiaulių gimnazijos bendramokslį. Su kitu Nepriklausomybės akto signataru Steponu Kairiu irgi buvo bendraklasiai, su Jurgiu Šlapeliu, žymiu kalbininku, studijavo Maskvos universitete, kitoje nuotraukoje – kartu su Ministru pirmininku Juozu Tūbeliu. Beje, P. Kaziliūnas studijavo Maskvos universitete fizikos– matematikos fakultete, o Žemės ūkio institute – agronomiją.
Povilas Kaziliūnas – vienas iš Lietuvos žemės ūkio draugijos steigėjų, Lietuvos agronomų sąjungos sekretorius, nemažai dirbęs matininku ir Biržuose, Pabiržėje. Senieji biržiečių žemės sklypų dokumentai taip ir pasirašyti: Povilas Kaziliūnas, Pabiržės žemės matininkas. 1926 m. žymiojo P. Ločerio fotografijoje – Žemės tvarkymo departamento Biržų braižyklos matininkų grupė.
Povilas Kaziliūnas apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. Mirė 1943 metais, palaidotas Senosiose Pabiržės kapinėse.
Tarp Padaičių ir Kauno
Povilas Kaziliūnas šeimą sukūrė gana vėlai. Užtai giminė saugo legendą, kaip senelis pasipiršo savo Petronėlei, pamatęs ją, melžiančią karvę. Jauna šeima Padaičiuose pasistato namus, vienas po kito gimsta vaikai – Vytautas, Aldona, Danutė, Gražina. Šeimos maitintojas vasarą dirba matininku, žiemą Kaune braižytoju.
Išlikusios ir asmenybės charakteristikos: darbštus, rūpestingas ir taktingas. Kitame dokumente – gerai reikalus išmano, bet dirba lėtai.
Prasminga anūko dovana seneliui, giminei ir Biržams
Neįtikėtina anūko Antano Kaziliūno dovana seneliui ir visai giminei! Kartu į Biržų krašto istoriją grįžo dar vienas įdomus gyvenimas. Vis dėlto kaskart ištinka nuostaba – kaip viskas susiję, tęsiasi per kartų kartas, atsikartoja. Įspūdingas faktas, kad ir Povilo Kaziliūno nuotrauka, ir įžymioji Nepriklausomybės akto signatarų foto yra to paties fotografo Aleksandro Jurašaičio. Pasirodo, būtasis laikas 1935-ųjų metų senelio laikrodyje nėra sustingęs. Nuo jo viskas ir prasidėjo. Daiktai tikrai turi gebėjimą išsaugoti atmintį, tik būtinai reikia žmogaus, kuriam rūpėtų.
Irutė Varzienė, Biržų krašto muziejus „Sėla“
