Kai kelią perbėga juoda katė, reikėtų ne spjaudytis per kairį petį, tačiau pagalvoti, ar namuose laikomas augintinis yra vakcinuotas ir paženklintas.
Lietuvoje priskaičiuojama apie 1 – 1,3 mln. šunų ir kačių, nes net 70% namų ūkių Lietuvoje laiko augintinį, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Švedijoje tik 32% namų ūkių džiaugiasi gyvūno bendrija. Didžiulė naminių šunų ir kačių populiacija, jų nekontroliuojamas laikymas, dauginimas bei įsigijimas jau seniai tapo valstybės masto problema.
Suženklintas vos kas penktas gyvūnas
Siekiant sumažinti bešeimininkių gyvūnų populiaciją, šių metų gegužę šalyje įsigaliojo privalomas gyvūnų ženklinimas ir registracija. Gyventojų turimi šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti po oda įvedama mikroschemą, jos duomenys ir gyvūno savininko duomenys užregistruojami valstybiniame Gyvūnų augintinių registre.
Ženklinti ir registruoti šunis, kates bei šeškus Lietuvoje gali veterinarijos gydytojai. Augintinio laikytojas turi kreiptis į veterinarijos gydytoją ar veterinarijos kliniką, kurioje jam už nustatytą įkainį bus atlikta tokia paslauga.
Gyvūnų ženklinimas turi būti baigtas iki kitų metų gegužės, tačiau akivaizdu, kad vargu ar pavyks tai padaryti. Procesas vyksta vangiai, šių metų spalio 1 dienos duomenimis, šalyje buvo suženklinta beveik 200 tūkst. gyvūnų, kitaip tariant, vos kas penktas šalyje gyvenantis šuo ar katė.
Kodėl taip yra, galima rasti daug priežasčių. Mokama procedūra (kaina šalyje svyruoja nuo 13 iki 30 eurų, priklausomai nuo papildomų paslaugų), įprasta lietuvio savybė viską atidėti paskutinei dienai, viltis, kad reikalavimas bus atšauktas ar bent nukeltas. Ne paskutinėje vietoje ir tai, kad „sučipuotos“ katės ar šuns taip lengvai nebeatsikratysi, išvijus ar išvežus iš namų. Nuskaičius mikroschemos duomenis, bus nustatytas savininkas ir gyvūną teks susigrąžinti. Be to, registruotus gyvūnus teks kasmet privalomai skiepyti nuo pasiutligės.
Situacija Biržų rajone
2020 metų sausio 1 dienos duomenimis, Biržų rajone buvo 569 ženklinti gyvūnai – 469 šunys, 99 katės ir 1 šeškas. Po metų, 2021 metų sausio 1 dienos statistika buvo tokia: 713 ženklintų gyvūnų – 575 šunys, 137 katės ir 1 šeškas. Matematika paprasta – per metus suženklinti vos 144 augintiniai.
Gegužę paskelbus apie privalomą ženklinimą, reikalai kiek pajudėjo, bet vargu ar tai galima vadinti proveržiu. Spalio 1 dienos duomenimis, rajone ženklinti 1157 gyvūnai – 826 šunys, 330 kačių ir 1 šeškas.
Ką sako specialistai
Rajono veterinarijos gydytojai sako, kad tam tikras judesys šiame fronte juntamas, tačiau toli gražu ne toks, kokį norėtųsi matyti. Žmonės dažniau teiraujasi apie žymėjimą, lygina kainas. Kaina už paslaugą rajone sukasi apie 15 eurų, už šiuos pinigus implantuojama mikroschema bei į registrą suvedami savininko ir augintinio duomenys. Jei gyvūnui atliekama kažkokia chirurginė operacija, jo ženklinimui kai kurie veterinarai taiko nuolaidą. Viena veterinarijos klinika teikė ženklinamam gyvūnui nemokamą skiepą.
Nežiūrint į visas akcijas, nesužymėtų augintinių dar lieka galybė. Socialiai remtini žmonės gali tikėtis žymėjimo išlaidų kompensavimo iki 2022 metų pabaigos, tokį sprendimą įtvirtino Seimas.
Tačiau prie būdų pririštų Sargių ar klajojančių Murkių niekas vesti pas veterinarus neskuba. Anot gydytojų, pirmiausia žmonės ženklina kilmingus ir brangius gyvūnus – juos pavogus, jiems pabėgus ar paklydus, didesnė tikimybė surasti ir susigrąžinti.
Ženklina savo augintinius ir legalūs veisėjai, nes kitam savininkui ar laikytojui gali būti perduoti tik paženklinti ir registruoti gyvūnai. Be to, žmonės, vežantys savo augintinius į užsienį, taip pat privalo jiems atlikti šią procedūrą.
Žymėti teks
Nors veterinarai sakė pastebintys, jog žmonių požiūris į gyvūnų gerovę, jų priežiūrą ir ženklinimą keičiasi į gerąją pusę, visi kvietė gyventojus neatidėlioti ženklinimo procedūros, nes jos išvengti nepavyks. Kasmet į prieglaudas patenka per 15 000 šunų ir kačių. Tik 10-15% iš gatvės patekusių gyvūnų atsiima jų savininkai. Nepaženklinti gyvūnai lieka perlipdytose prieglaudose, nes neįmanoma nustatyti jų savininko.
Todėl tikėtis, kad ženklinimas bus atšauktas, būtų naivu, juo labiau kai gyvūnų gerovės didesnis užtikrinimas skelbiamas kaip vienas prioritetų tiek ES Žaliajame kurse, tiek maisto pramonę bei žemės ūkį apimančioje strategijoje „Nuo lauko iki stalo“. Europos Komisija (EK) yra įsipareigojusi peržiūrėti šiuo metu gyvūnų gerovę užtikrinančius teisės aktus.
Gal dėl didelių augintinių skaičiaus žymėjimo pabaigos terminas ir bus pratęstas, tačiau neišvengiamai išauš diena, kai už nepažymėtą augintinį ne tik pabars, bet ir nubaus realia pinigine bauda.
