Biržų savivaldybėje pristatyti studijos apie šilumos ūkio būklę ir perspektyvas metmenys.
Apie centralizuoto šildymo problemas ir kainas Biržuose prirašyta turbūt jau daugiau, nei Leninas spėjo prirašyti raštų per savo gyvenimą. Kainos paprastai visada visiems už viską būna per didelės, tačiau čia ne tas atvejis – ilgą laiką centralizuoto šildymo kaina Biržuose buvo didžiausia šalyje. Šilumos ūkis, jo problemos ir šildymo kaina visada buvo mėgstamas rajono politikų arkliukas, ypač prieš rinkimus. Visi, einantys į valdžią, prieš rinkimus žinojo, kaip tą šilumą reikės atpiginti, tik metodus rinkosi skirtingus – vieni tai žadėjo pasiekti kalbos gimtosios gražumu, kiti demonstravo grėsmingus vaizdus, primenančius Ispanijos pilietinio karo plakatus su kumščiu ir užrašu „No pasaran!“ (Jie nepraeis).
Nežiūrint politikų – šildymo ekspertų kalbų, realus gyvenimas eina savo vaga. Kad šildymas – opus ir jautrus ne tik šios dienos klausimas, niekam abejonių nekyla. Norėdama turėti informacijos apie dabartinę šilumos ūkio būklę bei galimą perspektyvinę raidą, savivaldybės administracija užsakė UAB „Teisingi energetikos sprendimai“ parengti studiją.
Praėjusį antradienį šilumos gamybos ir tiekimo efektyvumo įvertinimo bei investicijų poreikio nustatymo trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje Biržų ir Vabalninko miestuose studijos pagrindiniai metmenys buvo pristatyti savivaldybės tarybos nariams. Studiją pristatė UAB „Teisingi energetikos sprendimai“ atstovai.
Vertinimo kriterijai
Biržų bei Vabalninko šilumos ūkis buvo vertinamas daugeliu aspektų. Tai esamas ir perspektyvinis šiluminės galios poreikis, jos gamyba, įvertinant skirtingas kuro rūšis, katilinių optimizacija, naujų šildymo technologijų panaudojimo galimybės, jų alternatyvos, galimų investicijų kaina ir planai iki 2026 metų bei įžvalgos iki 2030 metų ir daug kitų dalykų.
Apibendrintai galima pasakyti, jog ekspertai ypatingų neatitikimų, lemiančių aukštą šilumos kainą, UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ veikloje neįžvelgė. Atkreiptas dėmesys į Kaštonų katilinės reikšmingesnius šilumos nuostolius, tačiau jie paaiškinami tuo, kad naudojamas katilas yra senas ir jį reikia keisti.
Anot UAB „Teisingi energetikos sprendimai“ Roberto Puodžiaus, dauguma magistralinių šilumos tiekimo trasų yra aptvarkytos, dėl jų būklės patiriami nuostoliai – 16,5 procento nėra esminiai, jie artimi šalies vidurkiui, todėl intensyvi jų renovacija artimiausiu metu neturėtų vykti, tik turėtų būti palaikoma esama būklė. Vabalninke tinklo nuostoliai sudaro apie 20 procentų.
Tarybos narys Dalius Drevinskas sakė, jog, jo nuomone, trasų nuostoliai yra gerokai didesni, ir klausė, kokie nuostoliai laikomi optimalūs.
Anot R. Puodžiaus, rasti idealų rodiklį turbūt neįmanoma, nes šie nuostoliai labai priklauso nuo šiluminio tinklo dydžio ir konfigūracijos, jo naudojimo intensyvumo. Bendru atveju dabartinis rodiklis Biržuose esąs neblogas.
Kiekis ir kainos
Analizė rodo, kad šilumos poreikis iki 2030 metų mieste turėtų mažėti apie 3 procentus. Skaičiavimuose įvertinta, jog prie dabar jau renovuotų 52 daugiabučių iki 2030 metų dar prisidės apie 14 namų.
Ekspertai pateikė ir energetinių išteklių kainos kitimo prognozę. Anot R. Puodžiaus, šiuo metu kalbėti apie dujų ar elektros kainų pokyčius yra keblu, tačiau yra užsienio kompanijų, kurios pateikia prognozes, kaip bus su energetika po karo Ukrainoje. Pagal šias prognozes, nei dujų, nei elektros kaina negrįš į prieškarinį lygį, tačiau jos turėtų iki 2026 – 2028 metų gerokai kristi ir stabilizuotis. Biokuro kaina iki 2030 metų turėtų augti po 3 procentus per metus.
Vertindami UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ veiklos sąnaudas, ekspertai irgi sakė išskirtinių anomalijų neradę, įmonės veikla yra pakankamai efektyvi. D. Drevinskas akcentavo pernelyg didelius rezervinius atidėjimus, tačiau studijos rengėjai taip vienareikšmiai teigti nedrįso.
Technologijos ir investicijos
Kalbant apie tai, ką reikėtų daryti šilumos gamybos ir tiekimo ūkyje investicine ir modernizavimo prasme, ekspertai sakė, jog yra charakteringos technologijos, kurios yra efektingos tam tikro dydžio sistemose. Kitaip tariant, kai kurios technologijos būtų neefektyvios mažose sistemose kaip Vabalninko ar Biržų dėl santykinai didelių pradinių investicijų.
