Praėjusią savaitę dviejų Biržuose veikiančių alaus daryklų kiemeliuose surengtos tikros fiestos. Jų metu grojo gyva muzika, vyko diskotekos, buvo ragaujamas tose įmonėse gaminamas alus ir gaivieji gėrimai, surengtos kitos vaišės. Taip Biržų alaus gamintojai paminėjo tarptautinę aludarių dieną. Šios šventės paskatino diskusijas, kodėl Biržuose neberengiamos bendros aludarių šventės, kokios vykdavo prieš keliasdešimt metų.
Mintis apie aludarių šventes Biržuose paskatino ir tai, jog tokie renginiai vyksta kaimyniniuose rajonuose – Pasvalyje, Pakruojyje. Ar Biržai nebeturi ambicijų tęsti senųjų aludarių tradicijų?
Ką apie tokią galimybę galvoja Biržų aludariai ir rajono valdžios atstovai?
Reikia politinio sprendimo
TŪB „Rinkuškiai“ savininkas Sigitas Kalkys sako, kad visada yra minčių, jog būtų sugrįžtama prie Biržų aludarių šventės.
Problema, anot aludario, yra ta, kad dėl šios šventės būtinumo neapsisprendžia Biržų valdžia ir visuomenė. Dėl jos reikalingumo vyko ir tebevyksta įvairios diskusijos. Tačiau štai Pasvalys pripažino, kad yra alaus kraštas, ir surengė šventę.
„Neaukštinu alaus. Bet mes iš krašto istorijos neištrinsime to dalyko“,- sakė aludaris.
Jo nuomone, tokios šventės turėtų būti ne privačios iniciatyvos, o bendras rajono valdžios, verslo ir visuomenės reikalas.
Taip pat, jo nuomone, Biržuose nėra vietos tokio pobūdžio renginiams.
„Aeroklubo teritorijoje vykstančios šventės – kaip jos atrodo ant plyno lauko? Biržų pilies kieme mažai vietos. Miesto centre vykstant šventei aplinkui dirba didieji prekybos centrai, tad dalis šventės dalyvių apsipirkti iškeliauja į ten“,- kalbėjo S. Kalkys.
Jo nuomone, idealiausia vieta būtų sutvarkyti infrastruktūrą laisvame valstybinės žemės plote už Biržų kempingo, netoli Širvėnos ežero. Apie tai jis sako ne kartą viešai kalbėjęs.
Turėtų būti ne komercinis renginys
Kitas Rinkuškių alaus daryklos savininkas Rimantas Čygas mano, kad šansų tokiai šventei Biržuose yra. Tačiau, anot jo, viskas priklauso nuo ekonominės situacijos. Pirmutinis klausimas: ar Biržai pajėgūs surengti dvi šventes – Biržų miesto ir aludarių? Juk visoms reikia įdėti darbo, surasti rėmėjų. O ir aludariams vasaros mėnesiais yra pats darbymetis.
R. Čygo nuomone, iniciatyvos rengti tokiai šventei turėtų imtis Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. Ir tai turėtų būti ne komercinis renginys.
Aludaris prisiminė, kad prieš keliolika metų Biržai buvo Lietuvoje pirmas rajonas, kur vykdavo aludarių šventės. Logiškai mąstant, kas pirmas, tas turėtų laimėti. Bet susiklostė aplinkybės, kad Biržuose tokios šventės nebevyksta, o estafetę perėmė Pasvalys ir Pakruojis.
R. Čygo nuomone, tokiai šventei geriausia vieta būtų stadionas, nes pasaulyje didžiausios šventės ir koncertai vyksta būtent juose. Tačiau savivaldybė į jį nelabai nori įsileisti, o kitos vietos aludarių šventei nėra.
„Kad įvyktų tokia šventė, reikia bendro Savivaldybės ir aludarių sprendimo“,- įsitikinęs R. Čygas.
UAB „Biržų alus“ direktorius Juozas Narinkevičius sakė, kad didelių švenčių ir biudžetai yra dideli.
„Visi žiūri į verslą ir galvoja, kad sninga pinigais. Siūlančių daryti šventę daug, bet kai reikia, realiai lieka tik du aludariai. Aš nemėtysiu dešimčių tūkstančių eurų, kad būtų padaryta miestui šventė“,- sakė aludaris.
Reikėtų vieningesnės koncepcijos
Biržų rajono mero pavaduotoja Astra Korsakienė sakė, kad galimybė Biržuose atgaivinti aludarių arba alaus šventę yra. Tokių diskusijų būta, ir ne kartą.
„Bet tam, kad atgaivintume šią šventę, turėtų norėti ne tik dalyviai, visuomenė, bet ir patys aludariai. O jie niekaip nesuderina savo pozicijų. Atsiranda nesutarimų, kurie perauga į trintį. Biržų krašto aludariai galėtų turėti vieningesnę poziciją dėl šventės koncepcijos“,- sakė A. Korsakienė.
Pasak vicemerės, aludariai turi labai skirtingą šventės matymą. Reikia išsiaiškinti, ar tai turėtų tik Biržų krašto aludarių šventė. Ar tai būtų šventė, skirta alaus tradicijų ištakoms prisiminti, ar labiau komercinis renginius. Ar joje turėtų dalyvauti visi aludariai – ir mažieji, ir didieji, ar tik didesni?