Pagal Biržų ir Vabalninko šiluminių ūkių dydžius čia būtų galima taikyti keletą naujų technologinių sprendimų. Tai ORC įrenginiai, kurie leidžia katilinei kartu gaminti elektrą savo reikmėms, akumuliacinės talpyklos katilinės darbo režimo efektyvinimui, kompresoriniai šilumos siurbliai bei saulės kolektoriai. Saulės kolektoriai galėtų būti statomi šalia Kaštonų katilinės ir Vabalninke, jų įrengimui galima gauti subsidiją. Kartu su akumuliacine talpykla tai galėtų būti naudojama šilumos gamybai vasaros laikotarpiu.
Vabalninke galima būtų panaudoti šilumos siurblius. Tai irgi veiktų tik vasarą, ekonominį efektą pasiektume iš to, kad nereikėtų katilinėje darbuotojų, besirūpinančių karšto vandens gamyba.
Tiek šis, tiek kiti techniniai sprendimai ženklios įtakos šilumos kainai neturės, bet tai būtų kryptys, į ką reikėtų orientuotis, svarstant būsimas investicijas į šilumos ūkį.
Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, daugiabučių renovacija kelia šilumos kainą. Mažėjantis šilumos poreikis didina jos savikainą, todėl bendrą šilumos kainą mažintų tik didelių naujų vartotojų prijungimas.
Tokiu vartotoju galėtų tapti būsimasis sporto kompleksas, svarstytinas variantas yra vėl prijungti Biržų ligoninę prie centralizuoto šilumos tinklo. Tai darytų juntamą poveikį šilumos kainai.
Kas siūloma daryti
Pagrindinėmis galimomis alternatyvomis Biržų miesto centralizuotai šilumos tiekimo sistemai pranešėjas įvardijo saulės kolektorių ir akumuliacinės talpyklos įrengimą. Investicija į šį projektą, įvertinus galimą paramą, būtų apie 1,4 mln. eurų. Tai leistų vasaros laikotarpiu apie 64 proc. šilumos pagaminti iš saulės. Su šiuo projektu reikėtų startuoti nedelsiant.
Kitu žingsniu ekspertai siūlo pastatyti naują 4 MW biokuro katilą Kaštonų katilinėje bei čia perkelti granulėmis kūrenamą katilą iš Rotušės katilinės. Tai kainuotų, įvertinus paramą, apie 1,3 mln. eurų. Šildymo sezono metu šiluma būtų gaminama naujame biokuro katile, kurio efektyvumas yra 20 proc. didesnis. Akumuliacinės talpyklos naudojimas leistų visiškai atsisakyti gamtinių dujų vartojimo. Perspektyvoje naujajam biokuro katilui būtų galima sumontuoti ORC sistemą.
Vabalninko mieste reikėtų imtis šildymo trasų renovacijos, kadangi šilumos nuostoliai trasose sudaro apie 20 proc.
Renovavus ūkį sumažėtų remonto sąnaudos ir sąnaudos personalui (apie 25 proc.), tačiau ženkliai išaugtų amortizacija ir investicijų grąžos atskaitymai. Skaičiavimai rodo, kad šios priemonės leistų išlaikyti šilumos kainą daugmaž stabilią ilguoju laikotarpiu.
Kainų klausimas
Daugiausia klausimų politikams sukėlė pavyzdžiai, kuriuose buvo nurodytos orientacinės įrangos ir darbų kainos. Anot politiko D. Drevinsko, UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ teikiamuose investiciniuose pasiūlymuose šios kainos yra kelis kartus didesnės.
Anot R. Puodžiaus, kainų nustatymui jie naudoja įvairius šaltinius, nors kainų pokyčiai šiuo metu yra ypač dinamiški. Kita vertus, kaina labai priklauso nuo to, kokios keliamos sąlygos, garantiniai įsipareigojimai, automatizavimo priemonės ir kita. Pasak specialisto, vienas sakinys techniniuose reikalavimuose kainą gali padvigubinti. Todėl vienareikšmiai įvertinti kainą labai sunku. Tačiau akivaizdu, kad Kaštonų katilinę reikia pertvarkyti, ir be šito apsieiti bus sunku.
Kilo nemažai triukšmo, kai politikai ėmė diskutuoti dėl galimos Kaštonų katilinės konfigūracijos, ėmėsi aiškintis, kodėl į nepriklausomų ekspertų kainų pasiūlymus neatsižvelgia UAB „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“.
Diskusija dėl investicijų, kainų lygio, pasitikėjimo partneriais bei galimybės daryti įtaką šilumos tiekėjui, kaip priimti vienokį ar kitokį sprendimą taryboje, įsisiūbavo tarp politikų, tuo tarpu ekspertai čia santūriai patylėjo.
Aistras kiek apramino direktoriaus R. Puodžiaus komentaras iš projektų valdymo srities, kaip sumažinti išlaidas projektą dalinant etapais. Specialistas pažymėjo, kad dabar studijoje minimos kainos yra apibendrintos vidutinės, detalaus projektavimo metu biudžetas paprastai gerokai keičiasi į vieną ar kitą pusę, kai susiduriama su konkrečiomis sąlygomis, aplinkybėmis, reikalavimais ir norais. Patirtis rodo, kad visi projektai paprastai pabrangsta.
„Tokia yra situacija. Jei ją būtų lengva išspręsti, ji jau būtų išspręsta“, – apibendrindamas pokalbį sakė R. Puodžius.
Liepos viduryje galutinis studijos variantas bus pateiktas rajono savivaldybės administracijai bei savivaldybės tarybos nariams. Su šiuo dokumentu galės susipažinti ir visi dori piliečiai, kas domisi šilumos gamybos ir tiekimo klausimais. O gyvenimas parodys, kiek ši studija padės politikams priimti tolesnę rajono šilumos ūkio raidą lemiančius sprendimus.
